Civilinė byla Nr. 2A-1721-413/2014;

Teisminio proceso  Nr. 2-19-3-00099-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

77.4.2; 78.2.1; 121.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės L. O. (L.) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-238-714/2015 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei L. L. dėl  vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikiančios institucijos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini),  gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu); priteisti iš atsakovės L. L. (O.) išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 116 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės 1 508 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ir bylinėjimosi išlaidas. Anot ieškovo, šalių mažametis sūnus E. nuo 2012 m. spalio 1 d. gyvena su ieškovu, nuo to laiko atsakovė sūnui neteikia jokios paramos ir išlaikymo. Ieškovo nuomone, vaikui išlaikyti reikalinga 232 Eur per mėnesį (maitinimui – 174 Eur, drabužiams, avalynei, vaistams, žaislams – 58 Eur). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas prašomą priteisti išlaikymo sumą sumažino iki 80 Eur.

A. L. O. (L.) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. prašė nepriteisti iš jos išlaikymo sūnui, kadangi šiuo metu jos laisvė yra suvaržyta (sulaikyta), dėl ko ji neturi pajamų, kurias galėtų skirti sūnaus išlaikymui. Nurodė, kad grįžusi iš įkalinimo įstaigos sieks susigrąžinti sūnų, kuris buvo iš jos paimtas apgaule ir parvežtas į Lietuvą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – nustatė nepilnamečio E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu E. Š.; priteisė iš atsakovės L. L. (O.) išlaikymą sūnui E. Š. periodinėmis 80 Eur dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki E. Š. sueis pilnametystė; teismas nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovės L. L. (O.) sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini),  išlaikymo skolą 1 508 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki  2014 m. gruodžio 31 d.; nepilnamečiui  E. Š. priteistų piniginių išmokų tvarkytoju paskyrė jo tėvą  E. Š.; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 331 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 28 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. Š. ir L. L.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, vaikas gyvena su tėvu, vaiku yra tinkamai pasirūpinta,  santykiai tarp šeimos narių geri, vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, jis lanko ikimokyklinio amžiaus grupę. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad atsakovės L. O. (L.) šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, atsakovės kitai dukrai A. L. nustatyta laikinoji globa. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą. Atsižvelgdamas į tai, nepilnamečio E. Š. gyvenamąją vietą teismas nustatė su jo tėvu E. Š..

Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymu privalo rūpintis abu tėvai. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo vystymąsi ir poreikius, ekonominį šalies išsivystymo lygį, teismas sprendė, kad 80 Eur vieno iš tėvų skiriama suma per mėnesį tokio amžiaus vaikui išlaikyti yra optimali. Pažymėjęs, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad nuo 2012 m. spalio 1 d. ji neteikė sūnui išlaikymo, teismas priteisė iš atsakovės išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš viso 1 508 Eur (26 mėn. x 58 Eur).

Ieškinį tenkinęs visiškai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovui  iš atsakovės 41 Eur žyminio mokesčio ir 290 Eur advokato teisinei pagalbai atlyginti, taip pat 28 Eur žyminį mokestį valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. O. (L.) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl 1508 Eur išlaikymo skolos priteisimo ir dėl 331 bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovui; sustabdyti sprendimo dalies dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdymą iki bus paskelbtas nuosprendis atsakovės atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2015 m. gegužės 24 d.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai iš jos priteisė išlaikymo įsiskolinimą, kadangi vaiko biologinis tėvas ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovė negalėtų pasimatyti su sūnumi, jį auginti, juo rūpintis. Ieškovui leidus bendrauti su sūnumi, nebūtų reikėję teikti ieškinio teismui, dėl ko būtų išvengta bylinėjimosi išlaidų. Be to, spendimo priėmimo metu atsakovė buvo tardymo izoliatoriuje ir negavo jokių pajamų, todėl ji prašo sustabdyti sprendimo dalies dėl periodinių išlaidų mokėjimo vykdymą iki apeliantės atžvilgiu bus priimtas sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Anot apeliantės, jai neturėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl būdama laisvėje ji turės galimybę susirasti darbą ir teikti sūnui teismo priteistą išlaikymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad atsakovė nepaneigė, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu šalių sūnus gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikomas. Atsakovė pripažino, kad tuo laikotarpiu, kuomet šalių sūnus gyveno su ieškovu, sūnui išlaikymo ji neteikė. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad  ieškovas neleido atsakovei bendrauti su sūnumi ir su juo matytis. Priešingai, jis skatino atsakovę bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė nerodė jokio noro dalyvauti sūnaus auklėjime ar teikti jam išlaikymą. Tai, kad atsakovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, kad jos kitam vaikui A. L. nustatyta laikinoji globa tik  įrodo, kad atsakovė tinkamai nesirūpina ne tik šalių sūnumi, bet ir kitais savo vaikais. Priimdamas sprendimą ieškovo naudai, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, liečiančios išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus E. Š. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Byloje nėra ginčo, kad nuo 2012 m. spalio mėn. E. Š. gyvena kartu su tėvu Lietuvoje. Ieškovas vaiką augina, prižiūri ir juo rūpinasi nedalyvaujant atsakovei. Nurodytas aplinkybes patvirtina vaiko gimimo liudijimo išdavimo (įregistravimo) faktas Lietuvoje (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS) 2012 m. spalio 22 d.; Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ir pažymos apie vaiko gyvenimo ir buities sąlygas (b. l. 23-24, 50-52), ieškovo paaiškinimai (CPK 185 straipsnis). Šios aplinkybės nekvestionuoja ir apeliantė, kadangi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikui išlaikymo dydžio klausimai nėra apeliacijos dalykas. Taigi atsakovei nepateikus jokių duomenų (įrodymų) apie jos dalyvavimą vaiko auklėjime ir išlaikyme nuo 2012 m. spalio mėn., apie apeliaciniame skunde nurodomus ieškovo netinkamus veiksmus, kuriais neva buvo suvaržytos atsakovės teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir išlaikyme, ir priešingai, byloje nustačius, kad atsakovė veda amoralų ir nusikalstamą gyvenimo būdą, už ką ji yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes jos kitam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta laikinoji globa, o atsakovei Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu yra paskirta bausmė už nusikaltimų padarymą (b. l. 61-63, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už ieškovo nurodomą laikotarpį, kai atsakovė visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovės laisvė yra laikinai apribota, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos išlaikyti vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, visų pirma, į vaiko interesus ir jo poreikius, šalių turtinę padėtį, šalies ekonominį išsivystymo lygį ir byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovė turi dar vieną vaiką (nors realiai jo neišlaiko, kadangi vaikui paskirta laikinoji globa), pagrįstai sprendė, kad reali vieno mėnesio išlaikymo įsiskolinimo suma yra 58 Eur. Todėl naikinti arba pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reguliuoja CPK normos, kur pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir sprendžiant atstovavimo (advokato pagalbos) išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 straipsnis). Remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė (ieškovui priteisė) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Apeliantės prašymas sustabdyti sprendimo dalies dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdymą iki bus paskelbtas nuosprendis atsakovės atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2015 m. gegužės 24 d. atmestinas kaip nepagrįstas, atkreipiant apeliantės dėmesį į tai, kad sprendimas dėl išlaikymo yra skubaus vykdymo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be to, apeliantės atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo dėl išlaikymo vaikui  priteisimo vykdymui.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Evaldas Burzdikas

                                                                                    Gintautas Koriaginas

Arūnas Rudzinskas