Administracinė byla Nr. A-1039-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01103-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad periodiškai nuo 2015 m. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose. Patalpos buvo perpildytos nuteistaisiais ir baldais, dėl to pareiškėjui teko per mažai ploto. Pažymėjo, kad, apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, šalta, kameros buvo netinkamai vėdinamos, dėl to jose buvo didelė drėgmė, veisėsi pelėsis. Kamerose taip pat veisėsi parazitai, blakės, tarakonai. Kameroje Nr. 30 nebuvo veidrodžio, sugadintas tualeto bakelis, dėl to jis leido vandenį. Pareiškėjo teigimu, kamerose nerūkantys nuteistieji buvo laikomi kartu rūkančiais asmenimis, taip pat ir pasivaikščioti rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo vedami kartu. Pareiškėjo nuomone, tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, dėl to jis patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus.
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tam tikrais laiko tarpais bausmę atliko kamerų tipo patalpose Nr. 3, 4, 2, 29, 30. Nurodė, kad pataisos namai užtikrina, jog kalinimo patalpose būtų tinkama temperatūra, drėgmė, ventiliacija, apšvietimas, taip pat užtikrina, kad bendrojo naudojimo patalpose nebūtų rūkoma. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pabrėžė, kad pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui neteisėtų veiksmų nepadarė, todėl nėra pagrindo atlyginti jam neturtinę žalą nagrinėjamu atveju.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tekęs plotas Alytaus PN atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 1112 punktą, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.
7. Įvertinęs bylos duomenis, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog kamerose buvo netinkama ventiliacija, drėgna, šalta veisėsi pelėsis, trūko natūralaus apšvietimo, veisėsi parazitai, tarakonai, blakės, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras yra atlikęs pataisos namų bei baudos izoliatoriaus kamerų patikrinimus, patikrinimo aktuose nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, taip pat byloje nėra duomenų jog jis būtų kreipęsis į Alytaus visuomenės sveikatos centrą su skundu dėl laikymo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose.
8. Teismas pabrėžė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu konstatuota, kad būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, o uždaroje zonoje rūkyti draudžiama. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Todėl teismas konstatavo, kad teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos privaloma užtikrinti, jog asmenys nekvėpuotų tabako dūmais užterštu oru, nebuvo pažeisti.
9. Teismas pastabėjo, kad pareiškėjas su skundais kreipėsi į Alytaus PN dėl sugadinto tualeto bakelio ir dėl veidrodžio. Alytaus PN į pareiškėjo skundus reagavo, tualeto bakelis buvo nedelsiant sutvarkytas, taip pat buvo nusiųstas stalius, kad priklijuotų veidrodį, tačiau staliui buvo neleista to padaryti, nes sanitariniame mazge ant sienos jau kabojo nuteistųjų nuosavas veidrodis. Todėl, teismo vertinimu, dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos įstaigoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pareiškėjui nebuvo padaryti, dėl to nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo teismo išreikalauti papildomus duomenis – informaciją apie jo turimas (turėtas) ligas ir laikotarpius, kurių metu jis tomis ligomis sirgo.
12. Pareiškėjas nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam tekusį gyvenamąjį plotą Alytaus PN, neišskaičiavo iš kameros ploto jose buvusio inventoriaus ir baldų, nors Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje reikalaujama tai padaryti. Pareiškėjas pabrėžia, kad kamerose nebuvo galimybės laisvai judėti. Pareiškėjas teigia, kad iš pateiktų kameros nuotraukų matyti, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6, 22, 24 ir 26 punktų reikalavimai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti į kiemelį buvo išvedamas su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad kameros temperatūra ir natūralus apšvietimas buvo nepakankami. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylai neaktualiais medicininiais duomenimis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodo patyręs sveikatos sutrikimus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.
13. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose, periodiškai nuo 2015 m. iki 2016 m. kovo 22 d.
16. Pareiškėjas prašo išreikalauti įrodymus – informaciją apie jo turimas (turėtas) ligas ir laikotarpius, kurių metu jis tomis ligomis sirgo.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija, kurioje yra duomenys apie pareiškėjo sveikatą iki 2016 m. lapkričio mėn. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas teismo prašo išreikalauti duomenis, kurie byloje jau yra pateikti. Antrą kartą išreikalauti tuos pačius duomenis nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti informaciją apie jo turimas (turėtas) ligas ir laikotarpius, kurių metu jis tomis ligomis sirgo, netenkina.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
22. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m), neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
25. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių (b. l. 7–11, 13, 14–15), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. kovo 22 d., buvo laikomas nepažeidžiant Taisyklių 111.2 punkto, kuriame, kaip minėta, numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad, net išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui minėtose patalpose teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto.
26. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis (b. l. 22, 30–35, 45–46, 48, 54–56, 75–79, 100–104) teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo nesilaikoma higienos normų reikalavimų, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo išvadai, jog Alytaus PN nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos privaloma užtikrinti, jog asmenys nekvėpuotų tabako dūmais užterštu oru. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo jau skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas aplinkybes dėl pažeidžiamų higienos normų reikalavimu, kitų rūkančių nuteistųjų, tačiau nepateikia argumentų ir duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Alytaus PN taikomi higienos normų reikalavimai, teisės aktai, pagal kuriuos privaloma užtikrinti, jog asmenys nekvėpuotų tabako dūmais užterštu oru. Dėl šių nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytų motyvų nebekartoja.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos įstaigoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pareiškėjui nebuvo padaryti.
29. Taigi nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė                           

              Skirgailė Žalimienė