(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 11 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal AB „Bobutės paskola“ ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėto kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. M.,

nustatė:

Ieškovas AB „Bobutės paskola“ prašo priteisti iš atsakovo R. M. 273,03 € negrąžintą kreditą, 239,55 € nesumokėtą kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), 8,95 € kompensacines palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma pasibaigus kredito grąžinimo terminui, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 € žyminį mokestį, nes bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ir 105,13 € išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2014-10-10 sudarytą Vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Sutartis). Ieškinyje taip pat prašoma bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Byla nagrinėjama ne dokumentinio proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami visa apimtimi. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bei asmeniškai ir pasirašytinai įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (29 b.l.), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas su mokėjimo grafiku (5-17 b.l.); atsakovo 2014-03-24 mokėjimo nurodymą, kuriuo patvirtintos Sutarties sąlygos (18 b.l.); 2014-10-10 ieškovo mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovui pervestas 1000,00 Lt (? 289,62 €) kreditas (19 b.l.); palūkanų skaičiavimo lentelę (24 b.l.); raginimą dėl skolos grąžinimo ir pranešimą apie Sutarties nutraukimą (20, 21 b.l.) – nustatyta, kad ieškovas pagal Sutartį 2014-10-10 suteikė atsakovui 1000,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 1040,00 Lt kredito mokesčiu (mokėjimo palūkanomis) per dvidešimt keturis mėnesius iki 2016-10-10, kiekvieno mėnesio dešimtą dieną sumokėdamas 85,00 Lt (? 24,62 €) dydžio įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2040,00 Lt sumai. Tačiau atsakovas, išskyrus 2015-03-12 sumokėtus 4,44 €, jokių įmokų pagal Sutartyje numatytą grafiką nemokėjo ir, kaip nurodo ieškovas, 2015-05-13 raginimo išsiuntimo metu buvo įsiskolinęs 73,41 €. Per ieškovo nustatytą terminą atsakovas skolos negrąžino ir toliau kredito grąžinimo įmokų nemokėjo, todėl 2015-06-03 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad Sutartis laikoma vienašališkai nutraukta po dešimties dienų, o atsakovas per šį laiką privalo sumokėti visą 346,18 € įsiskolinimą.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarčių kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 2.1 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokėjo kredito grąžinimo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 2.1, 3.1 ir 5.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 273,03 € bendrą vartojimo kredito sumą.

3. Dėl palūkanų, priskaičiuotų atsakovui nebemokant įmokų. Be 273,03 € negrąžinto kredito, ieškovas taip pat reikalauja priteisti 239,55 € kredito mokestį (bendrą vartojimo kredito kainą), kuris liko atsakovo nesumokėtas ieškovui vienašališkai nutraukus Sutartį, ir 8,95 € kompensacines palūkanas, priskaičiuotas už nesumokėtas keturias įmokas nuo jų mokėjimo termino suėjimo iki kreipimosi į teismą ieškiniu.

CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. VKĮ 19 straipsnio 2 punkte ir Sutarties 8.4.2 punkte, numatyta, kad, esant ir kitoms išvardintoms sąlygoms, Sutartis gali būti nutraukta, jei kredito gavėjas (atsakovas) mokėjimą pradelsia ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Atsakovas mokėjimus pagal Sutartį pradelsė ilgiau kaip tris mėnesius, o jos įsiskolinimo suma viršijo 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės, atsakovas iki nutraukiant Sutartį nesumokėjo keturių kredito grąžinimo įmokų, o kartu su jomis – ir priklausančių mokėti palūkanų.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį nuo šešių iki trisdešimt šešių mėnesių (http://www.bobutespaskola.lt). Tačiau kredito gavėjas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visus dvidešimt keturis mėnesius, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t.y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t.y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais net ir po Sutarties nutraukimo gali būti reikalaujama viso joje numatyto kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų), tarsi Sutartis tebebūtų vykdoma, ir priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius skaičiavo nuo 2015-03-13, kai atsakovas praleido įmokos sumokėjimo terminą, iki 2015-06-13, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Nagrinėjamu atveju, laikydamasis VKĮ 19 straipsnio 2 punkte ir Sutarties 8.4.2 punkte įtvirtintų nuostatų, ieškovas negalėjo nutraukti Sutarties anksčiau nei 2014-12-11, kai atsakovas mokėjimą pradelsė ilgiau kaip vieną mėnesį, o jo nesumokėtų mokėjimų suma viršijo 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atitinkamai ieškovui priteistinas Sutartyje numatyto dydžio kredito mokestis (mokėjimo palūkanos), kurių atsakovas nesumokėjo 2014-11-10 ir 2014-12-10, iš viso 38,53 € (67,12 Lt + 65,92 Lt = 133,04 Lt).

Be to, taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą ieškovui priteistina jo reikalaujama 8,95 € kompensacinių palūkanų suma, kuri, kaip matyti iš palūkanų skaičiavimo lentelės, ieškovo apskaičiuota taikant nurodyto dydžio tarifą.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, nesumokėtą kredito mokesčio dalį ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne dokumentinio proceso tvarka, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovui, nebemažinant proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 8,00 € žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas 2015-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.), o 12,00 € žyminio mokesčio nepriemoka valstybei priteistina iš atsakovo.

6. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti 105,13 € išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovas reikalauja nepagrįstai. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, 105,13 € buvo sumokėti UAB „Skolų valdymo biuras“ vien tik už ieškinio parengimą (26, 27 b.l.). Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, teisinės konsultacijos ir procesinių dokumentų parengimo išlaidos nėra priskiriamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, o yra priskiriamos atstovavimo išlaidoms. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos atskirai išskirtos CPK 88 straipsnio 6 punkte.

Kaip numatyta CPK 56 straipsnio 2 dalyje, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, o taip pat tų juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai juridiniam asmeniui atstovauja CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus advokatą, advokato padėjėją ar vieną iš bendrininkų, negali būti priteistos. Kadangi kreditorius prašo priteisti 105,13 € išlaidas, kurias patyrė pasinaudojęs kito juridinio asmens, o ne advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus, reikalavimas šias išlaidas priteisti yra aiškiai nepagrįstas.

7. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 €, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos procesiniuose dokumentuose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 273,03 € (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 03 ct) skolą, 38,53 € (trisdešimt aštuonių eurų 53 ct) kredito mokestį, 8,95 € (aštuonių eurų 95 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 320,51 € (trejų šimtų dvidešimties eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,00 € (devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AB „Bobutės paskola“, juridinio asmens kodas 302447985, Ulonų g. 5, LT-08240 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios nepriteistos palūkanų dalies, o taip pat dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą priteisimo.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,00 € (dvylikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Nerijus Masiulis