Civilinė byla Nr. e2A-29-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.
3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Canaba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Canaba“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovas I. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Canaba“ 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai; 2) priteisti iš atsakovės 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 1054,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (nuo 22 699,01 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 282,24 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovas su atsakove sudarytos 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinų paslaugų sutarties (toliau - Sutartis) pagrindu įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą iš atsakovės pateiktos sėklos suteikti atsakovei kanapinių šeimos sėjamųjų kanapių Austa SK veislės B kategorijos sėklos dauginimo bei su tuo susijusias paslaugas ir pateikti (parduoti) atsakovei visą paslaugomis sukurtą produktą – gautą sėjamųjų kanapių sėklą, o atsakovė įsipareigojo už produktą mokėti sutartyje nurodytą kainą, t. y. 2500,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus atitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.1. papunktis), bei 1000,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus neatitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.2. papunktis);
1.2. atsakovė 2020 m. kovo 20 d. pranešimu informuota apie sutartų paslaugų suteikimą ir atsakovei tenkančią pareigą organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau pateikdama 2020 m. kovo 27 d. atsakymą atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ieškovo suteiktos paslaugos yra pavėluotos, kadangi ieškovas produktą paruošti ir jį pateikti turėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir aplinkybe, jog produktas tariamai nėra tinkamai paruoštas ir negali būti perimtas, kol nebus išduotos Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM) kokybės patikrinimo pažymos. Remdamasi tuo, atsakovė atsisakė išimtinės teisės į produktą ir nutraukė sutartį;
1.3. priešingai nei nurodė atsakovė, nebuvo nei žodžiu, nei raštu susitartas terminas produkcijai pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o atsakovė nepagrįstai remiasi ir aplinkybe, jog produktas neatitinka Priedo Nr. 1 prie Sutarties „Paslaugų teikimo specifikacija“ (toliau - Specifikacija) numatytų reikalavimų. Atsakovei pateikė 2020 m. balandžio 15 d. raginimą dėl sutarties vykdymo, nurodydamas, kad atsakovė iš karto po kanapių sėklų derliaus nuėmimo buvo informuota apie preliminarų nevalytų kanapių sėklų kiekį (16 - 18 tonos), kad atsakovės atstovai ne kartą lankėsi ieškovo ūkyje, vis apžiūrėdavo ir tikrindavo žemės sklypus, kuriuose buvo auginamos kanapės – produktas, buvo nuolat bendradarbiaujama su atsakove. Taip pat nurodyta, jog produktas yra tinkamai paruoštas ir privalo būti atsakovės perimtas. Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. pateiktame ieškovui atsakyme laikėsi savo pozicijos, kad paslaugos tariamai nebuvo suteiktos ir produktas nebuvo pateiktas šalių numatytais terminais bei sutartyje nustatyta tvarka, be to, atsakovė neturi galimybės patikrinti ar produktas atitinka sutartyje keliamus reikalavimus. 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas atsakovei pateikė pakartotinį raginimą dėl sutarties vykdymo, o atsakovė pateikė 2020 m. birželio 9 d. raštą dėl ieškovo raginimo;
1.4. ieškovas 2020 m. birželio 22 d. informavo atsakovę apie 2020 m. birželio 29 d. pakartotinai imamus produkto mėginius, pasiūlė atsakovei dalyvauti produkto mėginių ėmimo metu. 2020 m. lapkričio 10 d. pateiktas kartotinis reikalavimas dėl sutarties vykdymo, kartu informuojant atsakovę apie gautą VATŽŪM augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymą, patvirtinančią produkto kokybės rodiklių atitikimą sutartyje įtvirtintiems reikalavimams. Atsakovė taip pat buvo informuota apie tai, kad surastas potencialus pirkėjas ginčo produktui;
1.5. ieškovas 2020 m. lapkričio 20 d. pardavė potencialiam pirkėjui 12 810 kg iš bendro 13 650 kg kiekio, produkto už 8 967,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 10 820,07 Eur), o 2021 m. kovo 3 d. 840 kg produkto pardavė už 0,7 Eur dydžio kainą už vieną produkto kilogramą, t. y. už 588,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 711, 48 Eur). Produktą paprastam vartojimui, o ne kaip sėklai skirtą produkciją buvo priverstas parduoti remdamasis teisiniu reglamentavimu, t. y. 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-867 patvirtintu Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašu, pagal kurį tokia teisė priklauso tik daugintojui, t. y. atsakovei. Tuo tarpu ieškovas yra tik produkto augintojas, dėl ko produktą ieškovas galėjo parduoti tik paprastam vartojimui;
1.6. atsakovė nevykdė sutarties, dirbtinai atsisakydama priimti produktą bei sumokėti sutartyje numatytą kainą ieškovui. Atsakovė taip pat nepagrįstai ir neteisėtai (nesilaikydama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintos tvarkos ir terminų) nutraukė sutartį. Ieškovo nurodomos aplinkybės per se (savaime) paneigia atsakovės deklaratyvius teiginius apie tariamą ieškovo nebendradarbiavimą ir (ar) netinkamą produkto paruošimą (kuo vadovaudamasis atsakovė tariamai nutraukė sutartį). Be to, sutarties 9.1. punktas įtvirtina, jog sutartis gali būti nutraukta raštišku šalių susitarimu arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, tačiau atsakovė neįrodė ir neįrodinėja CK įtvirtintų sutarčių nutraukimo pagrindų egzistavimo;
1.7. kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius turėtų būti vadovaujamasi ne tik sutartimi, bet ir rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Kita vertus, atsakovės subjektyvus sutarties turinio vertinimas neturi reikšmės atsakovės pareigai tinkamai vykdyti sutartį ir ją nutraukti sutartyje ir (arba) teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais. Taigi nepriklausomai nuo to, kad atsakovė informavo nutraukianti sutartį vadovaujantis atlygintinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, toks sutarties nutraukimas nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, net vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovui) kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, atsakovė vis tiek turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas bei atlyginti kitas ieškovės turėtas išlaidas. Tokia atsakovės pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 9.2 punkto nuostatose;
1.8. atsakovės civilinei sutartinei atsakomybei kilti egzistuoja visos sąlygos, todėl ji turi atlyginti ieškovui 21 926,63 Eur žalą (nuostolius), kurie susideda iš 19 740,00 Eur kainos skirtumo už parduotą produktą kitam pirkėjui (su atsakove suderėta 29 295 Eur suma - gauta 9555,00 Eur suma), 250,63 Eur papildomos išlaidos, susijusios su kreipimusi į VATŽŪM ir 1936,00 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis sutarties 5.2 punkto nuostatomis paskaičiuoti atsakovei mokėtini 1054,62 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (imtinai), taikant 0,02 procento dydžio delspinigius (iš viso už 180 dienų).
2. Atsakovė procesiniuose dokumentuose su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:
2.1. atsakovei sutarties įvykdymo momentas turėjo esminę reikšmę, kadangi sudarydama sutartį su ieškovu siekė panaudoti produktą 2020 metų sėjai. Ieškovas buvo informuotas apie sutarties įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., be to, ir būdamas profesionaliu ūkininku pats ieškovas suprato sutarties įvykdymo termino reikšmę atsakovei. Perdavus produktą atsakovei vėliau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., jis negalėjo būti naudojamas 2020 m. sėjai, be to, atsakovė nebūtų galėjusi tinkamai pasirengti 2020 metų sėjai: pasirašyti sutartis su kitais ūkininkais dėl pluoštinių kanapių auginimo, užaugintos produkcijos – pluoštinių kanapių stiebelių tolimesnio perdirbimo, atlikti visų reikalingų veiksmų produkto sertifikavimui ir pan.;
2.2. atsakovė ne kartą 2020 m. sausio – kovo mėn. telefonu kreipėsi į ieškovą dėl sutarties vykdymo, tačiau visi atsakovės skambučiai buvo ignoruojami. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo elgesys galėjo būti nulemtas to, jog ieškovas produkto neturėjo ir nebuvo atlikęs sutartyje numatytų paruošiamųjų produkto darbų;
2.3. ieškovas su atsakove susisiekė tik 2020 m. kovo 24 d., ir deklaratyviai nurodydamas, jog produktas neva yra pagamintas, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagaminto produkto atitikimą sutartyse numatytomis sąlygomis;
2.4. atsakovė 2020 m. kovo 27 d. pranešimu sutartį nutraukė. Nurodė, kad sutarties neįvykdžius sutartu terminu produkto 2020 metų sėjai panaudoti objektyviai nebuvo neįmanoma, t. y. nebuvo įmanoma atlikti visų reikalingų veiksmų, susijusių su produkto sertifikavimu, marketingo ir lauko paruošimu sėjai ir kt. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių produkto pagaminimą sutartyje numatytomis sąlygomis ir jo kokybę (svorį, rūšiavimo vietą ir laiką, sėklių drėgmę džiovinimo pradžioje ir pabaigoje, valymo tipą ir kt.), taip pat nepateikė visų reikiamų leidimų, įskaitant ir VATŽŪM pažymos apie produkto kokybę, objektyvių duomenų apie tai, kad produktas yra Austa SK veislės. Be to, produktas yra greitai gendantis, todėl jo nepanaudojus 2020 metų sėjai, produktas atsakovei tapo bevertis;
2.5. sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Šalių sudaryta sutartis yra kvalifikuotina kaip paslaugų, todėl atsakovės teisė ją nutraukti iš esmės nėra ribojama (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, sutartis nutraukta dėl esminių ieškovo pažeidimų (sutarties termino) vykdant sutartį. Ieškovas pažeidė tiek produkto pristatymo terminus, tiek jo kokybės reikalavimus, atsakovė sutartį vykdė tinkamai, todėl jai netaikytina civilinė atsakomybė. Be to, atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovo produkto pardavimą mažesne kaina UAB „Agrolitimpex“ nei buvo sulygta sutartyje su atsakove, kadangi produktas buvo parduotas ne sėklininkystei, kaip buvo numatyta sutartyje, o paprasčiausiam pramoniniam naudojimui. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių siekį produktą parduoti už didesnę kainą, todėl jam kyla pareiga įrodyti, jog produktą UAB „Agrolitimpex“ jis pardavė protingomis sąlygomis bei siekdamas sumažinti savo finansinius praradimus. Be to, atsakovė nagrinėjamu atveju elgėsi sąžiningai ir geranoriškai, kadangi atsisakė savo išimtinių teisių į produkto įgijimą bei suteikė galimybę ieškovui pačiam realizuoti produktą jo pasirinktam trečiajam asmeniui, gaunant patirtų išlaidų atlyginimą;
2.6. nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, kadangi nutraukus sutartį joje įtvirtintos delspinigius numatančios nuostatos negalioja. Be to, atsakovė neturėjo ir neturi pareigos sumokėti sutartyje numatytos produkto kainos, o ir ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra vertintini kaip neprotingai dideli (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad atsakovė UAB „Canaba“ 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Canaba“ ieškovo I. H. naudai 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 21 674,63 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 252,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. nuo 2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 493,00 Eur žyminį mokestį; 3) priteisė iš ieškovo I. H. atsakovės UAB „Canaba“ naudai 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusios ieškinio dalies netenkino.
4. Įvertinęs šalių paaiškinimus, procesinius dokumentus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties nuostatų tinkamo aiškinimo, jų tinkamo suvokimo ir iš tai kylančių teisinių pasekmių.
5. Teismas, įvertinęs 2019 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Atlygintinių paslaugų sutarties turinį ir sutarties Specifikaciją, pažymėjo, kad šalys aptarė esmines sutarties sąlygas, tačiau nenustatė, jog šalys būtų susitarusios bei aptarusios sutarties įvykdymo terminą konkrečia data – 2019 m. gruodžio 31 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas šalių sudarytas sutarties papildymas ar pakeitimas, taip pat nelaikė įrodyta aplinkybės, jog dėl konkrečios datos buvo susitarta žodžiu. Todėl atsakovės argumentus, susijusius su sutarties įvykdymo terminu, atmetė kaip deklaratyvius.
6. Aiškindamas šalių sudarytą sutartį ir tikruosius sutarties šalių ketinimus teismas pažymėjo, jog pagal auginamo produkto ir pačios sutarties specifiką sutarties termino nėra galimybės apibrėžti konkrečia data, todėl paslaugų suteikimo ir produkto paruošimo perdavimui įvykdymo terminas sutartyje buvo numatytas ir siejamas tik su ieškovo pranešimu atsakovei apie paslaugų suteikimą (sutarties 1.4 punktas). Todėl atsakovės veiksmus, kuomet nesant konkretizuotos sutarties įvykdymo datos buvo atsisakyta nupirkti iš ieškovo užaugintą produktą, laikė neteisėtais ir prieštaraujančiais tiek sutartinei praktikai, tiek gerai sutarties šalių moralei.
7. Vertindamas šalių sudarytą sutartį teismas taip pat rėmėsi CK 6.193 straipsnio 1-5 punktais, kuriuose numatyta, jog abejojant dėl sutarties sąlygų jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai ir be kita ko, sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nustatė, jog ginčo sutarties projektą rengė atsakovė, o ieškovas ginčo sutartį su atsakove sudarė prisijungimo būdu, t. y. kai sutarties sąlygos (projektas) buvo paruoštas bei pateiktas priešingai šaliai tik patvirtinti šalies parašu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė yra profesionalė kanapių auginimo ir platinimo versle, jai keliami ir didesni profesiniai reikalavimai, todėl ginčijamos sutarties sąlygos yra aiškinamos sąlygas pasiūliusios atsakovės nenaudai ir jas priėmusio ieškovo naudai.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės elgesį sutartiniuose santykiuose, laikė, jog atsakovė be jokio teisinio ir sutartinio pagrindo atsisakė nupirkti ieškovo užaugintą produktą. Atsakovės argumentus, susijusius su ginčijamo produkto kokybe ir autentiškumu, vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
9. Teismas sprendė, kad ieškovas, negalėdamas verstis kanapių sėklų pardavimo veikla, sutartiniuose santykiuose su atsakove, turinčia visus leidimus ir įgaliojimus, turėjo nepateisintus lūkesčius bei realius nuostolius, kadangi sudarydamas sutartį su atsakove tikėjosi gauti atitinkamai paskaičiuotą pelną iš savo veiklos. Vertino, kad ieškovo patirti nuostoliai įrodyti, jie tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais sutartiniuose santykiuose. Sprendė, jog egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovui kompensuoti dėl netinkamo sutarties vykdymo padarytą 21 926,63 Eur žalą (nuostolius).
10. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1054,62 Eur dydžio delspinigių, paskaičiuotų remiantis sutarties 5.2 punkto nuostatomis, priteisimo. Vertino, kad sutarties 5.2 punktas, įtvirtinantis atsakovės mokėtinus delspinigius vėluojant sumokėti produkto kainą, netaikytinas, kadangi atsakovė nemoka sutartyje numatytos produkto kainos, o tenkintas ieškovo patirtos žalos (nuostolių) reikalavimas. Taip pat pritarė atsakovės argumentams, jog prašydamas priteisti iš atsakovės ir nuostolius, ir delspinigius ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo papildomai patirtus nuostolius (delspinigių sumai).
11. Ieškovo naudai teismas priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 21 674,63 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 252,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. nuo 2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Vertindamas, kad abiejų šalių advokatų civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, teismas jas sumažino, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 2 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 493,00 Eur žyminį mokestį, o iš ieškovo atsakovės naudai - 800,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo I. H. prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendime ištaisymo, ištaisė sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytas aiškias aritmetines klaidas. Ieškovo prašymo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, netenkino. Nurodė, jog sumažindamas abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas įvertino ginčo sudėtingumą, įrodymų kiekį, tai, jog byloje nereikėjo specialių žinių ir nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ginčijama pinigų suma, bylos ir procesinių dokumentų (ieškinio) apimtis nėra didelė, ieškinys nesudėtingas, bylos nagrinėjimo metu ieškovas jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė. Vertino tai, jog atsakovas byloje elgėsi sąžiningai, atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė UAB „Canaba“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas tinkamai vykdė sutartį ir nepažeidė sutarties įvykdymo termino. Ieškovas su atsakove Specifikacijoje buvo aiškiai aptarę reikalavimus ir 2019 m. rudenį atliekamus darbus bei veiksmus produkto kokybei užtikrinti, atsakovė nurodė, jog produktą turi paruošti ir pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovės atsiskaitymas su ieškovu priklausė nuo laiku pateikto produkto, tačiau ieškovas įsipareigojimų nevykdė ir atsakovė sutartį nutraukė paaiškėjus, jog produkto 2020 m. sėjai negalės panaudoti;
14.2. skundžiamame sprendime teismas nevertino Specifikacijos ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas su atsakove nebuvo sutarę konkretaus sutarties įvykdymo termino. Specifikacijoje nurodyta, jog produkto kokybei užtikrinti reikalingi darbai turėjo būti atliekami rudenį, o tai, kad nėra konkretizuota data, nesudaro pagrindo vertinti, jog sutarties įvykdymo terminas sutartas ne 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, jog atsakovė produktą 2020 m. sėjai galėjo panaudoti tik pristačius produktą iki 2019 m. gruodžio 31 d., tai, jog toks terminas atitinka protingumo kriterijų. Taip pat nevertinti melagingi ieškovo paaiškinimai apie tai, jog atsakovė prašė pasaugoti paruoštą produktą iki 2020 m. pavasario, kadangi byloje nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys tokią ieškovo gynybinę versiją;
14.3. Sutarties 1.4 punktas, kuriame numatyta, jog ieškovas apie gauto produkto pasiėmimo terminus informuoja klientą nedelsiant po jo tinkamo paruošimo, nesuteikė teisės ieškovui vienašališkai nustatyti Sutarties įvykdymo termino. Šiame punkte įtvirtinta ieškovo pareiga pranešti atsakovei apie tinkamai paruoštą produktą, tačiau ne Sutarties įvykdymo terminas. Teismo skundžiamame sprendime nurodomas Sutarties 1.4 punkto aiškinimas, jog Sutarties įvykdymo terminas nėra apibrėžtas, neatitinka šalių valios ir logikos;
14.4. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles. Skundžiamame sprendime ignoruoti tikrieji šalių ketinimai, sureikšminta aplinkybė, jog Specifikacijoje šalia žodžio „ruduo“ nėra nurodyti „2019 m.“. Taip pat aiškinant Sutartį nepagrįstai nurodyta, jog Sutarties nuostatos turėtų būti aiškinamos ieškovo naudai, kadangi byloje nėra įrodymų, jog Sutartį išimtinai rengė atsakovė;
14.5. nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas nepažeidė Sutartyje numatytų produkto kokybės reikalavimų. Ieškovas nepateikė atsakovei įrodymų, leidžiančių įsitikinti produkto kokybe. Ieškovas dokumentus pradėjo teikti tuomet, kai produkto 2020 m. sėjai nebuvo įmanoma panaudoti, tačiau pateikti ne visi duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog produktas buvo kokybiškas 2020 m. kovo 20 d. pranešimo pateikimo metu. Visų dokumentų apie produktą nepateikimas atsakovei patvirtina esminį Sutarties pažeidimą, todėl Sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Kita vertus, Sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų (ieškovui sėklos pateiktos dauginimui, o po dauginimo proceso gauta sėkla yra neatskiriama paslaugų dalis), todėl atsakovės teisė nutraukti Sutartį nėra ribojama;
14.6. atsakovei nepagrįstai taikyta civilinė atsakomybė ir ieškovui priteistas žalos atlyginimas:
14.6.1. atsakovė Sutartį vykdė tinkamai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovei pareiga priimti produktą kyla tuomet, kai paslaugos suteiktos ir produktas pagamintas tinkamai, kai tuo tarpu ieškovas pažeidė tiek produkto pristatymo terminus, tiek jo kokybės reikalavimus. Taigi atsakovė neturėjo pareigos priimti ieškovo produkto ir sumokėti sulygtą produkto kainą;
14.6.2. atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovo deklaruojamus finansinius praradimus. Kadangi atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, žala ieškovui negalėjo kilti. Atsakovė taip pat negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovas pardavė produktą pigiau nei sulygta kaina Sutartyje. Produktas UAB „Agrolitimpex“ buvo parduotas pigiau dėl jo naudojimo paskirties (pramoniniam naudojimui), parduotas trečiajam asmeniui dėl paties ieškovo kaltės, nėra aiški produkto kokybė ir nežinomos sutarties sąlygos. Atsakovei atsisakius išimtinių teisių į produktą, ieškovas turėjo absoliučią pasirinkimo laisvę kam ir kokiomis sąlygomis parduoti produktą ir vien tai, jog pasirinko parduoti UAB „Agrolitimpex“ už žemesnę kainą nei numatyta Sutartyje, nereiškia, jog skirtumą turėtų kompensuoti atsakovė. Be to, byloje nepateikti įrodymai ar paaiškinimai, pagrindžiantys ieškovo siekį parduoti produktą didesne kaina, todėl kyla abejonių dėl sandorio fiktyvumo. Nepagrįstai prie žalos priskirtos ieškovo patirtos išlaidos teisininkams ir VATŽŪM, kadangi išlaidos patirtos ne žalos prevencijai ar išlaidų išieškojimo ne teismo tvarka tikslais, o teikiant atsakovei raštus ir nepagrįstai reikalaujant priimti produktą. Be to, ieškovas į VATŽŪM turėjo kreiptis ir pagal Sutarties nuostatas;
14.6.3. tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo įvardijamos žalos nėra priežastinio ryšio. Atsakovei buvo svarbus tinkamos kokybės produkto pristatymas iki sutarto termino (2019 m. gruodžio 31 d.), todėl ieškovui neįvykdžius sutartinio termino, atsakovė nėra atsakinga už ieškovo deklaruojamą žalą. Be to, atsakovė atsisakydama išimtinių teisių į produktą geranoriškais veiksmais leido ieškovui sumažinti finansinius praradimus;
14.6.4. atsakovė nėra kalta už ieškovo galimai patirtą žalą. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, Sutartį vykdė tinkamai ir elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai;
14.7. tuo atveju, jeigu teismas pripažintų atsakovės atžvilgiu taikytiną civilinę atsakomybę, egzistuota pakankamas pagrindas atsakovę nuo jos atleisti dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovas yra pats kaltas dėl savo nurodomų finansinių praradimų, kadangi atsakovė produkto negalėjo priimti ir Sutartį nutraukė dėl ieškovo padarytų Sutarties pažeidimų. Taigi ieškovas negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio, kad nesilaikydamas Sutarties įgis teisę gauti Sutartyje numatytą atlyginimą. Priešingai, atsakovė elgėsi sąžiningai ir geranoriškai atsisakydama savo išimtinių teisių į produkto įgijimą ir suteikdama ieškovui galimybę pačiam realizuoti produktą pasirinktam trečiajam asmeniui.
15. Ieškovas I. H. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. spendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:
15.1. priešingai nei įrodinėja apeliantė, Sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Sutartyje nebuvo sutarta, kad ieškovas sukurtą produktą (gautą sėjamųjų kanapių sėklą) pateiks atsakovei iki 2019-12-31, tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme. Produkto perdavimo terminas nenumatytas ir Specifikacijoje. Remiantis teismų praktika, Sutartis pirmiausiai aiškinama lingvistiniu metodu, todėl teismas, įvertinęs Sutarties 1.4 punkto turinį, pagrįstai sprendė, jog paslaugų suteikimo pabaiga ir produkto paruošimo perdavimui įvykdymo terminas įforminamas ir siejamas su ieškovo pranešimu apie paslaugų teikimą, o atsakovė nepagrindė, jog produktas turėjo būti perduotas atsakovei iki 2019 m. gruodžio 31 d.;
15.2. skundžiamame sprendime pagrįstai spręsta, jog ieškovui sudarius sutartį prisijungimo būdu, kilęs ginčas dėl Sutarties sąlygų aiškinamas sąlygas pasiūliusios šalies (apeliantės) nenaudai;
15.3. apeliantės pozicija dėl Sutarties įvykdymo termino nenuosekli ir prieštaringa. Atsakovė teigia, jog pagal Specifikaciją produktas turėjo būti perduotas 2019 m. rudenį, kai tuo tarpu kitu atveju Sutarties įvykdymo terminą nurodo 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi vadovaujantis apeliantės aiškinimu, produktas turėtų būti perduodamas žiemą, kas prieštarauja apeliantės argumentui, jog Specifikacijoje aiškiai numatytas produkto pristatymo terminas;
15.4. priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje esantys įrodymai ir atsakovės veiksmai patvirtina, jog produkto perdavimo terminas atsakovei neturėjo reikšmės. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog produkto neperdavus iki 2019 m. gruodžio 31 d. jis negalėjo būti panaudotas 2020 m. sėjai ar kad negalėjo būti atliekami kiti veiksmai, susiję su marketingu;
15.5. apeliantė taip pat nepagrindė ir neįrodė, jog produkto pagaminimas neatitinka Sutartyje numatytų sąlygų ir yra nekokybiškas, neatitinka Specifikacijoje numatytų reikalavimų. Be to, apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad produktas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintų Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo, kuriame numatyti pagrindiniai sėklinės medžiagos kokybės parametrai. Ieškovo tinkamai įvykdytus Sutartyje ir Specifikacijoje numatytus įpareigojimus pagrindžia eilė pateiktų įrodymų: 2019 m. rugpjūčio 12 d. Pranešimas apie pluoštinių kanapių žydėjimo pradžią; 2019-08-30 Pranešimas dėl pluoštinių kanapių produktų sandėliavimo; 2019-09-03 Pluoštinių kanapių mėginio sudarymo aktai; 2019-10-04 Pažymos apie pluoštinių kanapių mėginyje nustatytą tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį; Įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus registracijos žurnalas; 2020-05-11 Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma. Sėjamųjų kanapių auginimas yra griežtai reglamentuotas Lietuvos teisės aktais, todėl ieškovas objektyviai negali (negalėjo) turėti (išauginti) kitokiu sėjamųjų kanapių sėklų, nei jam pateikė atsakovė Sutarties vykdymo metu;
15.6. apeliantės nurodoma aplinkybė, jog atsakovės teisė nutraukti atlygintinių paslaugų sutartį nėra ribojama, neturi teisinės reikšmės. Apeliantė neįrodė ir neįrodinėja materialinės teisės normose įtvirtintų sutarčių nutraukimo pagrindų egzistavimo. Viena vertus, net jei Sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, atsakovė tai padarė neteisėtai ir nesilaikant Sutartyje ir CK numatytų pagrindų ir tvarkos. Kita vertus, net ir nutraukus atlygintinų paslaugų sutartį, apeliantė turi pareigą sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas, kadangi pranešimas apie Sutarties nutraukimą pateiktas po to, kai ieškovas suteikė paslaugas visa apimtimi;
15.7. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos:
15.7.1. konstatavus, jog ieškovas Sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, apeliantės įrodinėjama apelinkybė, jog ieškovas Sutarties neįvykdė joje numatytu terminu, neturi teisinės reikšmės. Todėl atsakovei be jokio teisinio pagrindo ir vadovaujantis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis atsisakius vykdyti Sutartį ir ją neteisėtai nutraukus, teismas pagrįstai atsakovės veiksmus vertino kaip neteisėtus civilinės atsakomybės kontekste;
15.7.2. apeliantė neginčija nei žalos fakto, nei jos dydžio, iš esmės kvestionuoja tik jai tenkančią pareigą atlyginti žalą. Nenurodo, jog ieškovas buvo priverstas produktą parduoti paprastam vartojimui, o ne kaip sėklinę medžiagą tik dėl to, jog teisė produktą parduoti kaip sėklinę medžiagą priklauso išimtinai apeliantei. Taigi ieškovas, būdamas tik produkto augintojas, negalėdamas verstis kanapių sėklų pardavimo veikla, turėjo parduoti surastam potencialiam pirkėjui užaugintą produktą už ženkliai mažesnę kainą, dėl ko apeliantė turi pareigą atlyginti ieškovui žalą;
15.7.3. apeliantė nepagrįstai nurodo, jog išlaidos, susijusios su kreipimusi į VATŽŪM nelaikytinos žala. Specifikacijoje įtvirtinta apeliantės pareiga sumokėti ieškovui už VATŽŪM sėklinių pasėlių aprobaciją, THC tyrimus, etiketes, sėklų kokybės patikrinimą. Apeliantė šių pareigų neįvykdė, todėl turi kompensuoti ieškovo išlaidas. Be to, apeliantė, nesutikdama su ieškovo naudai priteistomis išlaidomis teisinei pagalbai, būtinai iki civilinės bylos iškėlimo, nenurodė jokių teisinių argumentų. Apeliantės pareiga atlyginti tokias išlaidas įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, todėl ir ikiteisminės pagalbos išlaidos skundžiamu sprendimu priteistos pagrįstai;
15.7.4. apeliantei neįrodžius, jog Sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja tiek priežastinis ryšys, tiek ir kaltė kaip apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo produktą ir nutraukė sutartį, bei konstatuota atsakovės civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kaip ūkininkas ir atsakovė sudarė 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą iš atsakovės pateiktos sėklos suteikti atsakovei kanapinių šeimos sėjamųjų kanapių Austa SK veislės B kategorijos sėklos dauginimo bei su tuo susijusias paslaugas ir pateikti (parduoti) atsakovei visą paslaugomis skurtą produktą – gautą sėjamųjų kanapių sėklą, o atsakovė įsipareigojo už produktą mokėti sutartyje nurodytą kainą, t. y. 2500,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus atitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.1. papunktis), bei 1000,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus neatitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.2. papunktis).
21. Ieškovas pateikė 2020 m. kovo 20 d. pranešimą atsakovei, informuodamas apie sutartų paslaugų suteikimą bei atsakovei tenkančią pareigą organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovė pateikdama 2020 m. kovo 27 d. atsakymą ieškovui nurodė, jog paslaugos suteiktos pavėluotai, kadangi produktas turėjo būti paruoštas ir pateiktas iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip pat produktas nėra tinkamai paruoštas ir negali būti perimtas, kol nebus išduotos VATŽŪM kokybės patikrinimo pažymos. Atsakovė taip pat nurodė, jog atsisako išimtinės teisės į produktą ir nutraukia sutartį.
22. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tarp šalių vyko susirašinėjimas iki 2020 m. lapkričio mėnesio dėl ieškovo produkto, šalys savo raštuose viena kitai reiškė atsikirtimus ir nurodė argumentus, susijusius su produkto pristatymo terminu, produkto kokybe bei produkto veisle. Kadangi atsakovė ieškovo produkto nepriėmė, ieškovas pateikė atsakovei 2020 m. lapkričio 10 d. kartotinį reikalavimą dėl sutarties vykdymo, informuodamas, jog gauta VATŽŪM augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma, patvirtinanti produkto kokybės rodiklių atitikimą sutartyje numatytiems reikalavimams. Kadangi atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį, remdamasis atsakovės 2020 m. kovo 27 d. rašte nurodytu išimtinės teisės įsigyti produktą atsisakymu, ieškovas informavo atsakovę apie surastą potencialų pirkėją ginčo produktui.
23. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovas pardavė trečiajam asmeniui UAB „Litimpex“ produktą: 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0193 pagrindžia parduotus 12 810 kg iš bendro 13 650 kg kiekio, produkto už 8 967,00 Eur sumą (įskaitant PVM – 10 820,07 Eur), o 2021 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0198 pagrindžia parduotus 840 kg produkto už 588,00 Eur sumą (įskaitant PVM – 711, 48 Eur; 0,7 Eur dydžio kaina už vieną produkto kilogramą). Pateikti sąskaitos išrašai, patvirtinantys PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą.
24. Ieškovas paskaičiavo, jog atsakovei atsisakius Sutarties vykdymo patyrė 19 740,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro Sutartyje su atsakove sulygtos kainos – 29 295 Eur ir gautos kainos pardavus produktą trečiajam asmeniui už 9 555,00 Eur skirtumas. Taip pat prašė priteisti papildomas išlaidas, susijusias su kreipimusi į VATŽŪM – 250,63 Eur ir 1 936,00 Eur išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Viso ieškovo paskaičiuota žala (nuostoliai) sudaro 21 926,63 Eur.
25. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei Sutarties sąlygas nenustatė ieškovo kaltės sutartiniuose santykiuose, konstatavo, jog atsakovė nepagrįstai nepriėmė ieškovo produkto ir nutraukė Sutartį, todėl sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui paskaičiuotą žalą (nuostolius).
Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo
26. Apeliantė tiek ikiteisminiame susirašinėjime su ieškovu, tiek ginčui persikėlus į teismą savo poziciją dėl Sutarties nutraukimo grindžia įrodinėdama ieškovo netinkamą sutarties vykdymą, nulėmusį atsakovės sprendimą nutraukti Sutartį ir nepriimti ieškovo produkto. Atsakovė remiasi keliomis Sutarties nutraukimo priežastimis: visų pirma tuo, jog ieškovas pažeidė Sutarties įvykdymo terminą, kuris buvo esminis Sutarties vykdymo procese, antra, ieškovo produktas neatitiko kokybės reikalavimų, trečia, kilo abejonių, ar produktas yra Austa SK veislės. Ieškovas savo ruožtu su atsakovės pozicija nesutinka, įrodinėdamas, jog nebuvo sulygtas konkretus Sutarties terminas, su atsakove bendradarbiavo, laikėsi Sutartyje ir Specifikacijoje numatytų pareigų, teikė atsakovei įrodymus, patvirtinančius ginčo produkto ir jo kokybės atitikimą Sutartyje įtvirtintiems reikalavimams.
27. Šalių sudarytos Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, jog Sutartis šalių gali būti nutraukiama bendru sutarimu arba LR teisės aktų nustatytais atvejais.
28. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties turinį ir Specifikaciją, nustatė, jog šalys susitarė dėl esminių Sutarties sąlygų, tačiau nenustatytas Sutarties įvykdymo terminas – 2019-12-31, iki kurio ieškovas turėjo pareigą perduoti atsakovei produktus.
30. Iš tiesų, teisėjų kolegija įvertinusi Sutarties turinį nenustatė, jog šalys būtų konkrečiai aptarusios Sutarties įvykdymo terminą, t. y. ieškovo pareigą perduoti produktą atsakovei iki 2019-12-31. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutarties įvykdymo terminas konkretizuotas Specifikacijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės Sutarties interpretavimui. Iš Specifikacijos turinio matyti, kad joje numatyti konkretūs reikalavimai ieškovui dauginant sėjamąsias kanapes (pvz. tokie kaip reikalavimai laukui, dirvai ir pan.), išskirti pagrindiniai agrotechnikos darbai priklausomai nuo metų laiko, tačiau konkretus atsakovės nurodomas 2019 m. gruodžio 31 d. terminas taip pat nesutartas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad produkto kokybei užtikrinti reikalingi darbai numatyti atlikti rudenį, todėl laikytina, kad Sutarties įvykdymo terminas sutartas 2019 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai Sutarties termino interpretacijai, kadangi Specifikacijoje numatytų darbų atlikimas rudenį nesuponuoja išvados dėl konkretaus Sutarties įvykdymo termino, t. y. 2019 m. gruodžio 31 d. Matyti, jog tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Dar daugiau, atsakovė sutartį nutraukė tik 2020 m. kovo 27 d. pranešimu, t. y. gavusi ieškovo 2020 m. kovo 20 d. pranešimą apie paruoštą produktą atsiėmimui. Tokia faktinė aplinkybė, kuomet Sutartis nebuvo nutraukta iš karto pasibaigus jos terminui, o tik gavus ieškovo pranešimą apie paruoštą produktą, taip pat kelia pagrįstų abejonių, jog šalys buvo susitarę dėl Sutarties termino konkrečia kalendorine data. Taigi apeliantė nepagrindė, jog Sutartyje ir Specifikacijoje ieškovo pareiga įvykdyti sutartį apibrėžta konkrečia atsakovės nurodoma kalendorine data – 2019 m. gruodžio 31 d. (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Sutarties 1.4 punktas, įtvirtinantis ieškovo pareigą po gauto produkto tinkamo pranešimo nedelsiant informuoti atsakovę apie produkto pasiėmimo terminus, siejamas su Sutarties įvykdymo terminu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis CK 6.193 straipsnio 1-5 punktuote įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios plačiai išplėtotos ir gausioje kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties 1.4. punkto turinį visos Sutarties ir Specifikacijos kontekste, sutarčių aiškinimo taisykles, lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadai, jog iš tiesų, ieškovo paruošto produkto perdavimo terminas siejamas su ieškovo pranešimu atsakovei, nenumatant konkrečios kalendorinės datos. Nors apeliantė nurodo, kad Sutarties 1.4 punktas įtvirtina tik ieškovo pareigą informuoti apie paruoštą produktą, o ne numato Sutarties įvykdymo terminą, tačiau matyti, jog atsakovo tolimesni veiksmai (produkto priėmimas) ir yra priklausomas nuo tokio ieškovo pranešimo, parengiamo paruošus produktą. Taigi vertintina, jog Sutarties įvykdymo terminas siejamas su ieškovo pranešimu, tačiau ne su konkrečia kalendorine data.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodė ir aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 31 d. data yra esminė produktą panaudoti 2020 m. sėjai. Viena vertus, konstatavus, jog Sutartyje produkto perdavimo atsakovei terminas neapibrėžtas 2019 m. gruodžio 31 d. data, nėra pagrindo ir vertinti, jog šis terminas yra esminis produkto panaudojimui 2020 m. sėjai. Kita vertus, apeliantė nepagrindė, jog ieškovui 2020 m. kovo 20 d. pranešimu informavus atsakovę apie paruoštą produktą ir nurodant organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, produktas negalėjo būti panaudotas 2020 m. sėjai. Nors apeliantė nurodė, kad dėl tokio produkto perdavimo termino negalėjo atlikti įvairaus pobūdžio procedūrinių veiksmų (pvz. Sudaryti sutarčių su ūkininkais, atlikti produkto sertifikavimo procedūros, paruošti sėjai ir pan.), tačiau tokių aplinkybių nekonkretizavo ir neįrodė, kad tokių organizacinio pobūdžio darbų negalėjo atlikti priėmusi kanapių sėklų produktą 2020 m. kovo mėn. (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad būtent 2019 m. gruodžio 31 d. data atsakovei buvo esminė vykdant Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog atsakovė produktą galėjo panaudoti 2020 m. sėjai tik pristačius produktą iki 2019 m. gruodžio 31 d.
33. Nepritartina ir apeliantės argumentams, kuriais ginčijama produkto kokybė ir reiškiamos abejonės dėl produkto veislės, taip pat nurodoma, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugpjūčio 12 d. Pranešimas apie pluoštinių kanapių žydėjimo pradžią; 2019 m. rugpjūčio 30 d. Pranešimas dėl pluoštinių kanapių produktų sandėliavimo; 2019 m. rugsėjo 3 d. Pluoštinių kanapių mėginio sudarymo aktai; 2019 m. spalio 14 d. Pažymos apie pluoštinių kanapių mėginyje nustatytą tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį; Įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus registracijos žurnalas; 2020 m. gegužės 11 d. Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma. Taip byloje pateikta ir VATŽŪM 2020 m. liepos 8 d. Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma Nr. 10KT-736, kuria nustatyti Austa SK kanapių veikslės kokybės rodikliai. Nors šie tyrimai atlikti susirašinėjimo su atsakove eigoje, tačiau apeliantė neįrodinėja, kad pažymos duomenys pagrindžia produkto neatitikimą Sutartyje numatytoms sąlygoms, yra nekokybiškas, neatitinka Specifikacijoje numatytų reikalavimų. Dar daugiau, iš ieškovo 2020 m. balandžio 15 d. raginimo dėl sutarties vykdymo turinio matyti, jog atsakovė iš karto po kanapių sėklų derliaus nuėmimo buvo informuota apie preliminarų nevalytų kanapių sėklų kiekį (16 - 18 tonos), o atsakovės atstovai ne kartą lankėsi ieškovo ūkyje, apžiūrėdavo ir tikrindavo žemės sklypus, kuriuose buvo auginamos kanapės – produktas, buvo nuolat bendradarbiaujama su atsakove. Atsakovė minėtų aplinkybių neginčija ir neįrodinėja, kad apskritai nebuvo informuojama apie produktą, jo auginimą bei tai, jog nesilankė (negalėjo lankytis) ieškovo ūkyje (CPK 178 straisnis). Taigi sutiktina su ieškovu, jog apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepagrindė aplinkybės, jog produktas ketinimo jį perduoti atsakovei metu neatitiko Sutartyje numatytų sąlygų ir Specifikacijoje įtvirtintų reikalavimų, o ieškovas nebendradarbiavo su atsakove (CPK 185 straipsnis).
34. Pasisakydama dėl atsakovės keliamų abejonių dėl kanapių veislės, kaip vienos iš priežasčių nepriimti ieškovo produkto ir nutraukti Sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria ieškovo argumentui, jog esant griežtai reglamentuotam sėjamųjų kanapių auginimui, ieškovas objektyviai negalėjo išauginti kitokios sėjamųjų kanapių veislės nei ją pateikė atsakovė (Sutarties 1.5 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo išaugintą Austa SK kanapių veislę pagrindžia VATŽŪM 2020 m. liepos 8 d. Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma Nr. 10KT-736, kurioje nurodyta, kad buvo tiriama ieškovo auginta Austa SK kanapių veislė. Taigi apeliantei nepagrindus abejonių kanapių veisle, darytina išvada, jog apeliantės argumentai dėl kanapių veislės deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina vienašališko Sutarties nutraukimo pagrįstumo.
35. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas nepažeidė Sutarties įvykdymo termino ir Sutartyje bei Specifikacijoje numatytų produkto reikalavimų, o apeliantė be pagrindo atsisakė nupirkti ieškovo paruoštą produktą ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį.
Dėl atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų
36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė įrodinėja, kad ji nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą (nuostolius), todėl civilinė atsakomybė jai taikyta nepagrįstai.
37. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
38. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasisakant dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos pažymėtina, kad aptariamu atveju aukščiau nurodytais argumentais buvo įvertinti atsakovės veiksmai ir nustatyta, jog apeliantė nepagrindė atsisakymo priimti ieškovo išaugintą produktą ir Sutartį nutraukė nepagrįstai. Taigi apeliantės neteisėti veiksmai įrodyti.
39. CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Atsakovė kaltės nebuvimą įrodinėja remdamasi iš esmės analogiškais argumentais, jog neatliko neteisėtų veiksmų, o sutartiniuose santykiuose elgėsi protingai ir apdairiai. Tačiau aptariamu atveju nustačius, jog atsakovė Sutartį nutraukė nepagrįstai, vertintina, jog įrodyta ir atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Vienašališkai nutraukusi Sutartį šalis įsipareigojo atlyginti visus kitos šalies turėtus dėl to nuostolius (Sutarties 9.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo nepateisintus lūkesčius ir įrodė patirtus nuostolius:
40.1. Sutartyje sulygta, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui už vieną toną produkto, atitinkančio Auta SK B kategoriją mokėti 2500 Eur (be PVM) kainą (Sutarties 4.1.1.1. punktas), ieškovo paskaičiavimu, tokią kategoriją atitinka 10 430 kg. Tuo tarpu produktui neatitinkant Austa SK B kategorijos, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 1000 Eur (be PVM) kainą (Sutarties 4.1.1.2. punktas), ieškovo paskaičiavimu tokią kategoriją atitinka 3 220 kg. Taigi ieškovas, pardavęs atsakovei produktą, būtų gavęs 29 295 Eur (be PVM). Kaip buvo nustatyta aprašant faktines aplinkybes, ieškovas produktą trečiajam asmeniui pardavė už 9 555 Eur (be PVM) sumą. Todėl skirtumas sudaro 19 740 Eur (be PVM). Ieškovas nurodo, jog produktą pardavė dėl taikytinų griežtų reglamentavimų ne kaip sėklą, bet pramoniniam vartojimui, apeliantė neginčija tokio ieškovo argumento ir neįrodinėja aplinkybės, jog ieškovas produktą galėjo parduoti sėklininkystei (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog produktą pardavė už maksimalią kainą, tačiau toks argumentas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Apeliantė neginčija ieškovo argumento, kad parduoti produktą sėklininkystei išimtinė teisė suteikta apeliantei kaip daugintojai. Todėl tikėtina, jog ieškovui turint teisę tik auginti produktą, jį pardavus skirtingam panaudojimui, skiriasi ir produkto kaina (CPK 185 straipsnis). Taigi nors apeliantė ir atsisakė išimtinių teisių į produktą, esant nustatytam nepagrįstam Sutarties nutraukimui ir ribotam produkto tolimesniam naudojimui, apeliantei tenka atsakomybė už tai, kad ieškovo užaugintas produktas parduotas jo surastam pirkėjui ženkliai mažesne kaina.
40.2. Išlaidos, susijusios su kreipimusi į VATŽŪM, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 250,63 Eur, taip pat pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (ieškinio priedas Nr. 5). Specifikacijoje nurodyta, jog apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovui už VATŽŪM sėklinių pasėlių aprobaciją, THC tyrimus, etiketes, sėklų kokybės patikrinimą. Taigi apeliantei tenka pareiga kompensuoti ir šias ieškovo patirtas išlaidas.
40.3. Pagrįstai prie nuostolių atlyginimo ieškovas priskiria ir 1936 Eur, kurie susiję su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kadangi ieškovas tokias išlaidas patyrė, pateikė teismui pagrindžiančius įrodymus (ieškinio priedai Nr. 15-16), pažeidusi Sutartį atsakovė turi pareigą atlyginti ir šiuos nuostolius.
41. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat ieškovui įrodžius prašomus priteisti nuostolius ir jų dydį, laikytina, jog taip pat įrodytas ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys), kadangi atsakovės veiksmai buvo nulemti iš esmės ieškovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tokiai išvadai nepritarti. Pažymėtina, kad aukščiau nutartyje nurodytais argumentais nustatyti apeliantės neteisėti veiksmai atsisakant priimti iš ieškovo produktą bei nutraukiant Sutartį, todėl apeliantės argumentai, kuriais įrodinėjama ieškovo kaltė, atmestini kaip nepagrįsti nekartojant motyvų. Taip pat nutarties 33 punkte vertintas ir ieškovo veiksmai sutartiniuose santykiuose, pažymint, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakove. Tai, jog atsakovė nutraukdama Sutartį atsisakė išimtinių teisių į produktą, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia atsakovę apskritai nuo civilinės atsakomybės. Vertintina, kad atsakovė nepagrįstai nutraukdama Sutartį tokiais veiksmais sumažino ieškovo nuostolius, tačiau tai neeliminuoja atsakovės atsakomybės apskritai, juolab kad pagal Sutarties 9.2 punktą sutarties šalis, vienašališkai nutraukdama sutartį, įsipareigojo atlyginti kitos šalies turėtus nuostolius.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės veiksmus pripažino neteisėtais ir nustatęs atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas priteisė ieškovui patirtus nuostolius. Spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
48. Ieškovas pateikė teismui įrodymus - 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, atliktų darbų išklotinę ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu ieškovui priteistina iš apeliantės (atsakovės) jo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui I. H. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Canaba“ (juridinio asmens kodas 304636881) 1161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur 60 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė