Administracinė byla Nr. eA-1077-662/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 23S150508 atsisakyti M. A. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą); 2) panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153318 uždrausti M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. rugsėjo 13 d. (toliau – ir Sprendimas uždrausti atvykti); 3) panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 23S157102 panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004590137 (toliau – ir Sprendimas panaikinti vizą); 4) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas dėl Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą nurodė, kad šis sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 31 d. išvada Nr. 18-8391 (toliau – ir VSD išvada), pagal kurią pareiškėjas neva kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pagal tokią išvadą leidimas neišduodamas tik dėl tariamo pavojaus valstybės saugumui, diskriminuojant atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiaujant valdžia (suteiktais įgaliojimas). Sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi išdavimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu. Galima grėsmė valstybės saugumui kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti aiškiai įrodyta. Sprendimas negali būti grindžiamas tik spėjimais ir įtarimais, o turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą buvo priimtas, vadovaujantis tik VSD išvada, kuri turėtų būti vertinama kritiškai dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjas bankų (finansų) sektoriuje dirbo iki 2020 m. lapkričio mėn. ir nuo 2020 m. lapkričio 6 d. nesutikdamas su Baltarusijos Respublikos režimo vykdoma politika, pasitraukė iš šio sektoriaus ir jau tris metus nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais ar vadovybe. Todėl nepagrįsta VSD pozicija, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali mėginti pasinaudoti pareiškėjo ryšiais; 2) nekvestionuotina, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, tačiau VSD išvadoje nenurodyta, kaip šios grėsmės susijusios su pareiškėju, t. y. jo statusu ir veikla; 3) VSD išvadoje minima galima propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė, naudojant asmenis, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, agresyviai politikai vykdyti, tačiau nepateikiami jokie įrodymai apie tokio pobūdžio pareiškėjo veiklą, pareiškėjo veikla šiame kontekste nevertinta; 4) priešingai nei nurodo VSD, pareiškėjas veikė ir veikia prieš Baltarusijos režimą, aktyviai kritikuodamas jį, padėdamas Baltarusijos opozicijai; 5) VSD teiginys, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali verbuoti pareiškėją kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, vadovaujamasi prielaidomis; 6) nesuprantamas VSD teiginys, ar Rusija vykdo (ar planuoja vykdyti) agresiją Lietuvos Respublikos atžvilgiu ir kuo remiantis teigiama, kad pareiškėjas gali platinti propagandą ir dezinformaciją, vykdyti diversijas prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus; 7) VSD išvada parengta tik spėjimų bei prielaidų pagrindu, tai prieštarauja teismų suformuotai praktikai.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamento argumentai vertintini kritiškai ir dėl to, kad pareiškėjas pateikto klausimyno 10 ir 11 klausimuose nurodė, kad nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei aiškiai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Nesuprantama atsakovo motyvacija, kad tokie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas Lietuvoje nedirba ir niekada nebuvo įdarbintas, todėl laikytina, kad ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika neturi, tačiau nenurodė, kaip šios aplinkybės lėmė Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi priėmimą. Pareiškėjas gyvena trumpą laiką Lietuvoje, neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau per tą laiką už savo vykdomą prieš Baltarusijos režimą nukreiptą veiklą, sugebėjo užsitarnauti Baltarusijos opozicinių organizacijų („BYSOL“, „Dapomoga“) pagarbą bei paramą. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nėra pagrindo jam neleisti gyventi ir dirbti Lietuvoje, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – neproporcinga priemonė. Be VSD išvados nuostatų atkartojimo, visas atsakovo vertinimas sprendime pagrįstas prielaidomis ir spėliojimais.

5.       Pareiškėjas dėl Sprendimo uždrausti atvykti ir Sprendimo panaikinti vizą paaiškino, kad jie priimti vadovaujantis tik VSD išvada, nepateikiant kitų motyvų ar argumentų, paremti įslaptinta informacija. Ginčijami sprendimai yra neišsamūs ir nemotyvuoti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nurodė 2020–2022 metais aukojęs lėšas nukentėjusiems nuo 2020 metų įvykių Baltarusijoje ir karo Ukrainoje, tai patvirtina jo poziciją ir galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjui grįžus į Baltarusijos Respubliką dėl to grėstų suėmimas ir laisvės įkalinimo bausmė. Taip pat pareiškėjas aktyviai dalyvavo 2020 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais vykusiuose mitinguose prieš Baltarusijos režimą, po to nutraukė visus kontaktus su Baltarusijos finansiniu (bankiniu) sektoriumi, 2020 m. lapkričio 6 d. savo noru pasitraukė iš užimamų pareigų ir pradėjo savo verslą – (duomenys neskelbtini). 

6.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.       Departamentas nurodė, kad priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ir šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD išvada yra pagrįsta pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbu Baltarusijos bankų sektoriuje). Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimų turinio, VSD išvados ir kitų duomenų matyti, kad nebuvo vadovautasi įslaptintais dokumentais. Sprendimai priimti vadovaujantis objektyviais duomenimis. Pareiškėjo teiginiai dėl paramos nukentėjusiems nuo represijų ir karo, dalyvavimo pasipriešinime Baltarusijos režimui yra deklaratyvūs bei nepaneigia pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Departamento nuomone, pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Sprendimai  priimti laikantis procedūrinių reikalavimų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti pagrindo nėra.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       VSD nuomone, skundžiami Departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu (atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjui buvo pateiktas Klausimynas ir pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nurodė tokius duomenis: kad 1998–2003 m. Baltarusijoje jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ekonomistu, 2003–2014 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. – „(duomenys neskelbtini)“ valdybos viršininku, o 2017–2020 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku. Departamentas gavo VSD 2023 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 18-8391, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. VSD manymu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, atsižvelgiant į jų veiklos metodus, gali mėginti pasinaudoti pareiškėjo ryšiais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

12.       Teismas nurodė, kad Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė šiuos Sprendimus: 2023 m. rugsėjo 11 d. – Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuo nusprendė, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, 2023 m. rugsėjo 14 d. – Sprendimą uždrausti atvykti, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. rugsėjo 14 d., nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, 2023 m. rugsėjo 20 d. – Sprendimą panaikinti vizą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004590137, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

13.       Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas bei teismų praktiką ir pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (16 str.). Taip pat aktuali ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“.  

14.       Teismas pažymėjo, kad VSD išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta. Pareiškėjo M. A. darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Nurodyta, kad Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 1998–2003m. Baltarusijoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ekonomistu, 2003–2014 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. – „(duomenys neskelbtini)“ valdybos viršininku, o 2017–2020 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku. VSD vertinimu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, atsižvelgiant į jų veiklos metodus, gali mėginti pasinaudoti M. A. ryšiais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, dėl to VSD jis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui.

15.       Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais.

16.       Teismas nurodė, kad VSD įvertinta, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos bankuose dirbo ilgą laikotarpį – 1998–2020 m., ėjo atsakingas pareigas. Be to, VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie anksčiau yra dirbę strateginių objektų darbuotojais, pvz., bankų darbuotojais. Vertindamas šias aplinkybes, teismas sutiko su tuo, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes nesuteiktų teisės Departamentui nesivadovauti VSD pateikta išvada.

17.       Teismas sprendė, kad priimant Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą taip pat įvertinta ir tai, jog pareiškėjas Lietuvoje nedirba ir niekada nebuvo įdarbintas, todėl laikytina, kad ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika neturi. Šių VSD padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylą nagrinėjant teisme ir, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, teismas pritarė VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo bei sprendė, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

18.       Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nepaneigė VSD padarytos išvados, jog jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos bankuose 1998–2020 m., privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią. Teismas sprendė, kad Baltarusijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjo lojalumo. Pareiškėjo ryšys su Baltarusijos Respublikos bankais yra ilgalaikis, jis ėjo atsakingas pareigas, ir, nors pareiškėjas teigia, kad jis pasitraukė iš finansų (bankinio) sektoriaus ir jau tris metus visiškai nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendradarbiais ar vadovybe, tačiau, teismo vertinimu, grėsmės tikimybė vis tik neišnyksta net ir nutraukus darbinius santykius. Kaip aptarta, pareiškėjas užėmė atsakingas pareigas bankų ir finansų srityse ir tokie faktai gali būti laikomi atspindinčiais pareiškėjo kvalifikaciją, tačiau, tuo pat metu ir rodantys jo ryšius su subjektais, kurie skiria jį į tokias pareigas. Lieka nepaneigta, kad pareiškėjas dėl savo ryšių lieka pažeidžiamas ir gali būti panaudotas Baltarusijos saugumo struktūrų. Be to, teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, jo žmona gyvena Baltarusijoje ir dirba valstybiniame „(duomenys neskelbtini)“ banke, kas papildomai pagrindžia pareiškėjo paveikumą.

19.       Teismas konstatavo, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, nustatydamas, jog pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir nors jis teigia savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nerasta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jo žmona gyvena Baltarusijoje ir dirba „(duomenys neskelbtini)“ banke. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo nesieja stiprūs socialiniai ryšiai su Lietuva. Todėl Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo asmeniniai / šeiminiai ryšiai nėra reikšmingesni už grėsmę valstybės saugumui.

20.       Teismas dėl pareiškėjo nurodomo oponavimo Baltarusijos režimui pažymėjo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis dėl prieglobsčio Lietuvoje tuo pagrindu, kad jam kiltų persekiojimo grėsmė Baltarusijoje, ir nesiremia aplinkybe, kad būtų sulaukęs persekiojimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės – pateikta ekonominės politikos kritika ar galimas dalyvavimas mitinge – nepaneigia padarytų išvadų dėl pareiškėjo pažeidžiamumo.

21.       Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją. Taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą. VSD, turėdamas duomenų apie grėsmę valstybės saugumui, turi pareigą nedelsiant apie tai pranešti Departamentui (Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą.

22.       Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos aprašo 37 punktą, nes jame buvo vertinta tiek VSD išvadoje siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai. Nors pareiškėjas nurodo, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobūdžio, tačiau nei faktiškai, nei teisiškai pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais. Departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime uždrausti atvykti nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teismas savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti.

23.       Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo panaikinti vizą, nurodė, kad VSD vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, taigi šiuo atveju yra nustatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas – išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

24.       Teismas konstatavo, kad ginčijami Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.

III.

25.       Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

26.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo priimti sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, priimti grindžiant vieninteliu faktu – pareiškėjo darbu Baltarusijos finansų sektoriuje, Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą ir Sprendimas uždrausti atvykti priimti nenurodant individualių aplinkybių, o Sprendimas panaikinti vizą – apskritai be motyvų. Pareiškėjo teigimu, turėjo būti atliktas visapusiškas su juo susijusių aplinkybių vertinimas, kurio neatliko nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas teigia, kad pagal teismų praktiką turėjo būti įvertintos šios aplinkybės: atliktos tarnybos / darbo pobūdis, pareigos, darbo / tarnybos trukmė, jų pasibaigimo pagrindas, praėjęs laiko tarpas nuo darbo pabaigos, duomenys apie asmens darbą (tarnybą) įvairiose valdžios institucijose, asmens ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, pareiškėjo politinės pažiūros, pareiškėjo ir / ar jo šeimos narių ryšiai su Lietuva, pareiškėjo ekonominiai, socialiniai ryšiai su Lietuva, nustatoma, ar užsienietis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių būtent pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą, ją grindė tik VSD išvada, kurios nekvestionavo. Tačiau VSD išvadoje nenurodyta jokių su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui per juridinius asmenis, kuriuose pareiškėjas dirbo.

27.       Pareiškėjas teigia, kad jo keliamo pavojaus vertinimas atliekamas plečiamai, jo neindividualizavus, nėra protingas ir adekvatus. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su jo darbu ir gyvenimu Baltarusijoje, pažymi, kad nutraukė ryšius su darboviete 2020 m. po politinių įvykių, išvyko iš šalies ir ketino įsidarbinti Lietuvoje. Pareiškėjo vertinimu, jo skundas išnagrinėtas formaliai.

28.       Pareiškėjas pažymi, kad jo opozicinė veikla paneigia jam inkriminuotą valstybės saugumui keliamą grėsmę. Šie argumentai teismo buvo visiškai ignoruoti, nebuvo vertinamos kitos akcentuotos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbo specifika, išėjimo iš darbo laiku bei priežastimi, pareiškėjo darbo bankuose metu buvusia geopolitine situacija, Baltarusijos užsienio politika, kuri tuo metu nebuvo agresyvi, ryšių su valdžios institucijomis neturėjimu. Dėl šių argumentų teismas nepasisakė, todėl skundas išnagrinėtas netinkamai.

29.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30.       Departamentas nesutinka, kad ginčijami sprendimai priimti tik remiantis vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos bankų sektoriuje. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, taip pat nenustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Lieka nepaneigta, kad pareiškėjas dėl savo ryšių lieka pažeidžiamas ir gali būti panaudotas Baltarusijos saugumo struktūrų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žmona gyvena Baltarusijoje ir dirba valstybiniame „(duomenys neskelbtini)“ banke, kas papildomai pagrindžia pareiškėjo paveikimą.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.       VSD nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Departamento sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Byloje nebuvo nustatyta jokių kritinę reikšmę turinčių pareiškėjo šeiminių, socialinių ar kitokio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pagal bylos duomenis pareiškėjo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kompetentingų institucijų patvirtintą potencialią grėsmę valstybės saugumui. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, atitinkamai, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2028 m. rugsėjo 13 d., sprendimo panaikinti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ketino dirbti Lietuvoje finansų sektoriuje. Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 1998–2003m. Baltarusijoje jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ekonomistu, 2003–2014 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku, 2015–2017 m. – „(duomenys neskelbtini)“ valdybos viršininku, o 2017–2020 m. – „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus viršininku. Ginčijami Departamento sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija ir aplinkybėmis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos režimo kontroliuojamoje valstybinėje bankų sistemoje.

36.       Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

37.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.) yra pažymėta, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvados, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Vien faktas, jog pareiškėjas šiuo metu nedirba Baltarusijos režimo kontroliuojamoje bankų sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl anksčiau buvusių ryšių yra išnykusi. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos režimo kontroliuojamoje bankų sistemoje VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

40.       Nors ginčijami Departamento sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau iš jų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – Departamentas nenustatė, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų šeiminiai ar ekonominiai ryšiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė tebegyvena Baltarusijoje, dirba valstybiniame „(duomenys neskelbtini)“ banke, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė papildomai pagrindžia pareiškėjo paveikumą. Departamentas taip pat įvertino ir pareiškėjo atsakymus į Klausimyno 10 ir 11 klausimus bei pagrįstai vertino, kad tai nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais santykiais. Šios grėsmės taip pat nepaneigia ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo dalyvavimo protestuose, paramos nukentėjusiems ar galimo persekiojimo, nes, be kita ko, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kad būtų tokį persekiojimą patyręs, be to, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių, kurias jis nurodo apeliaciniame skunde, ir, į kurias pareiškėjo nuomone, nebuvo atsižvelgta.

42.       Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

43.       Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo uždrausti atvykti, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu reglamentavimu, jame atsižvelgta į byloje pateiktą kompetentingos institucijos (VSD) išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas. Priešingai, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovas sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, būtų nepagrįsta netaikyti jam Įstatyme nustatytų apribojimų vien dėl to, jog pareiškėjas galėtų lengviau įgyvendinti savo interesus Lietuvoje ar kitose šalyse. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu uždrausti atvykti pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.).

44.       Sprendimas panaikinti vizą priimtas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nustatančiu, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Minėtame sprendime nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės – kad VSD išvadoje išdėstytos informacijos pagrindu pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir šios išvados byloje nėra paneigtos. Todėl konstatuotina, kad Sprendimas panaikinti vizą iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir jo panaikinti šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo.

45.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Arūnas Dirvonas

                                        Milda Vainienė