LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. V. ir J. V. individualios įmonės „Juozvita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pagal J. V. ir J. V. individualios įmonės „Juozvita“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rusnita“, V. Š. , S. Š. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

J. V. ir J. V. IĮ „Juozvita“ kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų UAB „Rusnita“, V. Š. ir S. Š. ieškovui J. V. 147 874,81 Lt skolos ir 16 448,40 Lt delspinigių, priteisti iš atsakovų UAB „Rusnita“, V. Š. ir S. Š. ieškovui J. V. IĮ „Juozvita“ 11 716,96 Lt skolos, 1 054,80 Lt delspinigių, priteisti iš atsakovų ieškovams 18 251,78 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti įsiskolinimą, atsiradusį dviejų savarankiškų sutarčių pagrindu – 2008 m. lapkričio 12 d. tikslinės paskolos sutarties dėl automobilio išpirkimo ir 2006 m. birželio 21 d. tikslinės paskolos sutarties dėl buto išpirkimo. Byloje sujungti keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvienas gali būti atskiro teisminio nagrinėjimo dalykas. Kadangi ieškinio suma dalyje dėl automobilio išpirkimo yra 74 910,16 Lt, o ieškinio dalyje dėl buto išpirkimo – 102 184,81 Lt, teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantai J. V. ir J. V. IĮ „Juozvita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad subendrintas reikalavimas yra 177 094,97 Lt. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Įstatymai nesuteikia teisės teismui atsisakyti priimti ieškinį. Neaišku, kodėl sujungtus reikalavimus yra tikslingiau nagrinėti skyrium. Išskirti reikalavimus į atskiras bylas nėra tikslinga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs rūšinio teismingumo neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju (atsakovų pusėje) klausimas, kai bendra ieškinio suma viršija vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012,  buvo sprendžiamas CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos proceso teisės normos, reglamentuojančios civilinės bylos rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo klausimas, kilęs konstatavus neprivalomo procesinio bendrininkavimo atvejį (atsakovų pusėje). Kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Tokia teisminė praktika nėra nauja (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2701/2011; 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2011 ir kt.).

Įvertinus ieškovų keliems atsakovams pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindą ir dalyką, nagrinėjamu atveju darytina išvada esant neprivalomajam bendrininkavimui atsakovų pusėje, kadangi kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog neprivalomojo bendrininkavimo atveju bylos rūšinis teismingumas nustatomas ne pagal visų ieškovų turtinių reikalavimų bendrą sumą, bet pagal kiekvieno reikalavimo dydį atskirai, sprendžia, jog teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.