Civilinė byla Nr. e2-579-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11; 3.3.1.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovės „UNIS Steel Baltija“, valstybės įmonė Turto bankas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Oil Trade“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Voltlita“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą.

2.       Pareiškėja nurodė, jog yra BUAB „Voltlita“ kreditorė. Pareiškėjos nuomone, BUAB „Voltlita“ bankroto administratorius nesilaikė visų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte numatytų imperatyvių įpareigojimų, t. y. pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje administratorius nepateikė privalomos nurodyti informacijos apie: 1) turto areštus (vien pareiškėjos reikalavimams užtikrinti 2017 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo areštuotas turtas už 243 856,48 Eur sumą); 2) ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. informacijos apie ginčijamą pareiškėjos reikalavimą; 3) debetinius įsiskolinimus; 4) ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą (atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 79 050 Eur vertės ilgalaikio turto, o jau 2017 m. gruodžio 30 d. duomenimis jo nebeliko); 5) sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį (nors nuo 2017 m. liepos mėn. įmonės turtui buvo taikomas areštas, tačiau atsakovės turtas iki 2018 m. kovo 31 d. sumažėjo
221 698 Eur suma, o didžioji dalis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimų kilo iš laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo iki 2017 m. lapkričio mėn. atsakovės sudarytų sandorių); 6) pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos nuomone, neišsamios bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos pateikimas ne tik užkerta kelią kreditoriams tinkamai išanalizuoti ir įvertinti bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą, bet kartu ir suteikia prielaidas manyti, kad bankroto administratorius, galimai pažeisdamas fiduciarinį atstovavimo kreditoriams santykių pobūdį, nuo kreditorių siekia nuslėpti tam tikrą informaciją apie bendrovės neteisėtus sandorius, sudarytus galiojant viso turto areštams.

3.       BUAB „Voltlita“ bankroto administratorius atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Administratoriaus teigimu, visa reikalinga medžiaga kreditoriams buvo pateikta bankroto procese, todėl teisėti kreditorių interesai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Informacija apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4865-553/2017 pritaikytą UAB „Voltlita“ turto areštą ir ginčijamą finansinį reikalavimą buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje dėl UAB „Voltlita“ bankroto bylos iškėlimo, su minėta nutartimi buvo supažindinti visi kreditoriai (visiems kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai, kartu prisegant ir šią nutartį). Jokie kiti areštai įmonės atžvilgiu nebuvo taikomi. Bendra debitorinių reikalavimų suma ataskaitoje buvo nurodyta, o visa informacija apie pačius debitorius ir jų įsiskolinimus buvo pateikta su kitais kreditorių susirinkimų protokolais, kai buvo sprendžiami klausimai dėl jų pardavimo. Bendrovės ilgalaikis turtas nebuvo išparduotas, o buvo grąžintas lizingo davėjui, nes dėl pritaikyto arešto įmonė negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti įmokų už automobilių lizingą. Ataskaitos pateikimo metu nebuvo nustatyta sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi įmonės veiklos tikslams. Administratoriaus teigimu, UAB „Voltlita“ nuo 2017 metų iki 2018 m. kovo 31 d. dar vykdė veiklą ir bandė ją išsaugoti nenutraukdama vykdomų sandorių, tačiau dėl valiutų svyravimų ir lėšų darbuotojų atlyginimams sumokėti galiausiai buvo patirtas nuostolis, taigi vyko natūrali įmonės veikla, kuri nebuvo priešinga įmonės kreditorių interesams. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo padavė 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. nepraėjus 7 dienoms nuo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėja buvo įtraukta į BUAB „Voltlita“ kreditorių sąrašą, įsiteisėjimo dienos (2019 m. gruodžio 3 d.), todėl pareiškėja tinkamai ir laiku įgyvendino teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas taip pat konstatavo, kad sušaukiant 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą.

6.       Vertindamas bankroto administratoriaus pateiktos informacijos apie įmonei taikomus areštus ir ginčijamus kreditorinius reikalavimus išsamumą, teismas pažymėjo, kad UAB „Voltlita“ direktorius, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pareiškimą iš esmės grindė kitoje byloje ieškovės BUAB „Oil Trade“ atsakovei UAB „Voltlita“ pareikštu ieškiniu dėl piniginių lėšų priteisimo ir joje teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (turto areštu), dėl kurių įmonės veikla buvo paralyžiuota. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuria buvo iškelta UAB „Voltlita“ bankroto byla. Su nurodyta teismo nutartimi buvo supažindinti ir įmonės kreditoriai. Bankroto administratoriaus teigimu, jokie kiti areštai įmonės atžvilgiu nebuvo taikomi. Atsižvelgdamas į tai, kad informacija apie UAB „Voltlita“ turtui taikomą areštą ir pareiškėjos kitoje byloje atsakovei pareikštą piniginį reikalavimą įmonės kreditoriams buvo žinoma dar iki kreditorių susirinkimo, teismas sprendė, kad vien tai, jog ši informacija papildomai nebuvo nurodyta kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje, savaime neteikia pagrindo šią aplinkybę laikyti pažeidžiančia įmonės kreditorių, juolab pačios pareiškėjos, kuriai nurodyta informacija buvo žinoma, teises ir teisėtus interesus.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad bankrutuojančios įmonės debitorių ir jų skolų bankrutuojančiai įmonei dydžio nustatymas turi būti vykdomas viso bankroto proceso metu. Ši bankroto administratoriaus pareiga nesibaigia išsprendus jo veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo ataskaitoje buvo nurodyta bendra debetinių įsiskolinimų suma, o visa informacija apie pačius debitorius ir jų įsiskolinimus buvo pateikta vėlesniuose (2018 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. sausio 17 d.) kreditorių susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl jų pardavimo, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorius tinkamai informavo kreditorių susirinkimą apie įmonės debetinius įsiskolinimus.

8.       Dėl kitos informacijos nepateikimo ataskaitoje teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius nurodė, jog įmonės ilgalaikis turtas nebuvo išparduotas, o buvo grąžintas lizingo davėjui, nes dėl pritaikyto turto arešto įmonė negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir mokėti įmokų už automobilių lizingą, taip pat pažymėjo, kad ataskaitos pateikimo metu nebuvo nustatyta sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi įmonės veiklos tikslams. Administratorius taip pat nurodė, kad įmonė iki 2018 m. kovo 31 d. dar vykdė veiklą ir bandė ją išsaugoti, nenutraukdama vykdomų sandorių, tačiau dėl valiutų svyravimų ir lėšų darbuotojų atlyginimams sumokėti galiausiai buvo patirtas nuostolis. Nors visa ši informacija nebuvo pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti ataskaitoje, tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir bankroto administratoriaus teiktus paaiškinimus, nenustatė, kad ataskaitoje būtų nurodyti neįvykę faktai ar kita klaidinga informacija, todėl nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog administratorius, teikdamas ginčo ataskaitą, siekė nuslėpti informaciją apie bendrovės neteisėtus sandorius.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nenurodė, kad dėl tam tikros, galimai jos pažeistiems interesams apginti reikalingos, informacijos būtų kreipusis į bankroto administratorių ir tokios informacijos nebūtų gavusi. Kadangi ginčijamai bankroto administratoriaus ataskaitai pritarė 100 proc. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, o pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčijama ataskaita pažeidžia jos, kaip bankrutuojančios įmonės trečios eilės kreditorės, teises ir teisėtus interesus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė BUAB „Oil trade“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti
2018 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

10.1.                      Teismas nustatė, jog ginčo ataskaitoje nebuvo nurodyta informacija apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi UAB „Voltilita“ bankroto administratoriaus ataskaita neatitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nurodytų reikalavimų ir sąlygų, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nelaikė šio fakto kreditoriaus interesų pažeidimu, nors aukštesnės instancijos teismų praktikoje būtent atitinkamos informacijos administratoriaus ataskaitoje nepateikimas laikomas esminiu kreditorių teisių pažeidimu, nes tokią informaciją pateikti administratorių įpareigoja įstatymas.

10.2.                      Pateikdamas netinkamai parengtą ataskaitą, bankroto administratorius ne tik suvaržė pareiškėjos teises gauti įstatyme nustatytą informaciją, tačiau ir galimybes imtis priemonių siekiant apginti savo teises, t. y. kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais, reikšti ieškinius dėl įmonės vadovo ar akcininkų padarytos žalos atlyginimo, bankroto pripažinimo tyčiniu ir kt. Vien tai, kad kreditorių susirinkimas patvirtino reikalavimų neatitinkančią ataskaitą, nepaneigia aplinkybės, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas. Kreditorių nutarimai negali prieštarauti bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

10.3.                      Atsakovės turtui 2017 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytas areštas, kurio mastas 243 856,48 Eur, tačiau atsakovės turtas vien laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d., t. y. trys mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo, sumažėjo nuo 320 215 Eur iki 98 517 Eur. Nors administratorius ataskaitoje nurodė nustatęs, kad bendrovės turto vertė sumažėjo 221 698 Eur, tačiau informacija apie tai, jog būtų patikrinti šio laikotarpio sandoriai bei kokių sandorių pagrindu įvyko toks ženklus turto sumažėjimas, ataskaitoje nepateikiama. Bankroto administratorius tik deklaratyviai nurodė, kad priešingų įmonės veiklai sandorių, sudarytų per paskutinių
36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ataskaitos pateikimo metu nustatyta nebuvo, tačiau teigdamas, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. kovo 31 d. dar vykdė veiklą ir bandė ją išsaugoti, nepaaiškino bei nepateikė jokių įrodymų, kokių teisėtų sandorių pagrindu atsakovės turtas, galiojant 243 856,48 Eur turto areštui, per paskutinius tris mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sumažėjo 221 698 Eur suma. 

10.4.                      Tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos nurodyto ataskaitos trūkumo dėl pajamų ir išlaidų po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nepateikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios informacijos nepateikimas yra pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. 

10.5.                      Nors ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo laikyti formaliu ir savitiksliu veiksmu. Nustačius aplinkybę, kad administratoriaus veiklos ataskaita turi trūkumų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti ataskaitos neišsamumą, jos neatitikimą ĮBĮ 11 straipsnio reikalavimams bei panaikinti kreditorių nutarimą dėl tokios ataskaitos patvirtinimo. Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

11.       Atsakovė BUAB „Voltlita“ atsiliepime į atskirąjį skundą su BUAB „Oil trade“ argumentais nesutiko, prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pareiškėja remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1544-330/2015, tačiau pastarojoje byloje ataskaitos tvirtinimas buvo ginčijamas iš karto po kreditorių susirinkimo, kai kreditoriams dar nebuvo pateikta visa reikalinga medžiaga, todėl ir buvo tikslinga parengti naują ataskaitą. Nagrinėjamu atveju BUAB „Voltlita“ bankroto administratorius trūkstamus duomenis pateikė kreditoriams vėliau, t. y. po ataskaitos patvirtinimo, todėl nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos panaikinimas yra netikslingas.

11.2.                      ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad kreditoriai turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į bankroto administratorių, prašydama pateikti visus jos išvardintus dokumentus ir bankroto administratorius visus jos prašomus dokumentus pateikė. Taip pat pareiškėja gavo visų UAB „Voltlita“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., todėl pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. 

11.3.                      Pareiškėja gavo visą informaciją apie BUAB „Voltlita“ bankroto proceso metu gautas pajamas ir išlaidas, be to, kartu su pajamų–išlaidų suvestine bankroto administratorius pateikė ir banko sąskaitų išrašus bei sudarytas sutartis, todėl nėra pagrindo naikinti administratoriaus veiklos ataskaitos vien dėl to, kad tuo metu joje nebuvo pateiktos pajamos ir išlaidos. 

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja BUAB „Oil trade“ apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, panaikinimo.

14.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bendrovės ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos.

15.       ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

16.       ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių.

17.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas, tačiau tokia teisė įstatymo nustatytu atveju (kreditoriams nepatvirtinus pakartotinai teikiamos ataskaitos) yra suteikta ir teismui.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Oil trade“ skundžia 2018 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Voltlita“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta patvirtinti BUAB „Voltlita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie bankroto bylos eigą. Vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. BUAB „Oil trade“ pasinaudojo ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą pirmosios instancijos teismui, tačiau jos skundas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaita buvo patvirtinta ne tik kreditorių susirinkimo nutarimu, bet ir pirmosios instancijos teismo nutartimi.  

19.       Pažymėtina, kad šiuo atveju atskiruoju skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta įmonės bankroto byloje. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, ir galiojęs apskųstos nutarties priėmimo metu, buvo ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Taigi, jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). 

20.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-432-313/2017).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarties, kuria išspręstas kreditoriaus prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo (šiuo atveju – atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo), apskundimo galimybė expressis verbis (tiesiogiai) nėra numatyta nei ĮBĮ, nei CPK nuostatose. Taigi nagrinėjamu atveju vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

23.       Įmonės bankroto procedūros yra tęstinis procesas. Bankroto administratorius turi atlikti savo pareigas viso bankroto proceso metu ir jo pareigų vykdymas, be kita ko, duomenų apie bendrovės turto areštus, ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, debetinius įsiskolinimus, turto pirkimus, pardavimus, nurašymus, sandorius, pajamas ir išlaidas rinkimas, nepasibaigia pirmajam kreditorių susirinkimui ar teismui patvirtinus bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Esminė administratoriaus veiklos ataskaitos funkcija – informacinė. Ja kreditoriai informuojami apie administratoriaus atliktus veiksmus ir taip kreditoriai gali vykdyti nuolatinę administratoriaus veiklos kontrolę. Net ir patvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitą, kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis) ir kreditorių susirinkime reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), neišnyksta. Taigi net ir po administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, joje pateikta informacija gali būti tikslinama, pildoma.

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinama administratoriaus veiklos ataskaita (šiuo atveju tai padaryta atmetus pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl ataskaitos tvirtinimo), neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, be kita ko, informacijos apie bankroto bylos eigą gavimui iš administratoriaus, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų.

25.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

26.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas šioje byloje nutraukiamas (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

27.       Tai, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į procesinio sprendimo nutraukti apeliacinį procesą pobūdį, tokio procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl BUAB „Oil trade“ atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-579-381/2020 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oil Trade“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltlita“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovės „UNIS Steel Baltija“, valstybės įmonė Turto bankas. 

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas