Civilinė byla Nr. e2A-500-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00303-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.6; 3.3.1.11; 3.3.1.15
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Straita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Straita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą, viešoji įstaiga ,,Endive“, likviduota uždaroji akcinė bendrovė ,,Struktūra“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Litart“ ir viešoji įstaiga ,,Būsto energijos taupymo agentūra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 343–oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Straita“ 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. su atsakove UAB ,,Straita“ sudarė statybos darbų techninės priežiūros sutartį Nr. 18/05-L5, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statinio techninę priežiūrą, kontroliuoti, ar statinys modernizuojamas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarčių sąlygas, įstatymų, kitų teisės aktų bei normatyvų reikalavimus, taip pat įsipareigojo tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę bei jų kiekius, tikrinti rangovės pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad juose numatytos darbų sumos atitiktų faktiškai atliktus darbus. Atsakovės 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 18/11-1 statinio statybos techninės priežiūros vadovu paskyrė direktorių L. B.. Vėliau, t. y. 2018 m. birželio 20 d., ieškovė su trečiuoju asmeniu šiuo metu jau likviduota UAB (toliau – LUAB) ,,Struktūra“ pasirašė statybos rangos su projekto parengimu sutartį, kurios kaina – 616 051,57 Eur.
3. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. buvo išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, darbus rangovė LUAB ,,Struktūra“ pradėjo 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau visų sutartimi sulygtų darbų neatliko, 2019 m. balandžio 1 d. be jokio įspėjimo darbus nutraukė ir informavo ieškovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Rangovei LUAB ,,Struktūra“ 2019 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2022 m. balandžio 20 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 21 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-144-390/2022).
4. Ieškovės teigimu, paskelbus naują konkursą statybos rangos darbams atlikti jai paaiškėjo, kad 2019 m. kovo 1 d. rangos darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 nurodyti darbų kiekiai, t. y. dėl stogo šiltinimo (85,11 proc.) ir fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo (24,83 proc.), neatitiko faktiškai atliktų darbų kiekių. Faktiškai atlikta stogo šiltinimo darbų už 13 015,85 Eur, o tai sudaro 50,95 proc. nuo visos 25 546,32 Eur šiltinimo darbų sumos, todėl šių darbų permoka yra 8 726,62 Eur; faktiškai atlikta fasado šiltinimo darbų už 24 180 Eur be PVM, o tai sudaro 8,19 proc. nuo visos 295 238,15 Eur fasado sienų (cokolio) šiltinimo darbų sumos, todėl šių darbų permoka – 49 127,63 Eur. Iš viso ieškovė sumokėjo rangovei 57 854,25 Eur daugiau nei buvo faktiškai atlikta darbų. Atsakovė, kuri, be kita ko, įsipareigojo tikrinti pateiktus darbų perdavimo–priėmimo aktus ir kuriuos atstovas L. B. pasirašė be jokių pastabų, tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl prašo iš atsakovės priteisti 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Straita“ 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 180 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) ,,Endive“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 1 093 Eur žyminį mokestį ir 8,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo tiek įstatyminę, tiek sutartinę pareigą tikrinti rangovės LUAB ,,Struktūra“ nurodytus darbų kiekius, nustatyti, ar jie atitinka faktiškai atliktus darbų kiekius, apie neatitikimus informuoti ieškovę, o statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktus pasirašyti tik tuomet, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus.
7. Kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovės atsikirtimų argumentus, kad ji nėra atsakinga už darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 nurodytą atliktų darbų procentinę išraišką ir jos atitiktį faktiškai atliktiems darbams, būtent dėl tokių kiekių su statybos rangove susitarus pačiai ieškovei. Teismas nurodė, kad statybos darbų techninės priežiūros sutarties 2.2.1 punkte atsakovė pareiškė ir garantavo, kad susipažino su visa informacija dėl sutarties objekto bei kita jos reikalavimu jai pateikta dokumentacija, reikalinga sutarties pagrindu užsakytoms paslaugoms suteikti bei darbams atlikti, ir ši dokumentacija bei joje pateikta informacija yra visiškai pakankama tam, kad galėtų užtikrinti deramą ir visišką savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Be to, atsakovė deklaravo, kad statinio statybos techninę priežiūrą šioje sutartyje numatyta apimtimi vykdo siekdama kontroliuoti, ar statinys modernizuojamas pagal projektą, statybos rangos sutarčių sąlygas, įstatymų, kitų teisė aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus (1.2 punktas).
8. Įvertinęs sutarties sąlygas, teismas pripažino, kad atsakovei turėjo būti žinomos tokios nagrinėjamam ginčui aktualios statybos rangos sutarties nuostatos: rangovės prašymu užsakovės atstovas – statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas iš dalies atliktos darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia įkainotame veiklų sąraše numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti rangovei; gali reikalauti rangovės pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus, atitinkamai sumažinant tarpinio mokėjimo sumą to darbo arba įsipareigojimo verte (9.4 punktas).
9. Be to, pagal techninės priežiūros sutartį atsakovė įsipareigojo tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius (3.1.3 punktas); rekomenduoti užsakovei priimti darbus, jeigu dėl jų nėra pastabų (3.1.6 punktas); tikrinti rangovės pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad juose numatytos darbų sumos atitiktų faktiškai atliktus darbus (3.1.15 punktas); vykdyti kitus šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, taip pat visas pareigas, įstatymuose ar kituose teisės aktuose priskirtas statybos darbų techninei priežiūrai (3.1.20 punktas).
10. Techninė prižiūrėtoja, vykdydama atliekamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų techninę priežiūrą, taip pat turi vadovautis ir Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, nuostatomis, be kita ko, ir tomis, kad techninis prižiūrėtojas informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių arba kai jų nepasirašė specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai, ir atlieka tolimesnius veiksmus pagal statytojo (užsakovo) nurodymus (108.18 punktas); pasirašyti (vizuoti) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai (108.19 punktas).
11. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė tinkamai neatliko sutartyje ir įstatyme numatytų savo pareigų ir neužtikrino, kad darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3 nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktiškai atliktus darbus, patvirtina į bylą pateiktų įrodymų visuma – UAB ,,Rivalita“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliktas stogo šiltinimo bei fasado sienų šiltinimo darbų kiekių ir kokybės vertinimas, LUAB ,,Struktūra“ 2018 m. kovo 28 d. įkainoto veiklos grafikas, eksperto E. Lenkevičiaus 2019 m. lapkričio 26 d. tyrimo išvada. Tačiau teismo eksperto T. Mičuidos 2021 m. gegužės 5 d. statybos techninės veiklos ekspertizės išvadomis teismas nesivadovavo ir nurodė, kad pats teismo ekspertas pripažino neturėjęs galimybės nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekių, nes šie jau buvo užbaigti.
12. Teismas nurodė, kad pagal rangovės LUAB „Struktūra“ įkainotos veiklos grafiką, stogo šiltinimo 100 proc. darbų kaina yra lygi 25 546,32 Eur. Darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 3 priimtų stogo šiltinimo darbų kiekis yra 85,11 proc., o tai sudaro 21 742,47 Eur įkainotos veiklos grafike numatytos kainos ((25 546,32 Eur x 85,11 proc.) : 100 proc.). Tačiau ekspertas E. Lenkevičius nustatė, kad faktiškai atliktų stogo šiltinimo darbų kiekis yra 50,95 proc., atitinkamai, 13 015,85 Eur įkainotos veiklos grafike numatytos kainos ((25 546,32 Eur x 50,95 proc.) / 100 proc.). Todėl ieškovė permokėjo 8 726,62 Eur (21 742,47 Eur - 13 015,85 Eur).
13. Pagal įkainotos veiklos grafiką Nr. P-18-023 fasado sienų šiltinimo 100 proc. darbų kaina – 295 238,15 Eur, darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 3 nurodytas stogo šiltinimo darbų kiekis yra 24,83 proc., o tai yra 73 307,63 Eur įkainotos veiklos grafike numatytos kainos ((295 238,15 Eur x 24,83 proc.) / 100 proc.). Tačiau ekspertas E. Lenkevičius nustatė, kad viso gyvenamojo daugiabučio namo faktiškai atliktų fasado sienų šiltinimo darbų kiekis yra tik 8,19 proc., atitinkamai, 24 180 Eur įkainotos veiklos grafike numatytos kainos ((295 238,15 Eur x 8,19 proc.) / 100 proc.). Todėl ieškovė permokėjo 49 127,63 Eur (73 307,63 Eur - 24 180 Eur).
14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad skaičiavimai buvo atlikti pagal lokalines sąmatas, kurios jai nebuvo žinomos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neneigia, jog 2018 m. lapkričio 13 d. jai buvo perduotas techninis darbo projektas, kurį sudaro darbų brėžiniai ir sąnaudų žiniaraščiai bei įkainotos veiklos grafikas, kurio sudėtinė dalis yra lokalinės sąmatos. Todėl atsakovės teiginiai, kad lokalinės sąmatos jai nebuvo perduotos, yra nelogiški, o jei jos nebuvo perduotos – atsakovė jų turėjo pareikalauti tam, kad tinkamai galėtų atlikti savo pareigas.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės teiginys, jog investicijų plane, techniniame darbo projekte, sąnaudų žiniaraščiuose, lokalinėse sąmatose padaryta daug klaidų, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės įgaliotas asmuo L. B. netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes nei vieną kartą, vadovaudamasis statybos darbų techninės priežiūros sutarties 3.1.8 ir 3.1.18 punktais bei STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.18 punktu, nepateikė apie tai jokio raštiško pranešimo ieškovei, neinicijavo atitinkamų dokumentų tikslinimo.
16. Su atsakovės pozicija, kad statybos rangos sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, todėl tarpinio aktų pasirašymo metu atliktų darbų procentinė išraiška buvo nustatoma ieškovės ir rangovės susitarimu, o pasirašant aktus buvo įvertinti darbai, kurie nebuvo apskaityti įkainotos veiklos grafike, tačiau buvo būtini atlikti, teismas nesutiko. Pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija) patvirtintų kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 32, 33 punktus, fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai: pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių, arba nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis. Tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
17. Teismo vertinimu, tai, kad įkainotame veiklos grafike nurodyti kiekiai yra preliminarūs ir niekam nebuvo žinomi tikslūs kiekiai, patvirtina po rangos sutarties pasirašymo pateiktas parengto projekto preliminarus kiekių žiniaraštis statinio architektūrai, kuriame taip pat nurodyti tokie patys preliminarūs darbų kiekiai, taigi, minėtos aplinkybės atsakovei neturėjo ir negalėjo būti nežinomos.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė, nutraukusi statybos rangos sutartį su LUAB „Struktūra“, projekto įgyvendinimui 2020 m. vasario 10 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Litart“ sudarė naują statybos rangos sutartį, kurios kaina 373 952,92 Eur, tačiau į šią kainą neįskaičiuotas techninio darbo projekto parengimas, kuris buvo numatytas rangos sutartyje su LUAB „Struktūra“. Be to, tarp šių rangos sutarties šalių buvo sudarytas 2021 m. kovo 1 d. papildomas susitarimas, kurio įkainotos veiklos grafike nurodyta, kad stogo šiltinimo ir fasado sienų šiltinimo darbų pabaigimui ir defektų šalinimui bus skiriami papildomi 20 500 Eur. Todėl statybos rangos darbų kaina, sudarius su UAB „Litart“ sutartį, išaugo iki 394 452,92 Eur. Papildomų lėšų būtinumą, teismo vertinimu, pagrindžia į bylą pateikti 2020 m. liepos 23 d. techninis–ekonominis pagrindimas dėl investicijų plano tikslinimo, 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštas trečiajam asmeniui VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūrai“. Iš šių rašytinių įrodymo teismas nustatė, kad naujoji rangovė UAB „Litart“ nesutiko baigti statybos rangos darbus už likutinę kainą, todėl buvo prašoma tikslinti investicijų planą, parengti techninio darbo projekto A laidą.
19. Todėl atsakovės paaiškinimus, kad techninio darbo projekto A laida buvo rengiama atsiradus naujų darbų poreikiui, teismas atmetė kaip nepagrįstus, be kita ko, atsižvelgęs ir į trečiojo asmens VšĮ „Endive“ poziciją, kategoriškai paneigus tokius atsakovės paaiškinimus bei nurodžius, jog teko taupyti investicines lėšas, net buvo keičiamos medžiagas į pigesnes.
20. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovės – statybos techninės prižiūrėtojos – civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, todėl ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Atsakovė UAB ,,Straita“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priimti naujus rašytinius įrodymus; skirti žodinį bylos nagrinėjimą; apklausti liudytojus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Negalima tokia situacija, kai taikomos neteisėto akto pasekmės, kartu nesprendžiant ir esminio klausimo, t. y. to perdavimo akto galiojimo ar negaliojimo. Esant galiojančiam aktui, tarpusavio užsakovės ir rangovės įsipareigojimai, išrašytos sąskaitos faktūros ir atlikti mokėjimai lieka visiškai nepakitę. Šiuo atveju reikalavimas turėjo būti reiškiamas rangovei, kuri galbūt praturtėjo ieškovės sąskaita. Be to, 30 proc. renovacijos išlaidų kompensavo valstybė, todėl šioje dalyje žalos ieškovė negalėjo patirti.
22.2. Tai, kad ieškovė žalos nepatyrė, patvirtina ir tokia faktinė aplinkybė, jog ji už darbus nesumokėjo daugiau nei buvo suplanavusi. Pagal pradinę rangos sutartį, sudarytą su LUAB ,,Struktūra“, ieškovė įsipareigojo sumokėti 486 833,53 Eur plius PVM, LUAB ,,Struktūra“ atliko ir perdavė darbų už 184 268,44 Eur plius PVM, taigi, nepanaudota lėšų suma yra 302 565,09 Eur. Pagal su nauja rangove UAB ,,Litart“ sudarytą statybos rangos sutartį jos kaina – 309 052 Eur be PVM, taigi, kainos pabrangimas sudaro tik 6 486,91 Eur be PVM (1,33 proc.). Tai, kad ieškovė nusprendė atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti pradinėje rangos sutartyje, nėra susiję su jos įrodinėjama žala. Ieškovė su nauja rangove UAB ,,Litart“ papildomą susitarimą dėl darbų sudarė siekdamos nesąžiningai gauti daugiau paramos iš valstybės.
22.3. Ieškovė žalą sieja su darbais, kurie neturėjo ir nebuvo atlikti. Ieškovės parengtas investicinis planas turėjo daug klaidų, jame buvo numatyti preliminarūs reikalingi atlikti darbų kiekiai, todėl rangovė LUAB ,,Struktūra“, teikdama pasiūlymą, užpildė ir prie sutarties pridėjo įkainotą veiklos grafiką, taip pat nenustatytu metu rangovės darbuotojas pateikė lokalines sąmatas, kurios neatitiko nei investicinio plano, nei rangovės parengto techninio darbo projekto. Dokumentuose numatyti darbai, kurių nereikia atlikti ir kurie niekada nebuvo atliekami, be to, nurodyti kiekiai taip pat neteisingi ir neatitinka faktinio poreikio. Todėl ir skaičiavimai pagal tokius dokumentus neturėjo ir negalėjo būti atliekami.
22.4. Preliminariame sąnaudų žiniaraštyje ir įkainotame veiklos grafike pateikti tik preliminarūs darbų kiekiai ir kainos, todėl jame nurodytais kiekiais bei kainomis negalima vadovautis apskaičiuojant galutinę atliktų darbų vertę. Preliminarus sąnaudų žiniaraštis yra skirtas tik nustatyti preliminarius darbų kiekius. Techninio projekto sąnaudų kiekių žiniaraštis reikalavimų produktams nenustato bei neįtvirtina, o yra pagal sustambintus rodiklius rengiamas preliminarus dokumentas, kuris darbo projekto rengimo etape tikslintinas. Dėl šių priežasčių preliminariame sąnaudų žiniaraštyje nurodytais kiekiais negalima vadovautis apskaičiuojant galutinę atliktų darbų vertę, todėl ir įkainotame veiklos grafike nurodytos darbų kainos yra tik preliminarios, sudarytos vadovaujantis preliminariame sąnaudų žiniaraštyje nurodytais kiekiais.
22.5. Tai, kad preliminariame sąnaudų žiniaraštyje ir įkainotame veiklos grafike nurodytais kiekiais besąlygiškai negalima vadovautis, be kita ko, patvirtina ir tai, kad pagal techninį darbo projektą lietaus nuvedimas buvo numatytas ir faktiškai atliktas nuvedant lietaus surinkimo vamzdžius per namo viduryje esančias šachtas, o jokie lietaus nuvedimo sistemos montavimo darbai namo išorėje nebuvo atliekami. Šie darbai priimti 2019 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 1. Tačiau lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (eil. Nr. 17-24) LUAB ,,Struktūra“ buvo įrašiusi, kad pagal investicinį planą planuoja atlikti lietaus surinkimo sistemą namo išorėje ir atitinkamai šių darbų kaina yra 6 116,07 Eur be PVM. Techninio darbo projekto preliminaraus kiekių žiniaraščio 23 eilutėje (balkonų plokštės) ir rangovo lokalinėje sąmatoje Nr. 1, eilutėse Nr. 55, 56, 57 ir 61, numatyta, kad fasado balkonų plokščių apdailos kiekis yra 1 298 kv. m, nors faktinis poreikis yra 5 kartus mažesnis. Projektinis balkonų plokščių įrengimo kiekis yra 390,30 kv. m, o jų darbų vertė sudarytų 27 972,30 Eur be PVM, o ne ieškovės įrodinėjamą 93 026,02 Eur už 1 298 kv. m.
22.6. Teismas nepagrįstai fiksuotos kainos rangos sutarties įvykdymo apimtį vertino pagal fiksuoto įkainio taisykles. Rangovės LUAB ,,Struktūra“ dokumentai – lokalinės sąmatos, kurių nematė atsakovė ir kuriomis šalys visiškai nesivadovavo, tapo esminiu įrodymu, kuriuo vadovaujantis ir buvo nustatytas tariamas per didelio kiekio darbų priėmimas. Lokalinės sąmatos nėra užsakovės ir rangovės susitarimas dėl atskirų darbų įkainių ir apimčių, nes ieškovė ir LUAB,, Struktūra“ sudarė būtent fiksuotos kainos rangos sutartį.
22.7. Atsakovei nekilo jokių abejonių, kad užsakovė nori priimti tokios apimties darbus, kokius ir priėmė. Aktą pasirašė daugybė asmenų, kurie taip pat atsakingi už ieškovės rangos sutarties įvykdymą ir valstybės lėšų teisingą įsisavinimą. Nei vienam asmeniui, pasirašiusiam akte, nekilo abejonių dėl šio akto teisingumo. Už visus galimus darbų trūkumus, netikslumus, žalą ar nuostolius galėtų būti atsakinga tik rangovė.
22.8. Nebuvo parengta statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sąmata, kuri turėjo būti sudėtine projekto dalimi. Prie rangos sutarties su LUAB ,,Struktūra“ buvo pridėtas priedas Nr. 1 ,,Techninė specifikacija“, kuri buvo pirkimo dokumentų priedas Nr. 1 kaip daugiabučio modernizavimo techninė užduotis. Šios užduoties II dalyje 2 lentelės 9 dalies 10 punkte buvo nurodyta, kad rengiamo projekto sudėtyje turi būti parengta ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis. Ši projekto dalis, parengta projektuotojos, ir turėjo palengvinti ieškovei ir visiems kitiems statybos proceso dalyviams darbų atlikimo planavimo, kontrolės ir priėmimo eigą.
22.9. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turėjo lokalines sąmatas ir apie jas žinojo, nes jas pateikė teismui. Atsakovė, gavusi ieškinį, dėl atitinkamų dokumentų gavimo kreipėsi į LUAB ,,Struktūra“ nemokumo administratorių, iš kurio ir gavo dokumentų kopijas. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ji lokalines sąmatas perdavė atsakovei ir kad LUAB ,,Struktūra“ parengtomis lokalinėmis sąmatomis buvo vadovaujamasi, juolab kad esant fiksuotos kainos sutarčiai tai neturi jokios reikšmės.
22.10.Aplinkybę, kad ieškovės perimta stogo bei fasado įrengimo darbų apimtis yra teisinga ir kad likusių lėšų turėjo pakakti darbams užbaigti, patvirtina su UAB ,,Litart“ sudarytos rangos sutarties ir įkainotos veiklos grafiko turinys. Pagal šiuos dokumentus likusių neatliktų stogo įrengimo darbų vertė yra 5 240 Eur, arba 1 606,15 Eur daugiau, nei buvo likę nepanaudotų LUAB ,,Struktūra“ lėšų; likusių neatliktų fasado įrengimo darbų vertė yra 244 702 Eur, arba 22 775,51 Eur daugiau nei buvo likę nepanaudotų LUAB ,,Struktūra“ lėšų. Tokių atsakovės atsikirtimų teisingumą patvirtina ir ieškovės su rangove UAB ,,Dengsta“ sudarytos sutarties, kurią teismas nepagrįstai atsisakė priimti, turinys. Su šia rangove buvo sudaryta nauja statybos rangos sutartis, kai sutartį nutraukė pirmesnė rangovė LUAB ,,Struktūra“.
22.11.Teismas be jokių motyvų nurodė, kad teismo ekspertas T. Mičiulda nepateikė atsakymų į teismo užduotus klausimus. Tokia teismo išvada yra šališka ir neatitinkanti realios situacijos. Teismo ekspertas pateikė tokias teismo nepagrįstai nevertinas išvadas, kad negalima tiksliai nustatyti ginčijamu aktu priimtų darbų apimties, kad aktu Nr. 3 priimti stogo ir fasado darbų kiekiai atitinka sutartį ir projektą, kad jame nurodyti darbų kiekiai buvo atlikti ir užfiksuoti statybos darbų žurnale, kad akte nurodytos perduotų darbų procentinės vertės atitinka rangos sutartį, kad rangos sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl priimamų darbų kiekio įvertinimo metodikos, kad priimtų darbų procentinė išraiška yra teisinga (teismo ekspertizė akto 36–38 lapai).
22.12.Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. sausio 28 d., apklaustas specialistas E. Lenkevičius nurodė, kad jis, parengdamas 2019 m. lapkričio 26 d. aktą, neturėjo visos reikalingos medžiagos pagrįstai nuomonei pateikti, jo nuomonė nėra tiksli ir teisinga, todėl norint gauti objektyvesnę išvadą, būtina atlikti teismo ekspertizę. Tačiau net ir atlikus tokią teismo ekspertizę bei gavus ieškovei nepalankią teismo eksperto išvadą, teismas nutarė vadovautis nepatikimais duomenimis, kurių nepatikimumą pripažino pats specialistas E. Lenkevičius.
22.13. Net jei ir būtų nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ji nuo jos turi būti atleista, kadangi žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, dėl kurių kalta ji pati ir dėl kurių jai atsirado nuostoliai. Ieškovė nesustabdė darbų, nors rangovė LUAB ,,Struktūra“ nepateikė civilinės atsakomybės draudimo sutarties, pat pasirašė ginčo aktą į jį visiškai neįsigilinusi, neperdavė atsakovei lokalinių sąmatų, neparengė sąnaudų kiekio žiniaraščio.
14. Ieškovė 343–ioji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti atsakovė procesinių prašymų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Jokių statybos dokumentų ieškovė nerengė, ji buvo darbų užsakovė ir viešųjų pirkimų metu pirko darbus ir atsakovės teikiamas paslaugas, kurios pagrindinė pareiga ir funkcija ir buvo tikrinti, ar dokumentacija pildoma teisingai, ar atliktų darbų aktuose nurodyti kaip perduodami darbų kiekiai faktiškai yra atlikti ir yra teisingi. Savo pareigų atsakovė tinkamai nevykdė ir formaliai tik patvirtindavo jai pateiktus dokumentus parašu.
24.2. Atsakovė nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis teismas turėjo pareigą pripažinti darbų perdavimo aktą negaliojančiu, kai toks reikalavimas byloje nėra reiškiamas. Juo labiau kad ieškovė yra laisva pasirinkti savo teisių gynimo būdus.
24.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės išlaidos neviršijo suplanuotų išlaidų dydžio. Ieškovei apmokėjus už darbus, kurie nebuvo atlikti, antrą kartą reikėjo mokėti naujai rangovei už faktiškai neatliktus, tik į jų perdavimo aktą įrašytus darbus. Ieškovė, turėdama ribotą biudžetą, privalėjo ieškoti sprendimo būdų, kaip jai užbaigti daugiabučio renovaciją. Neturėdama pagal projektą pakankamai lėšų užbaigti darbams, turėjo keisti investicinį projektą vien tam, kad būdų padidintos sumos darbams atlikti, pirkti mažiau kokybiškas medžiagas nei numatyta techninio darbo projekte.
24.4. Atsakovės teiginiai, kad ieškovei gavus 30 proc. dydžio valstybės paramą žala nebuvo patirta, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Daugiabučio namo statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal daugiabučių namų modernizavimo programą, pagal kurią dalį lėšų privalo sumokėti daugiabučio namo gyventojai – butų savininkai, o dalis lėšų skiriama kaip valstybės parama. Tačiau šių lėšų faktiškai negauna ir nevaldo daugiabučio namo?gyventojai, taip pat jų negavo ir ieškovė, kuri neturi teisės jomis disponuoti.
24.5. Atsakovė turėjo įstatyminę ir sutartinę pareigą statybos darbų atlikimo dokumentuose tikrinti rangovės nurodytus darbų kiekius, nustatyti, ar jie atitinka faktiškai atliktų darbų kiekius, apie neatitikimus informuoti ieškovę ir statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktus pasirašyti tik tuomet, jeigu juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos rangos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus.
24.6. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, netikrino nei statybų dokumentacijos, nei perduodamų darbų, kitu atveju jau tuomet būtų nustačiusi, kad ji negali vykdyti savo funkcijų dėl jos nurodytų tariamų pirkimo ir statybos dokumentų klaidų. Atsakovė dirbo formaliai, nebuvo suinteresuota, kad vykdomi darbai atitiktų statybų dokumentaciją, kad aktuose nurodyti darbai ir jų kiekiai būti tinkamai atlikti.
24.7. Statybos darbų rangovei LUAB „Struktūra“ Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl reikalavimas reiškiamas techniniam prižiūrėtojui. Be to, atsakovės UAB „Straita“ direktorius L. B. yra ir atsakovės akcininkas, kuriam priklausė 4 586 akcijos iš 16 337 akcijų arba 28,07 proc. dalis visų akcijų. Vadinasi, L. B., vykdydamas techninio prižiūrėtojo pareigas, galimai buvo tiesiogiai suinteresuotas ir buvo šališkas ieškovės atžvilgiu.
24.8. Ieškovė elgėsi rūpestingai ir apdairiai, ji matė vykdomus darbus, matė tam tikrų darbų atlikimą, tačiau pagal sudarytą sutartį su atsakove darbus, jų kiekius, kokybę ar rangovės pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus tikrinti, kad juose numatytos darbų sumos atitiktų faktiškai atliktus darbus, pareigą turėjo tik atsakovė. Ieškovė, nebūdama šios srities specialistė, perdavė tokias funkcijas atsakovei.
24.9. Sąmatos nėra nuginčytos ir nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl pagrindo teigti, kad jos neteisingos, nėra. Tuo atveju, jeigu sąmatos buvo su klaidomis, atsakovė turėjo teikti pastabas ieškovei dėl jų korekcijų.
24.10.Priešingai nei tvirtina atsakovė, specialistas E. Lekavičius 2020 m. spalio 5 d. rašte nurodė, kad jo buvo prašoma atlikti fasado šiltinimo darbų ir stogo šiltinimo darbų kiekių įvertinimą, o išvadas jis pateikė faktiškai atlikęs matavimus daugiabutyje. Ekspertas E. Lenkevičius, kitaip nei teismo ekspertas T. Mičiudas, kuris objekte realiai net nebuvo ir vertino tik jam pateiktus teismo statybos dokumentus, apžiūrėjo objektą ir atliko jo matavimus.
2. Trečiasis asmuo LUAB ,,Struktūra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
26.1. Tik nuginčijusi darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3 ieškovė būtų galėjusi reikšti reikalavimą atsakovei. Tai, kad nenuginčijus statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akto nėra ir pagrindo konstatuoti, jog jame įvardyta neteisinga atliktų darbų procentinė išraiška, nurodyta ir teismo eksperto atsakyme į 7 teismo ekspertizei pateiktą klausimą.
26.2. Aplinkybę, kad ginčo akte nurodyti teisingi atliktų darbų kiekiai, patvirtina ieškovės ir darbus užbaigusios rangovės UAB ,,Litart“ statybos rangos sutarties bei jos priedų turinys. Pagal įkainotos veiklos grafiką, stogo šiltinimo neatliktų darbų kiekis yra 15 proc., o darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3 nurodyta, kad atlikta 85,11 proc. darbų (skirtumas tik 0,11 proc.). Taip pat minėtame dokumente nurodoma, kad fasado sienų neatliktų darbų kiekis yra 76 proc., o akte nurodyta, kad atlikta 24,83 proc. darbų (skirtumas 0,83 proc.). Akivaizdu, kad UAB ,,Litart“ faktiškai atliktų darbų procentinė išraiška iš esmės yra tapati statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodytai likusių atlikti darbų procentinei išraiškai.
26.3. Tai, kad UAB ,,Litart“ atlikti objekto užbaigimo darbai buvo nežymiai brangesni, yra natūralu, nes per 2 metus pasikeitė darbų, darbo užmokesčio, medžiagų, įrengimų ir kt. kainos. Be to, darbai nebuvo užkonservuoti, taigi, norint tęsti darbus sąnaudos buvo didesnės.
26.4. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė 57 854,25 Eur žalos dydžio ir kad žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
4. Apeliantė UAB ,,Straita“ su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB ,,Dengsta“ 2019 m. birželio 26 d. sudarytą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06 ir jos priedus – įkainotos veiklos grafikus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, kurie paneigia ieškovės poziciją dėl žalos, patirtos priėmus ir apmokėjus už didesnės dalies, nei buvo faktiškai atlikta, darbus. Apeliantės teigimu, iš pateiktų įrodymų matyti, kad su nauja rangove buvo sutarta dėl darbų ir jų kainos, neviršijančios pradinės sutarties kainos.
5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. vasario 7 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. gauti apeliantės prašymai dėl naujų įrodymų – 2022 m. sausio 28 d. specialisto E. Lenkevičiaus rašytinių paaiškinimų, LUAB ,,Struktūra“ bankroto administratoriaus 2022 m. kovo 4 d. atsakymo ir apeliantės paklausimo jam dėl lokalinių sąmatų pasirašymo aplinkybių, 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ ,,Endive“ pranešimo dėl pradėtų daugiabučio atnaujinimo darbų ir statybos aikštelės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, priėmimo.
6. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą bei pateikusi 2022 m. rugpjūčio 29 d. savo nuomonę dėl apeliantės prašymų su naujų įrodymų priėmimu nesutiko, pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės su UAB ,,Dengsta“ sudarytą rangos sutartį, o kiti įrodymai turėjo ir galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
9. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir jos procesinės eigos matyti, kad apeliantė 2021 m. kovo 2 d. (DOK-4893) ir 2021 m. kovo 3 d. (DOK-5150) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su atitinkamais prašymais priimti 2019 m. birželio 26 d. ieškovės ir UAB ,,Dengsta“ sudarytą statybos rangos sutartį bei jos dalimi esančius įkainotos veiklos grafikus, tačiau teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad aptariamais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją, jog ieškovė įrodinėjamos žalos faktiškai nėra patyrusi, nes su nauja statybos rangove UAB ,,Dengsta“ buvo susitarusi tik dėl tų darbų dalies, kurių neatliko pradinė rangovė LUAB ,,Struktūra“, užbaigimo, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl šie įrodymai priimami apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė su jų turiniu yra susipažinusi ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateikusi jų vertinimą.
10. Kiti apeliantės pateikti nauji įrodymai – 2022 m. sausio 28 d. specialisto E. Lenkevičiaus rašytiniai paaiškinimai, 2022 m. kovo 4 d. LUAB ,,Struktūra“ bankroto administratoriaus atsakymas, skirtingai negu anksčiau aptarti įrodymai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami. Duomenų, kad aptarti įrodymai negalėjo būti gauti ir surinkti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kad tam buvo objektyvių kliūčių, nagrinėjamoje byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ne tada, kai byla jau buvo išspręsta. Todėl, nenustačius sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, šie įrodymai nepriimami.
11. Pažymėtina, kad VšĮ ,,Endive“ pranešimą dėl pradėtų daugiabučio atnaujinimo darbų ir statybos aikštelės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo kartu su ieškiniu į bylą yra pateikusi ieškovė (ieškinio priedas Nr. 6–7), taigi, šis įrodymas jau yra byloje ir jo priėmimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
12. Apeliantė UAB ,,Straita“ taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti teismo ekspertizę atlikusį T. Mičiuldą ir specialistą E. Lenkevičių. Nurodo, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl tik išklausius šalis bei apklausus liudytojus ji galės būti teisingai išnagrinėta.
13. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra išspręstas teisingai. Savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę išdėstyti ir yra išsamiai išdėstę apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį.
15. Apeliantės prašomas apklausti liudytoju specialistas E. Lenkevičius jau buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. sausio 28 d. vykusiame teismo posėdyje. Taigi, šalys turėjo galimybę ir užduoti jam klausimus, o kokias naujas aplinkybes galėtų nurodyti šis asmuo, apeliantė nenurodė. Teismo eksperto apklausos poreikio apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia, juo labiau kad apeliantė ir nenurodo, kokios teismo eksperto išvados jai yra neaiškios (nesuprantamos) ar kokias aplinkybes ekspertas turėtų patikslinti.
Dėl statybos darbų techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės sąlygų
16. Statybos techninio prižiūrėtojo sąvoka ir bendrosios funkcijos sureguliuotos specialiame teisės akte – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta statinio statybos techninės priežiūros sąvoka – tai statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalis).
17. Apeliantės, kaip daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų techninę priežiūrą atliekančios specialistės, pareigos buvo aptartos ir šalių 2018 m. gegužės 2 d. sudarytoje statybos darbų techninės priežiūros sutartyje. Pagal šią sutartį apeliantė, be kita ko, įsipareigojo: tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir kiekius (3.1.3 punktas); rekomenduoti iškovei (užsakovei) priimti darbus, jei dėl jų nėra pastabų (3.1.6 punktas); tikrinti rangovės pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kad juose numatytos darbų sumos atitiktų faktiškai atliktus darbus (3.1.15 punktas).
18. Ieškovė 343–ioji daugiabučio namo savininkų bendrija nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad apeliantė UAB ,,Straita“ netinkamai vykdė statybos darbų techninės priežiūros sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir padarė jai 57 854,25 Eur žalą, kuri lygi sumai, sumokėtai už faktiškai neatliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija sutiko. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo padaręs išvadą, kad egzistuoja sąlygų visuma apeliantės civilinei atsakomybei kilti.
19. Sutarties šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį, jai gali atsirasti sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56 punktas).
20. Vadinasi, visų pirma turi būti nustatyta, kokias konkrečiai sutartyje nustatytas pareigas turėjo atlikti, bet neatliko apeliantė, o vėliau – ar yra jos kaltė dėl sutarties pažeidimo, ar ieškovės laikoma žala yra būtent apeliantės veiksmų (neveikimo) padarinys, ar nėra sąlygų sumažinti apeliantės atsakomybės arba iš viso nuo jos atleisti.
21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė savo sutartinę prievolę kontroliuoti rangovės LUAB ,,Struktūra“ atliktų darbų kiekius, todėl aktu Nr. 3, kuriuo buvo priimami 2019 m. vasario mėnesį atlikti darbai, priimta daugiau darbų (ir daugiau už juos sumokėta), nei faktiškai jų buvo atlikta. Šalių ginčo dėl to, kad pagal sutartį apeliantei teko pareiga tikrinti, ar statybos rangovės surašytuose dokumentuose – darbų priėmimo ir perdavimo aktuose, nurodyta teisinga ir faktinę situaciją atitinkanti informacija, nėra. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sprendžiant klausimą, susijusį su atliktų statybos darbų priėmimu, yra aktualios ne tik ieškovės ir apeliantės teisinius santykius reguliuojančios sutarties, bet ir sutarčių, sudarytų su kitais statybos proceso dalyviais, nuostatos. Tik kompleksiškai įvertinus visų jų turinį galima nustatyti, kas konkrečiai pagal statybos techninės priežiūros sutartį turėjo būti vertinama bei tikrinama priimant rangovės atliktus ir jos perduodamus ieškovei (užsakovei) darbus.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir trečiasis asmuo LUAB ,,Struktūra“ 2018 m. birželio 20 d. sudarytos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos sutarties su projekto parengimu 9.1, 9.2 punktuose susitarė, kad visa sutarties vykdymo kaina yra 616 051,57 Eur; šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara; trečiajam asmeniui (rangovei) tinkamai atlikus darbus, ieškovė (užsakovė) privalo sumokėti sutarties kainą. Akivaizdu, kad rangos sutarties šalims sulygus dėl fiksuotos galutinės darbų kainos, statybos rangovė prisiėmė riziką, kad faktiškai darbams atlikti tokios kainos gali nepakakti, tačiau dėl to ji pretenzijų negalėtų reikšti. Ir priešingai, ieškovė buvo garantuota, kad namo renovacijai nebus išleista didesnė nei nurodyta šioje sutartyje suma.
23. Pagal rangos sutarties 9.3 punktą, apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos įkainotame veiklų sąraše nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos. Įkainotame veiklų sąraše nurodytos darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovei dalimis, atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį, sutarties 9.5 ir 9.7 punktuose numatyta tvarka. Tokiu atveju, rangovės prašymu, užsakovės atstovas – statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas iš dalies atlikto darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia įkainotame veiklų sąraše numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta, ir pranešti rangovei.
24. Iš 2018 m. kovo 28 d. LUAB ,,Struktūra“ parengto įkainotos veiklos grafiko matyti, kad ginčui aktualius stogo šiltinimo darbus, kurių bendras plotas 381,18 kv. m, rangovė įsipareigojo atlikti už 25 546,39 Eur kainą, juos atliekant per antrą ir trečią mėnesius nuo darbų pradžios, kurių kainą, atitinkamai, yra 10 000 Eur ir 15 546,39 Eur; fasado sienų šiltinimo ir su tuo susijusius darbus, kurių bendras plotas 3 956,60 kv. m, rangovė įsipareigojo atlikti už 287 332,68 Eur kainą, juos atliekant per 1–5 mėnesius nuo darbų pradžios, atitinkamai pirmą mėnesį atlikti darbus, kurių vertė 25 000 Eur, antrą – 50 000 Eur, trečią – 80 000 Eur, ketvirtą – 80 000 Eur, penktą – 52 332,68 Eur.
25. Taigi, iš pirmiau aptartų sutarčių nuostatų matyti, kad šalys darbų etapus siejo ne su konkrečių darbų, bet su jų tam tikros dalies, kuri išreikšta pinigine suma, atlikimu. Kitaip tariant, statybos rangos sutarties šalys susitarė, kad trečiasis asmuo kas mėnesį atliks dalį darbų, tačiau kokie konkrečiai tai bus darbai, rangos sutarties šalims nebuvo reikšminga. Vadinasi, apeliantė, vadovaudamasi jos su ieškove sudarytos darbų techninės priežiūros sutarties nuostatomis, turėjo patikrinti, ar darbų perdavimo aktuose nurodyta atliktų darbų vertė (jos procentinė išraiška) atitinka faktiškai rangovės atliktus darbus.
26. Ieškovė kelia klausimą dėl 2019 m. kovo 1 d. darbų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 3 (3 ir 4 lentelės dalys) nurodytų dalies darbų neatlikimo. Juos priimant yra nurodyta sutartinė kiekvienos pozicijos darbo bendroji kaina, nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, atliktų darbų kiekis procentine išraiška bei pinigine verte ir nuo statybų pradžios iki ataskaitinio laikotarpio padarytų darbų kiekis procentine išraiška bei pinigine verte. Kaip nurodyta šiame akte, per ataskaitinį laikotarpį su stogo šiltinimu (ir su tuo susijusių) atliktų darbų kiekis procentine išraiška padidėjo nuo 34,24 proc. iki 85,11 proc., o su fasado sienų šildymu (ir su tuo susijusių) atliktų darbų kiekis procentine išraiška padidėjo nuo 6,22 proc. iki 24,83 proc.
27. Kokie konkrečiai nagrinėjamam ginčui aktualūs darbai jau yra atlikti, darbų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 3 neįvardyta, juolab kad nei statybos rangos sutartyje, nei statybos techninės priežiūros sutartyje nebuvo nustatyta, kaip turėtų būti atliekamas įkainotame veiklų sąraše numatytos darbo grupės dalies procentine išraiška apskaičiavimas (t. y. kokie konkretūs darbai sudaro atitinkamą procentą bendroje procentinėje tų darbų dalyje). Kadangi procentinės išraiškos įvertinimo metodika nebuvo numatyta nei vienoje iš ieškovės sudarytų sutarčių, be to, faktiškai buvo susitarta ne dėl konkrečių etapais atliktinų darbų, o dėl galutinio jų rezultato, ieškovė nepagrįstai suabsoliutina apeliantės pareigas tarpinių darbų atlikimo priėmimo metu.
28. Be to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra ir pagrindo išvadai, kad faktiškai buvo atlikta mažiau darbų nei buvo nurodyta darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 3. Duomenų, kurie leistų padaryti būtent tokią išvadą, byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nepatikimomis ir visiškai nevertino 2021 m. gegužės 5 d. teismo eksperto T. Mičiuldos parengto teismo ekspertizės akto išvadų, vadovaudamasis tik 2019 m. lapkričio 26 d. specialisto E. Lenkevičiaus atliktu darbų kiekio įvertinimu bei UAB ,,Rivalita“ 2019 m. liepos 8 d. atlikta stogo šiltinimo bei fasado sienų šiltinimo darbų patikros aktu Nr. 1.
29. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), kuri taip pat neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos įrodymai.
30. Dėl teismo eksperto išvados įrodomosios reikšmės bei jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022, 29 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindą abejoti ekspertizės akto patikimumu sudaro tokios aplinkybės: teismo ekspertas nebuvo nuvykęs į objektą; teismo ekspertas nurodė, kad tiksliai nustatyti darbų priėmimo aktuose nurodytų ir faktiškai atliktų darbų kiekių neįmanoma, nes darbai yra užbaigti, o ginčo akte Nr. 3 nurodytų duomenų teisingumą patvirtina tai, kad jį pasirašė visi statybos proceso dalyviai.
32. Teisėjų kolegija, nesutikdama su būtent tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, atkreipia dėmesį, kad atliekant teismo ekspertizę buvo pasikeitusi faktinė situacija, lyginant su buvusia ginčo akto Nr. 3 surašymo metu – objekte darbus jau buvo atlikusios (užbaigusios) kitos ieškovės pasitelktos rangovės. Tokiu atveju vien aplinkybė, kad objekto apžiūra neatlikta, pati savaime neleidžia abejoti teismo eksperto išvados, kaip įrodymo, patikimumu, nes apžiūros metu jokios faktinės aplinkybės, egzistavusios 2019 m. kovo mėn., objektyviai jau negalėjo būti nustatytos ir teismo ekspertizės akte užfiksuotos.
33. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies, ekspertas sprendė, kad turint vien darbų suminę kainą arba procentinę išraišką nuo sutartinės kainos yra neįmanoma nustatyti, kokie darbai pagal šią kainą yra faktiškai atlikti (visi ar tik dalis jų ir kokia ta dalis), kurie visai neatlikti arba pilnai užbaigti. Teismo ekspertas nurodė, kad atliktų darbų akte įrašyta suminio darbų rezultato vertė arba dalis nuo sutartos fiksuotos kainos (sumos); kokie darbai įskaičiuoti į sutartą fiksuotą priemonės kainą, galima spręsti pagal atliktų darbų akte pateiktą nuorodą į investicijų planą, į analogišką šiam planui techninę specifikaciją prie rangos sutarties ir į projekte nurodytus darbus, tačiau kokia kiekvieno to darbo faktinė apimtis ir pats faktas nustatyti negalima (žr. teismo ekspertizės akto 14 psl.).
34. Teismo ekspertas taip pat pažymėjo, kad jo išanalizuotas daugiabučio namo modernizavimo darbų ir projektavimo pirkimo proceso eiliškumas leidžia teigti, jog projektiniai darbų kiekiai atsirado vėliausiai, o anksčiausiai buvo nustatyti techninės užduoties darbų kiekiai, po jų – lokalinių sąmatų darbų kiekiai. Visgi ir anksčiausiuose, ir vėliausiame kiekius nustatančiuose dokumentuose yra prierašas, kad kiekiai yra preliminarūs, apytiksliai, o daugelis darbų kiekių ir jų detalumas kiekviename dokumente (etape) skiriasi. Todėl skirtinguose dokumentuose nurodytų darbų kiekių tarpusavio palyginimas sunkiai įgyvendinamas arba net ir neįmanomas. Be to, ir atliktų darbų aktais buvo perduodami bei priimami ne fiziniai darbų kiekiai, o jų vertės dalys procentais. Teismo ekspertas aiškaus darbų kiekių vieningumo nebuvimą paaiškina tuo, kad pirkimas buvo vykdomas pagal fiksuotos kainos principą, kai buvo perkamas darbų rezultatas – modernizuotos, atnaujintos atskiros namo dalys (fasadas, stogas ir kt.) – su projektavimo darbais. Todėl nė vienam statybos dalyviui nebuvo būtina susieti savo įsipareigojimų su konkrečiais detalizuotais darbais bei jų kiekiais. Kitaip tariant, už sulygtą kainą buvo sutartas darbų rezultatas, kurio reikalavimus ir gaires nurodo techninis darbo projektas, darbų ir jų kiekių pasikeitimo riziką prisiimant rangovei (žr. teismo ekspertizės akto 17 psl.).
35. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar galima nustatyti, kad 2019 m. kovo 1 d. statybos rangos darbų perdavimo akte Nr. 3 nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, jeigu ne, kokie darbai neatlikti, teismo ekspertas padarė išvadą, kad iš dalies galima, t. y. nurodyti stogo ir fasado atnaujinimo darbai buvo faktiškai atlikti, tačiau kokia fizine apimtimi, kiekiais jie atlikti, nustatyti negalima dėl aprašomoje teismo ekspertizės akto dalyje nurodytų priežasčių. Visai neatlikti darbai yra stogo elementų skardinimas, kopėtėlių, tvorelių montavimas (stogui) ir neatlikta jokių fasadinių plytelių montavimo ir skardinimo darbų. Dėl sienų šiltinimo ir mūrijimo balkonų viduje, pamatų ir cokolio šiltinimo darbų spręsti negalima dėl duomenų trūkumo.
36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo eksperto parengtu ekspertizės aktu, pažymi, kad jame nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaudamasis teismo ekspertas atliko tyrimą, pasirinkti tyrimo metodai, išvardinti statybos dokumentai, kurie sudarė tyrimo objektą. Eksperto išvados nėra prieštaringos, priešingai, nuo pat atsakymų į pirmus jam užduotus klausimus ekspertas išskyrė probleminius statybos proceso aspektus, eksperto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, iš tiriamosios ekspertizės dalies yra aišku, kas lėmė vieną ar kitą teismo eksperto išvadą, be kita ko, ir atsakant į teismo užduotą 7 klausimą padarytą išvadą, kad rangos sutarties šalys buvo numačiusios galimybę dėl procentinio darbų kiekio ir vertės perdavimo–priėmimo metu vertinimo bei apskaičiavimo; apskaičiavimo metodika nebuvo sulygta, ji buvo deleguota statybos techninei prižiūrėtojai; akto Nr. 3 pasirašymas visų statybos dalyvių ir kontroliuojančių institucijų leido ekspertui teigti, kad laikyti sumas neteisingomis nėra pagrindo (žr. teismo ekspertizės akto 31 psl.).
37. Tokios teismo ekspertizės išvados bei teismo eksperto įžvalgos patvirtina anksčiau jau aptartus argumentus, kad ieškovės su rangove sudarytoje rangos darbų sutartyje nesant aiškiai įtvirtintos metodikos kiekvieno etapo darbų dalies atliktų darbų kiekio procentine išraiška apskaičiavimui, nėra ir pagrindo spręsti, kad apeliantas netinkamai vykdė savo sutartines pareigas (neteisingai identifikavo jų procentinę išraišką), t. y. atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas.
38. Kita vertus, skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateiktų specialisto E. Lenkevičiaus darbų kiekių įvertinimo aktas bei UAB ,,Rivalita“ darbų patikrinimo aktas, kuriuose konstatuojama, kad akte Nr. 3 nurodyta daugiau darbų nei buvo faktiškai atlikta, neatitinka tokiems įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo. Specialisto E. Lenkevičiaus atliktų darbų įvertinime nėra nurodyta, kas sudaro pagrindą būtent tokioms jo išvadoms, t. y. nėra nurodyta, kokie faktiškai darbai buvo atlikti, kokie ne, kaip buvo gauti atitinkami skaičiavimai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šis specialistas 2020 m. spalio 5 d. atsakyme į apeliantės atstovo prašymą dėl informacijos suteikimo pripažino darbų kiekių įvertinimą objekte atlikęs pagal ieškovės pateiktą vertinimą ir faktinę pastato situaciją, jokie kiti statybų dokumentai nebuvo vertinami. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. sausio 28 d., metu šis specialistas dar kartą pakartojo, kad jo vertinimas gali būti netikslus, kadangi jam nebuvo pateikti visi aktualūs dokumentai. Todėl ir pagrindo ja vadovautis nebuvo.
39. Analogiška išvada darytina ir dėl kito įrodymo – UAB ,,Rivalita“ darbų patikros akto, kuris, kaip matyti iš jo įžangos, taip pat pateiktas išimtinai ieškovės pateiktų dokumentų bei informacijos kontekste. Tuo tarpu teismo ekspertas, kaip minėta, vertino abiejų šalių pateiktų ir byloje esančių statybos dokumentų visumą bei atliko objektyvų tyrimą, kuriuo nesivadovauti teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.
40. Dar daugiau, teismo eksperto išvadas pagrindžia, o ieškovės pateiktų specialistų išvadų turinį paneigia ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip buvo minėta, su pradine darbų rangove LUAB ,,Struktūra“ sudarytoje statybos rangos darbų sutartyje buvo nustatyta fiksuota sutarties kaina – 616 051,57 Eur (sutarties 9.1–9.2 punktai). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš viso LUAB ,,Struktūra“ už atliktus statybos darbus sumokėjo 220 899,65 Eur. Taigi, po rangos sutarties su LUAB ,,Struktūra“ nutraukimo nepanaudota statybos darbų kaštų dalis sudarė 395 151,92 Eur (616 051,57 Eur – 220 899,65 Eur). Iš su apeliaciniu skundu pateiktos ir apeliacinės instancijos teismo priimtos su nauja rangove UAB ,,Dengsta“ 2019 m. birželio 26 d. sudarytos statybos rangos sutarties, jos 9.1–9.2 punktų, matyti, kad joje nustatyta taip pat fiksuota kaina – 374 026,74 Eur. Vadinasi, sulygta namo modernizavimo darbų užbaigimo, kad būtų pasiektas tas pats rezultatas, kaina buvo net mažesnė nei likusi nepanaudota suma pagal su buvusia rangove LUAB ,,Struktūra“ sudarytą sutartį.
41. Pagal bylos duomenis UAB ,,Dengsta“ faktiškai darbų neatliko (dėl šios sutarties vienašališko nutraukimo taip pat vyko teisminis ginčas; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), o ieškovė 2020 m. vasario 10 d. sudarė naują statybos rangos sutartį su UAB ,,Litart“, kuria buvo susitarta, kad fiksuota darbų kaina yra 373 952,92 Eur (9.1–9.2 punktai). Be to, ieškovė su UAB ,,Litart“ 2021 m. kovo 1 d. sudarė ir susitarimą dėl papildomų 20 500 Eur lėšų skyrimo stogo ir fasado šiltinimo defektų ištaisymui.
42. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal šį naują susitarimą visa darbų kaina buvo 394 452,92 Eur, t. y. 20 426,18 Eur didesnė nei liko nepanaudota suma nutraukus sutartį su rangove LUAB ,,Struktūra“. Kita vertus, ieškovė darbų trūkumų fakto ir (ar) dydžio šioje byloje neįrodinėjo, apeliantei nukreipto reikalavimo tokiais argumentais negrindė, siekdama įrodyti tik permokos už neatliktus darbus faktą. Vien dėl šios priežasties paskesnis statybos darbų kainos padidėjimas negali būti laikomas priežastiniu ryšiu susijęs su apeliantės veiksmais (neveikimu).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to, kad rangovė LUAB ,,Struktūra“, nebaigusi visų sulygtų darbų, bankrutavo ir galutinis sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, apeliantė nėra atsakinga. Būtent dėl šio priežasties ieškovė turėjo sudaryti ir sudarė naujas rangos sutartis su kitomis rangovėmis neužbaigtų darbų pabaigimui, bet faktiškai nuostolių dėl to nepatyrė. Tai, kad su paskutine rangove sulygta kaina nežymiai skyrėsi nuo su pirmąja rangove sulygtos kainos taip pat negali būti vertinama kaip netinkamo apeliantės sutartinio elgesio pasekmė. Ieškovė buvo sudariusi fiksuotos kainos sutartį, kurioje buvo nurodyti preliminarūs dabų kiekiai ir jų dydžiai. Todėl labiau tikėtina, kad tiek dėl pasikeitusių kainų statybos sektoriuje, tiek dėl subjektyvių kiekvieno tiekėjo vertinimo kriterijų darbų kaina galėjo skirtis nuo pradinės. Todėl konstatuotina, kad neįrodytas ir žalos ieškovei padarymo apeliantės veiksmais faktas.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aptartų faktinių aplinkybių, prieina prie išvados, kad apeliantės startinės civilinės atsakomybės klausimas buvo išspręstas neteisingai. Teisėjų kolegijai nenustačius būtinų sąlygų apeliantės civilinei atsakomybei kilti visumos, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant tokiai bylos procesinei baigčiai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip jau teisiškai nereikšmingų, pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
48. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra laimėjusi procesą šalis, kadangi jos apeliacinis skundas buvo patenkintas, o jai pareikštas ieškinys atmestas. Todėl apeliantei, kaip procesą laimėjusiai šaliai, atlygintinos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Taip pat atlygintinos ir trečiojo asmens LUAB ,,Struktūra“, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų ir dalyvavusio apeliantės pusėje, bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ ,,Endive“, dalyvavusios ieškovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
49. Apeliantė UAB ,,Straita“ pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 12 200,43 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro: 302,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas; 847 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimas; 8 317,54 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose; 555,39 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimas; 605 Eur už prašymą dėl ekspertizės parengimas; 1 573 Eur už trijų rašytinių paaiškinimų parengimas.
50. Apeliantės patirtos išlaidos, išskyrus tas, kurios susijusios su atstovavimu teismo posėdžiuose ir prašymo dėl ekspertizės parengimu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių sumų, todėl jos kompensuojamos visiškai. Taigi, apeliantės išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra 3 277,89 Eur (302,50 Eur [1 358,60 Eur x 04] + 847 Eur [1 381,01 Eur x 2,5] + 555,39 Eur [1 398,50 Eur x 0,4] + 1 573 Eur [(1 517,40 x 0,4) x 3]. Tačiau pagal Rekomendacijas maksimali galima priteisti už prašymo, susijusio su ekspertizės paskyrimu, parengimą suma yra 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4), o už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 23 val., – 3 490,02 Eur ([1 517,40 Eur x 0,1] x 23 val.). Tokiu atveju apeliantės pagrįstos ir jai atlygintinos išlaidos iš viso sudaro 7 349,83 Eur (3 277,89 Eur + 581,92 Eur + 3 490,02 Eur) sumą ir jos priteisiamos iš ieškovės.
51. Trečiojo asmens LUAB ,,Struktūra“ prašomos priteisti 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų ([1 517,40 Eur x 0,1] x 23 val.), todėl jos atlygintinos visiškai, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės.
52. Iš ieškovės apeliantės naudai priteisiamas ir jos už apeliacinį skundą sumokėtas 1 093 Eur žyminis mokestis, tačiau įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas apeliantė nėra pateikusi. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, neatlyginamos. Kiti bylos dalyviai šių išlaidų priteisti neprašė.
53. Taip pat iš bylą pralaimėjusios ieškovės valstybei priteistinos ir 8,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Straita“ (juridinio asmens kodas 141841196) iš ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 135392131) 7 349,83 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 83 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui likviduotai uždarajai akcinei bendrovei ,,Struktūra“ (juridinio asmens kodas 133457694) iš ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 135392131) 2 150 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Straita“ (juridinio asmens kodas 141841196) iš ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 135392131) 1 093 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės 343–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 135392131) 8,48 Eur (aštuonių eurų ir 48 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė