Administracinė byla Nr. I1-2874-423/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01997-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;
(S)
55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 28 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – atsakovės atstovė, ligoninė, LAVL) 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2). Skunde, skundo papildyme (b. l. 7) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 49-50) nurodė, kad į ligoninę gydytis buvo atvežtas 2016 metais, po atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos. Pareiškėjas teigė, jog buvo laikomas kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis ir vieno iš jų buvo sumuštas, taigi, atsakovės atstovė neužtikrino pareiškėjo saugumo. Pažymėjo, kad po operacijos buvo bejėgiškos būklės, todėl turėjo būti užtikrinama pareiškėjo apsauga. Paaiškino, kad dėl įvykusio sumušimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą, dvasines kančias, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 12 000 Eur suma.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė atsiliepime (b. l. 26-28) bei patikslintame atsiliepime (b. l. 52-55) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas ligoninėje buvo gydomas nuo 2016-09-28 iki 2016-11-14. Nei pareiškėjo Sveikatos istorijoje, nei LAVL Kriminalinės žvalgybos skyriaus registruose nėra jokių duomenų, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo sumuštas kitų ligoninėje laikomų nuteistųjų, todėl šie skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad ligoninėje laikomasi bendrojo asmenų lygybės principo. Atvežus pareiškėją į ligoninę, buvo įtariama, jog jis gali sirgti plaučių tuberkulioze, todėl buvo atliekami medicininiai tyrimai. Tokie pacientai yra laikomi izoliuoti, drauge su asmenimis, kuriems taip pat įtariama ši liga. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, su kokiais asmenimis buvo laikomas, skundo aplinkybes dėstė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos, taip pat neįrodė ligoninės pareigūnų ar administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl skundas turi būti atmestas.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ž iki alos,- atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos -Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigė, jog ligoninėje buvo laikomas su plaučių tuberkulioze sergančiais asmenimis ir buvo sumuštas kitų pacientų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ligoninėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2016-11-14 (b. l. 44).
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi, be kita ko, nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze.
Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose taip pat reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.1
Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje reglamentuoti bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas). Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Šio skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės: pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos, išvežamam arba išvedama iš palatos, uždedama medicininė kaukė (22 p.).
Atvira tuberkulioze sergančių pacientų izoliaciją numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-07-14 įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą, tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės ASPĮ izoliavimo palatas. Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.
Iš byloje patektos pareiškėjo Sveikatos istorijos įrašų (b. l. 76-77) matyti, jog 2016-10-13 jam buvo atliekami plaučių būklės tyrimai dėl galimai sergamos tuberkuliozės (nebuvo diagnozuota). Atsižvelgiant į tai, ligoninėje pareiškėjas pagrįstai galėjo būti laikomas drauge su asmenimis, kuriems įtariama ši liga, tačiau byloje nėra jokių domenų, jog pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su aktyvia tuberkulioze sergančiais asmenimis. Pareiškėjas nei skunde, nei jo papildyme ar atsikirtime nedetalizavo, su kokiais asmenimis buvo kalinamas, plačiau šių aplinkybių nepaaiškino, nenurodė nei tikslaus ginčo laikotarpio, nei patalpų, kuriose kalėjo, nepaaiškino, ar turi omenyje asmenis, kurie įtariami sergantys tuberkulioze, ar būtent sergančius atvira šios ligos forma, nenurodė, ar su tokiais asmenimis buvo laikomas iki tol, kol jam buvo atliktas plaučių tyrimas, ar ir po to. Šioje dalyje skundą pareiškėjas grindė tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kad buvo laikomas su tuberkulioze sergančiais asmenimis, tačiau byloje nėra šį teiginį pagrindžiančių duomenų. Atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui dėl šios skunde nurodomos aplinkybės kilusių neigiamų pasekmių sveikatai. Priešingai, kaip minėta, po atlikto plaučių tyrimo pareiškėjui tuberkuliozė nebuvo diagnozuota. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad ligoninė laikosi aktyvia tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliavimo tvarkos.
Skunde nurodoma, kad ligoninėje pareiškėjas buvo sumuštas kitų pacientų, tačiau byloje pateiktoje Sveikatos istorijoje nėra įrašų apie gydymosi ligoninėje metu pareiškėjo patirtus sužalojimus dėl kitų asmenų smurtinio elgesio. Atsakovės atstovės pateiktame Tarnybinių tyrimų išvadų registre (b. l. 29-39) bei Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą registre (b. l. 40-43) neužfiksuotas joks su pareiškėju susijęs smurtinis incidentas. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė įvykio datos, neįvardijo nei konkrečių sumušimo aplinkybių, nei asmenų, kurie jį, kaip teigiama skunde, sumušė. Byloje nėra jokių pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų.
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus beveik trims metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 13) ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių teisminės gynybos kreiptis būtent ginčo laikotarpiu arba iškart po jo. Teismas atkreipia dėmesį, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo skunde nurodomų įvykių, dėl paties pareiškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba atsakovui yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus papildomais duomenimis, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į ligoninės administraciją. Be to, laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką, verčia teismą kritiškai vertinti ir pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes apie patirtą didelio masto neturtinę žalą.
Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, teismas konstatuoja, kad ligoninė nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė