Civilinė byla Nr.2A-911-259/2010
(Proceso Nr.2-05-3-15109-2009-7)
Pirmos instancijos
teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė
(S)
Procesinio dokumento
kategorija 42.10, 52.1, 114.11, 121.15, 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Jolitos
Cirulienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ atstovui advokatui Audriui Kazakevičiui,
atsakovo UAB „Mototoja“ atstovams Gediminui Augliui ir advokatui Arnui
Paliukėnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo UAB „Mototoja“ apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr. 2-898-848/2010 pagal ieškovo G. V. įmonės
„Šoklys“ ieškinį atsakovui UAB „Mototoja“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai
UAB „Arauša“ dėl skolos,
delspinigių ir palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė:
Ieškovas G. V. įmonė
„Šoklys“ ieškiniu (b.l.3-6) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mototoja“ 81
990,89 Lt skolą, 17 404,17 Lt delspinigius, 12,83 % dydžio metines palūkanas,
skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo
civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat
visas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto apylinkės teismas
2010-02-09 sprendimu (b.l.121-124) ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui
iš atsakovo 81 990,89 Lt skolos, 17 404,17 Lt delspinigių, 12,83 % metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 81 990,89 Lt sumos nuo
2009-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 803,76 Lt bylinėjimosi
išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 34,27 Lt bylinėjimosi
išlaidų.
Teismas
nustatė, kad 2007-02-15 UAB „Arauša“ ir
UAB „Mototoja“ sudarė Rangos sutartį Nr.07/02/15, pagal kurią UAB „Arauša“
(rangovas) įsipareigojo atlikti sutarties 3 dalyje nustatytus darbus, o UAB
„Mototoja“ (užsakovas) įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutarties 2
dalyje nustatytomis sąlygomis (b.l.11-20). Sutarties pagrindu rangovas
įsipareigojo tinkamai pastatyti ir užbaigti sutartyje numatytą statinį,
įskaitant visus tam reikiamus pasiruošimo darbus, bei neatlygintinai pašalinti
visus nurodytus darbų atlikimo defektus, jeigu tokių būtų (b.l.12-14), o užsakovas
įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą
ir sumokėti rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus (b.l.11-12). Rangovui
įvykdžius savo įsipareigojimus, užsakovo buvo paprašyta apmokėti pagal 2008 m. gegužės mėnesio
atliktų darbų aktą (b.l.24) ir papildomų atliktų darbų aktą (b.l.25) bei jų
pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (b.l.26). Užsakovui savo įsipareigojimų
nevykdant, UAB „Arauša“ ir G. V. įmonė „Šoklys“ 2009-05-15 pasirašė
reikalavimo teisės perleidimo sutartį (b.l.30-33), kuria ieškovas visa apimtimi
perėmė UAB „Arauša“ reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Mototoja“. Atsakovas UAB
„Mototoja“ apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas 2009-08-03
pranešimu (b.l.34).
Teismas
nustatė, jog pagal Rangos sutarties 11 d. 3 p. galutinis atsiskaitymas
įvykdomas per 20 dienų po statinio priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo, darbų
defektų pašalinimo akto ir valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu
naudotis (CK 6.687 str.). Teismas nustatė, jog rangovas savo įsipareigojimus
pagal rangos sutarties sąlygas įvykdė, ką patvirtino rangovo ir užsakovo pasirašyti
dokumentai (b.l.24-26), tačiau atsakovas apmokėjimą atliko tik iš dalies ir
liko skolingas rangovui 81 990,89 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog
jis sulaikė mokėjimus rangovui todėl, kad rangovas nepašalino defektų pagal
2008-11-28 ir 2009-07-16 defektų pašalinimo raštus (b.l.55-57), kaip nepagrįstus
ir neįrodytus. Teismas nurodė, jog 2008-11-28 ir 2009-07-16 raštuose išvardinti
defektai buvo nustatyti vėliau, pastatus priėmus eksploatacijai, todėl juose
nurodyti defektai turėjo būti šalinami Rangos sutarties 9 d. 2 p. ir 10 d. 3 p.
numatyta tvarka, t.y. rangovui atsisakius ištaisyti defektus, užsakovas turėjo
teisę savo nuožiūra pasirinkti bet kokią įmonę garantiniu laikotarpiu išaiškėjusiems
defektams pašalinti. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas
pripažino, jog raštuose nurodytus defektus atsakovas turėjo šalinti Rangos
sutartyje 10 d. garantinių terminų numatyta tvarka, o ne sustabdyti savo
prievolės vykdymą (CK 6.664 str.). Atsakovo atstovui teisme pripažinus, jog statinio
priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas ir pastatas valstybinės komisijos
buvo pripažintas tinkamu naudotis (b.l.118), teismas darė išvadą, kad jeigu
toks defektų aktas (kurio pagrindu atsakovas susilaikė nuo priešpriešinės
prievolės įvykdymo) ir buvo, tai visi nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti,
kitu atveju valstybinė komisija nebūtų pripažinusi pastato tinkamu naudotis (LR
Aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr.242 patvirtinto Statybos techninio
reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos 5
d. 16 p., 21 p., 3 priedo 17 p.). Esant įvykdytoms Rangos sutartyje numatytoms
sąlygoms (pasirašius darbų defektų pašalinimo aktą, statinio priėmimo-perdavimo
aktą ir valstybinei komisijai statinį prapažinus tinkamu naudotis), teismas
konstatavo, jog rangovas savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė
tinkamai ir užsakovas (atsakovas) privalėjo pilnai apmokėti rangovui už
atliktus darbus (CK 6.200 str., 6.687 str.). Nustatęs, jog ieškinio
reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, teismas taip pat priteisė
ieškovui iš atsakovo Rangos sutarties
11 d. 5 p. numatytus delspinigius, viso - 17 404,17 Lt (b.l.28-29). Teismas
atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovui nedavus sutikimo dėl reikalavimo
teisės perleidimo, ieškovas neįgijo jokios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.
Nors teismas nustatė, jog Rangos sutarties 12 dalyje numatyta, kad be
išankstinio raštiško užsakovo sutikimo rangovas neturi teisės perleisti jokių
teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties, tretiesiems asmenims, tačiau
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo
informuotas 2009-08-03 pranešimu
(b.l.34), atsakovui apie reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui buvo
žinoma, ką jis patvirtino ir teismo posėdyje (b.l.118), tačiau reikalavimo
perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neužginčijo, teismas preziumavo,
jog atsakovas su reikalavimo perleidimu sutiko.
Apeliaciniu skundu (b.l.131-135) atsakovas UAB
„Mototoja“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo atstovavimo išlaidas, dėl šių
motyvų:
1) byloje esantys
įrodymai įvertinti formaliai, visiškai nemotyvuotai atmesti atsakovo
paaiškinimai, teismas klaidingai aiškino nustatytas bylos faktines aplinkybes,
netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, dėl ko neteisėtai patenkino ieškovo
nepagrįstą ieškinį. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad rangovas - UAB „Arauša“
savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Rangos sutartį pilnai įvykdė, dėl ko jam
neva atsirado teisė reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, o atsakovas privalėjo
pilnai sumokėti pagal rangovo pateiktus dokumentus (2008-05-30 PVM
sąskaitą-faktūrą, b.l.26). Pažymėtina, kad Rangos sutartimi rangovas
įsipareigojo tinkamai pastatyti ir užbaigti sutartyje numatytą statinį,
įskaitant visus tam reikiamus pasiruošimo darbus, bei neatlygintinai pašalinti
visus nurodytus darbų atlikimo defektus (sutarties 3.1.1 p.); garantuoti
tinkamą statybinių medžiagų, gaminių atitikimą jų atitikties dokumentams
(sutarties 3.1.5. p.). Atsakovas Rangos sutarties sąlygų nepažeidė, tuo tarpu
rangovas neįvykdė (netinkamai vykdė) savo įsipareigojimų, tokiu būdu
pažeisdamas sutartį, dėl ko atsakovas, vadovaudamasis įstatymais jam
suteiktomis teisėmis, gindamas savo pažeistus interesus, pagrįstai sustabdė
sąskaitų-faktūrų apmokėjimus, tikėdamasis, kad rangovas tinkamai įvykdys Rangos
sutartimi prisiimtus įsipareigojimus;
2) išvadą, kad nustatytus defektus
atsakovas turėjo šalinti Rangos sutarties 10 d. garantinių terminų nustatyta
tvarka, o ne sustabdyti savo prievolės vykdymą, teismas padarė neįvertinęs
aplinkybių, kad Rangos sutartis nebuvo pasibaigusi valstybinei komisijai
statinius pripažinus tinkamais naudoti. Po statinių pripažinimo tinkamais
naudoti ir toliau buvo vykdomi rangos darbai. Rangos sutarties objektas -
paslaugų paskirties pastatai valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais
naudoti 2008-01-30. Tuo tarpu Rangos sutarties pagrindu papildomi rangos darbai
buvo atliekami ir valstybinei komisijai pripažinus pastatus tinkamais naudoti,
pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertes, atliktų darbų aktai buvo surašyti
2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje, PVM sąskaita faktūra, pagal kurią neva
atsakovas vengia atsiskaityti, datuota 2008-05-30, t.y. praėjus 4 mėnesiams po
pastatų pripažinimo tinkamais naudoti. Šios aplinkybės rodo, kad Rangos
sutartis nebuvo pasibaigusi, jos pagrindu buvo atliekami kiti, papildomi rangos
darbai;
3) rangovo atliktų darbų defektai ėmė
aiškėti priėmus pastatus iš rangovo, pradėjus juos eksploatuoti. Rangos darbų
defektai buvo aiškūs dar iki 2008 m. gegužės mėnesio pažymų, aktų, PVM
sąskaitos-faktūros surašymo. Apie defektus rangovo atstovai buvo ne kartą
informuoti dar iki atsakovui priimant rangovo atliktus darbus pagal 2008 m.
gegužės mėn. atliktų darbų bei papildomų darbų aktus. Tačiau rangovas į
atsakovo nevienkartinius raginimus sutvarkyti nustatytus defektus tinkamai
nereagavo, geranoriškai jų nepašalino. Todėl atsakovas pakartotinai informavo
rangovą apie nustatytus defektus bei ragino, laikantis Rangos sutarties sąlygų,
juos geranoriškai pašalinti 2008-11-28 ir 2009-07-16 raštais. Tačiau rangovas,
vengdamas vykdyti savo pagal Rangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus,
nustatytų defektų nepašalino;
4) darydamas išvadą, kad rangovas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus
pagal Rangos sutartį, teismas neįvertino, kad Rangos sutarties 7.1. punkte numatyta, jog darbų pabaiga
pagal šią sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigus visus sutartyje numatytus
darbus, statinys nustatyta tvarka bus pripažintas tinkamu naudoti, pagal
priėmimo perdavimo aktą statinys ir visi jo dokumentai (įskaitant visas jame
sumontuotų įrenginių instrukcijas, techninę dokumentaciją, statinio statyboje
panaudotų medžiagų garantinius dokumentus ir pan.) bus perduoti užsakovui. Tačiau
rangovas iki šios dienos nėra perdavęs eilės su statiniais susijusių dokumentų,
tame tarpe Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduodamo Atitikties
sertifikato rangovo sumontuotiems nuotekų valymo įrenginiams AVR50, taip pat
garantinio termino laidavimo rašto, draudimo poliso, kuriuos rangovas
įsipareigojo perduoti pagal Rangos sutarties 14 p.;
5) rangovas netinkamai vykdė savo
pareigas, kylančias iš Rangos sutarties, t.y. sutartyje numatytus darbus atliko
nekokybiškai, su trūkumais, neperdavė užsakovui visų su statiniais susijusių
dokumentų, darbai nėra baigti, o Rangos sutartis – nėra pasibaigusi, kadangi
Rangos sutartis dėl rangovo kaltės nėra tinkamai, galutinai įgyvendinta. Dar nepasibaigus Rangos sutarčiai,
nustatytų defektų Rangovas geranoriškai nepašalino, nevykdė Rangos sutartyje
prisiimtų įsipareigojimų neatlygintinai pašalinti visus nurodytus darbų
atlikimo defektus. Tokie rangovo veiksmai neatitiko jo prisiimtų įsipareigojimų
tinkamai pastatyti ir užbaigti
sutartyje numatytą statinį, įskaitant visus tam reikiamus paruošimo darbus, bei
neatlygintinai pašalinti visus nurodytus darbų atlikimo defektus. Teismo
išvados nėra pagrįstos, jos paremtos neįvertinus visų faktinių bylos
aplinkybių, tarp sutarties šalių susiklosčiusių santykių, vykdytų darbų po Rangos
sutarties objekto - pastatų pripažinimo tinkamais naudotis. Kadangi rangovas
netinkamai vykdė savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis neįgijo teisės
reikalauti pilno apmokėjimo už atliktus darbus, o atsakovas neprivalėjo pilnai
sumokėti rangovui, kol nustatyti defektai tinkamai nepašalinti;
6) teismas nepagrįstai nurodė, kad
atsakovas negalėjo sustabdyti savo prievolės vykdymo. Rangos sutartis yra
dvišalė sutartis, pagal kurią rangovas pirmiausia turi kokybiškai atlikti
sutartyje numatytus darbus, pašalinti esamus trūkumus, perduoti tinkamos
kokybės darbus, objektą, ir tik tuomet užsakovui kyla pareiga priimti atliktus
darbus ir už juos tinkamai sumokėti. Atsakovui perėmus pastatus eksploatuoti,
šiuos pastatus valstybinei komisijai pripažinus tinkamais naudoti, rangos
darbai pagal sutartį buvo toliau vykdomi. Dar iki 2008 m. gegužės mėnesio ėmė
aiškėti atliktų rangos darbų brokas, defektai. Rangovas apie tai buvo
informuotas, tačiau jokių veiksmų defektams pašalinti nesiėmė. Atsižvelgiant į CK 6.207
str. 2 d. ir 6.58 str. 1 d.
nuostatas, akivaizdu, jog tol, kol viena šalis, pirmiau turinti atlikti
veiksmus prievolei įvykdyti, pažeidžia sutarties sąlygas, neįgyvendina
prisiimtų įsipareigojimų, ji neįgyja reikalavimo teisės, kad kita šalis pirmiau
atliktų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kadangi rangovas nevykdė savo
įsipareigojimų atlikti kokybiškus statybos darbus, neatlygintinai pašalinti
nustatytus defektus, perduoti visus su statiniais susijusius dokumentus,
nebendradarbiavo su atsakovu, atsakovas, vadovaudamasis Rangos sutarties 11 p.
nuostatomis, apmokėjo 20 procentų 2008-05-30 rangovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros
sumos bei, gindamas savo pažeistas teises, sustabdė galutinį atsiskaitymą pagal
pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Rangovas nebuvo ir šiuo metu nėra įvykdęs visų
įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, rangovo prievolė pagal sutartį nėra
pasibaigusi. Todėl atsakovo veiksmai, sustabdant galutinį atsiskaitymą, kol rangovas
netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, nepašalina nustatytų trūkumų, atitinka
tiek Rangos sutarties, tiek CK nuostatas. Tokiu būdu atsakovui nekyla pareiga ne
tik visiškai atsiskaityti su rangovu pagal 2008-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą, bet
ir mokėti palūkanas;
7) pagal CK nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą,
kreditorius gali perleisti tik galiojančią, turimą reikalavimo teisę. Rangovas
neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, statybos rangos darbus atliko
nekokybiškai, nustatytų statybos defektų neatlygintinai nepašalino, neperdavė užsakovui
visų su pastatytais statiniais susijusių dokumentų, kas rodo, jog jis pažeidė
Rangos sutartį, pagal sutarties sąlygas rangos darbai nėra laikomi baigtais,
rangos sutartis dėl rangovo neteisėtų veiksmų nėra tinkamai, galutinai
įgyvendinta, ji nėra pasibaigusi. Todėl atsakovas teisėtai, gindamas savo
pažeistas teises, sustabdė galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus, vykdant
Rangos sutartį. Tuo tarpu rangovas, pažeidęs (ir iki šiol pažeisdamas) Rangos
sutartį, neįgijo reikalavimo teisės į visišką atsiskaitymą pagal Rangos sutartį
bei į delspinigius. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad galutinis atsiskaitymas tarp atsakovo
ir rangovo pagal rangos sutartį buvo (ir yra) negalimas. Tokiu būdu rangovas,
neturėdamas teisėtos reikalavimo teisės dėl visiško atsiskaitymo pagal Rangos
sutartį, tokios teisės negalėjo perleisti ieškovui, nes neesama, pagal
reikalavimo teisės perleidimo sutartį tariama teisė tretiesiems asmenims negali
būti perleista;
8) CK 6.101 str. 1 d. numatyta
kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo
perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja
įstatymams ar sutarčiai. CK 6.109 str.
nurodo, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš
trečiuosius asmenis ir skolininką tik
nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas. Pagal CK
6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir
galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Rangos sutarties 12 p. yra
numato, kad be išankstinio raštiško užsakovo sutikimo, rangovas neturi teisės
perleisti jokių teisių ir pareigų, kylančių iš šios sutarties tretiesiems
asmenims. Ši šalių sulygta sąlyga reiškia, kad: pirma, rangovas, norėdamas
perleisti bet kokias teises ir pareigas, kildinamas iš Rangos sutarties,
tretiesiems asmenis, turi gauti ne bet kokį, o raštišką užsakovo sutikimą; antra, toks užsakovo raštiškas
sutikimas turi būti išankstinis, t.y.
užsakovo duotas dar iki sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas rangovui
niekada nebuvo davęs raštiško sutikimo perleisti teisių ar pareigų, kildinamų
iš Rangos sutarties, ieškovui. Todėl jokios rangovo teisės, kylančios iš Rangos
sutarties, tame tarpe ir tariama reikalavimo teisė, negalėjo būti perduotos
ieškovui. Tai rodo, kad ieškovas neįgijo jokios reikalavimo teisės atsakovo
atžvilgiu. Vadinasi, pareikštas ieškinys yra neteisėtas, neturintis teisinio pagrindo. Teismo motyvai,
kad atsakovui reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka
neužginčijus, yra preziumuojama, jog jis su reikalavimo perleidimu sutiko, yra
niekuo nepagrįsti, prieštarauja įstatymų nuostatoms bei Rangos sutarties
sąlygoms. Įstatymas nereikalauja iš skolininko, jam nesutinkant su reikalavimo
perleidimu, įstatymo nustatytais būdais reikšti ieškinį dėl tokios sutarties
nuginčijimo. Priešingai, CK nuostatos bei Rangos sutarties 12 p. įpareigoja
rangovą prieš perleidžiant reikalavimo teisę, gauti išankstinį raštišką atsakovo sutikimą. Tokio sutikimo nesant, reikalavimo
teisės, kildinamos iš Rangos sutarties, perleidimas trečiajam asmeniui yra
niekinis, negaliojantis nuo pat reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo
momento. Pažymėtina, kad ieškovas buvo ne kartą informuotas apie tai, kad reikalavimo teisė jam
perleista neteisėtai, ir atsakovas neturi jokio pagrindo reikalauti nurodomą
pinigų sumą sumokėti būtent jam. Aplinkybė, kad atsakovas buvo informuotas apie
reikalavimo perleidimą, bet reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta
tvarka neginčijo, nedaro reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėta, galiojančia,
nes priešingu atveju tai prieštarautų bendram principui, jog iš neteisės negali
kilti teisė, paneigtų įstatymo bei Rangos sutarties reikalavimus dėl
išankstinio rašytinio atsakovo sutikimo, tikrąją Rangos sutarties šalių valią.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą (b.l.144-146) ieškovas G. V. įmonė
„Šoklys“ prašė apeliacinį skundą
atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas
ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) byloje surinkti įrodymai - 2007-02-15 Rangos sutartis Nr.07/02/15 su Papildymu
Nr. 1 ir Priedu Nr. 3 (b.l.11-20), 2008 m. gegužės mėnesio Pažyma apie atliktų
darbų ir išlaidų vertę (b.l.21-22), 2008 m. gegužės mėnesio Atliktų darbų aktas
(b.l.24), 2008 m. gegužės mėnesio Pažyma apie atliktų papildomų darbų ir
išlaidų vertę (b.l.23), 2008 m. gegužės mėnesio Atliktų papildomų darbų aktas
(b.l.25), 2008-05-30 PVM sąskaita faktūra ARA Nr.0012168 (b.l.26), UAB „Arauša“
ir UAB „Mototoja“ 2009-02-03 tarpusavio
atsiskaitymo suderinimo aktas Nr.510, 2009-03-26 Delspinigių paskaičiavimo
pažyma (b.l.28) ir 2009-03-26 PVM sąskaita faktūra ARA Nr.0012738 (b.l.29),
2009-05-15 Buhalterinė pažyma (b.l.27), Pranešimas 2009-08-03 „Dėl 2009-05-15 reikalavimo teisės
perleidimo sutarties" (b.l.34) patvirtina, kad teismo sprendimas
yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, vadovaujantis byloje esančia medžiaga ir
proceso metu pateiktais paaiškinimais. Priimant sprendimą, nebuvo pažeistos nei
materialinės, nei procesinės teisės normos, teismas, vadovaudamasis CPK 185
str. 1 d., tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu;
2) vadovaudamasis Rangos
sutartimi, 2008
m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktu ir papildomai atliktų darbų aktu bei jų
pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra, atsakovo pateikta informacija apie tai,
kad pastatas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudotis,
2008-11-28 atsakovo raštu dėl nustatytų defektų po pastato priėmimo
eksploatacijai, 2009-02-03 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu Nr.510,
kuriuo rangovas su užsakovu, po atsakovo apeliaciniame skunde minėtų defektų
nustatymo, suderino skolos likutį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rangovas savo prievoles buvo įvykdęs tinkamai,
ko pasėkoje atsakovui (užsakovui) atsirado pareiga taip pat įvykdyti tinkamai
savąsias prievoles, t. y. šalinti
nustatytus defektus Rangos sutartyje nustatyta tvarka, ko pasėkoje būtų buvęs
pagrindas minusuoti turėtas atsakovo išlaidas iš rangovui priklausančių mokėti
sumų, o ne stabdyti savo prievolių vykdymą;
3) skundo motyvai, kad atsakovas turėjo ir turi teisėtą pagrindą sustabdyti
savo prievolės vykdymą, kol rangovas tinkamai neįvykdys savųjų, nepagrįsti.
Rangos sutartis numato, kad esant nustatytiems defektams, jie yra šalinami
Rangos sutarties 9 d. 2 p. ir 10 d. 3 p. numatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu
rangovas atsisako šalinti defektus, užsakovas turi teisę savo nuožiūra
pasirinkti bet kokią įmonę garantiniu laikotarpiu išaiškėjusiems defektams
pašalinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas raštuose 2008-11-28 ir 2009-07-16
nurodytus defektus turėjo šalinti Rangos sutarties 10 d. garantinių terminų
numatyta tvarka, o ne sustabdyti savo prievolės vykdymą (CK 6.664 str.).
Atsakovas nuo 2008 metų gegužės mėnesio (pagal atsakovą jau tuo metu buvo
žinomi defektai) iki pat šios dienos (praėję beveik 2 metai) defektų Rangos
sutartyje nustatyta tvarka nešalino, priešingai,
2009 m. vasario mėnesį pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo
aktą Nr.510. Todėl darytina išvada, jog atsakovas netinkamai vykdė Rangos sutarties sąlygas, neva esant jo
nurodytiems defektams, be to, pasirašė aktą Nr.510, todėl nėra jokio teisėto
pagrindo stabdyti teismo priteistos 81 990,89 Lt skolos mokėjimo;
4) rangovui perleidžiant ieškovui reikalavimo teisę, nebuvo
jokio pagrindo manyti, kad atsakovo prievolė yra ginčytina. UAB „Arauša"
teisėtai perleido galiojančią reikalavimo teisę, o atsakovo 2009-07-16 raštas
buvo skirtas tik tam, kad būtų atitolintas prievolės vykdymo terminas.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus
bylą apeliacine tvarka yra nustatyta kad
2007-02-15 UAB „Arauša“ ir UAB „Mototoja“ sudarė Rangos sutartį
Nr.07/02/15, pagal kurią UAB „Arauša“ (rangovas) įsipareigojo atlikti sutarties
3 dalyje nustatytus darbus, o UAB „Mototoja“ (užsakovas) įsipareigojo už atliktus
darbus atsiskaityti sutarties 2 dalyje nustatytomis sąlygomis (b.l.11-20). Rangos sutartimi rangovas įsipareigojo
tinkamai pastatyti ir užbaigti sutartyje numatytą statinį, įskaitant visus tam
reikiamus pasiruošimo darbus, bei neatlygintinai pašalinti visus nurodytus
darbų atlikimo defektus (sutarties 3.1.1 p.); garantuoti tinkamą statybinių
medžiagų, gaminių atitikimą jų atitikties dokumentams (sutarties 3.1.5. p.) (b.l.12-14),
o užsakovas įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas darbams atlikti, priimti
darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus
(b.l.11-12). Rangos sutarties
objektas - paslaugų paskirties pastatai valstybinės komisijos buvo pripažinti
tinkamais naudoti 2008-01-30. Rangos
sutarties pagrindu papildomi rangos darbai buvo atliekami ir valstybinei
komisijai pripažinus pastatus tinkamais naudoti, pažymos apie atliktų darbų ir
išlaidų vertes, atliktų darbų aktai buvo surašyti 2008 m. gegužės mėnesio
pabaigoje, PVM sąskaita faktūra, pagal kurią atsakovas vengia atsiskaityti,
datuota 2008-05-30. Rangovui įvykdžius savo įsipareigojimus, užsakovo
buvo paprašyta apmokėti pagal 2008
m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktą (b.l.24) ir
papildomų atliktų darbų aktą (b.l.25) bei jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą
faktūrą (b.l.26). Rangovo atliktų darbų
defektai ėmė aiškėti priėmus pastatus iš rangovo, pradėjus juos eksploatuoti.
Atsakovas informavo rangovą apie nustatytus defektus bei ragino, laikantis
Rangos sutarties sąlygų, juos geranoriškai pašalinti 2008-11-28 ir 2009-07-16
raštais (b.l. 55, 56). Rangovas nustatytų defektų nepašalino. Atsakovas,
vadovaudamasis Rangos sutarties 11 p. nuostatomis, apmokėjo 20 procentų
2008-05-30 rangovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros sumos ir sustabdė galutinį
atsiskaitymą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. UAB „Arauša“ ir G. V. įmonė „Šoklys“ 2009-05-15 pasirašė reikalavimo teisės
perleidimo sutartį (b.l.30-33), kuria ieškovas visa apimtimi perėmė UAB
„Arauša“ reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Mototoja“. Atsakovas UAB „Mototoja“
apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas 2009-08-03 pranešimu
(b.l.34).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą
apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno
miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime
neteisingai aiškino ir taikė materialinės
teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimo sąlygas ir
tvarką, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias
įrodinėjimo pareigas, dėl ko buvo
neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka
nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas
neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo
sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra
nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas
teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 329 str.
1 d., 330 str.).
Byloje tarp
šalių kilo ginčas dėl sutarties, kuria perleista reikalavimo teisė, įtakos
skolininko pareigoms ir dėl atsakovo
prievolės sumokėti už atliktus darbus sustabdymo pagrįstumo, paaiškėjus atliktų
darbų defektams.
Dėl 2009 05 15 reikalavimo teisės perleidimo sutarties įtakos skolininko
pareigoms.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios
dalies ginčo pažymi, kad tik esant
įstatyme ar šalių sutartyje įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui sutikus
ar (ir) tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus
perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš
pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti. Įstatyme
reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui momentas siejamas su dviem
alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas
sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo
reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį
reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad UAB
„Mototoja“ ir UAB „Arauša“ rangos sutarties 12 straipsnyje numatė
imperatyvią nuostatą, jog rangovas be išankstinio raštiško užsakovo sutikimo
neturi teisės perleisti jokių teisių ir pareigų, kylančių iš sudarytos rangos
sutarties tretiesiems asmenims (b.l. 18). Byloje nustatyta, kad UAB „ Arauša“
2009 05 15 reikalavimo teisės perleidimo sutartį su ieškovu sudarė be
išankstinio atsakovo sutikimo (b.l. 30-34). LR CK 6.109 str. nurodo, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti
panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką
tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų
perleistas. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos
šalims turi įstatymo galią. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų
kolegija sprendžia, kad G. V.
įmonė „Šoklys“ neturi reikalavimo teisės
atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo (LR CK 6.101 str. 1 d., 6.109
str. 1 d.). Teisėjų kolegija todėl sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pareikštas ieškinys yra neteisėtas, neturintis
teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad atsakovui
reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neužginčijus, yra
preziumuojama, jog jis su reikalavimo perleidimu sutiko, yra teisiškai
nepagrįsti. Nagrinėjamoj situacijoj įstatymas nereikalauja iš skolininko, jam
nesutinkant su reikalavimo perleidimu, įstatymo nustatytais būdais reikšti
ieškinį dėl tokios sutarties nuginčijimo. Šiuo atveju minima reikalavimo teisės
perleidimo sutartis tik nesukelia teisinių pasekmių atsakovo civilinei atsakomybei
kilti, ši sutartis gali būti palikta galioti teismui ex officio nepripažinus
jos niekine, nes ji galioja tik G. V.
įmonei UAB „Arauša“ tarpusavio teisėms ir
pareigoms. Ta aplinkybė, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo
perleidimą, bet reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo,
nesudaro prielaidų grįsti nagrinėjamą ieškinį tuo pagrindu. Teisėjų kolegija
laiko, kad ieškovas, neįgijęs reikalavimo teisės, pareiškė teisme ieškinį
atsakovui , todėl sprendžia, jog ieškinys atmestinas šiuo pagrindu.
Byloje tarp
šalių nekilo ginčo dėl to, jog darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti
nekokybiškai, šalys konstatavo, jog buvo surašytas defektų pašalinimo aktas,
kai kuriuos defektus (gaisro gesinimo sistemos) rangovas pašalino po statinio
priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių
neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės
vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra
tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės
turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo
(netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba
pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos;
4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo
prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės
neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6)
prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir
sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad
rangovas - UAB „Arauša“ savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Rangos sutartį
pilnai įvykdė, dėl ko jam atsirado absoliuti teisė reikalauti apmokėjimo už
atliktus darbus, o atsakovui pareiga pilnai sumokėti pagal rangovo pateiktus
dokumentus (2008-05-30 PVM sąskaitą-faktūrą, b.l.26). Pažymėtina, kad Rangos
sutartimi rangovas įsipareigojo tinkamai pastatyti ir užbaigti sutartyje
numatytą statinį, įskaitant visus tam reikiamus pasiruošimo darbus, bei neatlygintinai
pašalinti visus nurodytus darbų atlikimo defektus (sutarties 3.1.1 p.);
garantuoti tinkamą statybinių medžiagų, gaminių atitikimą jų atitikties
dokumentams (sutarties 3.1.5. p.). Atsakovas Rangos sutarties sąlygų nepažeidė,
tuo tarpu rangovas neįvykdė (nepilna apimtimi įvykdė) savo įsipareigojimus,
tokiu būdu pažeisdamas sutartį, dėl ko atsakovas, vadovaudamasis įstatymais jam
suteiktomis teisėmis, gindamas savo pažeistus interesus, pagrįstai sustabdė
sąskaitų-faktūrų apmokėjimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pilnai
atitiko aukščiau išdėstytas, šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip
savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygas. Teisėjų kolegija laiko
nepagrįsta ieškovo poziciją, jog statinys buvo priimtas ir pripažintas tinkamu
naudoti, o paaiškėję defektai ir atliktų darbų trūkumai turėjo būti šalinami vėliau,
garantinio termino eigos metu ir nagrinėjamos byloje Rangos sutarties 9 d. 2 p. ir 10 d. 3 p. nustatyta tvarka.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų
priėmimas-perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas
tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą (CK
6.666 straipsnio 2 dalis) ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal
prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų
rangovo teisių gynimo būdų. Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo
prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų
teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui.
Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas nagrinėjamu atveju tinamai ir teisingai
pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe sustabdyti galutinį atsiskaitymą su
rangovu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Arauša“ defektų šalinimo
procedūroje nebendradarbiavo su atsakovu.
Esant šioms
byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas
apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, byloje priimtinas naujas
sprendimas, kuriuo pareikštas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 178
str.).
Atmetus
ieškinį atsakovui iš ieškovo priteistinos turėtos 4982 lt (b.l. 73, 74, 137,
138, 139) bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).Valstybei iš atsakovo
priteistinos 51, 02 lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu
(b.l. 2, 142).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326
straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331
straipsniu,
n u s p r e n d ž
i a :
apeliacinį skundą patenkinti pilnai.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 02 09 sprendimą. Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškovo G. V. įmonės
„Šoklys“ ieškinį atsakovui UAB „Mototoja“ dėl 81 990,89 Lt skolos, 17 404,17 Lt
delspinigių 12,83 % dydžio metinių palūkanų priteisimo atmesti.
Priteisti iš G. V. įmonės
„Šoklys“ (į.k. 175787969) UAB „Motoja“ (į.k.110900052) 4982 lt (keturis
tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš G. V. įmonės
„Šoklys“ (į.k. 175787969) Valstybei 51, 02 lt (penkiasdešimt vieną litą ir 2
centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos pirmininkas
Arvydas Žibas
Jolita Cirulienė