Administracinė byla Nr. I-1146-414/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02490-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 37.5; 55.1.1; 55.1.3
(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 25 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Rasai Ganienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 82/04-1329 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2S-3256.
Pareiškėjas skunduose, procesiniame dokumente „Dublikas“ (b. l. 2-4, 12-14, 64-65) nurodė, kad jam Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. rugpjūčio 10 d. neteisėtai paskyrė drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, už neva vartotas narkotines medžiagas, kurios buvo nustatytos greitojo narkotinių-psichotropinių medžiagų aptikimo testu. Su testo rezultatais nesutiko, į paaiškinimus, jog narkotinių medžiagų jis nėra vartojęs ir prašymą atlikti pakartotinį testą buvo atsakyta, kad pakartotinis testas galimas, jeigu asmeninėje sąskaitoje yra apie 150 Eur. Tokiu būdu jis neteko teisės į gynybą. Jo kaip nuteistojo teisinė padėtis yra sunkesnė nei laisvėje esančių asmenų, kurie už pakartotinį narkotinių medžiagų greitąjį aptikimo testą galėtų sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Jam toks reikalavimas sukelia dideles problemas, o neteisėtas nubaudimas atsiliepė ir galimam lygtiniam paleidimui. Dėl pareigūnų savavaliavimo buvo paskelbęs bado akciją. Žinodamas, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 150 Eur, jis parašė prašymus atlikti pakartotinį greitąjį narkotinių-psichotropinių medžiagų aptikimo testą, tačiau sureaguota nebuvo, pakartotinis testas buvo atliktas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. 2018 m. rugpjūčio 16-17 dienomis dar kartą kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas atlikti pakartotinį testą ir panaikinti nuobaudą, tačiau gavo atsakymus, jog pakartotinai testai nebus atlikti. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos jam pateiktas atsakymas yra šabloniškas, palaikantis Marijampolės PN poziciją. Akcentavo, kad testo aprašymas numato daug paklaidos galimybių dėl vartojamų vaistų, maisto, todėl testai yra nepatikimi. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo į bylą pateiktos Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų paimtos tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją taisyklės yra patvirtintos 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. po ginčijamo įvykio, o Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 8.42-736 yra pastaba, kad, jei nuteistasis nesutinka su testo rezultatais, tai tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją, apie jokius apmokėjimus iš nuteistojo asmeninės sąskaitos neminima. Prašė jam paskirtą nuobaudą panaikinti.
Atsakovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 36-38) nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. įtarus, jog nuteistasis V. Ž. gali būti vartojęs narkotinių medžiagų, Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo atliktas apsvaigimo testas. Testas buvo teigiamas opiatams. Už tai Marijampolės PN direktorius 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 82/04-1329 paskyrė jam nuobaudą, uždraudžiant vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjui nesutikus su testo rezultatais, jam buvo paaiškinta, kad pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas iš paties nuteistojo asmeninių lėšų, kurių jis tuo metu neturėjo. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją, kad ji tarpininkautų padėdama jo lėšomis atlikti pakartotinį ištyrimą, nors galėjo prašyti Marijampolės PN direktoriaus leidimo panaudoti lėšas iš neliečiamosios sąskaitos. Jis pasyviai laukė, kol jo sąskaitoje atsiras papildomų lėšų ir tik praėjus daugiau nei dviem parom pateikė prašymą pakartotinai atlikti testą. Išreiškė nuomonę, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, todėl prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir į teismo posėdį jo neetapuoti (b. l. 65), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 37). Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 ir 7 d.; b. l. 60, 61, 63), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 82/04-1329 (b. l. 39; toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2S-3256 teisėtumo bei pagrįstumo.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bausmes vykdančių institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama - įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. BVK 110 straipsnyje nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos, tarp jų – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes; BVK 142 str. 1 d. 3 p.). Taigi, už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 17.00 val. nuteistąjį V. Ž. įtarus narkotinių medžiagų vartojimu, jis buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą ir panaudojus greitą tyrimo priemonę (testą; toliau – ir Testas), šio rezultatas buvo teigiamas opiatams (b. l. 40, 41-42). Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte (toliau – ir Aktas) ir pasiaiškinime nuteistasis nurodė, jog su Testo rezultatais nesutinka, sąskaitoje šiandien pinigų neturi (b. l. 43). Atsižvelgdamas į tai, kad V. Ž. savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, Marijampolės PN direktorius 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 82/04-1329 (b. l. 39) skyrė jam drausminę nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Pareiškėjas nesutikimą su jam paskirta nuobauda grindžia aplinkybe, jog neturėdamas asmeninėje sąskaitoje pinigų jis neteko teisės atlikti pakartotinį testą, išreiškė nuomonę, jog Testai yra nepatikimi dėl daugelio paklaidos galimybių.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, (toliau – ir Aprašas). Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 punktas). Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas baigiamas, surašant Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą (Aprašo 1 priedas).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnas Ž. B., pareiškėjui esant vangiam, keistai reaguojant į užduodamus klausimus, įtarė jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų ir, pareiškėjui neprieštaraujant, atliko visus būtinus veiksmus apsvaigimo nustatymui ir įforminimui.
Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 21 punktą tais atvejais, kai laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas. Analogiškos nuostatos, reglamentuojančios paties tiriamo asmens lėšomis daromą pakartotinį tiriamosios medžiagos tyrimą, kai jis nesutinka su Testo rezultatu, yra įtvirtintos Taisyklių 29 ir 31 punktuose ir taikomos visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų statuso ar turtinės padėties, todėl argumentai, kad pareiškėjas dėl reikalavimo jam pačiam apmokėti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijai (toliau – ir Toksikologijos laboratorija) yra diskriminuojamas, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų paimtos tiriamosios medžiagos pristatymo į toksikologijos laboratoriją taisyklių, patvirtintų Marijampolės PN 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 4/07-149, 4, 5 ir 6 punktus, nuteistasis nesutikdamas su greitos tyrimo priemonės rezultatais, gali kreiptis į Marijampolės PN administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama jo paties lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Toksikologijos laboratorijoje. Tam jis užpildo nustatytos formos prašymą, Socialinės reabilitacijos pareigūnas prašymą pateikia Buhalterinės apskaitos skyriui, kurio darbuotojas patikrina nuteistojo asmeninę sąskaitą, esant joje pakankamai pinigų, atlieka pervedimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybos sąskaitą bei mokėjimo nurodymo kopiją pateikia Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui, kad būtų pridedama prie siunčiamosios tiriamosios medžiagos dokumentų. Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje patvirtino, kad analogiška iš nuteistųjų paimtos tiriamosios medžiagos – šlapimo, pristatymo į Toksikologijos laboratoriją tvarka galiojo ir 2018 m. rugpjūčio 8 d., kuri buvo patvirtinta ankstesniu Marijampolės PN direktoriaus įsakymu. Teismas neturi pagrindo liudytojo parodymais netikėti, nes būtinybę kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siųsti dokumentą, patvirtinantį atlyginimo už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėjimą, reglamentavo ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. galiojusios Taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452.
Pareiškėjas Akte (b. l. 41-42), pasirašytinai susipažinęs su Testo rezultatais, pažymėjo „nesutinku“ (11 eilutė). Tos pačios dienos pasiaiškinime papildomai nurodė, kad „sąskaitoje šiandien pinigų neturiu“. Minėti bylos duomenys patvirtina atsakovo atsiliepime ir liudytojo teismo posėdyje išdėstytą poziciją, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog norint atlikti papildomą Testą, jo sąskaitoje turi būti reikiama pinigų suma (nagrinėjamu atveju 150 Eur). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo užpildęs nustatytos formos prašymą dėl tiriamosios medžiagos siuntimo į Toksikologijos laboratoriją, jis pasiaiškinime yra nurodęs, jog pinigų sąskaitoje neturi, todėl atsakovas neturėjo pareigos ir galimybės tiriamąją medžiagą išsiųsti pakartotiniam ištyrimui.
Į bylą pateikti Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos dokumentai (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. sausio 11 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas; b. l. 49, 50-51) patvirtina, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas apsinuodijimas opiatais. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi polinkį vartoti opiatus ir paneigia jo paties 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškime (b. l. 16) nurodytą aplinkybę, kad jis niekada nėra opiatų vartojęs.
Pareiškėjo argumentai, kad Testas nėra patikimas dėl galimos paklaidos vartojant vaistus, maistą, laikytini pareiškėjo subjektyvia nuomone, vertintini kritiškai ir bandymu išvengti atsakomybės. Kita vertus, pareiškėjas nedetalizavo, kokius konkrečius vaistus jis vartojo, kokį maistą valgė, kurie galėjo iškreipti Testo rezultatus ir parodyti opiatų vartojimą, todėl Testo aprašymo analizė jokios teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturės.
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, į pasiaiškinimą skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta, pareiškėjas nuobaudą ginčijo Kalėjimų departamento direktoriui, vėliau teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jo teisė į gynybą nebuvo užtikrinta. Akcentuotina ir tai, kad į Toksikologijos laboratoriją, pareiškėjo prašymu ir esant jo sąskaitoje pinigų, siunčiama ta pati tiriamoji medžiaga, kuri parodė teigiamą rezultatą opiatams, o ne naujai paimta tiriamoji medžiaga (šlapimas). Todėl jo prašymu 2018 m. rugpjūčio 14 d. (t. y. po 6 dienų) atliktas pakartotinis neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas, kurio rezultatas neigiamas (b. l. 15), nepaneigia ir nepanaikina 2018 m. rugpjūčio 8 d. atlikto Testo (teigiamo opiatams) rezultato, o tuo pačiu padaryto pažeidimo, už kurį buvo skirta ginčijama nuobauda. Pagal nurodytus bylos duomenis teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir ją skiriant buvo laikytasi BVK 143 straipsnio reikalavimų.
Kalėjimų departamentas 2018 m. spalio 9 d. sprendime pareiškėjui paaiškino, kad jam neturint pakankamai lėšų sąskaitoje, Marijampolės PN administracija turėjo teisinį pagrindą nesiųsti tiriamosios medžiagos į Toksikologijos laboratoriją tolesniam ištyrimui ir kad Testo, skirto apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymui, teigiamas rezultatas yra pakankamas pagrindas nuobaudos skyrimui, kuri yra artimesnė minimaliai nuobaudai (b. l. 20-23). Vertintina, kad Kalėjimų departamento sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir surinktą dokumentinę medžiagą, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo pagrįstai netenkino. Pareiškėjo procesiniame dokumente „Dublikas“ (b. l. 64-65) nurodyta aplinkybė, kad tą pačią dieną kartu su juo Testai buvo atlikti dar 15-ai nuteistųjų (skunde (b. l. 12-14) nurodė, jog testai buvo atlikti 10-iai nuteistųjų), negali turėti reikšmės pareiškėjui atlikto Testo rezultatams. Pastebėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas nustatomas ne pagal liudytojų ar asmenų, kuriems taip pat buvo atlikti Testai, parodymus, todėl argumentai, kad atliekant įvykio analizę nebuvo apklaustas nei vienas aplinkybes matęs nuteistasis, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nustatytas ir iš esmės neginčijamas faktines bylos aplinkybes, ginčijami administraciniai aktai laikytini teisėtais, pagrįstais, neprieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti, todėl skundas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 82/04-1329 ir Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2S-3256 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d., 56 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Jolanta Medvedevienė
Natalja Zelionkienė