VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus PN buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimų. Į kameros plotą buvo įskaityti baldai ir taip sumažėjo kameros plotas. Nebuvo galimybių laisvai judėti. Ribojamas privatumas. Dėl per mažo kameros ploto dažnai kildavo konfliktinės situacijos.

Pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 9–10), kuriame nurodė, kad buvo laikomas netinkamomis antisanitarinėmis kalinimo sąlygomis.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–17).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN  nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, 2016 m. gegužės 30 d. perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 5-308-08 bei bendrabučio tipo šeštojo būrio 412 patalpoje  Nr. 6-412. Apie laikymą šioje kameroje ir pats pareiškėjas skunde nurodė. Teigė, kad ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Kamerose buvo laikoma ne daugiau asmenų nei buvo įrengtų lovų. Nurodė, kad ne visos gyvenamosios patalpos būna užimtos, todėl realiai laikomiems asmenims teko daugiau kameros ploto. Pabrėžė, kad Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti laikomi asmenys. Jis nepateikė įrodymų, kad administracija jį būtų žeminusi ar nežmoniškai su juo elgusis. Pareiškėjas administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl per mažo gyvenamojo kamerų ploto. Akcentavo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė žalos atsiradimo bei jos dydžio. Skundą grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip jo siekį pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės neigiamai veikė jo fizinę ir psichinę sveikatą.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 8), Vilniaus PN neprieštaravo (b. l. 17), todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

              Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, kurią jis teigia patyręs Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. Vertintinas laikotarpis nuo pareiškėjo atvykimo į Vilniaus PN iki skundo teismui pateikimo (skundą teismui išsiuntė 2017 m. kovo 17 d.; b. l. 11). Byloje vertinamas pareiškėjo nurodytas pažeidimas – ploto trūkumas ir su juo įsisiję pareiškėjo nurodyti neigiami išgyvenimai.

              Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. gegužės 23 d. (b. l. 23), 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu  buvo paskirtas į gyvenamąją patalpą 5-308-08 (b. l. 24), o taip pat remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurių neginčijo ir Vilniaus PN, buvo laikomas ir bendrabučio tipo šeštojo būrio  412 patalpoje Nr. 6-412. 

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose patalpose.

Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Taisyklių 111.1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus).

Remiantis Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nustatyta, kad karantino patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos (6 miegamos vietos); gyvenamosios patalpos Nr. 5-308 (bendrabučio tipo) plotas yra 39,30 kv. m ir joje yra įrengtos 9 lovos bei patalpoje Nr. 6-412 (bendrabučio tipo), kurios plotas 13,59 kv. m įrengtos 4 miegamos vietos (b. l. 25, 26, 27), todėl darytina išvada, kad minimalus kameros ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeistas, t. y. viršijo minimalų 3,1 kv. m ploto reikalavimą. Pareiškėjas šių teiginių neginčijo ir nenurodė, kad kamerose buvo laikoma daugiau asmenų nei buvo įrengtų lovų. Be to, Vilniaus PN nurodė, kad patalpose buvo laikoma mažiau asmenų nei yra įrengtų miegamų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jų teisingumu. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, susiję su per mažu kamerų plotu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teiginiai, kad iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato reikalavimo, jog baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą. Tai atitinka aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidus jo teisių, užtikrinus minimalaus kameros ploto reikalavimus. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai susiję su kamerų plotu (negalėjimas judėti, konfliktinės situacijos). Teismas, kaip minėta, ploto pažeidimo nenustatė. Pažymėtina, kad pareiškėjas raštu į Vilniaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 18).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 20 d. pateikė teismui skundą (b. l. 9–10) dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus PN, kuriame jis, išskyrus ploto pažeidimą, nurodė kitas antisanitarines laikymo sąlygas (baldai, šviesos trūkumas, grotos, kamerų prasta būklė, televizijos kabelis, skysčio indams plauti ir higienos reikmenų neišdavimas, naudojimasis prausykla, tualetais, dėl parazitų veisimosi, elektros naudojimo ribojimo, temperatūros, asbesto, maitinimo, temperatūros ir pelėsio veisimosi) ir prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nurodytos sąlygos nėra betarpiškai susiję su pareiškėjo nurodytu ploto pažeidimu ir iš esmės pareiškėjas pateikė naują skundą.

Bylos dalis išskirtina į atskirą bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas).

Šioje administracinėje byloje nagrinėtas pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. skundas atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose nuo 2016 m. gegužės 23 d. (per mažas kamerų plotas, baldų įskaitymas į bendrą kameros plotą, privatumo ribojimas). Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą (b. l. 4). Vilniaus pataisos namai 2017 m. kovo 23 d. pateikė atsiliepimą į 2017 m. kovo 3 d. skundą (b. l. 12– 17).

Taip pat teisme 2017 m. kovo 20 d. buvo gautas  pareiškėjo E. T. skundas (b. l. 9–10), užregistruotas toje pačioje administracinėje byloje kaip patikslintas prašymas, kuriame jis teismo prašė priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus pataisos namuose, kuriame jis, išskyrus ploto pažeidimą, nurodė kitas, pareiškėjo manymu, netinkamas, antisanitarines laikymo sąlygas (baldai, šviesos trūkumas, grotos, kamerų prasta būklė, televizijos kabelis, skysčio indams plauti ir higienos reikmenų neišdavimas, naudojimasis prausykla, tualetais, dėl parazitų veisimosi, elektros naudojimo ribojimo, temperatūros, asbesto, maitinimo, temperatūros ir pelėsio veisimosi).

Konstatuotina, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas iš esmės yra jo naujas kreipimasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toks reikalavimas nėra betarpiškai susijęs su teismo priimtu ir nagrinėjamu ginču šioje byloje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. pateiktas skundas negali būti laikomas patikslintu skundu, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš per mažo kamerų ploto (baldų įskaitymo į kameros plotą), o 2017 m. kovo 20 d. gautame skunde, išskyrus teiginį apie per mažą kamerų plotą (šis reikalavimas yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2746-463/2017), nurodė kitas netinkamas laikymo sąlygas, kurios nėra betarpiškai susiję su pareiškėjo 2017 m. kovo 3 d. skundu (b. l. 1–2). Be to, Vilniaus pataisos namai dėl šios skundo dalies nėra pateikę atsiliepimo į skundą ir su šiuo ginču susijusios medžiagos.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas (b. l. 9 –10), išskyrus ploto reikalavimo pažeidimą (šis pažeidimas įvertintas šioje byloje), išskirtinas į atskirą bylą bei perduotinas spręsti jo priėmimo klausimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 2 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. T. (E. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo E. T. 2017 m. kovo 20 d. skundą išskirti į atskirą bylą, bylai suteikiant numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti priėmimo klausimui spręsti.

Sprendimas, išskyrus bylos dalį dėl išskyrimo, per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                              Jolanta Malijauskienė