Civilinė byla Nr. e2-744-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00868-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.11; 3.6.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų T. G. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Concept 4 Clinic“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme nagrinėjama byla, taikymo atsakovams T. G. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Concept 4 Clinic“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas ,,Hepsor P113 OU“ Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. 2-23-15821, taikymo atsakovams T. G. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Concept 4 Clinic“, prašydamas areštuoti atsakovams Lietuvos Respublikos teritorijoje priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, kurių vertė ar suma yra 2 760 855,85 Eur, pirmiausia areštuojant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis.

2.       Nurodė, kad Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-23-15821 pagal ,,Novel Clinic Assets OU“ ieškinį pareiškėjui dėl įpareigojimo vykdyti 2021 m. rugpjūčio 30 d. patalpų nuomos sutartį, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto, esančio ginčo patalpose, priteisimo, 436 547,60 Eur arba 7 150 000 Eur priteisimo. Prie ,,Novel Clinic Assets OU“ ieškinio pagrindu pradėtos civilinės bylos Harju apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi buvo prijungta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį atsakovams T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“, kurie yra ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininkais, dėl 2 763 008,08 Eur žalai atlyginti priteisimo iš atsakovo T. G. arba dėl 2 760 855,58 Eur žalai atlyginti priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai.

3.       Pareiškėjo ieškinys atsakovams T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovai, būdami ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininkais, o atsakovas T. G. – ir valdybos nariu, nevykdė Estijos įstatymuose numatytų pareigų. Atsakovas T. G. pažeidė kreditorių apsaugą reglamentuojančias įstatymo normas, pavėluotai kreipdamasis dėl nemokumo bylos iškėlimo, pažeidė įkeitimo teisę, bendrą veikimo sąžiningai pareigą. Abu atsakovai kartu pažeidė pareigą ,,Novel Clinic Assets OU“ tapus nemokiu atkurti jo grynąjį turtą arba kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kad ,,Novel Clinic Assets OU“ neturi lėšų pareiškėjo reikalavimams patenkinti, o pareiškėjo turtinė padėtis, negavus planuotų pajamų, taip pat nepagrįstai pablogėjo. 

4.       Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigiama, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovų turtui, esančiam Lietuvoje, areštą, siekiant užtikrinti pareiškėjo Harju apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo įvykdymą. Ieškinyje yra suformuluotas aiškus turtinis reikalavimas, nurodytas ieškinio faktinis ir teisiniai pagrindai, pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi, ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Grėsmę Estijos teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtina visuma aplinkybių. Atsakovui T. G. buvo žinoma apie ,,Novel Clinic Assets OU“ pareigą mokėti nuomos mokestį už patalpas ir pareiškėjui atsirasiančios neigiamos finansinės pasekmės dėl šios pareigos nevykdymo. Atsakovas slėpė tikrąją bendrovės finansinę padėtį, į pareiškėjo prašymus pateikti informaciją apie tai nereagavo ir tęsė nuomos sutartį pažeidžiančius veiksmus. Tai, kad atsakovas T. G. buvo nesąžiningas, konstatuota ir ,,Novel Clinic Assets OU“ nemokumo byloje paskirto laikino administratoriaus ataskaitoje. Ataskaitoje nurodyta, kad tikėtina nemokumo priežastimi galima laikyti rimtas valdymo klaidas. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jie, kaip akcininkai, nesiėmė jokių priemonių atkurti ,,Novel Clinic Assets OU“ neigiamą nuosavą kapitalą. Grėsmę sprendimo neįvykdymui patvirtina ir bloga atsakovės UAB ,,Concept 4 Clinic“, kuri nevykdo veiklos ir neturi darbuotojų, turtinė padėtis, o atsakovo T. G. turimo turto nepakaktų pareiškėjo reikalavimui patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmų sprendimo įsiteisėjimo dienos areštavo 2 760 855,58 Eur vertės atsakovams T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, pirmiausia areštuojant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis.   

6.       Teismas nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi tarptautinį elementą, nes pareiškėjas yra Estijoje registruotas juridinis asmuo, o byla, kurioje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti turtinius ribojimus, nagrinėjama Estijoje. Todėl yra aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis Ibis“). Reglamento ,,Briuselis Ibis“ 35 straipsnyje yra įtvirtinta,  kad Europos Sąjungos valstybės narės teismui gali būti pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net jeigu jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės turi kitos valstybės narės teismas. Įvertinęs prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su Lietuvos teismų jurisdikcija, t. y. kad asmenys, kurių turtui prašoma taikyti ribojimus, yra Lietuvos Respublikos subjektai, teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

7.       Pasisakydamas dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, teismas nurodė, kad pareiškėjas ieškinyje suformulavo aiškius turtinius reikalavimus atsakovams, t. y. pareiškė solidarų reikalavimą dėl 2 760 855,58 Eur žalos atlyginimo, nurodė jo faktinį ir teisinį pagrindus, su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad kompetentingas ieškinį nagrinėti iš esmės Estijos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį priėmė. Todėl pirmą būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtiną pagrįstumą – teismas pripažino įrodyta.

8.       Pasisakydamas dėl kitos būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą nuspręsti, jog egzistuoja reali pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebūtų taikomos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. 

9.       Teismas pagrįstais pripažino ir prašymo argumentus, kad atsakovų, kaip ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininkų, elgesys, jiems nereagavus į pareiškėjo prašymus pateikti informaciją apie ,,Novel Clinic Assets OU“ finansinę padėtį, nemokėjus nuomos mokesčio už patalpas, nesumokėjus užstato, bei, žinant apie bendrovės nemokumą, nevykdžius akcininkų pareigos atkurti neigiamą nuosavą kapitalą, leidžia konstatuoti jų nesąžiningumą. Akcininkų pareiga atkurti neigiamą nuosavą kapitalą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinta tam, kad būtų užtikrinta kreditorių interesų apsauga. Todėl šios pareigos sistemingas nevykdymas patvirtina akivaizdų atsakovų nesąžiningumą bei realią riziką dėl galbūt pareiškėjui palankaus Estijos teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba esmingo apsunkinimo.  

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo T. G. nesąžiningumą konstatavo ir Estijos teismo nemokumo byloje paskirtas laikinasis ,,Novel Clinic Assets OU“ administratorius savo oficialioje Estijos teismui pateiktoje ataskaitoje. Toje ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas T. G., kaip ,,Novel Clinic Assets OU“ valdybos narys, bylos Estijoje nagrinėjimo metu laikinajam administratoriui pateikė melagingą informaciją apie bendrovės turimą turtą, neteikė Estijos verslo registrui 2022 metų ir 2023 metų finansinių ataskaitų, o tai patvirtina, kad valdyba sąmoningai pažeidė buhalterinės apskaitos reikalavimus. Laikinasis administratorius, įvertinęs jam pateiktus 2023 m. rugsėjo 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad ,,Novel Clinic Assets OU“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas, todėl akcininkai turėjo pareigą imtis veiksmų, be kita ko, atkuriant neigiamą nuosavą kapitalą. Nurodytų laikinojo administratoriaus ataskaitos duomenų pagrindu teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes, būdami ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininkais ir žinodami arba turėdami žinoti apie ,,Novel Clinic Assets OU“ nemokumą, nevykdė akcininkams tenkančios pareigos atkurti neigiamą nuosavą kapitalą. Šios pareigos nevykdymas yra tiesiogiai susijęs su Estijos teismo sprendimo įvykdymui kylančia rizika.   

11.       Teismo vertinimu, grėsmės Estijos teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtina ir atsakovų turtinė padėtis. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos), teismų praktika formuojama ta linkme, kad tokios aplinkybės kaip ūkinės komercinė veiklos nevykdymas, darbuotojų neturėjimas, prasta turtinė padėtis, dėl kurios turimas turtas nėra pakankamas patenkinti pareiškėjo (ieškovo) turtinius reikalavimus, gali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones  (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1196-432/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1360-943/2020).   

12.       Įvertinęs Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui (toliau – Juridinių asmenų registras) atsakovės UAB ,,Concept 4 Clinic“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022–2023 metus, teismas nustatė, kad 2022 metais atsakovės deklaruoto turto vertė buvo 515 710 Eur, o jos įsipareigojimai – 516 422 Eur. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo faktiškai nemoki, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje – jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. Atsakovės nemokumo būsena tęsėsi ir 2023 metais, nes deklaruoto turto vertė sudarė 517 150 Eur, o įsipareigojimai – 542 576 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinės sistemos duomenimis, ji turi tik vieną darbuotoją. 

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. sausio 5 d., t. y. kai pareiškėjo ieškinį priėmė Estijos teismas, atsakovė Juridinių asmenų registrui dar nebuvo pateikusi nei 2022 metų, nei 2023 metų finansinių ataskaitų, o paskutinė pateikta finansinė ataskaita buvo už 2021 metus. Todėl teismas sutiko ir su tokiais pareiškėjo prašymo argumentais, kad nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės UAB ,,Concept 4 Clinic“ nesąžiningumą, siekiant nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį, o nesavalaikis metinių finansinių ataskaitų teikimas sudaro pagrindą abejoti net ir ataskaitose nurodytos atsakovės turto masės bei vertės realumu.

14.       Todėl, teismo manymu, atsakovės UAB ,,Concept 4 Clinic“ turtinė padėtis, realios ūkinės komercinės veiklos nevykdymas bei nesąžiningumas, slepiant savo tikrąją turtinę padėtį, kelia grėsmę būsimo Estijos teismo sprendimo byloje pagal pareiškėjo ieškinį įvykdymui. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad bendra abiejų atsakovų turimo turto masė (902 664,67 Eur) būtų pakankama patenkinti vos trečdalį jiems solidariai pareikšto reikalavimo (2 760 855,58 Eur). Juo labiau kad pareiškėja šį reikalavimą atsakovams pareiškė tik dėl to, kad neteisėtų veiksmų pagrindu nuomos sutarties šalis – ,,Novel Clinic Assets OU“ – yra nemoki ir neturi turto patenkinti pareiškėjo reikalavimo, o atsakovas T. G., kaip nuomininkės valdybos narys ir akcininkas, bei atsakovė UAB ,,Concept 4 Clinic“, kaip akcininkė, jau yra atlikę nesąžiningus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, siekdami išvengti ,,Novel Clinic Assets OU“ prievolių įvykdymo.

15.       Apibendrindamas argumentus, teismas konstatavo, kad egzistuoja poreikis užtikrinti esamos situacijos išsaugojimą (status quo) iki kompetentingas Estijos teismas priims galutinį teismo sprendimą byloje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kai jau dabar dėl prastos atsakovų turtinės padėties pareiškėjo galimybė patenkinti reikalavimą yra neįmanoma, bet koks atsakovų turto perleidimas ir (ar) suvaržymas kitų asmenų naudai iš viso eliminuotų bet kokią galimybę  patenkinti reikalavimą.   

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Atsakovas T. G. atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo pasinaikinti savo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria jo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o šį prašymą atmetus – priimti nutartį, įpareigojančią pareiškėją užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą; pirmosios instancijos teismui nepasinaikinus savo nutarties, prašo Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovo T. G. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:       

16.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, todėl ir teisinio pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvo. Pareiškėjas pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovams, kaip nemokios, savo prievolių vykdyti negalinčios bendrovės valdymo organui ir akcininkui. Tačiau nemokumo byla ,,Novel Clinic Assets OU“ dar nėra iškelta ir šis klausimas dar nėra išnagrinėtas. Tiesioginis ieškinys, nesant priimtos teismo nutarties dėl nemokumo bylos ,,Novel Clinic Assets OU“ iškėlimo, nėra galimas. Pareiškėjas yra pasirinkęs neleistiną savo pažeistų teisių gynybos būdą, todėl jo ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

16.2.                      Vien aplinkybė, kad Estijos teismas priėmė pareiškėjo ieškinį, nereiškia, kad pareiškėjo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes net ir preliminariai nepagrįstas ieškinys visada yra priimamas ir tik vėliau atmetamas.    

16.3.                      Neįrodytas ir neegzistuoja atsakovo nesąžiningumas, kaip pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pareiškėjas nenurodė nė vieno fakto ir į bylą nepateikė nė vieno įrodymo apie atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų slepiamas ir (ar) perleidžiamas kitiems asmenims jo turtas ar bent jau būtų ketinama tai daryti. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, vieninteliai veiksmai, kuriais būtų galima siekti išvengti jam nepalankaus Estijos teismo sprendimo vykdymo, galėtų būti tik veiksmai, susiję su jam priklausančio turto slėpimu ar perleidimu. Tokių veiksmų egzistavimą patvirtinančios informacijos byloje nėra.    

16.4.                      Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas atsakovo nesąžiningumas, t. y. nesikreipimas į teismą dėl nemokumo bylos ,,Novel Clinic Assets OU“ iškėlimo, ar atsakovo, kaip valdymo organo nario, pareigų netinkamas atlikimas, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Atsakovas Estijos byloje įrodinėja, kad jis nėra atsakingas pagal pareiškėjo reikalavimus, nes ,,Novel Clinic Assets OU“ yra moki ir veiklos ji nevykdo bei pajamų negauna tik dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų – patekimo į patalpas apribojimo, jose buvusios brangios medicininės įrangos išgabenimo ir kt. Taigi, atitinkamos išvados dėl atsakovo elgesio vertinimo galės būti padarytos tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.     

16.5.                      Teismas konstatavo, kad atsakovas neva siekia išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, vadovaudamasis duomenimis, kurie niekaip nesusiję su atsakovo turtinės padėties bloginimu. Teismas padarė esminį civilinio proceso teisės pažeidimą – nagrinėjo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes apie atsakovo tariamai neteisėtus veiksmus vykdant valdybos nario ir (ar) akcininko pareigas, konstatavęs atsakovo veiksmų neteisėtumą, kuris yra Estijos byloje nagrinėjamo ginčo esmė.

16.6.                      Nepagrįstai būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką teismas siejo su atsakovo finansine padėtimi. Atsakovų turimo turto dydis per se (savaime) neturi visiškai jokios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant konstatuotam atsakovo siekiui savo turtą paslėpti, perleisti. Nenustačius tokių aplinkybių, faktas, kad atsakovas nėra turtingas ir neturi pakankamai pinigų ar turto įvykdyti nepagrįstą reikalavimą, neteikia pagrindo taikyti atitinkamus ribojimus.    

16.7.                      Prašymą pareiškėjas pateikė ne siekdamas apginti savo pažeistas teises, bet siekdamas daryti spaudimą atsakovams, kurie pareiškėjui taip pat yra pareiškę turtinį reikalavimą. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas, turėdamas tikslą kuo greičiau atgauti galimybę disponuoti nuosavomis lėšomis ir turėti galimybę patenkinti bent minimalius savo ir savo šeimos poreikius, kuo skubiau inicijuotų derybas Estijos byloje ir jose nusileistų.    

16.8.                      Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo teisės bei teisėti interesai buvo suvaržyti daugiau nei buvo būtina teisėtam interesui pasiekti. Teisėtam interesui pasiekti atsakovo turto areštas nebuvo reikalingas, nes atsakovas neatliko ir neplanuoja atlikti jokių nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų siekiama mažinti savo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti pritaikytos tik vienam iš tariamai solidarių bendraskolių UAB ,,Concept 4 Clinic“.

17.       Atsakovė UAB ,,Concept 4 Clinic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovė neturi jokių vykdytinų prievolių pareiškėjui, pareiškėjo reikalavimai yra ginčijami. Ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir ,,Novel Clinic Assets OU“ dėl patalpų nuomos sutarties, kurios šalimi atsakovė nėra, vykdymo. Nuomos teisinių santykių šalis ,,Novel Clinic Assets OU“ nėra bankrutuojanti bendrovė ir neturi jokių vykdytinų prievolių pareiškėjui. Todėl atsakovės, kaip juridinio asmens ,,Novel Clinic Assets OU“ dalyvės, atsakomybė nėra galima.    

17.2.                      Pareiškėjas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi veiksmų, siekdama specialiai sumažinti turimo turto masę ir išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertintos aplinkybės, susijusios su pareigos atkurti neigiamą nuosavą ,,Novel Clinic Assets OU“ kapitalą, yra išimtinai susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatybėmis ir jos negalėjo lemti atsakovės nesąžiningumo konstatavimo. Pareiškėjo prašyme nurodytos ir teismo vien perrašytos aplinkybės, susijusios su įstatinio kapitalo atkūrimo tvarka, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pareiškėjo pareikštu reikalavimu ir siekiu išvengti sąžiningo prievolių vykdymo pagal pareiškėjui galbūt palankų būsimą Estijos teismo sprendimą.    

17.3.                      Atsakovė pagal Estijos materialiąją teisę neturėjo pareigos ,,Novel Clinic Assets OU“ neigiamą kapitalą atkurti. Atsakovė, būdama ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininke, turėjo teisę likti pasyvi, nepriimti sprendimų dėl įstatinio kapitalo atkūrimo ir pasikliauti ,,Novel Clinic Assets OU“ planuojamos ūkinės veiklos pajamomis, kurios, atitinkamai, leistų savaime pasiekti reikiamus įstatinio kapitalo rodiklius.     

17.4.                      Tai, kad tarp pareiškėjo, atsakovų ir ,,Novel Clinic Assets OU“ yra kilęs ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir iš nuomos santykių kylančių išvestinių reikalavimų ar kad pareiškėjas Estijos byloje įrodinėja atsakovų nesąžiningumą, nepagrindžia atsakovams galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo vengimo ar vykdymo apsunkinimo. Pareiškėjo nurodytos Estijos bylos aplinkybės, susijusios su atsakovų sąžiningumu, iki šiol nėra neginčijamai nustatytos ir išspręstos teismo procesiniu sprendimu. Tos aplinkybės sudaro tik patį ginčo dalyką, tačiau šioje proceso stadijoje nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo.   

17.5.                      Atsakovės mokumas ir jos turtinė padėtis nėra niekaip susijusios su pareikštu prašymu. Nei atsakovei, nei ,,Novel Clinic Assets OU“ nėra iškeltos nemokumo bylos. Be to, aplinkybės, susijusios su bendrovės nemokumu, yra bankroto bylos nagrinėjimo dalykas, jos negali būti nustatomos ir nustatinėjamos spendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

17.6.                      Teismas nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neturi jokių galimybių vykdyti ir (ar) tęsti savo veiklą, atsiskaityti su savo kontrahentais ar partneriais, vykdyti turimo turto priežiūrą ir kontrolę. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės paralyžiuoja bendrovės veiklą, jos gyvybingumą, atsakovė gali patirti neigiamų padarinių, tapti nemokia.   

17.7.                      Teismas pažeidė atsakovės teisę į teisingą ir rungimosi principu pagrįstą teismą. Atsižvelgdamas į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir tarptautinį elementą, teismas privalėjo apie pareiškėjo paduotą prašymą ir bylos nagrinėjimą informuoti atsakovę, suteikdamas teisę bent per minimalų procesinį terminą išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.      

17.8.                      Teismas pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų net neanalizuodamas, iš esmės pažodžiui perrašė jo prašymo argumentus. Teismas pareiškėjo prašymo argumentus į skundžiamą nutartį perkėlė netgi su gramatikos ir sintaksės netikslumais. Teismas prašymą išnagrinėjo itin formaliai, t. y. deklaratyviai pritardamas pareiškėjo pozicijai, neatlikęs teisinio ginčo situacijos vertinimo.

18.       Pareiškėjas ,,Hepsor P113 OU“ atsiliepimuose į atsakovų T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais argumentais: 

18.1.                      Pareiškėjas suformulavo aiškius turtinius reikalavimus atsakovams, t. y. solidarų reikalavimą dėl 2 760 855,58 Eur žalos atlyginimo, nurodė jų faktinį ir teisinį pagrindus, pateikė jo poziciją patvirtinančius įrodymus. Todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.    

18.2.                      Nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas pasirinko negalimą savo teisių gynybos būdą. Pagal Estijoje galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjas turi teisę teikti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams. Nepagrįsti ir atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad ji nėra tinkama atsakove, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato jos tiesioginės atsakomybės. Šiuo atveju aktualus bylos nagrinėjimo vietos, t. y. Estijos teisinis reguliavimas.    

18.3.                      Kompetentingas nagrinėti ieškinį iš esmės Estijos teismas, priimdamas ieškinį ir jo pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, jau išsprendė ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą. Šiuo atveju sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,  siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo vertinti kitaip, nei nusprendė kompetentingas Estijos teismas.

18.4.                      Pareiškėjas nurodė konkrečius atsakovų atliktus veiksmus, t. y. nuosavo kapitalo palaikymo (atkūrimo) pareigos nevykdymą, atsakovės prastą turtinę padėtį ir realios ūkinės veiklos nevykdymą, turtinės padėties slėpimą, nesavalaikiai teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti prievolių pareiškėjui vykdymo. Atsakovai priešingų įrodymų į bylą nėra pateikę, o atsakovo prašymas nustatyti itin didelę sumą, kuria jam būtų galima naudotis iš areštuotų lėšų, kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo.

18.5.                      Teismas pagrįstai vertino prašyme nurodytus ir atsakovų iki ieškinio pareiškimo atliktus veiksmus, kuriuos įvertino sąžiningumo, o ne, kaip nepagrįstai savo atskiruosiuose skunduose teigia atsakovai, teisėtumo aspektu. Atsakovei slepiant duomenis apie savo turtą, pareiškėjas objektyviai negali įrodinėti konkrečių atsakovės veiksmų, susijusių su jai priklausančio konkretaus turto slėpimu ir (ar) perleidimu.      

18.6.                      Priešingai nei nurodyta atskiruosiuose skunduose, teismas atsakovų turtinės padėties nesuabsoliutino ir nesuteikė tam lemiamos reikšmės, jų turtinę padėtį vertindamas kaip papildomą aplinkybę, patvirtinančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. 

18.7.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nevaržo atsakovų teisių daugiau nei būtina. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš tiesų yra ribojamos atsakovų teisės, tačiau jie, atlikdami nesąžiningus veiksmus, prisiėmė visą tokių savo veiksmų riziką ir jų galimas pasekmes. Duomenų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikusi atsakovės veikla, kurios ji ir prieš tai nevykdė, byloje nėra. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi siekdamas apginti savo pažeistas teises ir jokių kitų tikslų neturi.

18.8.                      Nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad teismas, neinformuodamas apie prašymą, pažeidė proceso teisės normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas.    

18.9.                      Teismo nutartis yra motyvuota ir atitinka jai keliamus turinio reikalavimus. Teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, įvertino įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo argumentų, pateikė savo argumentus, dėl kurių tenkino prašymą. Tai, kad teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis nėra tinkamai motyvuota.

19.       Atsakovė UAB ,,Concept 4 Clinic“ atsiliepime į atsakovo T. G. atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. ,,Novel Clinic Assets OU“ nėra iškelta nemokumo byla, ji neturi vykdytinų prievolių pareiškėjai, todėl nėra ir jokių prielaidų spręsti dėl atsakovo, kaip dalyvio ir valdymo organo, subsidiarios atsakomybės už tariamai neįvykdytas juridinio asmens prievoles.

19.2.                      Tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir iš nuomos santykių kylančių išvestinių reikalavimų, ar tai, kad pareiškėjas Estijos byloje įrodinėja atsakovų nesąžiningumą, nepagrindžia atsakovų vengimo, jiems nepalankaus teismo sprendimo atveju, vykdyti teismo sprendimą ar tyčia apsunkinti šį vykdymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atsakovų nesąžiningumo sudaro ginčo dalyką Estijos byloje, tačiau šioje proceso stadijoje savaime nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo.     

19.3.                      Pagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai Estijos byloje priimtino teismo sprendimo neįvykdymo riziką susiejo su atsakovo turto nepakankamumu būsimo teismo sprendimo įvykdymui.   

19.4.                      Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra aiškiai neproporcingos ir neužtikrina ginčo šalių pusiausvyros, juo labiau kad ir pagrindo jas taikyti nėra. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo, kaip fizinio asmens, interesai yra pažeidžiami, nepagrįstai suvaržytos jo, kaip fizinio asmens, kasdienis gyvenimas, apribotos galimybės atlikti asmeniniam ir šeimos gyvenimui būtinas finansines operacijas.    

Teismas

k o n s t a t u o j a :    

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

20.       Apeliantas T. G. su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – klinikoje buvusių daiktų sąrašą, pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. pranešimą apie įrangos pardavimą, Harju apylinkės teismo Talino teismo rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartį su vertimu į lietuvių kalbą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį, vaikų gimimo liudijimus, išrašus iš ,,Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB), banko sąskaitų.

21.       Apeliantė UAB ,,Concept 4 Clinic“ su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus – anglų kalba surašytą Estijos advokatų kontoros ,,Widen Legal Estonia“ advokatų parengtą teisinę nuomonę ir viešai skelbiamus duomenis apie ,,Novel Clinic Assets OU“, Talino apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį, surašytą estų kalba.

22.       Pareiškėjas ,,Hepsor P113 OU“ su atsiliepimu į apeliantės UAB ,,Concept 4 Clinic“ atskirąjį skundą pateikė Estijos advokatų kontoros ,,Loor Law Office“ teisinę nuomonę dėl akcininkų atsakomybės pagal Estijos teisę su vertimu į lietuvių kalba.

23.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame teigiama, kad po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, susijusios su apelianto T. G. nesąžiningumu. Su prašymu pateikti įrodymai, kuriuos pareiškėjas prašo priimti, paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus dėl jo sąžiningumo bei patvirtina ir papildo pareiškėjo atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Pareiškėjas pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus – apelianto 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymą leisti naudotis dalimi areštuotų lėšų su priedais, apelianto 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą dėl informacijos apie priklausantį turtą pateikimo, 2017 m. gruodžio 1 d. darbo sutarties pakeitimą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, apelianto prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį su priedais, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį, antstolio A. Naujokaičio 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. patvarkymus, pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų, išrašą iš Antstolių informacinės sistemos.    

24.       Pareiškėjas 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė dar vieną prašymą priimti naują rašytinį įrodymą, kuris jo teigimu, negalėjo būti pateiktas anksčiau ir kuris patvirtina apelianto T. G. nesąžiningumą – ,,Swedbank“, AB, 2024 m. spalio 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo.  

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 11 d. gautas ir apeliantės UAB ,,Concept 4 Clinic“ prašymas priimti su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų vertimus į lietuvių kalbą.  

26.       Taip pat 2024 m. lapkričio 14 d. 04.54 val. gauti apelianto T. G. rašytiniai paaiškinimai ir patikslintas prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo nesutikimo su pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 13 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas apelianto nesąžiningumas, argumentus. Taip pat nurodė pildantis savo prašymą, suformuluotą atskirajame skunde dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.      

27.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.    

28.       Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo (pagal analogiją – ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

29.       Taip pat kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).      

30.       Sprendžiant dėl šalių su atskiraisiais skundais ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo, visų pirma pažymėtina, kad apeliantas T. G. prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavęs, taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė jam kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kadangi apeliantas nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės jam taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą apelianto T. G. naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.  

31.       Apeliantė UAB ,,Concept 4 Clinic“ bei pareiškėjas ,,Hepsor P113 OU“ yra suformulavę prašymus priimti jų teikiamus naujus rašytinius įrodymus, tačiau pagrindo jų prašymus patenkinti apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

32.       Pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą kartu su šiuo prašymu pateikti visus tokio pobūdžio prašymo pagrįstumą galinčius patvirtinti įrodymus, o ne teikti juos į bylą tada, kai jam palankų procesinį sprendimą yra apskundę kiti šio proceso dalyviai, siekdami būtent tokio procesinio sprendimo panaikinimo. Jokių objektyviai egzistavusių aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios pareiškėjui anksčiau, t. y. kartu su pirmosios instancijos teismui adresuotu prašymu, pateikti Estijos advokatų kontoros raštu išsakytą teisinę nuomonę, siekiant ja įrodinėti ieškinio preliminarų pagrįstumą, pareiškėjas nenurodė. Nustačius, kad objektyvių kliūčių šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui nebuvo, apeliacinės instancijos teisme šis naujas įrodymas nepriimamas.

33.       Apeliantė UAB ,,Concept 4 Clinic“ pagrįstai savo prašyme priimti naujus įrodymus teigia, kad jų pateikti bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, ji negalėjo, nes jai apie pareiškėjo prašymą bei jo nagrinėjimą nebuvo pranešta. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų (duomenų) visiškai pakanka skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties instancinei patikrai atlikti pagal atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus ir procesiniam sprendimui šiuo klausimu priimti. Apeliantės pateiktų dokumentų, kurie neturės įtakos sprendžiamo procesinio klausimo išnagrinėjimui, priėmimas tik nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes tokiu atveju kiltų būtinybė atidėti teismo posėdį, pasiūlant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims išsakyti savo poziciją dėl jų priėmimo bei turinio. Todėl tiek su atskiruoju skundu apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ir su 2024 m. lapkričio 11 d. prašymu pateikti jų vertimai į lietuvių kalbą nepriimami.

34.       Pasisakant dėl pareiškėjo ir apelianto T. G. pateiktų rašytinių paaiškinimų bei prie jų pridėtų įrodymų, pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialioms apeliacinio proceso taisyklėmis. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

35.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, jau negali būti priimami. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis papildomai išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami dar ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį.

36.       Kadangi rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas iš esmės siekia papildyti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, susijusius su apelianto nesąžiningumu, rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami nauji duomenys į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Procesinis terminas tokiems papildymams ir argumentas pateikti jau yra pasibaigęs. Dėl tų pačių priežasčių nepriimami ir apelianto T. G. 2024 m. lapkričio 14 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais pateikti įrodymai, kuriais jis siekia paneigti pareiškėjo argumentus dėl jo nesąžiningumo. Rašytinių paaiškinimų dalis, kuria apeliantas nurodė papildantis pirmosios instancijos teismui adresuotą prašymą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nesusijusi su nagrinėjama apeliacine tvarka byla, nes skundžiama nutartimi yra išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliacine tvarka tikrinamas būtent tokios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas.

Dėl taikytinos teisės

37.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“, Estijos juridinio asmens, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantams UAB ,,Concept 4 Clinic“ ir T. G., Lietuvos Respublikoje registruotai bendrovei ir Lietuvos Respublikos piliečiui, siekiant užtikrinti Estijos Respublikos teismo būsimo ir galbūt apeliantams nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

38.       Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šalių ginčas turi tarptautinį elementą, todėl sprendžiant su juo susijusius klausimus vienoje iš šalių taikytinos reglamento ,,Briuselis Ibis“ nuostatos. Nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus reglamento ,,Briuselis Ibis“ 35 straipsnis, kuriame nurodyta, jog valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Papildomos sąlygos, kurias nustačius nacionaliniam teismui yra pripažįstama jurisdikcija, šiuo konkrečiu atveju taip pat egzistuoja. Prašoma taikyti priemonė yra laikinoji ir yra realus (reikšmingas) ryšys tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei jas taikančio teismo teritorinės jurisdikcijos. 

39.       Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teismo būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis, kartu atsižvelgiant ir į jas aiškinančią nacionalinių teismų praktiką. Pareiškėjui, pateikusiam prašymą taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones (jų turto ir piniginių lėšų areštą), teko CPK 144 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų įrodinėjimo pareiga, t. y. jam reikėjo įrodyti ieškinio reikalavimų, kuriuos jis pareiškė Estijos teisme, tikėtiną pagrįstumą ir grėsmės būsimo galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu būtų netaikomi prašomi ribojimai, buvimą. Tik abi šias sąlygas įrodžius galėjo būti konstatuotas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo poreikis.    

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo  

40.       Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikdami apeliantai teigia, kad pareiškėjas yra pasirinkęs neleistiną savo pažeistų teisių gynybos būdą, nes tiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas juridinio asmens, kuriam nėra iškelta nemokumo byla, valdymo organams ir dalyviams. Be to, ir bendrovė, kurios akcininkais yra apeliantai, pareiškėjui neturi vykdytinos prievolės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirųjų skundų argumentai stokoja pagrįstumo.    

41.       Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

42.       Kitaip tariant, kai yra sprendžiama dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, teisinis ieškinio argumentų bei pateiktų jiems pagrįsti įrodymų vertinimas neatliekamas, nevertinamas ir bylą iniciavusio asmens reikalavimo teisės į atsakovus turėjimas. Todėl atskirųjų skundų argumentai dėl tiesioginio ieškinio pareiškimo apeliantams galimybės ar pareiškėjo reikalavimo teisės į bendrovę, kurios dalyviais yra apeliantai, (ne)turėjimas nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ieškinio, nagrinėjamo Estijos teisme, tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo.

43.       Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).     

44.       Priešingai nei tvirtinama atskiruosiuose skunduose ir apeliantės atsiliepime, aplinkybė, ar pareiškėjas yra pasirinkęs (ne)leistiną jo pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo konkrečiu atveju nėra akivaizdi, dėl to bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės ir atlikus abiejų šalių argumentų bei jų pateiktų įrodymų teisinę analizę. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pridėto Estijos teismui 2024 m. sausio 5 d. pateikto ieškinio, šalių ginčo pagrindu yra pareiškėjo ir ,,Novel Clinic Assets OU“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta ir vėliau pareiškėjo nutraukta patalpų, esančių Estijoje, kuriose ,,Novel Assets OU“ ketino teikti medicinos paslaugas, nuomos sutartis. ,,Novel Clinic Assets OU“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitų su jos vykdymu susijusių reikalavimų, o pareiškėjas dėl žalos, patirtos ,,Novel Clinic Assets OU“ akcininkams ir valdybos nariui netinkamai vykdant savo pareigas, atlyginimo.

45.       Estijos teismui pareikštame ieškinyje, kuris buvo prijungtas prie civilinės bylos, pradėtos pagal ,,Novel Clinic Assets OU“ ieškinį, įvardytos faktinės ginčo aplinkybės. Pareiškėjo ieškinyje nurodyta, kad apeliantas T. G., kaip vienintelis valdybos narys, pažeidė kreditorių apsaugą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, susijusias su pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (Estijos Respublikos komercinio kodekso 180 straipsnio 51 dalis, 183 straipsnis), pažeidė įkeitimo teisę (Estijos Respublikos prievolių įstatymo 1045 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bendrą pareigą veikti sąžiningai (Estijos Respublikos civilinio kodekso 183 straipsnis). Taip pat nurodoma, kad abu apeliantai, kaip bendrovės akcininkai, pažeidė pareigą atkurti ,,Novel Clinic Assets OU“ grynąjį turtą arba kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos jai iškėlimo (Estijos Respublikos komercinio kodekso 188-1, 176 straipsniai). Pareiškėjas suformulavo ir ieškinio dalyką, nurodydamas, kokią sumą ir kokiu būdu prašo iš apeliantų priteisti kaip žalos atlyginimą, pateikė, jo manymu, ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus. 

46.       Taigi, pareiškėjui nurodžius ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus, suformulavus jo dalyką bei pateiktus rašytinius įrodymus, tokių aplinkybių pakako ieškinio preliminariam pagrįstumui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pripažinti.

47.       Kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nesuponuoja ir atskirųjų skundų argumentai, kad pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip tiesioginis ieškinys, o sąlygų tokiam ieškiniui pareikšti ir patenkinti šiuo atveju nėra, nes nemokumo byla ,,Novel Clinic Assets OU“ dar nėra iškelta. Kaip jau minėta, teisinių santykių ir paties ginčo teisinis kvalifikavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ieškinio kvalifikavimo negali būti daroma vienokia ar kitokia išvada laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Tai pat atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad tiek juridinio asmens dalyvių, tiek valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiarioji; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip subsidariosios atsakomybės sąlyga, teismo gali būti konstatuotas įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir nebūtinai siejamas su juridinio asmens nemokumo procesu. Solidarioji juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditorius ieškinį galima, kai žala padaroma jų bendrais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-469/2024, 55 punktas). Taigi, priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, neinicijuotas nemokumo procesas ir nekonstatuotas ,,Novel Clinic Assets OU“ nemokumo faktas pagal Lietuvoje galiojančias teisės normas nekliudo kreditoriaus tiesioginio ieškinio pareiškimui, o kaip šis klausimas yra reglamentuotas Estijoje, kurioje ir sprendžiamas pats ginčas, pasisakys Estijos teismai.

48.       Pripažintina, kad kol kas nėra prielaidų nuspręsti, jog pagal pareiškėjo pareikštą ieškinį teismas negalėtų priimti jam palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą nustatė teisingai.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir teismo pareigos atskleisti bylos esmę 

49.       Apeliantai skundžia teismo nutartį ir tokiais aspektais, kad pirmosios instancijos teismas, identifikuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, neatliko jokios savarankiškos pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų analizės, vien pažodžiui juos perrašęs, o grėsmę konstatavo remdamasis neaktualiais faktais bei aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicijai iš esmės sutinka.

50.       CPK 291 straipsnyje išdėstyti teismo nutarties turiniui keliami reikalavimai, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tokiame teismo procesiniame dokumente turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Teismo pareigos, susijusios su įrodymų tyrimu bei vertinimu, įtvirtintos ir CPK 183 ir 185 straipsniuose, nurodant, kad teismas atlieka įrodymų tyrimą ir vertinimą, o įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

51.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik neatliko savo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių, vien beveik pažodžiui perrašydamas šio prašymo motyvus, bet ir neužtikrino Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui bei kitų konstitucinių principų, kurie neatskiriamai susiję su iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos ar analogiški procesiniai klausimai turi būti sprendžiami vienodai, nekuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais. 

52.       Kaip pagrįstai nurodyta ir atskiruosiuose skunduose, nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pateikti išaiškinimai bei įvardyti aiškūs kriterijai, su kuriais gali būti siejamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimas. Lietuvos apeliacinis teismas grėsmės įrodinėjimo taisykles yra nustatęs, be kita ko, atsižvelgdamas ir į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis ribojimai pagal CPK 144–145 straipsnius nustatomi teismui dar nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, todėl šie ribojimai turtinių ginčų atveju gali būti nustatyti tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai yra objektyvių duomenų, kad asmuo ėmėsi ar ketina imtis konkrečių veiksmų, susijusių su jo turtinės padėties bloginimu, tuo siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.  

53.       Aplinkybės, kuriomis savo prašyme areštuoti apeliantų turtą rėmėsi pareiškėjas ir skundžiamoje nutartyje pakartojo pirmosios instancijos teismas, t. y. ieškinio sumos dydis ir bloga bei jau dabar nepakankama būsimam teismo sprendimui įvykdyti apeliantų turtinė (finansinė) padėtis, neleidžia konstatuoti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokio pobūdžio aplinkybių nereikšmingumas, sprendžiant dėl asmenų turto arešto poreikio, ne kartą buvo akcentuotas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-14-330/2022; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-910/2023).   

54.       Kaip minėta pirmiau, būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).   

55.       Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nukrypo nuo teismų jau suformuotos praktikos, nes apeliantų elgesio sąžiningumo, kiek tai susiję su jų konkrečiais veiksmais, liudijančiais siekį perleisti turimą turtą, sumažinti jo masę arba vertę, tuo siekiant išvengti jiems galbūt nepalankaus teismo sprendimo, netyrė, nevertino ir dėl to nepasisakė. Teismas, konstatuodamas, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, apsiribojo vien pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su Estijos bylos nagrinėjimo dalyku, nurašymu, nepagrįstai sutapatindamas ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes su apeliantų nesąžiningumu, nustatytinu būtent pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui reikšmingus kriterijus.       

56.       Pirmosios instancijos teismo nuo pareiškėjo prašymo faktiškai nurašytos aplinkybės, kad apeliantas nesikreipė su prašymu iškelti nemokumo bylą ,,Novel Clinic Assets OU“, kad abu apeliantai nesiėmė priemonių atkurti neigiamą kapitalą ir t. t., sudaro kilusio šalių ginčo esmę ir yra bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Tokiomis pat aplinkybėmis, kol jų teisingumo ir pagrįstumo nepatvirtino ieškinį nagrinėjantis teismas, grįsti turto arešto poreikį nėra jokio pagrindo. Tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, išklausius ginčo šalis bus nustatyta, ar ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su apeliantų neveikimu, o kartu ir jų nesąžiningumu, yra pagrįstos. Kaip minėta, tokie bylos nagrinėjimą iš esmės sudarantys faktai negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo šių aplinkybių pripažinti atsakovų nesąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir, jomis remdamasis, areštuoti apeliantų turtą. 

57.       Pirmosios instancijos teismas kaip apeliantų nesąžiningumo įrodymą įvardijo ir esamą jų turtinę padėtį. Teismas, vien nurašydamas pareiškėjo prašymo 74 punkte nurodytus argumentus, kad „sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) teismų praktika formuojama ta linkme, kad tokios aplinkybės kaip (i) ūkinės komercinė veiklos nevykdymas; (ii) darbuotojų neturėjimas; (iii) prasta turtinė padėtis, dėl kurios turimas turtas nėra pakankamas patenkinti pareiškėjo (ieškovo) turtinius reikalavimus gali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1360-943/2020; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022)“, net nepatikrino Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ir jose pateiktų išaiškinimų, atitinkamai, ir pareiškėjo pateikiamo jų turinio interpretavimo teisingumo. 

58.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1360-943/2020 pateikti tik tokie išaiškinimai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr. nutarties 14 punktą), o 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022 akcentuojama tai, kad ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra pakankami pagrindai taikyti tokius suvaržymus, kaip laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti (žr. nutarties 26 punktą). Nė vienoje iš šių nutarčių nebuvo nurodyta, kad bendrovės turtinė padėtis, veiklos nevykdymo faktas yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Aptariamose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose bylose tik kaip papildoma aplinkybė buvo įvardytas ir toks faktas, kad tų bylų atsakovai, juridiniai asmenys, vykdo veiklą, turi darbuotojus ir kt., bet nepasisakoma, kad nurodyti faktai gali turėti esminę reikšmę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi, priešinga praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nei jau yra suformuota Lietuvos apeliaciniame teisme ir cituojama šioje nutartyje, neegzistuoja.

59.       Be to, nėra pagrindo pritarti pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo iš pareiškimo perrašytoms pareiškėjo interpretacijoms, kad pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su atsakovų mokumo bei jų turtinės padėties vertinimu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra Lietuvai privalomos pagal tarptautinius teisės aktus, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Priešingai, Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Europos Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Europos Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 punkte įtvirtinta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu.

60.       Tarptautiniuose teisės aktuose taip pat yra akcentuojama, jog ir tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, tai neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Savaime pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti neturėtų būti ir toks faktas, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 punkto 4 dalis). 

61.       Vadinasi, apeliantų turtinė padėtis, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra aplinkybė, kuri pati savaime lemtų arešto jų turtui pritaikymą. Dar daugiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu negali būti daromos ir tokios išvados, kokias, perrašydamas pareiškėjo prašymo 76 punktą ir 76.1–76.3 papunkčius, šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliantė, atsižvelgiant į jos finansinės atskaitomybės dokumentus, vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Tokių aplinkybių nustatymas iš viso nėra aktualus ir nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiančio teismo diskreciją.

62.       Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išaiškino jo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, nurodęs, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškinio reikalavimų priteisti žalos atlyginimą užtikrinimui prašoma areštuoti apeliantų turtą ir pinigines lėšas, yra skirtos esamos padėties išsaugojimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne visada lemia siekis eliminuoti atsakovui galimybę pakeisti (pabloginti) savo turtinę padėtį, taikant jo turtui areštą. Tam tikrais atvejais atitinkamų ribojimų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymą lemia ir objektyvus poreikis išsaugoti (užfiksuoti) pačią situaciją. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo, be kita ko, nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-717-464/2023).

63.       Akivaizdu, padėties užfiksavimas ir asmenų turto areštas nėra tapačios priemonės jų sukeliamais teisiniais padariniais. Faktinės padėties išsaugojimas yra svarbus būtent tose bylose, kuriose ginčo objektu yra konkretus individualiais požymiais apibrėžtas turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai), konkretus sandoris, kurio išsaugojimo siekiama ir pan. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra pareikštas dėl turtinės žalos atlyginimo, o ne dėl konkretaus turto pareiškėjui priteisimo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti siejamas su būtinybe išsaugoti esamą padėtį nepakitusią.

64.       Šiuo konkrečiu atveju taip pat aktualus yra ir jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1360-943/2020 pateiktas aiškinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Byloje nesant įrodymų ir pareiškėjui prašyme net ir neįrodinėjant, kad apeliantai prieš bylos iškėlimą Estijos teisme arba ją nagrinėjant būtų ėmęsi atitinkamų veiksmų turimam turtui nuslėpti, perleisti ir taip apsunkinti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrindo konstatuoti apeliantų nesąžiningumo kaip grėsmės sprendimo įvykdymui nėra.

65.       Apibendrindamas argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės apsiribojęs vien pareiškėjo prašymo argumentų perrašymu, jokio savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo bei vertinimo neatliko, taip pat nukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir procesinį prašymą išsprendė neteisingai.

66.       Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantams atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumu, teisės būti išklausytiems pažeidimu, nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nepasisakoma kaip jau neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme  

67.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė galioja ir apeliacinės instancijos teisme.     

68.       Apeliantų T. G. ir UAB ,,Concept 4 Clinic“ atskiruosius skundus patenkinus ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, jiems, kaip bylą, kurią sudarė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o bylos nagrinėjimas dėl ginčo esmės vyksta Estijos teisme, laimėjusioms šalimis atlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

69.       Apeliantai su atskiraisiais skundais pateikė įrodymus apie kiekvieno jų patirtas 55 Eur žyminio mokesčio už atskiruosius skundus išlaidas (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Todėl šių išlaidų atlyginimas apeliantams ir priteisiamas iš pareiškėjo.    

70.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 14 d. 12.14 val. buvo gautas apelianto T. G. atstovės prašymas priteisti iš pareiškėjo 4 910,12 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas už atskirojo skundo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, netenkinamas. 

71.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi, visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

72.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos, kurios negali būti suprantamos kitaip, nei faktiškai jau išleistos lėšos, advokato ar advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų prieisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Aiškindamas būtent tokią įstatymų leidėjo valią, kasacinis teismas naujausioje savo praktikoje yra pasisakęs, kad iš bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančios šalies neturi būti reikalaujama įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, tik tada, kai yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog prašyme nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Kitaip tariant, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies nesant jų apmokėjimo dokumentų, svarbu yra tai, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Būtent toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antrosios šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).

73.       Šiuo konkrečiu atveju apelianto atstovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad atsakovas nėra apmokėjęs jam išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už teisines paslaugas, o kai jos bus apmokėtos, atitinkami įrodymai į bylą bus pateikti. Nei prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei 2024 m. rugpjūčio 7 d. apelianto su advokatų kontora sudarytoje atstovavimo sutartyje nėra rašytinio susitarimo ir (ar) patvirtinimo, kad atsakovas už paslaugas atsiskaitys, taip pat į bylą nepateikti susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo atidėjimo ar jų išdėstymo įrodymai. Taigi, nesant duomenų apie atsiskaitymą, bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos realiai patirtomis (išleistomis lėšomis), todėl apeliantui jos neatlyginamos.

74.       Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 12 d. prašymas priteisti iš apeliantų 21 430,40 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, kadangi jis yra bylą pralaimėjusia šalimi. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme apeliantai nėra ir negali būti patyrę, nes klausimas buvo sprendžiamas jiems apie prašymo nagrinėjimą nepranešus. Todėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas net negali kilti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“, juridinio asmens kodas 14525769, prašymą taikyti atsakovams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Concept 4 Clinic“, juridinio asmens kodas 305739425, laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.  

Priteisti iš pareiškėjo ,,Hepsor P113 OU“, juridinio asmens kodas 14525769, atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Concept 4 Clinic“, juridinio asmens kodas 305739425, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė