Baudžiamoji byla Nr. 2K–329/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.6.
2.1.4.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
nuteistajai V. P.,
gynėjai advokatei B. Strimaitytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 221 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, kuria pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendis, patikslinant kaltinimo V. P. apimtį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu V. P. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurioje turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą, aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: 2001–2003 m. laikotarpiu neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų, ilgalaikio turto kortelių, atlyginimų žiniaraščių, kasos knygos, pajamų ir išlaidų orderių, 2001 –2002 m. banko dokumentų, dėl to buvo negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens, UAB (duomenys neskelbtini), veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Taip pat V. P. nuteista ir už tai, kad pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX–675 51 straipsnio 1 ir 2 dalis teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui 2001 m. ir 2002 m. balansų apie juridinio asmens, UAB (duomenys neskelbtini), pajamas ir pelną po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2003 m. spalio 16 d. raštu priminė V. P. apie pareigą juos pateikti iki 2003 m. spalio 27 d. bei 2003 m. lapkričio 24 d. raštu priminė V. P. apie pareigą juos pateikti iki 2003 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 26 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendį, patikslindama kaltinimo V. P. apimtį: nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad V. P. neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) 2001 m. balandžio mėnesio–2002 m. gruodžio mėnesio atlyginimų žiniaraščių; taip pat pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad V. P. nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui 2001 m. balanso apie juridinio asmens, UAB (duomenys neskelbtini), pajamas ir pelną po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2003 m. spalio 16 d. raštu priminė V. P. apie pareigą jį pateikti iki 2003 m. spalio 27 d. bei 2003 m. lapkričio 24 d. raštu priminė V. P. apie pareigą jį pateikti iki 2003 m. gruodžio 15 d.
Kasaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorė teigia, kad ji, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, buvo nustačiusi buhalterinių dokumentų saugojimo tvarką, laikydamasi Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, tačiau dalies dokumentų ji negalėjusi išsaugoti ir pateikti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes kilus ginčui dėl naudojimosi bendrovės nuomotomis patalpomis, esančiomis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kuriose V. P. laikė dokumentus, ir teismo nutartimi nustačius laikinąsias apsaugos priemones, ji nebuvo įleista į šias patalpas, o UAB (duomenys neskelbtini) – patalpų savininko – direktorius, jo pavaldiniai, antstolis ir jo padėjėjas buvo įėję į patalpą jai nežinant; dokumentai, tačiau ne visi, kasatorei buvo atiduoti tik 2003 m. rugpjūčio mėnesį. Dėl šių aplinkybių, anot V. P., jai negali būti inkriminuojama BK 223 straipsnio 1 dalis.
Taip pat kasatorė nurodo, kad buvo pažeistos BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos jos, kaip kaltinamosios, teisės, nes V. P. pareikšti nekonkretūs kaltinimai, pateikti prašymai neišnagrinėti, į jos klausimus teismo posėdžių metu neatsakyta.
Kasatorė pažymi, kad ji nevykdė veiklos, tad nei pelno, nei pajamų neįgijo, pateikti ilgalaikio turto kortelių buvo netikslinga, nes įmonė neturėjo jokio turto, o „Sodros“ dokumentus pateikė, apskaičiavusi darbo užmokesčius. Kasatorei nesuprantama, kodėl iš pateiktų dokumentų specialistė negalėjo nustatyti jos įmonės veiklos. V. P. teigia, kad ji pateikė buhalterinius dokumentus byloje Nr. 06-1-04065-03, kurioje buvo apklausta kaip liudytoja, o 2001 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04002-04 V. P. negavo reikalavimo pristatyti. Kaltinime nėra nurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo ji tariamai pažeidė įstatymus; kasatorė taip pat mano, kad dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų yra praėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, anot kasatorės, nepagrįstai teigiama, kad specialistė negalėjo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nes neturėjo pirminių dokumentų; tokia išvada prieštarauja faktui, kad specialistė pateikė duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pirktas prekes ir jų apmokėjimą tiriamuoju laikotarpiu bei nustatytą pirkimo PVM, taip pat (duomenys neskelbtini) uždirbtas pajamas ir nustatytą pardavimo PVM; nesuprantamas specialistės tvirtinimas išvadoje, kad nebuvo pateiktos kelių mokesčių deklaracijos. V. P. teigia, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. spalio 16 d. priminimo pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus ji nėra gavusi, o 2003 m. lapkričio 24 d. priminimas, anot V. P., teisme buvo klastojamas.
Skunde nurodoma, kad V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neturėjo galimybių užduoti klausimų G. U., K., antstoliui S. R., taip pat dėl priminimų pateikti deklaraciją ar kitokius dokumentus, siųstus Valstybinės mokesčių inspekcijos, ji negalėjusi atsikirsti, nes sirgo, o jos prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo tenkintas.
Kasatorė pabrėžia, kad iš jai pateikto pranešimo apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04002-04 (2004 m. vasario 4 d.) bei pranešimo apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04065-03 (2004 m. liepos 5 d.) neaišku, kas juos pateikė, be to, byloje esančioje ataskaitoje apie ikiteisminio tyrimo eigą nurodyta, kad ji turėjo būti apklausta kaip liudytoja, tačiau tyrėjas kasatorei įteikė pranešimą apie įtarimą, nors jo įteikimo terminas buvo praleistas. V. P. teigia nesupratusi savo procesinio statuso, kai telefonu buvo kviesta tyrėjo į apklausą, jai buvo neaišku, kokioje byloje turi duoti parodymus, be to, apklausos metu nedalyvavo advokatas.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį
Kaltinimas V. P. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo suformuluotas nekonkrečiai. BK 223 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis; baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma tik dėl nusikalstamos veikos kilus padariniams. BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta – kaltinamajame akte nurodyta, kad V. P. neišsaugojo dokumentų, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2001–2002 metais. Iš tokios kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė konkrečiai neišsiaiškinęs, kokius padarinius sukėlė dokumentų neišsaugojimas. Nesukonkretinus atsiradusių padarinių, nebuvo pagrindo teigti, kad V. P. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinimo formulavimo trūkumai nebuvo ištaisyti ir nagrinėjant bylą teismuose. Pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje perrašyta kaltinamojo akto formuluotė. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeitė. Nekonkretus kaltinimų formulavimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dokumentų neišsaugojimo faktas nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas tinkamai. Proceso metu buhalteriniai dokumentai iš V. P. buvo gauti kelis kartus. Nė karto jokiame procesiniame dokumente nebuvo konkrečiai išvardyta, kokius dokumentus V. P. pateikė. Išvada, kad tam tikri dokumentai neišsaugoti, byloje padaryta remiantis specialisto išvada, tačiau specialistas tyrė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kadangi iš bylos medžiagos nėra visiškai aišku, kokių dokumentų iš V. P. buvo reikalauta ir kokie dokumentai iš jos buvo paimti, negali būti paneigiama tikimybė, kad specialistui galėjo būti perduoti ne visi reikšmingi dokumentai. Pareiga konstatuoti, kad dokumentai neišsaugoti, tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, t. y. subjektams, baudžiamajame procese turintiems įrodinėjimo pareigą. Specialistas į procesą yra įtraukiamas, kai sprendžiant tam tikrus klausimus būtina naudoti specialias žinias, tačiau daryti preliminarias (ikiteisminio tyrimo stadijoje) ar galutines (teismo priimame nuosprendyje) išvadas, kad įtariamojo ar kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, privalo ikiteisminį tyrimą atliekantys ar bylą nagrinėjantys proceso subjektai.
Nurodytų pažeidimų dabartiniame proceso etape ištaisyti neįmanoma, todėl byla dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nutrauktina. Grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti, duomenų rinkimo klaidos negalėtų būti pašalintos bei kaltinimas negalėtų būti sukonkretintas be papildomų tyrimo veiksmų atlikimo. Atliekant papildomus tyrimo veiksmus kiltų problema dėl tinkamo V. P. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamos teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką užtikrinimo. Be to, atsižvelgiant į BK numatytus senaties terminus, iš naujo tiriant bylą šie terminai neišvengiamai sueitų.
Dėl kitų kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. P. tris kartus buvo apklausta baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04065-03 kaip liudytoja: 2003 m. rugsėjo 5 d., 2003 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gruodžio 18 d. Baudžiamoji byla Nr 06-1-04065 (tyrimas, susijęs su E. T. įmone) iškelta 2003 m. rugpjūčio 19 d., 2003 m. gruodžio 3 d. pirminis pranešimas apie įtarimą dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje buvo įteiktas E. T. 2004 m. sausio 12 d. pradėtas tyrimas pagal požymius veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje Nr. 06-1-04002-04 (tyrimas, susijęs su UAB (duomenys neskelbtini). Įtariamosios statusą šioje byloje V. P. įgijo 2004 m. vasario 4 d. 2004 m. kovo 16 d. prokuroro nutarimu šie du ikiteisminiai tyrimai sujungti, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 06-1-04065-03 numerį. V. P. 2004 m. balandžio 14 d., 2004 m. liepos 5 d. įtarimai buvo sieti tik su jos, kaip (duomenys neskelbtini) vadovės, nusikalstama veikla; 2004 m. liepos 22 d., 2004 m. rugpjūčio 6 d., 2004 m. rugpjūčio 20 d. pranešimai apie įtarimą V. P. buvo siejami ir su E. T. įmonės veikla, dėl kurios ji iki tyrimų sujungimo byloje buvo apklausta kaip liudytoja. Iš baudžiamojoje byloje esančių teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolų matyti, kad prieš kiekvieną V. P., kaip įtariamosios, apklausą jai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. V. P. įgyvendino teisę turėti gynėją 2004 m. liepos 22 d., 2004 m. rugpjūčio 6 d., 2004 m. rugpjūčio 20 d. apklausų metu, kitų apklausų metu ji atsisakė pasinaudoti tokia procesine galimybe. Kiekvieno pranešimo apie įtarimą pabaigoje yra nurodyta, kad pranešimas įteiktas, įtariamojo teisės išaiškintos, procesinis dokumentas pasirašytas įtariamosios (nurodant procesinį statusą) V. P.; iš jos, kaip įtariamosios, apklausų protokolų turinio taip pat matyti, kad jai yra aiški ir suprantama pareikšto įtarimo esmė. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad iš pranešimų apie įtarimą neaišku, kas juos pateikė, nes kiekvienas pranešimas apie įtarimą yra pasirašytas institucijos, kuriai prokuroras, sujungus tyrimus, pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyriaus – tyrėjo. Kiekviename procesiniame dokumente po tyrimų sujungimo yra nurodytas baudžiamosios bylos Nr. 06-1-04065-03, tad kasatorė nepagrįstai teigia nežinojusi, kokioje baudžiamojoje byloje ji yra apklausiama kaip įtariamoji. Minėtų aplinkybių analizė leidžia teigti, kad V. P. baudžiamojo proceso metu suprato savo, kaip įtariamosios, procesinį statusą konkrečioje byloje, jos teisė į gynybą nuo pareikšto įtarimo nebuvo suvaržyta.
Kasacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno byloje pateiktų ataskaitų apie atliktą ikiteisminį tyrimą turinys suklaidino V. P. dėl jos procesinio statuso byloje, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ataskaitos apie atliktą ikiteisminį tyrimą yra teikiamos ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuriai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą byloje, pareigūno prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtinta Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarka, įgyvendinančia BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriose numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o tai privalo kontroliuoti prokuroras. Minėtos tvarkos 5.3.5 ir 5.3.6 punktuose nurodyta, kad pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą turi būti nurodyti atlikti tyrimo veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės, tyrimo veiksmai, kuriuos būtina atlikti, jų atlikimo terminas. Byloje yra kelios ataskaitos (prokuroro nustatytas ikiteisminio tyrimo pabaigos terminas kelis kartus buvo pagrįstai pratęstas), kuriose pateikti ne tik per laikotarpį, trukusį nuo vienos iki kitos ataskaitos pateikimo, atlikti nauji ikiteisminio tyrimo veiksmai, bet taip pat ir ankstesni ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje. Prokuroro pavedimai ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ataskaitos apie ikiteisminio tyrimo eigą atskleidžia, kad tyrimas nebuvo vilkinamas, siekta, vadovaujantis BPK 176 straipsnio 1, 2 dalimis, tyrimą baigti per kuo trumpiausią laiką.
Nei konkrečių pranešimo apie įtarimą pateikimo, nei ikiteisminio tyrimo trukmės terminų BPK nėra numatyta, tad kasatorės teiginiai apie tai, kad šioje byloje tokie terminai buvo praleisti, nepagrįsti. Taip pat pabrėžtina, kad BPK 215 straipsnyje yra numatyta įtariamajam ir jo gynėjui procesinė galimybė paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nėra baigiamas. Nei įtariamoji, nei jos gynėjas tokia procesine galimybe nepasinaudojo.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (2005 m. vasario 17 d.) matyti, kad jame buvo apklausti liudytojai G. U., S. R., V. R. Pažymėtina, kad V. P. šio teisiamojo posėdžio metu įgyvendino savo teisę, numatytą BK 22 straipsnio 3 dalyje, – užduoti klausimus nagrinėjimo teisme metu. Liudytoja K., kurią kasatorė mini skunde, byloje nebuvo apklausiama – tokios liudytojos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo. Iš kasaciniame skunde dėstomų aplinkybių manytina, kad V. P. teigia neturėjusi galimybės užduoti klausimų specialistei I. K., nes mini galimus atsikirtimus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos jai siųstų pranešimų, kurie, be kitos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės–finansinės veiklos tyrimo medžiagos, buvo pateikti specialistei. Tačiau iš 2005 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. P. įgyvendino savo teisę užduoti klausimus ir specialistei I. K. 2005 m. vasario 17 d. teisiamasis posėdis pagrįstai nebuvo atidėtas, atvykus kaltinamajai V. P., nes tam nebuvo BPK 244 straipsnyje numatytų bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kadangi byla dėl veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, nutraukiama, kasatorės argumentai apie priežastis, dėl kurių ji nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, nenagrinėtini. Be to, šiais argumentais yra ginčijamos bylos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija nenagrinėja ir kitų argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Iš naujo faktinės bylos aplinkybės kasacinės instancijos teisme nenustatomos. Faktinės bylos aplinkybės yra ir kasaciniame skunde nurodytos finansinės deklaracijos reikalavimo ir nepateikimo aplinkybės. Kasacinio skundo argumentuose dėl nuteisimo pagal BK 221 straipsnio 1 dalį neiškeliamas teisės taikymo aspektas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti šios apskųstų teismų sprendimų dalies.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti: nutraukti bylą dėl V. P. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartį, kuriais V. P. nuteista 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda pagal BK 221 straipsnį, palikti nepakeistus.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda