Civilinė byla Nr. e2-1764-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00247-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“ atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Volfas Engelman‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manjana“ dėl teisės į pavadinimą pažeidimo, prekių ženklų savininko teisių gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Volfas Engelman“ (toliau ir ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Manjana“ (toliau ir atsakovė) prašo uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė yra bendrovė, kuri savo veiklą sieja su Volfas bei Engelman giminės atstovais ir jų XIX a. įkurtomis alaus daryklomis, kurios XX a. pradžioje buvo apjungtos į vieną bendrovę „I. B. Volfas – Engelman“. 2011 balandžio 12 d. ieškovės bravorui buvo grąžintas istorinis pavadinimas „Volfas Engelman“. Nurodo, kad šiuo metu ieškovės alaus darykla yra vienintelė Lietuvoje, kurios pavadinime įrašytos įkūrėjų pavardės. Ieškovė teigia įregistravusi iš viso 77 „Volfas Engelman“ prekių ženklų grupei priklausančius prekės ženklus, kuriuose dominuoja alaus daryklos įkūrėjų pavardės „Volfas“ ir „Engelman“, taip pat yra pateikusi dar 6 prekių ženklo registravimo paraiškas. 2010 m. ieškovė pradėjo naudoti interneto svetainę www.volfasengelman.lt, kurioje per paskutinius 4 metus apsilankė 199 281 naujų vartotojų (apie 140 naujų vartotojų kasdien). Teigia, kad daugiau nei 60 proc. vartotojų tinklalapį pasiekia per „Google“ paieškos sistemą, taigi vartotojams yra žinomas „Volfas Engelman“ žymuo. Pasak ieškovės, į prekės ženklų grupės žinomumo didinimą per pastaruosius 10 metų ji investavo daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodo, kad 2020 m. „Volfas Engelman“ pagal vartotojo pasirinkimą pakilo į 1 vietą, o 2021 m. šią poziciją išsaugojo.
3. Paaiškina, kad 2021 m. sausio 26 d. atsakovė įregistravo domeną www.volfobravoras.lt ir www.volfo-bravoras.lt, o 2021 m. gegužės 12 d. pradėjo naudoti „Facebook“ paskyrą „Volfo bravoras“. Savo ruožtu, 2021 m. gegužės 24 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl prekių ženklo nenaudojimo. 2021 m. gegužės 31 d. atsakovė atsakė, kad „Volfo bravoras“ žymenį ketina toliau naudoti įsigyto nekilnojamojo turto komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodytų patalpų žymėjimui bei nuomos ir renginių reklamai. 2021 m. birželio 2 d. ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją, į kurią 2021 m. birželio 8 d. atsakovė atsakė nurodydama, kad žymenį sieja su istorine ir saugoma architektūrine kultūros vertybe bei, kad iki 2021 m. birželio 14 d. nebenaudos žymens „Facebook“ ir nebenaudos domeno. Nurodo, kad 2021 m. birželio 14 d. atsakovė įregistravo savo domeną www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt bei pakeitė „Facebook“ paskyros pavadinimą į „Volfo fabrikas“. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė atsakovei dar vieną pretenziją, į kurią atsakovė atsakė, kad neketina nutraukti žymens naudojimo.
4. Ieškovės įsitikinimu, „Volfo“ prekių ženklų grupei priklausantys prekių ženklai turi reputaciją Lietuvoje, o atsakovės naudojamas žymuo „Volfo fabrikas“ yra panašus į ieškovės prekių ženklus ir atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“ nesąžiningai pasinaudoja ieškovės prekių ženklų grupės pranašumais ir pažeidžia skiriamąjį ženklų požymį:
4.1. Atsakovės naudojamas žymuo ir ieškovės prekių ženklai yra panašūs, nes atsakovė naudoja žymenį, kuriame kaip dominuojantis elementas naudojamas asmenvardis „Volfas“ kilmininko linksniu („Volfo“), o antrasis elementas yra bendrinis žodis, kuris apibūdina tam tikrą objektą („bravoras“ ar „fabrikas“). Bendrinis žodis nesuteikia žymeniui skiriamojo požymio, o skiriamąjį požymį suteikia kilmininko linksniu naudojamas asmenvardis „Volfo“. Akcentuoja, kad ieškovės prekių ženklų grupėje naudojami žodžiai „Volfas“ ir „Engelman“ atspindi alaus daryklos įkūrėjus ir sukuria sąsajas su ieškovės vykdoma veikla. Pabrėžia, kad asmenvardis „Volfas“ ieškovės ženkluose vartojamas pirmas, į jį koncentruojamas vartotojo dėmesys bei būtent šis žodis sukuria stiprų įspūdį. Nurodo, kad „Volfas“ neapibūdina ieškovės teikiamų prekių (paslaugų), nes tai yra konkrečios reikšmės bendrinėje kalboje neturintis žodis, todėl įsimenamas. Be to, „Volfo“ prekių ženklų grupę sudaro ir kombinuoti prekių ženklai, kurių dominuojančiu elementu išlieka kompoziciškai labiausiai pozicionuojamas žodis „Volfas“, dėl to šis žodis laikytinas dominuojančiu prekių ženklų grupės elementu. Atsakovės žymuo yra sudarytas iš žodinių elementų „Volfo“ ir „fabrikas“. Žodis „Volfo“ užrašytas didžiąja raide, struktūroje pirmas, į jį koncentruojamas vartotojo dėmesys, taigi šis elementas yra dominuojantis. Žodis „fabrikas“ yra tarptautinis žodis, kas silpnina visuomenės suvokimą apie atsakovės paslaugas ir neturi skiriamojo pobūdžio. Atsakovės žymens dominuojantis elementas visiškai sutampa (skiriasi tik linksnis) su ieškovės prekių ženklų dominuojančiu elementu, todėl lyginami žodiniai žymenys turi aukštą vizualaus panašumo laipsnį, o skirtumai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti ženklų nepanašumą. Semantinė žymenų reikšmė taipogi sutampa, nes abiem atvejais yra siekiama parodyti sąsajas su Volfų giminės atstovais.
4.2. „Volfo“ prekių ženklų grupės ženklai turi reputaciją Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys apie alaus pardavimo kiekius Lietuvos rinkoje ir ieškovės pardavimų duomenys rodo, kad ieškovės Lietuvoje užimama rinkos dalis nuo 2010 m iki 2020 m. padidėjo nuo 13 proc. iki 33 proc., tuo tarpu „Volfo“ prekių ženklu pažymėtos produkcijos pardavimo apimtys ir santykis, lyginant su kita ieškovės produkcija, nuo 2010 m. iki 2020 m. padidėjo nuo 10 proc. iki 30 proc. UAB „ACNielsen Baltics“ statistiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės rinkos dalis alaus kategorijoje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 11,70 proc. iki 24,90 proc., o produkcijos, žymimos „Volfo“ žymenimis, pardavimai išaugo nuo 1,1 proc. iki 9,3 proc. Akcentuoja, kad statinių, kurių reklamai atsakovė siekia naudoti „Volfo“ asmenvardį, pavadinime nėra vartojamas „Volfo“ asmenvardis, o pačios istorinės alaus daryklos pavadinimas buvo „Alaus bravoras ir salyklo fabrikas“. Taigi ieškovės prekių ženklų grupės žymenimis pažymėtos prekės užima reikšmingą rinkos dalį, o ieškovei priklausantys žymenys yra visuomenės identifikuojami ir siejami su ieškove ir jos vykdoma veikla.
4.3. Atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“, nesąžiningai pasinaudoja „Volfo“ prekių ženklų grupei priklausančių ženklų pranašumais ir pažeidžia prekių ženklų skiriamąjį požymį. Atsakovė, siekdama naudoti žymenį ne tik savo vykdomos veiklos nekilnojamojo turto komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), reklamai, bet ir neapibrėžto subjektų rato renginių, kurie vyks minėtame komplekse, reklamai, iš esmės nori pasinaudoti ieškovės prekių ženklų reputacija ir tokiais veiksmais silpninamas „Volfo“ prekių ženklų skiriamasis požymis. Dėl to atsakovės reklama bus labiau pastebėta visuomenės, organizuojami renginiai bus nepagrįstai siejami su ieškovės prekių ženklais. Suinteresuota visuomenė tikėsis aukštos paslaugų kokybės, kurių vartotojas tikisi pasirinkdamas „Volfo“ prekių ženklais pažymėtas prekes. Atsakovei „Volfas“ žymenį pradėjus sieti su skirtingais ūkio subjektais ir jų renginiais, kurie vyks komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), toks žymuo neteks išskirtinumo, susilpnės „Volfo“ prekių ženklų grupės galėjimas identifikuoti prekes ir paslaugas.
5. Ieškovė teigia, kad egzistuoja tikimybė suklaidinti dalį visuomenės bei susieti atsakovės naudojamą žymenį su ieškovės prekių ženklų grupės ženklais. „Volfo“ prekių ženklai yra registruoti 32-33, 41 ir 43 klasėms pagal Nicos prekių ir paslaugų klasifikaciją, tuo tarpu atsakovė ginčo žymenį siekia naudoti patalpų žymėjimui bei planuojamų rengti renginių reklamai. Pažymi, kad 41 klasė yra siejama su įvairių renginių ir švietimo veikla, o 43 klasė su maitinimo veikla ir patalpų nuomos veikla. Taigi paslaugos, kurioms žymėti atsakovė siekia naudoti ginčo žymenį yra panašios paslaugoms, kurioms yra registruoti „Volfo“ prekių ženklų grupės ženklai. Atsakovei savo paslaugas ir renginius pristatant naudojant žymenį „Volfas“, sukuriamas asociatyvus įspūdis vartotojui dėl paslaugų teikėjo tapatybės.
6. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Paaiškina, kad ginčo šalys yra konkuruojantys ūkio subjektai, tuo tarpu didelė Lietuvos visuomenės dalis „Volfo“ prekių ženklais pažymėtas prekes sugebėtų atskirti kaip pagamintas konkrečios įmonės, t. y. ieškovės. Teigia, kad dėl atsakovės veiksmų, t. y. „Volfo fabriko“ žymens kaip verslo identifikatoriaus naudojimo, yra sukeliama painiava su ieškovės vykdoma veikla, atsakovė nesąžiningai naudojasi išpopuliarinto žymens reputacija bei silpnina ieškovės prekių ženklų skiriamąjį požymį. Be to, atsakovės registruoti domenai yra iš esmės tapatūs ieškovės prekių ženklams bei ieškovės, kaip juridinio asmens, pavadinimui. Atsakovei naudojant domenus, egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, klaidinant vartotojus dėl paslaugų teikėjo. Tokie atsakovės veiksmai, kurie pažeidžia Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnį ir Civilinio kodekso 2.42 straipsnį, kartu sudaro Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.
7. Atsakovė UAB „Manjana“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė paaiškina, kad 2019-2020 m. įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą nuomoti kompleksą nestandartines veiklas vykdantiems menininkams ir kitiems asmenims. Kompleksui suteiktas nekilnojamosios kultūros vertybės statusas, jis įrašytas Kultūros vertybių registre. Teigia, kad patvirtinti faktai, jog komplekse veiklą vystė alaus gamintojai pavarde „Volfas“, o Kauno visuomenėje pastatai žinomi, kaip pastatai, kuriuose veikė Volfo alaus bravoras. 1995 m. Kultūros vertybės pagrindiniame dosje nurodyta, kad kompleksą sudarančių statinių savininkas, fundatorius, statytojas yra I. B. Volfas. 2020 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo akte nurodoma, jog kompleksui, kaip vertybei, suteikiamas vardas ,,I. B. Volfo alaus daryklos statinių kompleksas“. Akte nurodyta, kad seniausią alaus daryklą Kaune ir vieną seniausių įmonių Lietuvoje 1853 m. įsteigė R. Volfas, vėliau įmonę perėmė jo sūnus I. B. Volfas. 1883 m. fabrikas pritaikytas garo mašinoms. I. B. Volfo alus buvo pripažintas už Kauno gubernijos ribų. Dar 1872 m. I. B. Volfo alus apdovanotas medaliais Mintaujos, Paryžiaus parodose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, I. B. Volfas pasitraukė iš Lietuvos. Karo metu įmonė nukentėjo, buvo išvežtas inventorius, o 1918 m. kilo gaisras, sunaikinęs fabriko rūsius ir trobesius. 1919 m. I. B. Volfas grįžo į Kauną ir ėmėsi komplekso atstatymo, iki 1923 m. įmonė pasiekė panašias gamybos apimtis kaip prieš karą. Atsakovės teigimu aplinkybę, kad kompleksas yra žinomas būtent kaip I. B. Volfo alaus daryklos statinių kompleksas, patvirtina ir Kultūros paveldo departamento oficialiame tinklalapyje skelbiama informacija apie Kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžius, kurių darbotvarkėje vartojamas pavadinimas: „I. B. Volfo alaus daryklos statinių kompleksas“. Nurodo, kad atsakovė komplekse planuojamai vykdyti veiklai pasirinko žymenį „Volfo bravoras“. Pažymi, kad ieškovės pretenzijose atkreiptas dėmesys į žodžio „Bravoras“ reikšmę, kaip sietiną su alaus gamyba ir su ieškove, todėl atsakovė, siekdama išvengti sąsajų, pakeitė žodinį elementą į „Volfo fabrikas“.
9. Atsakovės nuomone, jos naudojamas žymuo nėra tapatus ieškovės prekių ženklams arba į jį panašus. Teigia, kad ieškovės prekių ženklų grupės dominuojantis elementas yra ne pavienis žodis „Volfas“, o žodžių junginys „Volfas Engelman“. Dauguma ieškovės prekių ženklų yra grafiniai (69 iš 80), o 76 iš 80, yra sudaryti iš žodžių junginio „Volfas Engelman“. Didžioji dalis žodinių ieškovės prekių ženklų (7 iš 11) susideda iš žodžių junginio „Volfas Engelman“. Akcentuoja, kad pavienis žodis „Volfas“ ar „Volfo“ ieškovės buvo panaudotas tik 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. birželio 2 d. paraiškose, t. y. tik po 2021 m. gegužės 13 d. atsakovės paraiškos prekės ženklui „Volfo bravoras“ pateikimo, taigi šiomis paraiškomis buvo siekiama užkirsti kelią atsakovės prekės ženklo registracijai.
10. Nurodo, kad žodžių junginys „Volfas Engelman“ gali būti prekės ženklo pradžioje (pvz. „VOLFAS ENGELMAN KAUNAS ANNO 1853“), viduryje (pvz. „Tikrasis Hefeweizen VOLFAS ENGELMAN BALTA PINTA“) ar pabaigoje (pvz. „I. B. Volfas Engelman“), tačiau visais atvejais žodžiai „Volfas“ ir ,,Engelman“ rašomi kartu vienas šalia kito ir abu šie žodžiai yra centruojami tolygiai. Abu žodžiai turi vienodas reikšmes, tai yra istorinės aludarių pavardės ir nei vienas iš žodžių nėra aprašomojo pobūdžio ar bereikšmis. Vidutiniam vartotojui žodžių junginys „Volfas Engelman“ gali būti suprantamas kaip vieno asmens vardas ir pavardė.
11. Teigia, kad atsakovės prekės ženklo dominuojantis elementas yra ne pavienis žodis „Volfo“, o abu žodžiai ,,Volfo fabrikas“. Nurodo, kad prekės ženklas „Volfo fabrikas“ turėtų būti lyginamas ne su pavieniu žodžiu „Volfas“, o su bendra ieškovės prekių ženklų grupės kompozicija „Volfas Engelman“ ir likusi prekės ženklo dalis. Šiuo būdu palyginus šalių prekių ženklus, akivaizdu, kad jie skiriasi tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai. Nurodo, kad dėl itin skirtingo šalių prekių ženklų pateikimo (grafiškai/žodiškai; didžiosios raidės/tik pirma ženklo raidė didžioji; stilizuotas šriftas/paprastas šriftas), skirtingų žodžių prekių ženkluose buvimo, skirtingo raidžių skaičiaus, ieškovės prekių ženklų grupę sudarančių ženklų ir atsakovės prekės ženklo bendras vaizdas, nepaisant sutampančios žodžio dalies „Volf“, nesukuria vizualaus panašumo vidutiniam vartotojui. Bendras sukuriamas ginčo ženklų įspūdis nepanašus, nes atsakovės prekių ženklo antras žodis „fabrikas“, ieškovės – „Engelman“, kurie iš esmės skirtingi. Dėl semantinio panašumo pažymi, kad atsakovės žymenyje žodis „Volfo“ yra nuoroda į istorinę aludarių pavardę, o pavartotas kilmininko linksnis rodo priklausymą, t. y. jog kažkas priklausė šią pavardę turintiems asmenims. Žodis „fabrikas“ reiškia didelę mechanizuotą pramonės įmonę, gamyklą. Taigi semantinė žymens reikšmė yra aludariams Volfams priklausiusi gamykla. Tuo tarpu ieškovės prekės ženklų grupės semantinė reikšmė yra įvairi, paprastai apibūdinanti dviejų istorinių aludarių pavardes ir alaus rūšį, t. y. ieškovės prekių ženklais žymimas prekes.
12. Pasak atsakovės, priešingai nei nurodo ieškovė, ieškovės prekių ženklų grupėje naudojamas žodis „Volfas“, nėra stiprus elementas. Žodis „Volfas“ yra istorinė aludarių pavardė, o ieškovė šią pavardę naudoja žymėti alaus gaminiams, be to, žodis „Volfas“ yra asmenvardis, turintis istorinį kontekstą. Teismų praktikoje nurodoma, kad žymens istorinė kilmė taip pat yra vienas iš silpno žymens požymių. Taip pat, priešingai nei nurodo ieškovė, asmenvardis „Volfas“, kaip verslo indikatorius, yra naudojamas ne tik ieškovės. Be ginčo šalių, asmenvardį „Volfas“ naudoja mažoji bendrija (toliau ir MB) „Volfo baldai“ ir MB Volfo statyba. Šios įmonės naudoja domenus, turi „Facebook“ paskyras.
13. Atsakovė tvirtina, kad ginčo žymenį ji naudoja ne be svarbios priežasties ir nesąžiningai nesinaudoja ieškovės ženklų pranašumais bei nepažeidžia skiriamojo ženklų požymio. Teigia, kad atsakovė negamina ir negamins tokių pat ar klaidinančiai panašių prekių bei neteiks paslaugų, konkuruojančių su ieškovės veikla, todėl ginčo šalių tikslinė auditorija nesutampa. Pažymi, kad formaliai tam tikra ginčo šalių registruota veikla įeina į tą pačią kategoriją pagal Nicos klasifikaciją, t. y. 41, tačiau dauguma (73 iš 80) ieškovės prekės ženklų yra registruoti 32 (alaus gamyba) klasės paslaugoms, be to, ieškovės internetinėje svetainėje skelbiama, kad pagrindinė veikla iš esmės yra alaus ir kitų alkoholinių gėrimų gamyba. Taigi visa ieškovės veikla yra susijusi su gėrimų (alaus) gamyba ir pardavimu. Ieškovės organizuojami renginiai yra išimtinai susiję su alaus pramone: aludarių dienos paminėjimas, ieškovės įmonės jubiliejaus šventė, aludarių taurė ir kiti. Tuo tarpu atsakovės žymeniu bus žymima nekilnojamojo turto nuomos nestandartines veiklas vykdantiems menininkams ar kitiems asmenims įvairiems renginiams veikla. Pažymi, kad nors ieškovė nurodė, kad ji taip pat yra įregistravus prekės ženklus 43 klasės paslaugoms, tačiau 43 klasės paslaugos apima veiklas, susijusias su maitinimo veikla ir laikinu apgyvendinimu, o ne su nekilnojamojo turto nuoma renginiams, be to, nei vienoje iš ieškovės prekių ženklų registracijų nenurodyta patalpų nuomos veikla, internetiniame tinklalapyje taip pat nėra jokių nuorodų į tokią ieškovės veiklą.
14. Teigia, kad nėra rizikos, jog dėl atsakovės naudojamo prekės ženklo, ieškovės prekių vartotojai nustos ieškovės prekes sieti išimtinai su ieškovės prekių ženklų grupe ar, kad ieškovės prekių ženklų grupės skiriamasis požymis bus ,,atskiestas“ ar susilpnintas. Pažymi, kad kiekvienu atveju reikia kartu vertinti ir prekes bei paslaugas, kurioms yra naudojami prekių ženklai, o šiuo atveju ginčo šalių paslaugos nesusiję. Nurodo, kad net jei teismas manytų, kad ginčo šalių teikiamos paslaugos yra panašios, šiuo atveju neegzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, o ieškovė jos ir neįrodė. Atsakovės prekės ženklas ,,Volfo fabrikas“ dėl komplekso, kuriame planuojama vykdyti veiklą, specifikos, turi pakankamą skiriamąjį požymį, todėl vartotojai lengvai atskirs šį žymenį nuo ieškovės ženklų. Tiek nuomos paslaugų vartotojai, tiek kitų paslaugų vartotojai nebus klaidinami dėl paslaugų tiekėjo identiteto, kadangi sudarant sutartis, kaip sutarties šalis bus nurodoma atsakovė, o ne ieškovė.
15. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pažymi, kad ieškovei privalu įrodyti atsakovės veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, bei, kad tokie veiksmai gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti. Atsakovės tvirtinimu, minėtų sąlygų nėra, nes atsakovė nėra ieškovei konkuruojantis subjektas, neatlieka bei neketina atlikti ieškovės atžvilgiu konkuruojančių veiksmų. Akcentuoja, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas savavališką žymens naudojimą, o tai reiškia, atsakovas, naudojantis žymenį, neturi turėti į jį savarankiškos subjektinės teisės. Atsakovės teigimu, jos naudojamas žymuo ,,Volfo fabrikas“ yra įregistruotas Valstybiniame patentų biure kaip atsakovės prekės ženklas. Registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija galioja tol, kol prekių ženklo registracija nėra pripažinta negaliojančia Prekių ženklų įstatymo pagrindais. Šiuo atveju atsakovės domene www.volfofabrikas.lt ir „Facebook“ paskyroje ,,Volfo fabrikas“ naudojami žodžiai atitinka atsakovės prekės ženkle naudojamus žodžius, taigi ieškovei nenuginčijus atsakovės prekės ženklo registracijos, negali būti laikomas savavališku žymens naudojimas Konkurencijos įstatymo prasme. Dėl juridinio asmens pavadinimo pažeidimo nurodo, kad įvertinus, jog ginčo šalių tikslinė auditorija yra skirtinga, nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiama ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą.
16. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės nekilnojamajam turtui niekada nebuvo suteiktas pavadinimas, kuriame būtų minimas I. B. Volfo asmenvardis. Nuo 1992 m. rugsėjo 2 d. iki šios dienos komplekso oficialus pavadinimas yra „Alaus daryklos statinių kompleksas“. Atsakovės pateiktas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) projektas, parengtas kito asmens, niekada nebuvo priimtas. Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė pretenziją NKPVT, kur paaiškino, kad remiantis istoriniais faktais, kompleksas negali būti siejamas tik su I. B. Volfu. Be to, 2021 m. lapkričio 18 d. vykusio NKPVT posėdžio metu nuspręsta, kad komplekso pavadinime I. B. Volfas asmenvardis neturi būti vartojamas. Atsakovei teigiant, kad dominuojantis ieškovės prekių ženklų elementas yra „Volfas Engelman“, ieškovė pažymi, kad jos iniciatyva atliktoje lingvistinėje ekspertizėje nurodyta, kad „Volfas“ yra artimas žodžiams, kurie teksto korpuse sutinkami tik vieną kartą, taigi vardo Volfas arba jo šaknies –Volf- vartojimas yra patikimas dviejų ar daugiau tekstų panašumo požymis. Semantiniu požiūriu elementai „Volfas“ ir „Volfo“ yra panašūs, o skirtingos galūnės nemenkina abiejų elementų semantinio ryšio. Ekspertizėje nurodoma, kad nors „Engelman“ yra tikrinis žodis, negalima jo priskirti prie stipriųjų teksto elementų. „Engelman“ nurodytuose junginiuose visada rašomas antras po „Volfas“ ir nevartojamas savarankiškai, todėl adresatas linkęs jį suvokti kaip mažiau reikšmingą. Teksto elementas „Volfas“ gali pakeisti junginio „Volfas Engelman“ vartojimą. „Volfas“ yra stiprusis junginių „Volfas Engelman“ studija ir „Volfo fabrikas“ elementai. Ieškovė pažymi, kad įvertinus grafinius jos prekių ženklus, matyti, kad dominuojantis elementas „Volfas“ grafiniuose ženkluose išlieka dominuojančiu. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „RAIT“ atliktas vartotojų nuomonės tyrimas, kuriame nurodoma, kad vartotojai yra linkę ieškovę sieti būtent su elementu „Volfas“ ir tik 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad žymuo „Volfas“ nekelia asociacijų su ieškove. Teigia, kad atsiliepimo teiginiai, kad žodis „fabrikas“ neturi aprašomojo pobūdžio yra nepagrįsti, nes šis žodžių junginys apibūdina statinių komplekse veikusią alaus daryklą, be to, lingvistinėje ekspertizėje nurodoma, kad žodis „fabrikas“ junginyje „Volfo fabrikas“ yra silpnasis elementas. Ekspertizėje prieita prie išvados, kad žymuo „Volfas Engelman“ panašus į žymenį „Volfo fabrikas“, tuo tarpu RAIT tyrime net 51 proc. apklaustųjų žymuo „Volfo fabrikas“ atrodo susijęs su žymeniu „Volfas Engelman“. Tyrimas parodė, kad „Volfo fabrikas“ žymuo visuomenei asocijuojasi su ieškovės veikla.
17. Pažymi, kad tai, jog kiti privatūs asmenys bendrovių pavadinimuose naudoja savo asmenvardžius, nesuteikia pagrindo atsakovei naudoti ieškovės išpopuliarintą žymenį: atsiliepime nurodytos bendrovės MB „Volfo baldai“ steigėja yra Ž. V., o MB „Volfo statyba“ steigėjas yra J. Vilkelis, taigi pavadinime vartojamas paties steigėjo germanizuotas asmenvardis. Pažymi, kad šiuo metu visuomenė nesieja žymens „Volfas“ su jokia kita bendrove, išskyrus ieškove, nes tyrime respondentai nenurodė nė vienos tokios bendrovės. Nesutinka su argumentais, kad ieškovė nevykdo su 41 ir 43 klase susijusios veiklos bei nurodo, kad ieškovės prekių ženklai nėra panaikinti dėl ženklo nenaudojimo, tuo tarpu ieškovės teikiamų paslaugų įvairiapusiškumą patvirtina tai, kad ji užsiima švietėjiška, edukacine veikla, prisideda prie įvairių renginių organizavimo, kurie nebūtinai susiję su aludarystės veikla. Pažymi, kad ieškovės „Volfas Engelman Studija“ veikia kaip kūrybinė erdvė, kurioje gali vykti užsakomieji renginiai. Teigia, kad skirtingai nei nurodo atsakovė, ginčo šalys yra konkuruojantys ūkio subjektai, nes paslaugos, kurioms žymėti atsakovė siekia naudoti ginčo žymenį, yra panašios paslaugoms, kurioms registruoti ieškovės prekių ženklų grupės ženklai. Dėl ieškovės vykdomos renginių organizavimo veiklos pažymi, kad „Volfas Engelman Studija“ 2022 m. buvo surengtas vienas iš Kaunas Jazz renginio koncertų, vyksta renginių filmavimai, koncertai, įmonių renginiai, mokymai ir konferencijos, per vienerius metus suorganizuota apie 200 degustacinio pobūdžio renginių, organizuojami aludarystės renginiai kaip „Oktoberfestas“ ir kiti.
18. Atsakovė triplike nurodė, kad jos įsigytame komplekse nuo pat pradžių veikė Volfų giminė. Pasisakydama dėl lingvistinės ekspertizės nurodo, kad prekės ženklų panašumas bei juose dominuojančių, elementų įvertinimas yra teisinė kategorija, tuo tarpu ieškovės pateikta ekspertizė yra surašyta humanitarinį išsilavinimą bei filologinio darbo patirtį turinčio specialisto, todėl iš esmės yra netinkama įrodinėjimo priemonė. Ekspertizėje buvo įvertintas ne prekių ženklų panašumas, o atlikta teksto suvokimo analizė. Kritiškai vertina ekspertizės teiginius apie žodinį elementą ,,Engelman“ ir jo santykį su žodžiu ,,Volfas“, nes vertinant prekių ženklų panašumą negalima tiesiog eliminuoti vieno prekės ženklą sudarančio žodžio, teigiant, jog jį gali pakeisti kitas žodis. Ekspertizėje atsakovės prekės ženklas buvo palygintas tik su dvejais ieškovės žodiniais prekių ženklais, nors ieškovės prekės ženklų grupę sudaro daugiau prekių ženklų. Pasisakydama dėl UAB ,,RAIT“ tyrimo, nurodo, kad atliekant jį, vartotojų nebuvo prašoma atsakyti į klausimą koks žymuo AB ,,Volfas Engelman“ prekių ženkluose yra dominuojantis. Be to, vartotojams buvo pateikti selektyviai atrinkti tik žodiniai ieškovės prekių ženklai. Teigia, kad tyrimas nepatvirtina, kad ieškovės prekių ženkluose dominuoja pavienis žodis ,,Volfas“. Nurodo, kad nors ieškovė pateisina žymens ,,Volfo“ naudojimą įmonių MB „Volfo baldai“ ir MB „Volfo statyba“ veiklose, tačiau atsakovė pabrėžia, kad šį žymenį naudoja ne be pagrindo, nes atsakovės įsigytame komplekse veiklą vykdė Volfų giminė. Pažymi, kad tokia ieškovės pozicija prieštarauja jos pačios teiginiams, kad ,,Volfas“ naudojimas gali priklausyti išimtinai tik ieškovei. Teigia, kad dubliko teiginys, jog suinteresuotoji visuomenės dalis sieja ginčo šalių žymenis, praktiškai lygus teiginiui, kad suinteresuotoji visuomenės dalis jų nesieja, nes, kaip matyti iš UAB ,,RAIT“ atstovo el. laiško ieškovei, visišką arba dalinį ryšį tarp žymenų mato apie pusė apklaustųjų, panaši dalis – nemato arba neturi nuomonės. Atsakovė nesutinka su dubliko teiginiais apie ginčo šalių veiklos panašumą bei nurodo, kad iš ieškovės internetinio tinklapio duomenų matyti, jog ,,Volfas Engelman Studija“ yra susijusi ir su alaus gamyba ir pardavimu. Renginių organizavimas studijoje yra rinkodaros dalis, nes iš ,,Kaunas Jazz“ programos matyti, kad ieškovė yra didysis renginio partneris.
19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Sigitas Barakauskas nurodė, kad atsakovės iniciatyva atliktame „Spinter research“ tyrime nenurodytas prekės ženklas „Volfas Engelman studija“. Teigė, kad apklauso metu gautas rezultatas patvirtina ieškovės poziciją. Nurodė, kad apklausos klausimas dėl to, koks elementas dominuoja ieškovės prekių ženkluose yra netinkamas, tokie klausimai negali būti adresuojami plačiajai visuomenei, nes elemento dominavimas yra teisinė kategorija. Pabrėžė, kad ieškovės prekių ženklai yra susiję ne tik su alaus pramone, bet ir edukacine veikla, kuriai registruotas „Volfas Engelman studija“ prekių ženklas ir jis atsakovės tyrime nepateiktas tam, kad respondentai nesusietų jo su edukacine veikla. Ieškovė teigė pateikusi įrodymus, kad ji vykdo ir edukacinę/renginių veiklą. Atstovo teigimu, triplike atsakovė remiasi teismų praktika, kurio ratio decidendi skiriasi. Nagrinėjamu atveju byloje yra ginčo šalių to paties asmenvardžio naudojimas komerciniais tikslais. Atsakovė nei susijusi su Volfo giminės atstovais, nei tokią veiklą ketina vykdyti. Akcentavo, kad Volfo giminės atstovai alaus daryklos veiklą vykdė ne tik atsakovei priklausančiuose statiniuose. Nors atsakovė bando įtikinti, kad ginčo šalys nėra konkurentai, bet čia svarbu atkreipti dėmesį į ieškovei priklausančios „Volfas Engelman studijos“ veiklą. Atstovo įsitikinimu, šioje byloje taip pat keltinas klausimas, ar su nekilnojamojo turto įsigijimu kartu įgyjamos ir intelektinės nuosavybės teisės. Atstovo manymu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti, ar ginčo žymuo naudojamas komerciniais, ar ne, tikslais. Pačios atsakovės pozicija atsakymuose į ieškovės pretenzijas rodo, kad atsakovė ketina naudoti patalpas komercinei veiklai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės komplekse buvo organizuojamas komercinis renginys „Cirkuliacija“, nes buvo pardavinėjami bilietai, ginčo žymuo buvo naudojamas būtent to renginio populiarinimui. Pabrėžė, kad „Volfo“ asmenvardis yra išskirtinis, retai sutinkamas ir jeigu kiekvienas renginys bus reklamuojamas šiuo asmenvardžiu, tai pats žymuo praras išskirtinumą.
20. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas nurodė, kad atsakovė, investuodama į jai priklausantį kompleksą prisiėmė didelę naštą, nes komercinis panaudojimas, pelno gavimas tokio pobūdžio patalpose yra neįmanomas, tuo tarpu patalpų būklė reikalavo didelių investicijų. Atsakovė komplekse organizavo tik vieną renginį – nemokamą cirko festivalį, taigi negalima laikyti, kad turimose patalpose atsakovė vykdo komercinę veiklą. Pabrėžė, kad bent trys ieškovei priklausantys prekių ženklai neturi savyje žymens „Volfas“. Akcentavo, kad žinomiausias atsakovės turimo komplekso laikotarpis buvo siejamas su Volfų šeimos veiklos vykdymo laikotarpiu, pateikė Signatarų namų, prezidento Stulginskio namo ir kitus pavyzdžius. Teigė, kad ieškovei priklausančioje „Volfas Engelman studijoje“ organizuoti ir įvykę renginiai buvo skirti ieškovės reklamai, nesvarbu, kad tie renginiai buvo neatlygintiniai, tačiau jų pobūdis yra rinkodaros. Paklaustas, kam į renginį „Cirkuliacija“ buvo pardavinėjami bilietai, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė nėra ir nebuvo šio renginio vykdytoja, o bilietus į renginį pardavinėjo organizatorius, kuris yra kitas asmuo ir kuris paprašė, kad atsakovė leistų jos turimame komplekse šį renginį organizuoti. Atsakovės atstovas iš esmės laikėsi pozicijos, kad ieškovė šioje byloje iš esmės turėjo įrodyti atsakovės komercinės veiklos vykdymą turimame komplekse, taip pat turėjo įrodinėti iš šios veiklos atsakovės gaunamas pajamas, tačiau šių aplinkybių neįrodė.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
Faktinės bylos aplinkybės
21. Ieškovė AB „Volfas Engelman“ yra iš viso 77 grafinių bei žodinių prekių ženklų grupei priklausančių prekės ženklų, kuriuose dominuoja ieškovės alaus daryklos, įkurtos XIX a., įkūrėjų pavardės „Volfas“ ir „Engelman“, savininkė. Prekių ženklų grupės prekių ženklai registruoti 2004-2021 m. laikotarpiu. Ieškovei priklausančios prekių ženklų grupės prekių ženklai skirti 32, 33, 41, 43 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms ir paslaugoms žymėti: 32 klasė – alus; alaus kokteiliai; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai; Pilzeno alus; alaus kokteiliai; alaus misa; alus; apynių ekstraktai (alui daryti); daržovių sultys (gėrimai); esencijos (gėrimams gaminti); gaivieji alavijų gėrimai; gaivieji aperityvai; gaivieji gėrimai; gaivieji kokteiliai; gaivieji medaus gėrimai; gaivieji vaisių ekstraktai; gaivieji vaisių sulčių gėrimai; gazuotas vanduo; gazuoto vandens gaminimo preparatai; gazuotų gėrimų gaminimo milteliai; gazuotų gėrimų gaminimo pastilės; geriamas vanduo (buteliuose); gėrimų gaminimo preparatai; gira (gaivusis gėrimas); imbierinis alus; išrūgų gėrimai; izotoniniai (netonizuojantys) gėrimai; ličio vanduo (gaivusis gėrimas su ličio druskomis); likerių gaminimo preparatai; limonadai; migdolų pienas (gėrimas); mineralinio vandens gaminimo preparatai; mineralinis vanduo (gėrimas); misa; nealkoholinis alus; nealkoholiniai gėrimai; oršadas (migdolų pieno gėrimas); pomidorų sultys (gėrimas); salyklinė misa; salyklinis alus; sarsaparylius (gaivusis gėrimas); selteris; sidras (gaivieji gėrimai); sirupai (gėrimams); sirupai (limonadui); sodos vanduo; šerbetas (gėrimas); tiršti vaisių kokteiliai; vaisių nektarai (gaivieji); vaisių sultys; vandenys (gėrimai); vynuogių misa (nefermentuota); žemės riešutų pienas (gaivusis gėrimas); 33 klasė – sidras, kokteiliai; 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos; visos šios paslaugos, teikiamos alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, jų gamybos, degustavimo, edukacijos apie juos srityse; 43 klasė – aprūpinimas maistu ir gėrimais; asmeninio virėjo paslaugos; barų paslaugos; kavinių paslaugos; maisto puošimas; patarimai ir informacija apie maisto gaminimą; restoranų paslaugos; savitarnos restoranų paslaugos; užkandinių paslaugos.
22. Atsakovė UAB „Manjana“ 2021 m. gegužės 13 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo Bravoras“, skirto žymėti 36 klasės (bendradarbiavimo centrų (biurų) patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamas turtas); nekilnojamojo turto nuoma; gyvenamųjų patalpų nuoma; nekilnojamojo turto operacijos; nekilnojamojo turto tarpininkavimas; nekilnojamojo turto valdymas) ir 41 klasės (garso aparatūros nuoma; informacija apie poilsio ir pramogų renginius; koncertų rengimas ir vedimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramogų paslaugos; seminarų rengimas ir vedimas) paslaugoms, tačiau atšaukė paraišką. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo fabrikas“, skirto žymėti analogiškai 36 ir 41 klasės paslaugoms, registracijos, tačiau Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenimis, dėl šio prekių ženklo šiuo metu yra pareikštas protestas.
23. Bylos duomenimis atsakovė 2021 m. sausio 26 d. įregistravo domeną www.volfobravoras.lt ir www.volfo-bravoras.lt, o 2021 m. gegužės 12 d. pradėjo naudoti „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Volfo bravoras“. Dėl nurodyto 2021 m. gegužės 24 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė atsakė, kad „Volfo Bravoras“ žymenį ketina toliau naudoti įsigyto nekilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų žymėjimui bei nuomos ir renginių reklamai. 2021 m. birželio 2 d. ieškovė pateikė pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovė atsakė, kad žymenį sieja su istorine ir saugoma architektūrine kultūros vertybe bei, kad iki 2021 m. birželio 14 d. nebenaudos žymens. Bylos medžiaga atskleidžia, kad pateikusi paraišką kitam žodiniam prekių ženklui „Volfo fabrikas“ įregistruoti, atsakovė 2021 m. birželio 14 d. taip pat įregistravo domeną www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt bei pakeitė „Facebook“ paskyros pavadinimą į „Volfo fabrikas“. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė atsakovei dar vieną pretenziją, į kurią atsakovė atsakė, kad neketina nutraukti ginčo žymens „Volfo fabrikas“ naudojimo.
24. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu naudoti žymenį „Volfas“. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad esminis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs dėl teisės savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „Volfas“, ypač kiek tai susiję su atsakovei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir šiose patalpose vykstančių renginių, žymėjimu ginčijamu žymeniu.
Dėl Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų taikymo
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl uždraudimo naudotis žymeniu „Volfas“, kaip prekių ženklų grupės savininkės, teisių pažeidimo. Ieškovės tvirtinimu „Volfo“ prekių ženklų grupei priklausantys prekių ženklai turi reputaciją Lietuvos Respublikoje, o atsakovės naudojamas žymuo „Volfo fabrikas“ yra panašus į ieškovės prekių ženklus, todėl atsakovė nesąžiningai pasinaudoja ieškovės prekių ženklų grupei priklausančių prekių ženklų pranašumais ir kartu pažeidžia skiriamąjį minėtų ženklų požymį. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovės naudojamu žymeniu žymimos paslaugos yra panašios paslaugoms, kurioms ieškovės prekių ženklų grupė yra įregistruota, todėl egzistuoja tikimybė suklaidinti dalį visuomenės bei susieti atsakovės naudojamą žymenį su ieškovės prekių ženklų grupei priklausančiais ženklais.
26. Tokiu būdu ieškovė įrodinėja esant tiek Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, pagal kurią ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu, o taip pat Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą, pagal kurią ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.
27. Visų pirma vertinant, ar ieškovės prekių ženklų grupei priklausantys prekių ženklai turi reputaciją Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar prekių ženklas turi reputaciją vertinama pagal reikšmingų aplinkybių visumą, įskaitant ženklo atpažinimo atitinkamoje visuomenės dalyje lygį, ženklo naudojimo apimtį, trukmę ir geografines ribas, investicijas į jo populiarinimą ir kita (žr. pvz. Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalis 5 skirsnis. Gerą vardą turintys prekių ženklai; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-265-823/2017).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė Statistikos departamento duomenis apie jai priklausančios „Volfas Engelman“ prekių ženklų grupės pažymėtos alaus produkcijos pardavimą 2010-2020 m. laikotarpiu, kurie rodo, kad per dešimtmetį ieškovės užimama rinkos dalis padidėjo nuo 13 proc. iki 33 proc. Ieškovė taip pat pateikė UAB „ACNielsen Baltics“ surinktų statistinių duomenų suvestinę, pagal kurią ieškovės rinkos dalis alaus kategorijoje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 11,70 proc. iki 24,90 proc., o ieškovės prekių ženklų grupės prekių ženklais žymimos produkcijos pardavimai išaugo nuo 1,1 proc. iki 9,3 proc.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rinkos dalis, kurią užima siūlomos arba parduodamos ženklu pažymėtos prekės, ir ženklo užimama padėtis rinkoje yra vertingi rodikliai reputacijai vertinti, nes jie abu parodo atitinkamos visuomenės, kuri iš tikrųjų perka prekes, procentinę dalį ir padeda įvertinti ženklo sėkmingumą konkuruojančių prekių atžvilgiu. Todėl labai didelė rinkos dalis arba pirmavimas rinkoje dažniausiai bus tvirtas reputacijos rodiklis, ypač jei ir prekių ženklo žinomumo laipsnis yra pakankamai aukštas. Nuomonės apklausos ir rinkos tyrimai yra tinkamiausios įrodinėjimo priemonės suteikti informacijai apie ženklo žinomumo laipsnį, užimamą rinkos dalį ir padėtį rinkoje, palyginti su konkurentų prekėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-265-823/2017).
30. Šiuo konkrečiu atveju teismas pripažįsta, kad ieškovės prekių ženklų grupė yra susikūrusi gerą vardą bei atitinkamą reputaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aukščiau aptarti ieškovės pateikti duomenys patvirtina ieškovės teiginį, kad beveik kas dešimtas mažmeninėje rinkoje parduodamas alaus kategorijai priskirtinas gaminys yra pažymėtas ieškovės prekių ženklų grupei priklausančiu žymeniu, tuo tarpu ieškovės prekių ženklais žymimų alaus gaminių pardavimų statistika patvirtina, jog ieškovė yra vienas iš populiariausių vartotojų pasirinkimų. Visa tai leidžia spręsti, kad ieškovės investicijos, kurios byloje pateiktais duomenimis per pastarąjį dešimtmetį sudaro daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur, atliepia platų ieškovės prekių ženklų grupės žinomumą. Pažymėtina, kad reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų (žr., pvz., Protection against unfair competition. Analysis of the present world situation. WIPO, 1994).
31. Iš ginčo šalių procesinių dokumentų turinio pastebėtina, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimą, atitinkamai ginčija bylos šalių prekių ženklų panašumą ir neigia, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Pabrėžia, kad ieškovės prekių ženklų grupės dominuojantis elementas yra ne pavienis žodis „Volfas“, o žodžių junginys „Volfas Engelman“, todėl atsakovės žymens „Volfo fabrikas“ panašumas turėtų būti lyginamas ne su pavieniu žodžiu ,,Volfas“, o su ieškovės prekių ženklų grupės kompozicija, kurią sudaro žymuo „Volfas Engelman“. Savo ruožtu teismas iš esmės sutinka su šiuo atsakovės argumentu.
32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Dėl šios priežasties, būtina lyginti ir vertinti prekių ženklus, tokius, kokie jie yra įregistruoti, bendrą sukuriamą vizualinį įspūdį. 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies straipsnyje įtvirtintas principas, kad kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, o tai reiškia, kad apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks yra įregistruotas. Dėl to, kad vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių, būtina lyginti ir vertinti prekių ženklų, tokie, kokie jie yra įregistruoti, bendrą sukuriamą semantinį įspūdį, o ne analizuoti atskirus lyginamų prekių ženklų elementus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-881/2018).
33. Teismas, susipažinęs su ieškovei priklausančios prekių ženklų grupės prekių ženklais pastebi, kad ieškovei priklausančioje prekių ženklų grupėje iš esmės dominuoja būtent „Volfas Engelman“ žymuo: 72 iš 77 ieškovei priklausančių prekių ženklų (tiek grafinių, tiek žodinių) yra sudaryti iš žodžių junginio ,,Volfas Engelman“. Didžioji dalis žodinių ieškovės prekių ženklų (9 iš 14) susideda iš žodžių junginio ,,Volfas Engelman“.
34. Teismas taip pat atmeta ieškovės argumentą, kad asmenvardis „Volfas“ visuomet žymenyse yra vartojamas pirmas, dėl to vartotojo skaitomas pirmiausiai ir į jį koncentruojamas vartotojo dėmesys bei būtent šis žodis sukuria stipriausią įspūdį. Teismo nuomone, nors žodis „Volfas“ dėl savo pirmumo galėtų būti labiau skiriamasis elementas nei žodis „Engelman“, tačiau vien dėl šios priežasties elementas „Engelman“ netampa nereikšmingas. Suinteresuotai visuomenei (šiuo atveju Lietuvos visuomenei) kalbinio suvokimo prasme abi šios aludarių pavardės yra svetimos, ne lietuvių kalbos, elementai, taigi vien šių elementų išdėstymas prekių ženklų grupėje ar konkrečiuose prekių ženkluose nesudaro pagrindo pripažinti, kad „Volfas“ yra labiau skiriamasis elementas nei „Engelman“.
35. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad būtent žodinis elementas „Volfas“ ieškovės prekių ženklų grupėje, lyginant su žodiniu elementu „Engelman“ turi sąlyginai nedidelį skiriamąjį požymį, kurį iš dalies lemia ir aplinkybė, jog, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, šis pavienis žodinis žymuo yra naudojamas Lietuvos versle, pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų pavadinimuose (MB „Volfo baldai“ ir MB Volfo statyba). Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklų grupėje vyraujančiam žymeniui, susidedančiam iš elementų „Volfas Engelman“ būdinga didesnė skiriamoji galia ir būtent šio žymens dominavimas prekių ženklų grupėje lemia, jog vidutinis vartotojas ieškovės gaminius tikėtinai geriausiai atpažins būtent dėl pilno žymens.
36. Taigi šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad gerą vardą ir atitinkamą reputaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įgijęs būtent ieškovės žymuo „Volfas Engelman“ ir, atitinkamai, šiuo žymeniu paženklinti prekių ženklai. Teismo vertinimu pripažinus, kad „Volfas Engelman“ žymeniu pažymėti ieškovės prekių ženklai yra plačiai žinomi ir, tikėtina, kad vidutinis vartotojas ieškovės produkciją dėl „Volfas Engelman“ žymens dominavimo ieškovės prekių ženklų grupėje atpažįsta būtent pagal šį žymenį, darytina išvada, kad tai papildomai neišplečia ieškovės teisės, remiantis prekių ženklo žinomumo bei reputaciniais aspektais, ginti pusę prekių ženklo (t. y. tik pavienį žymenį „Volfas“). Spręstina, kad ieškovės prekių ženklų grupės reputacinio kriterijaus egzistavimą sukuria būtent pilnas žymuo „Volfas Engelman“, susidedantis iš abiejų istorinių aludarių pavardžių, todėl ieškovė, siekdama pasinaudoti Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ginant savo, kaip prekių ženklų grupės savininkės, teises, turėtų ginti visą reputaciją įgijusį prekių ženklą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“ nesąžiningai pasinaudojo ieškovės prekių ženklų grupės „Volfas Engelman“ pranašumais ir pažeidžia skiriamąjį prekių ženklų požymį.
37. Kita vertus, ieškovė savo, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą grindžia ir Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį, ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.
38. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju teismas pripažino, kad ieškovė, siekdama apginti visą savo prekių ženklų grupę, pasinaudodama reputaciniu kriterijumi, turėtų ginti visą prekių ženklų grupę išskiriantį žymenį „Volfas Engelman“, vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog ieškinyje įvardijami šie ieškovės registruoti žodiniai prekių ženklai: „Volfo alaus darykla”, „Volfas”, „I. B. Volfo alaus darykla”. Ieškovė, apibūdinama paminėtus prekių ženklus nurodė, kad dėl jų registracijos yra paskelta paraiška, tačiau teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenimis, pastebi, kad visi trys minėti paminėti prekių ženklai, kuriuose dominuoja elementas „Volfas“ buvo registruoti 2021 m. lapkričio 29 d.; visi trys žodiniai prekių ženklai yra registruoti 32 klasės (alus; nealkoholinis alus) bei 41 klasės (švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos) ir atrodo taip:
Volfo alaus darykla (Reg. Nr. 85758)
Volfas (Reg. Nr. 85780)
I. B. Volfo alaus darykla (Reg. Nr. 85788)
39. Nagrinėjamu atveju atsakovės prekių ženklas „Volfo fabrikas“ yra įregistruotas 41 klasės paslaugoms, kurios yra panašios į ieškovės prekių ženklų „Volfo alaus darykla”, „Volfas”, „I. B. Volfo alaus darykla” prekių ženklo registracijose nurodytas 41 klasės paslaugas, t. y. ginčo šalių žymenų registracijoje sutampa šios klasifikacijų kategorijos: „konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos. Nors atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus teigė, kad ieškovės organizuojami renginiai yra išimtinai susiję su alaus pramone: aludarių dienos paminėjimas, ieškovės įmonės jubiliejaus šventė, aludarių taurė ir kiti, tačiau teismas iš esmės nemato pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
40. Susipažinus su ieškovės oficialios interneto svetainės https://volfasengelman.lt/ skiltimi „Renginiai“ matyti, kad ieškovė, be atsakovės nurodytų renginių, susijusių su ieškovės tiesiogine veikla (alaus gaminių produkcijos gaminimu ir pardavimu, platinimu, reklama ir kita), be kita ko, prisidėjo prie renginio „ArtVilnius‘17“, kuris buvo organizuotas kongresų centre „Litexpo“ ir kuris skirtas meno kūrėjams. Šiame renginyje ieškovė įsteigė apdovanojimus, skyrė premijas. Pažymėtina, kad šioje byloje abiejų ginčo šalių akcentuotas atsakovei priklausančiame istoriniame komplekse 2021 m. birželio 6-13 d. surengtas renginys „Cirkuliacija“ taip pat buvo meninio pobūdžio renginys. Dar daugiau, ieškovė yra vienos iš populiariausių lietuviškosios „Youtube“ platformos pokalbių šou laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ viena iš pagrindinių rėmėjų. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2251-822/2020 (žr. 30 nutarties punktą), be to, iš internetinio tinklalapio https://kakava.lt/ duomenų matyti, kad ieškovė iki šiol remia minėtą renginį, nes laiko požiūriu pakankamai neseniai (2022 m. liepos 7 d.) vykusio renginio „Kitokie pasikalbėjimai“ rėmėja buvo ieškovė: „Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų“ rėmėjai – CBet.lt, Volfas Engelman ir Fantazijos.lt (žr. https://kakava.lt/renginys/kitokie-pasikalbejimai-su-roku-jokubaiciu/2592/6497).
41. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad abiems ginčo šalims savo vykdomoje veikloje, be kita ko, būdingas pramoginių/meninių/kultūrinių renginių organizavimas. Pažymėtina, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į atsakovei priklausančiame istoriniame komplekse vykusį renginį „Cirkuliacija“ buvo pardavinėjami bilietai, tačiau atsakovė nėra ir nebuvo šio renginio vykdytoja, o bilietus į renginį pardavinėjo organizatorius, tačiau teismo vertinimu atsakovė šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovės pateiktos momentinės ekrano nuotraukos iš socialiniame tinkle „Facebook“ esančios atsakovės paskyros patvirtina, kad į atsakovės komplekse vykusį 2021 m. birželio 6-13 d. renginį „Cirkuliacija“ iš tiesų buvo pardavinėjami bilietai, todėl spręstina, kad renginys buvo komercinio pobūdžio. Savo ruožtu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šio renginio komercinės naudos gavėjas buvo ne ji pati, o kitas asmuo.
42. Sprendžiant dėl ginčo žymenų panašumo, pažymėtina, kad Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau ir Metodiniai nurodymai) 2.2 punkte nurodoma, jog ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas, ir panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis. Bendrasis ženklų tapatumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali ženklus supainioti nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Turi būti lyginami sutampantys elementai, žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle. Pagal Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 2 ir 3 dalis, atsižvelgtina į ženklų stiprių ir silpnų elementų derinį; stipriems prekių ženklų elementams būdingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti nesukuria ženklų panašumo, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais.
43. Vertinant ginčo žymenų panašumą pastebėtina, kad atsakovės naudojamo žymens „Volfo fabrikas“ skiriamuoju elementu laikytinas žodinis elementas „Volfo“, tuo tarpu antrasis žodinis elementas „fabrikas“ yra bendrinis žodis, kuris apibūdina tam tikrą objektą. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad žodžio „fabrikas“ reikšmė yra „didelė mechanizuota pramonės įmonė“. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė byloje yra nurodžiusi, kad žymens elementą „Volfo“ sieja su istoriniu kompleksu, kuriame praeityje veiklą vystė alaus gamintojai pavarde ,,Volfas“, todėl manytina, kad ir atsakovė, pasirinkdama žymenį „Volfo fabrikas“ būtent „Volfo“ žodinį elementą laikė dominuojančiu, kaip susijusį su atsakovei priklausančiu kompleksu istorinėmis sąsajomis. Vertinant ieškovei priklausančius prekių ženklus „Volfo alaus darykla”, „Volfas” bei „I. B. Volfo alaus darykla” akivaizdžiai matyti, kad elementas „Volfas“ ar „Volfo“ yra vyraujantis ir, kaip nurodo ieškovė, yra susijęs su žymaus aludario pavarde. Abu dominuojantys ginčo šalių žymenų elementai fonetiniu požiūriu yra tapatūs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad du žymenys yra konceptualiai tapatūs arba panašūs, kai jie turi panašų arba analogišką semantinį turinį (Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimo Sab?l (C-251/95) 24 punktas). Šiame kontekste teismas sutinka su ieškove, kad žymens elementas „Volfo“ bendrinėje kalboje neturi jokios konkrečios reikšmės. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju tarpusavyje lygintinų ginčo žymenų dominuojantis elementas yra istorinis „Volfo“ giminės asmenvardis (pavardė) ir abi ginčo šalys, pasirinkdamos šį žodinį elementą savo žymenyse ir prekių ženkluose iš esmės jam suteikė tapačią semantinę prasmę ir susiejo jį būtent su „Volfo“ giminės aludariais, jų istorine reikšme. Visa tai suponuoja, kad semantiniu požiūriu lyginami žymenys turi didelį panašumo laipsnį.
44. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ginčo žymenys „Volfo fabrikas“ ir ieškovės prekių ženklai „Volfo alaus darykla”, „Volfas”, „I. B. Volfo alaus darykla” yra registruoti panašių paslaugų teikimui ir yra konceptualiai panašūs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, kad būtų konstatuota galimybė supainioti, pakanka, kad dėl ankstesnio prekių ženklo išsaugotos nepriklausomos išskirtinės pozicijos visuomenė manys, kad sudėtiniu žymeniu žymimas prekes arba paslaugas taip pat pagamino arba suteikė šio prekių ženklo savininkas (Teisingumo Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje C?120/04). Teismo vertinimu, tokia situacija, kai atsakovės komplekse vykstantys renginiai, kurie socialiniame tinkle „Facebook“ reklamuojami paskyroje, pavadintoje „Volfo fabrikas“, taip pat atsakovei naudojantis prekių ženklu „Volfo fabrikas“ bei domenais www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt, gali sukelti vartotojui įspūdį, kad tam tikrus atsakovės organizuojamus renginius plačiąja prasme, patenkančius į 41 klasės paslaugų apibrėžtį, organizuoja (remia) ieškovė ir tokiu būdu atsakovė pasinaudoja ieškovės, kaip verslo subjekto, įdirbiu bei žinomumu. Pabrėžtina, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ieškovės iniciatyva atlikto UAB „RAIT“ tyrimo duomenys, kad įvairiose amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir kitose grupėse apklausti respondentai iš esmės painioja ginčo šalių veiklą, kadangi tarp respondentų pasikartojo tokie atsakymai: „Volfas Engelman studijoje/fabrike, galima pamatyti kaip gaminamas Volfas Engelman alus. Galima paragauti įvairių rūšių alaus“, „Volfas tas pats žodis visose įmonėse, tai gali būti vieno savininko arba kaip vadina viena pagrindinė, o kitos dukterinės įmonės“, „Volfas Engelman - alaus prekinis ženklas. Volfas Engelman Studija - čia išbandomi nauji alaus skoniai. Volfo fabrikas - čia gaminamas alus“ ir pan., taip pat daug apklaustųjų nurodė, jog ginčo šalių žymenis sieja ta pati alaus darykla.
45. Aptariamu atveju nustačius visus reikalingus pažeidimo požymius pagal Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatomas prekių ženklų savininko teisių pažeidimas, kuris yra pagrindas teisių gynimo priemonėms taikyti, o šiuo konkrečiu atveju – tenkinti ieškovės reikalavimą ir uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo byloje 19 056,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą, žyminis mokestis, kitos išlaidos (už dokumentų vertimą, lingvistinę analizę, internetinę apklausą). Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. birželio 22 d. pažyma dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, 2022 m. gegužės 9 d. sąskaita-faktūra, 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra.
47. Ieškovė nurodė, kad byloje sumokėjo 88 Eur dydžio už ieškinį tenkantį mokėti žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovės. Ieškovė taip pat patyrė 79,74 Eur dokumentų vertimo išlaidų, kurios priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė 400 Eur išlaidų už lingvistinę ekspertizę bei 969 Eur už internetinę apklausą, kurios, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktu priteistinos iš atsakovės.
48. Ieškovė nurodo, kad iš viso patyrė iš viso 17 520,81 Eur atstovavimo išlaidų. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
49. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktos pažymos už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad už ieškinio parengimą ieškovė iš viso patyrė 6549,13 Eur (su PVM) išlaidų. Rekomendacijų 8.2. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į ieškinį surašytas 2022 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1598,10 Eur, taigi maksimali už ieškinį priteistina suma yra 3995,25 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą sumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga atsižvelgti į bylos sudėtingumą, ieškinio apimtį (36 puslapiai) ir paties procesinio dokumento išsamumą, kokybę, pasiruošimo tokiam procesiniam dokumentui parengti poreikį. Atsižvelgiant į tai, teismas mano esant tikslinga priteisti ieškovės naudai visą už ieškinį nurodytą sumą.
50. Pagal Rekomendacijų 8.3. punktą, už dubliką, tripliką priteistinas dydis yra 1,5. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, už dubliko parengimą ji patyrė 3862,93 Eur (su PVM) išlaidų, dublikas parengtas 2022 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1679,30 Eur, taigi maksimali už ieškinį priteistina suma yra 2518,95 Eur, todėl ieškovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą sumą. Teismo vertinimu, aptariamu atveju atitinkamai reikia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, dubliko apimtį (26 puslapiai) ir paties procesinio dokumento kokybę, pasiruošimo tokiam procesiniam dokumentui parengti poreikį. Atsižvelgiant į tai, teismas mano esant tikslinga priteisti ieškovės naudai visą už dubliką nurodytą sumą.
51. Ieškovės pateiktais duomenimis, už rengimąsi ir atstovavimą teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 22 d., ieškovė patyrė 1361,25 Eur (su PVM) išlaidų. Aptariamas teismo posėdis truko 2 val. 50 min., tuo tarpu Rekomendacijų 9 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas dydis yra 0,1. 2021 m. mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. IV ketvirtį buvo 1679,30 Eur, todėl laikytina, kad teismo posėdis truko 3 val., taigi pagal Rekomendacijas už teismo posėdį priteistina suma yra 503,79 Eur. Pažymėtina, kad įvertinus ieškovės atstovo nurodomą pasiruošimo teismo posėdžiui laiką (7,5 val.) bei už dalyvavimą teismo posėdyje priteistiną sumą, spręstina, kad ieškovės prašoma suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina ieškovei.
52. Ieškovės pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje taip pat nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas papildomai sudaro (be PVM): kliento pateiktos informacijos dėl investicijų į Volfas Engelman prekių ženklą analizė ir susiję konsultacijos rengiant ieškinį (65 Eur), vaizdo konferencija su klientu, aptariant strateginius klausimus ir derinant tolimesnius veiksmus dėl atsakovės neteisėto žymens naudojimo (617,50 Eur), kliento statistinės informacijos apie salyklinio alaus pardavimo kiekius analizė, palyginamųjų diagramų rengimas (225 Eur), teismo 2022 m. kovo 25 d. nutarties analizė ir kliento informavimas (75 Eur), atsakovės prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo analizė (75 Eur), atsiliepimo į ieškinį analizė (120 Eur), atsiliepimo analizė ir kliento informavimas (487,50 Eur), prašymo dėl informacijos suteikimo rengimas ir pateikimo Kultūros paveldo departamentui (225 Eur), informacijos lingvistinės analizės atlikimui rinkimas (262,50 Eur), prašymo dėl lingvistinės ekspertizės rengimas (40 Eur, 375 Eur), prašymo dėl procesinio termino dublikui pateikti pratęsimo parengimas ir pateikimas teismui (262,50 Eur), organizacinių klausimų, susijusių su vartotojų tyrimu, sprendimas (37,50 Eur, 75 Eur), specialisto išvados dėl teksto supratimo analizė (187,50 Eur), Kultūros paveldo departamento suteiktos informacijos analizė (37,50 Eur), UAB „RAIT“ tyrimo analizė, diagramų rengimas (80 Eur, 262,50 Eur), atsakovės prašymo dėl termino triplikui pateikti pratęsimo analizė (37,50 Eur), tripliko analizė ir kliento informavimas (200 Eur, 337,50 Eur), teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties analizė ir kliento konsultavimas (75 Eur), atsakovės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo analizė (337,50 Eur, 40 Eur), atsakovės pateiktos nuomonės dėl teisminės mediacijos ir teismo posėdžių formos analizė, kliento kunsultavimas (75 Eur), ieškovės nuomonės dėl teisminės mediacijos ir teismo posėdžių formos rengimas ir pateikimas teismui (262,50 Eur, 80 Eur).
53. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
54. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, nurodytos šio sprendimo 52 punkte, yra tik iš dalies pagrįstos ir protingos. Teismo vertinimu, išlaidos už ieškovės investicijų analizę, vaizdo konferencijos su klientu, kliento statistinės informacijos analizė, yra kokybiško procesinio dokumento parengimui reikalingi veiksmai, tačiau šie veiksmai atsispindi ieškinio turinyje ir yra sudėtinė išlaidų už ieškinio parengimą dalis, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovo pastangos teismo įvertintos priteisiant didesnę, nei pagal Rekomendacijas, išlaidų iš ieškinį sumą, aptartos išlaidos nepriteistinos. Teismas laiko visiškai nepagrįstomis ir perteklinėmis ieškovės nurodomas išlaidas už teismo 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. birželio 7 d. nutarčių analizę, atsakovės prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo analizę, atsiliepimo analizę, atsakovės prašymo dėl termino triplikui pateikti pratęsimo analizę, tripliko analizę, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo analizę ir atsakovės pateiktos nuomonės dėl teisminės mediacijos ir teismo posėdžių formos analizę, UAB „RAIT“ tyrimo analizę, diagramų rengimą, Kultūros paveldo departamento suteiktos informacijos analizę, specialisto išvados dėl teksto supratimo analizę. Pažymėtina, kad visos šios išlaidos susiję su dubliko parengimu arba skirtos ieškovės ruošimuisi teismo posėdžiui ir atstovavimui jame, tuo tarpu su minėtų procesinių veiksmų atlikimu susiję išlaidos ieškovei jau priteistos.
55. Ieškovės nurodytos išlaidos už prašymo dėl informacijos suteikimo rengimą ir pateikimą Kultūros paveldo departamentui, informacijos lingvistinės analizės atlikimui rinkimas, prašymo dėl lingvistinės ekspertizės rengimas, prašymo dėl procesinio termino dublikui pateikti pratęsimo parengimas ir pateikimas teismui, organizacinių klausimų, susijusių su vartotojų tyrimu, sprendimas, ieškovės nuomonės dėl teisminės mediacijos ir teismo posėdžių formos rengimas ir pateikimas teismui laikytinos reikalingomis išlaidomis renkant įrodymus, teikiant teismui procesinius prašymus, todėl ieškovei priteistinos (1960,20 Eur su PVM).
56. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 13 733,51 Eur, taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 15 190,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ieškinį tenkinti.
Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manjana“ komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Volfas Engelman“, juridinio asmens kodas 133990589, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“, juridinio asmens kodas 134382579, 15 190,51 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė