Civilinė byla Nr. 2-22821-454/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18398-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant pareiškėjo V. D. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Rimkevičienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. D., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašė pratęsti terminą palikimui priimti; nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad mirusiojo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti paveldėjimo tikslu.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas D. D.. Tėvui D. D. iki mirties priklausė piniginės lėšos banko sąskaitoje. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jį išduoti buvo atsisakyta, nes tėvo deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Pareiškėjo tėvas 2010 m. buvo išvykęs į Norvegiją dirbti ir deklaravęs savo išvykimą, tačiau 2012 m. grįžo į Lietuvą ir iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Notarui atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą 2014-10-03 baigėsi terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti pratęstas.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. D. (9, b.l.), jis buvo pareiškėjo tėvas (8, b. l.). Pareiškėjo tėvai išsituokę (18-18, b. l.). D. D. 2015-05-18 deklaravęs išvykimą į Norvegiją (10, b.l.).

LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali praleistą CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenustatyta kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. CPK 576 str. 1 d. nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai patvirtinantys aplinkybes praleistam terminui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes tėvo deklaruota gyvenamoji vieta buvo užsienyje. Šią aplinkybę patvirtino 2014-08-11 pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-2053 (10, b.l.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo po D. D. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas atidus, sąžiningas ir rūpestingas, ėmė aktyviai ginti savo teises, tučtuojau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino pratęsimo. Teismas, taip pat, konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjo, kaip testamentinio įpėdinio teisės priimti palikimą (CK 5.15 str.). Todėl pareiškėjo nurodytos priežastys dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, nes jo galimybės priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo apribota, ir terminas pratęstinas.

LR CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (LR CK 2.12 str.). Iš pateiktų laiškų matyti, kad 2012-08-20, 2013-10-31 laiškai iš Norvegijos mirusiajam D. D. buvo siunčiamas adresu – (duomenys neskelbtini) (11, 13-16, b.l.). Kauno apylinkės teismo 2013-01-24 sprendime D. D. gyvenamoji vieta, taip pat nurodyta – (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos tėvui iki mirties gyvenus (duomenys neskelbtini), laikytina, kad palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.4 str., 1 d., 2 d. 1 p., 4 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog mirusiojo D. D. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismo patirtos pašto išlaidos – 5,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis LR CPK 290, 291, 448  str., str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjui V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad mirusio D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.