Administracinė byla Nr. A2.6.-11518-369/2013

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10847-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 45.4.3.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

                   Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

M. B. 2013 m. rugpjūčio 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013-08-27, 15.20 val. adresu A.Gustaičio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį Dacia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų bei nurodyta, kad tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 5 d.

Paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo M. B. nurodė, jog jis vairavo neapsvaigęs, jis nevartoja jokių narkotikų.

Iš policijos pareigūnų G. T. ir V. P. 2013-08-27 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 15.20 val., A.Gustaičio g. 1, Vilniuje, pamatė iš aikštelės išvažiuojantį automobilį Dacia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo pastebėtas tarptautinio oro uosto atvykimo salėje, kai pastebėjo vairuotoją, jo elgesys buvo neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje, matėsi susijaudinęs. G. T. sustabdė automobilį ir nurodė, jog vairuotojas bendraudamas į pateiktus klausimus atsakinėjo nerišliai, akių vyzdžiai buvo susitraukę, matėsi kaip keičiasi jo elgsena, kalbėdamas ramiai, greitai susijaudindavo, virpėdavo rankos, vairuotojas paaiškino, jog nebevartoja narkotikų, nors anksčiau vartodavo kiekvieną dieną (b.l. 5, 6).

Iš Specialisto išvados Nr. T-N 1758/13(01) nustatyta, jog M. B. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, etilo alkoholio nerasta (b.l. 3).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1212 išvadose nurodyta, jog M. B. blaivus (b.l. 4).

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, po to nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros prieš tai žodžiu paaiškinę atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1212 nurodyta, jog M. B. (alkoholio nustatymas iškvepiamame ore: iš uoslės – nesijaučia; elgsena – susijaudinęs dėl sulaikymo; kalba – aiškiai, tiksliai; eisena – tiesiai, laikosi krypties, vyzdžiai - simetriški,) (b.l. 4). Specialisto išvadoje nustatyta, kad M. B. opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, etilo alkoholio nerasta. Gydytoja J. A. įvertinusi M. B. būklės požymius ir specialisto išvados rezultatus, konstatavo, kad M. B. yra blaivus.

Teismas pažymi tai, jog ATPK 126 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą apsvaigusiems nuo narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas atsižvelgia į tai, jog M. B. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, etilo alkoholio nerasta. Taip pat teismui nebuvo pateikta duomenų, jog M. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo vaistų be gydytojo paskyrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, negalima pašalinti abejonių, jog M. B. vairavo automobilį Dacia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog M. B. nurodė, jog narkotinių medžiagų nebevartoja, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais M. B. parodymais, nes jie nėra paneigti kitais byloje ištirtais įrodymais. Teismas konstatuoja, jog visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu, negalima padaryti išvados, jog M. B. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 126 str. 5 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių M. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymo, administracinės bylos teisena M. B. nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR ATPK 286 str. - 287 str., teismas

n u t a r ė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 5 d. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              Ovidijus Ramanauskas