Civilinė byla Nr. 2-13132-910/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44778-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.6.2; 2.5.1.3.6; 2.5.26; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo PROTRANS Sp. z o. o. ieškinį atsakovui UAB „Magneta cargo“ dėl vežimo užmokesčio priteisimo,
n u s t a t ė :
2015-12-19 pareiškimu kreditorius PROTRANS Sp. z o. o. prašė išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko UAB „Magneta Cargo“ 1600 Eur nesumokėto vežimo užmokesčio, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 įsakymu pareiškimas buvo patenkintas (b. l. 23).
2016-01-29 skolininkas UAB „Magneta Cargo“ pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, kuriuose nurodė, kad už krovinio pervežimą nesumokėjo, nes krovinys buvo pristatytas pažeistas. Dėl to krovinio gavėjas pareiškėjo skolininkui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 28-29).
Teismui priėmus skolininko prieštaravimus, ieškovas 2016-02-24 pareiškė ieškinį dėl 1600 Eur nesumokėto vežimo užmokesčio, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, 151 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, skolos administravimo išlaidas bei dokumentų vertimus teismui ir 53 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Magneta Cargo“ (b. l. 35-37).
Ieškinyje nurodyta, kad PROTRANS Sp. z o. o. ir atsakovas UAB „Magneta Cargo“ 2014-07-24 sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. M-084/30/14 dėl krovinio vežimo iš Lenkijos į Rusiją. Ieškovo teigimu, jis įvykdė prievolę ir pervežė krovinius bei pateikė atsakovui 2014-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą 1600 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2014-09-18, tačiau atsakovas UAB „Magneta cargo“ už suteiktas paslaugas neapmokėjo.
Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2015-10-20 kreipėsi į tarptautinę skolų išieškojimo kompaniją dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, dėl ko patyrė 151 Eur nuostolių.
Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju pervežimas buvo vykdomas kelių transporto priemonėmis už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų šalių teritorijose, o abi ginčo šalys yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) narės. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų, taikant šią Konvenciją, prarandama po vienerių metų.
Atsakovo teigimu, pervežimo užsakymas krovinio gabenimui tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas 2014-07-24, todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis dėl senaties termino pradžios, senaties terminas prasidėjo 2014-10-25. 2015-10-22 ieškovo atstovas pateikė atsakovui pranešimą dėl įsiskolinimo, kuris gali būti laikytinas vežėjo pretenzija, todėl senaties termino eiga buvo pristabdyta CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, 2015-10-26 ieškovo atstovui išsiuntė rašytinį atsakymą į minėtą pranešimą, kuriame išdėstė nesutikimo su pareikštu reikalavimu motyvus, todėl senaties termino eiga, pasak atsakovo, buvo atnaujinta. Atsakovo teigimu, senaties terminas buvo pristabdytas tik 4 dienoms ir suėjo 2015-10-29. Ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas tik 2015-12-19, t. y. jau suėjus CMR konvencijoje numatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui, todėl, vadovaujantis CK 1.131 straipsniu, ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovo taip pat pažymėta, kad ieškovo prašomos priteisti 151 Eur skolos administravimo ir dokumentų vertimo išlaidos negali būti atlyginamos. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad šioje byloje ieškovą atstovauja įmonės teisininkas, kuris nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl šiuo atveju ieškovo nurodytos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei skolos administravimo išlaidos nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimą priteisti vežimo užmokestį už atsakovui suteiktas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas, papildomai prašė atnaujinti vienerių metų senaties terminą.
Atsakovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2014-07-24 krovinio vežimo sutartį Nr. M-084/30 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos į Rusiją, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti, t. y sumokėti 1600 Eur vežimo kainą per 30 dienų po nurodytų dokumentų originalų gavimo (b. l. 44-46).
Krovinio pagal Sutartį pervežimo faktą patvirtina ieškovo pateikta CMR važtaraščio, kurio 24 grafoje yra krovinio gavėjo parašas ir antspaudas apie krovinio gavimą, kopija (b. l. 47-48).
Ieškovas išrašė atsakovui 2014-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 74/07/14, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 1600 Eur iki 2014-09-18 (b. l. 49-50).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nepateikė įrodymų, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą-faktūrą.
Nesutikimą su ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovas grindžia iš esmės dviem pagrindais: pirma, kad krovinys buvo pristatytas sugadintas, todėl ieškovo įmonei pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą priklausantis mokėjimas buvo įskaitytas, siekiant padengti vežimo metu vežėjo padarytą žalą; antra, ieškovas praleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prarado teisę reikšti ieškinį dėl vežimo užmokesčio priteisimo.
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir ginčui išspręsti taikytinos teisės
Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys sudarė sutartį dėl tarptautinio krovinių pervežimo, tai, kad krovinys vežtas kelių transporto priemone, buvo vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinio išsiuntimo, tiek jo gavimo vietos valstybės yra CMR Konvencijos narės, sprendžiant šalių ginčą, tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR Konvencijos, taikytinos šios Konvencijos normos (CMR Konvencijos 1 straipsnis). Klausimams, kurie nereglamentuojami CMR konvencijos, nagrinėjamu atveju taikytina sutarties šalių pasirinkta teisė – ginčo šalys sudarytoje vežimo sutartyje susitarė jų santykiams, be tarptautinės CMR konvencijos, taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus (b. l. 44-46).
Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo vežimo užmokestį spręstina pagal ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę.
Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį nagrinėtinas vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais ieškinio senaties termino sustabdymą, nutraukimą, atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; kt.).
Dėl užsakovo pareigos sumokėti vežimo užmokestį
Byloje surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, kaip vežėjas, įvykdė savo sutartines prievoles pagal ieškinyje įvardytą vežimo sutartį, t. y. pervežė atsakovo užsakytus krovinius, perdavė juos gavėjui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Minėta, kad krovinio pagal aptariamą Sutartį pervežimo faktą, be kita ko, patvirtina CMR važtaraščio 24 grafoje esantis krovinio gavėjo parašas ir antspaudas apie krovinio gavimą (b. l. 47-48).
Ieškovui pervežus atsakovo užsakytą krovinį, atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
Ginčo šalių sudarytoje vežimo sutartyje nustatyta, kad pervežimo kaina sumokama per 30 dienų po dviejų CMR originalų, PVM sąskaitos-faktūros bei EX1 gavimo.
Minėta, atsakovas nesutikimą su ieškiniu, be kita ko, grindžia tuo, kad jam neatsirado pareiga mokėti Sutartyje nurodytą pervežimo kainą, nes ieškovo įmonei pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą priklausantis mokėjimas buvo įskaitytas, siekiant padengti vežimo metu vežėjo padarytą žalą, pristačius sugadintą krovinį.
Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta tokios atsakovo pozicijos. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CMR važtaraštyje nėra jokių įrašų, kad pristatytas krovinys buvo pažeistas, atsakovas nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog ieškovas netinkamai suteikė krovinio pervežimo paslaugas, t. y. kad krovinys buvo sugadintas (CPK 12, 178 straipsniai).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, atsakovui vengiant atsiskaityti už ieškovo suteiktas vežimo paslaugas, ieškovui išsiuntus atsakovui 2015-10-22 pranešimą dėl įsiskolinimo (b. l. 51-54), 2015-10-26 atsakyme į pranešimus dėl įsiskolinimo atsakovas nurodė, kad trys sąskaitos nebuvo apmokėtos, nes pagal jas priklausantys mokėjimai buvo įskaityti, siekiant padengti vežėjo padarytą žalą pervežant krovinį (b. l. 55).
Teismo proceso metu atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pranešė ir kada pranešė ieškovui apie įskaitymus, kokio dydžio nuostoliai patirti, nuostolių faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
Atsakovas į bylą pateikė 2014-11-19 Atsiskaitymų balansą (b. l. 72-73), tačiau jis pasirašytas tik atsakovo vadovės, ieškovo atstovo parašo nėra. Be to, byloje nėra įrodymų, kada, kokiu būdu šis Atsiskaitymų balansas buvo pateiktas ieškovui pasirašyti, dėl kokių priežasčių jis nepasirašytas, be to, kodėl atsakovas, 2014-11-19 Atsiskaitymų balanse nurodęs, jog ieškovas yra skolingas net 5241,50 Eur, nereikalavo iš ieškovo nurodytos skolos.
Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas jo paties vienašališkai parengtas Atsiskaitymų balansas nėra pakankamas įrodymas atsakovo pozicijai, kuria grindžiamas atsisakymas mokėti vežimo užmokestį ieškovui, įrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad atsakovo atstovai nedalyvavo teismo posėdžiuose ir neteikė paaiškinimų teismui, tuo tarpu ieškovo atstovas kategoriškai neigė, kad iki šios civilinės bylos nagrinėjimo buvo gavęs atsakovo pateiktą 2014-11-19 Atsiskaitymų balansą.
Esant tokiems bylos duomenims, atsakovo pozicija, kad už pervežimą ieškovui nesumokėta dėl sugadinto krovinio, atmestina kaip visiškai nepagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, taip pat CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, be to, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškinyje įvardytą sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vežimo užmokestį, iš viso – 1600 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis).
Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas iš esmės rėmėsi tuo, kad ieškovas praleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prarado teisę reikalauti vežimo užmokesčio pagal ieškinyje nurodytą vežimo sutartį.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjams, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, taip pat kitiems ieškiniams, taikant Konvenciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Diena, kurią prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma.
Šalių Sutartis buvo sudaryta 2014-07-24, taigi ieškinio senatis prasidėjo 2014-10-25.
Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą ieškinio senaties terminas sustabdomas pareiškus vežėjui pretenziją raštu.
Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminą sustabdė 2015-10-22 ieškovo pretenzija atsakovui. Tačiau, atsakovui pateikus 2015-10-26 atsakymą, ieškinio senaties terminas ėjo toliau.
Vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2015-10-29.
Į teismą su reikalavimu priteisti skolą teismo įsakymo išdavimo tvarka ieškovas kreipėsi 2015-12-22, t. y. beveik du mėnesius praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Kartu pažymėtina tai, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas, jeigu teismas konkrečiu atveju nustato, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje iš esmės pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu bus taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, be to, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, remdamasis tyčiniais atsakovo veiksmais.
Nagrinėjamu atveju, vertinant priežastis, dėl kurių ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, atsižvelgtina į tai, kad ir iki ginčo krovinio pervežimo šalis siejo bendradarbiavimo pervežant krovinius santykiai, buvo atsiradęs tarpusavio pasitikėjimas. Atsakovui nesumokant už pervežimą, ieškovas bandė išieškoti skolą ne teismo tvarka: kreipėsi į tarptautinę skolų išieškojimo bendrovę, kuri 2015-10-22 siuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas yra užsienio valstybės įmonė, taigi jam sudėtingiau kreiptis teisinės gynybos Lietuvoje. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju praleistas nedaug.
Įvertinus šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo praleistu ieškinio senaties terminu, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl priežasčių, pripažintinų svarbiomis, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Apibendrinant išdėstytus motyvus, atnaujinus ieškovo praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1600 Eur už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų
Ieškovas taip pat prašo priteisti 151 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, skolos administravimo išlaidas bei dokumentų vertimus teismui, kurias grindžia prie ieškinio pridėta skolų išieškojimo įmonės Multi-Connect Sp. z o. o. 2015-10-22 PVM sąskaita-faktūra (b. l. 57-58).
Atsakovas nesutinka su prašomomis priteisti 151 Eur išlaidomis, teigdamas, kad šios išlaidos nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad 151 Eur ieškovo patirtos išlaidos yra ne bylinėjimosi išlaidos, bet nuostoliai, patirti ieškovo siekiant skolos išieškojimo ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktos vertimo paslaugos, atsakovui siųstas raginimas, todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįsti ir atlygintini ieškovui CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.
CMR konvencijos 27 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos, priteistinos iš vežėjo. Šiuo atveju procesinių palūkanų prašo vežėjas iš siuntėjo, todėl CMR 27 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra privatus juridinis asmuo, iš jo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1751 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 53 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje vykusio teismo proceso valstybė patyrė 6,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
patenkinti ieškovo Lenkijos įmonės PROTRANS Sp. z o. o. (PVM mokėtojo kodas PL9462574734) ieškinį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Magneta Cargo“ (juridinio asmens kodas 303008464) ieškovo įmonės PROTRANS Sp. z o. o. (PVM mokėtojo kodas PL9462574734) naudai 1600 Eur vežimo mokesčio skolos, 151 Eur nuostolių dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka, iš viso – 1751 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1751 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Magneta Cargo“ (juridinio asmens kodas 303008464) 6,18 Eur (šešis eurus 18 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė