Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-382/2015
Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00208-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teisėjų Lino Pauliukėno, Daliaus Jocio,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,
nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 19 d., apie 22.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), plyta išdaužė N. V. priklausančio pastato lango stiklo paketą, padarydamas nukentėjusiajai N. V. tris šimtus penkiasdešimt litų turtinę žalą.
Be to, jis 2014 m. kovo 19 d., apie 22.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, įsibrovė pro išdaužtą langą į N. V. priklausančiame pastate esančią UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvę „duomenys neskelbtini“ ir iš jos pagalbinių patalpų pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – 3 dėžes įvairių rūšių cigarečių, t. y.: 10 pakelių cigarečių „Marlboro Red“, kurių vertė 98 Lt, 10 pakelių cigarečių „Marlboro Flavor Plus“, kurių vertė 98 Lt, 60 pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“ kurių vertė 588 Lt, 10 pakelių cigarečių „Marlboro Gold Touch 4“, kurių vertė 93 Lt, 10 pakelių cigarečių „Marlboro Silver Gold“, kurių vertė 98 Lt, 10 pakelių cigarečių „L&M Bluesoft“, kurių vertė 85 Lt, 30 pakelių cigarečių „L&M Blue“, kurių vertė 267 Lt, 50 pakelių cigarečių „L&M Silver Blue“, kurių vertė 534 Lt, 30 pakelių cigarečių „L&M Soft Silver Blue”, kurių vertė 255 Lt, 10 pakelių cigarečių „L&M Tune 100”, kurių vertė 89 Lt, 20 pakelių cigarečių „Chester Field Blue“, kurių vertė 156 Lt, 10 pakelių cigarečių „Chester Field Silver“, kurių vertė 78 Lt, 10 pakelių cigarečių „Chester Field Naked Soft“, kurių vertė 76 Lt, 40 pakelių cigarečių „Bond Street Classic“, kurių vertė 304 Lt, 50 pakelių cigarečių „Bond Street Special“, kurių vertė 380 Lt, 30 pakelių cigarečių „Bondstreet Fine“, kurių vertė 304 Lt, 60 pakelių cigarečių „Bond Street Silver Superslim“, kurių vertė 468 Lt, 10 pakelių cigarečių „Bond Street Mint Superslim“, kurių vertė 78 Lt, 60 pakelių cigarečių „Philips Morisred“, kurių vertė 456 Lt, 60 pakelių cigarečių „Philips Morisroyal“, kurių vertė 444 Lt, 60 pakelių cigarečių „Philips Morissilver“, kurių vertė 444 Lt, 30 pakelių cigarilių „Partner“, kurių vertė 188,70 Lt, 10 pakelių cigarečių „LD Blue“, kurių vertė 76 Lt, 20 pakelių cigarečių „LD Red“, kurių vertė 152 Lt, 10 pakelių cigarečių „Wall Street Blue“, kurių vertė 76 Lt, 10 pakelių cigarečių „Wall Street Silver“, kurių vertė 76 Lt, 10 pakelių cigarečių „Wall Streetred“, kurių vertė 76 Lt, 10 pakelių cigarečių „LD Silver“, kurių vertė 76 Lt, 10 pakelių cigarečių „Winston Clasic“, kurių vertė 89 Lt, 10 pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių vertė 69,60 Lt, 20 pakelių cigarečių „Winston Silver“, kurių vertė 178 Lt, 10 pakelių cigarečių „Kent Surround“, kurių vertė 98 Lt. Iš viso R. L. pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ turto, kurio vertė 6548,30 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi tik liudytojų parodymais. Apelianto teigimu, liudytoja O. P. negalėjo nurodyti, kiek tiksliai buvo pavogta cigarečių, nes neatsimena. Liudytojas A. B. taip pat jį apšmeižė, kadangi išsigalvojo, jog su juo nusikaltimo padarymo metu buvo dar keli asmenys, nors jie nėra nustatyti. Be to, šis liudytojas negalėjo jo sekti ir taip greitai apsirengti, kaip jis tvirtina.
Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu iš esmės prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis deklaratyviai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. kaltė nuosprendžio priėmimo metu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį buvo visiškai įrodyta.
Apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas, jį pripažindamas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jo kaltę grindė tik neteisingais liudytojų parodymais, yra deklaratyvūs bei neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu dėl svetimo turto vagystės įsibrovus į patalpą. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – paties nuteistojo, liudytojų – A. B., R. B., O. P. parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, inventorizacijos trūkumo aktu ir juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, minėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. L. pagrobto turto vertė sudaro 6548,30 litų, o apelianto teiginys, jog pagrobta buvo mažesnė turto dalis nei nurodyta kaltinime, yra motyvuotai paneigtas byloje ištirtais įrodymais, t. y. inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, liudytojos A. P. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nėra teisinio pagrindo.
Skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas ir už tai, kad plyta išdaužė N. V. priklausančio pastato lango stiklo paketą, padarydamas nukentėjusiajai 350 litų turtinę žalą. Dėl šios nusikalstamos veikos R. L. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, R. L. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį, tačiau 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi šiuo atveju nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) sumos. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio redakcija yra švelnesnė ir lengvina padėtį nuteistajam, todėl turi būti taikoma R. L. padarytai nusikalstamai veikai, kuri kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Kadangi R. L. sugadino svetimo turto už 350 litų (101,37 Eur), atsižvelgiant į pasikeitusią baudžiamojo įstatymo redakciją, nuteistojo padaryta žala neviršija 3 MGL, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį R. L. išnyksta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai pritaikius sprendimo priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiais įrodymais patikimai nustatyta, kad R. L. tyčia sugadino N. V. priklausantį 350 litų vertės turtą ir šie R. L. veiksmai turi ATPK 503 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl atitinkamų Institucijų turi būti nuspręsta dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Dėl R. L. paskirtos bausmės
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas R. L. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme yra recidyvistas, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas R. L. už BK 178 straipsnio 2 dalies padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Todėl tokią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir neteisingą nėra jokio pagrindo.
Visi anksčiau aptarti duomenys tik patvirtina, kad R. L. linkęs nuolat nusikalsti, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pakeisti savo elgesio, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu, o jo padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir nuteistajam R. L. paskyrė teisingą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš nuteistojo valstybei priteisti 23,16 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą R. L. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. L. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: R. L. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paliekant nuosprendžiu paskirtą galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš R. L. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 23,16 Eur (79,97 Lt) atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas Pocius
Teisėjai Linas Pauliukėnas
Dalius Jocys