Civilinė byla Nr. e2A-791-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02458-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.6; 3.3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 110 261,52 Eur (iš jų 2 572 405 Eur pagrindinės skolos ir 537 856,52 Eur kompensuojamųjų palūkanų) dydžio įsiskolinimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovės nemokumo administratorė UAB „Ius Positivum“ (toliau – ir nemokumo administratorė), įvertinusi viešai prieinamą informaciją apie BUAB „Serneta“, nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2005 m. spalio 19 d. buvo sudaryta buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo už 72 405 Eur (250 000 Lt) parduoti atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
3. UAB „Acumen“, ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu: pardavėja UAB „Acumen“ įsipareigojo už 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) parduoti atsakovei priklausantį nuosavybės teise akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui įkeistą turtą – parduotuvę su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos paviljonus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeistus kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); o ieškovė įsipareigojo už 9 982 999,30 Eur (34 469 300 Lt) parduoti atsakovei šį ieškovei nuosavybės teise priklausantį AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus įkeistus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sandėlį su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistus kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeistus kitus statinius – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įkeistus kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę b1, b2, b3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistus kitus inžinerinius statinius (tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vaistinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), lošimo aparatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sargų pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeistus kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
4. Nemokumo administratorė, atlikusi visų ieškovės vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų analizę, nustatė, kad Sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovė neatliko jokių mokėjimų, o Sutarties Nr. 2 pagrindu atsakovė su ieškove atsiskaitė iš dalies, tačiau likusios kainos dalies pagal Sutartį Nr. 2, t. y. 2 500 000 Eur (8 632 000 Lt), kurią turėjo sumokėti iki 2014 m. liepos 1 d., atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi.
5. Nurodė, kad atsakovei buvo išsiųsti raginimai pateikti tinkamą atsiskaitymą pagrindžiančius įrodymus arba, nesant tinkamai įvykdytai pareigai, atsiskaityti. Atsakovė į raginimus nesureagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 572 405 Eur skolos, 537 856,52 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 3 110 261,52 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės skolos pagal 2005 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 1) ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 2), t. y. byloje keliamas sutartinės teisinės atsakomybės klausimas atsakovei (ne)tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti už įgytą nekilnojamąjį turtą.
8. Teismas pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog šalys būtų notariškai keitę ginčo sutarčių sąlygas, todėl šalių prievolės bei jų (ne)tinkamas vykdymas vertintini pagal Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 apibrėžtus įsipareigojimus.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškovės įsipareigojimų (parduoti nekilnojamuosius daiktus) pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 tinkamo įvykdymo.
10. Teismas pažymėjo, kad iš esmės ginčas byloje kilęs dėl atsakovės atsiskaitymo pagal Sutartį Nr. 1 (visa apimtimi, t. y. dėl 72 405 Eur skolos), ir atsiskaitymo pagal Sutarties Nr. 2 2.1.3 punktą (nesumokėjimo 2 500 000 Eur, kuriuos atsakovė ieškovei iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo pervesti į AB SEB Vilniaus banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė (nepateikė duomenų), kad pagal abi sutartis su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi.
11. Teismas nurodė, kad atsakovės vertinimu tinkamą (visišką) jos atsiskaitymą su ieškove pagrindžia jos SEB bankui sumokėta 8 140 375,20 Eur suma, skirta ieškovės prievolėms šiam bankui padengti, 732 159,47 Eur ieškovei pervesta suma (ginčo dėl šio fakto nėra), ir akcijų perleidimo sutarčių bei reikalavimo teisių pagal nuomos sutartį perleidimo sutarties pagrindu sumokėta 1 188 922,31 Eur suma. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad pagal abi sutartis turėdama sumokėti ieškovei 10 55 404,30 Eur, viso yra sumokėjusi 10 059 735,77 Eur (t. y. 4 331,47 Eur yra sumokėjusi daugiau nei priklauso).
12. Teismas nustatė, kad UAB „Rivona“, ieškovė, UAB „Norfos mažmena“, atsakovė ir UAB „LNTV“ 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido, o ieškovė įsigijo UAB „Rivona“ kreditorinius reikalavimus Rusijos bendrovių („Strojitelnaja kompanija Norfa“ ir „SK Rika“) atžvilgiu už 4 957 764,97 Lt. Už kreditorinių reikalavimų perleidimą ieškovė perleido UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu tokiai pačiai sumai (4 957 764,97 Lt), kurią ieškovė turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudarytas tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“, tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Norfos mažmena“ ir tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ (toliau – ir Akcijų sutartis Nr. 1). UAB „Rivona“, ieškovė, UAB „Norfos mažmena“ ir atsakovė 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido, o ieškovė perėmė Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Džeineks“ ½ įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 5 001 Rusijos rublis, ir Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ ½ įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 5 001 Rusijos rublis, kas sudaro 492,60 Lt. UAB „Rivona“ taip pat perkėlė ieškovei savo įsiskolinimą 212 066,40 Lt sumai Rusijos piliečiams A. L., O. K. ir L. V. pagal 2005 m. gruodžio 6 d. įstatinio kapitalo dalies perleidimo sutartį. Šios sutarties kaina – 2 125 202,46 Lt. Dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį sąlygų šalys susitarė, kad ieškovė perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfoms mažmena“ atžvilgiu 1 512 797,57 Lt sumai, kurią ieškovė turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ bei atsakovės ir UAB „Norfos mažmena“. Be to, ieškovė sutartimi perleido UAB „Rivona“ reikalavimą teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu 400 338,49 Lt sumai, kurią ieškovė turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir UAB „Norfos mažmena“ bei ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ (toliau – ir Akcijų sutartis Nr. 2). UAB „Rivona“, ieškovė ir UAB „Norfos mažmena“ 2007 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutartį, kuria UAB „Rivona“ perleido, o ieškovė perėmė Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „SK Rika“ ½ įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 492,60 Lt už 75 465,57 Lt kainą. Šalys susitarė dėl tokių atsiskaitymo sąlygų – ieškovė perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę į UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu 75 465,57 Lt sumai, kurią ieškovė turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ (toliau – ir Akcijų sutartis Nr. 3).
13. Teismas pažymėjo, kad sudarydamos Sutartį Nr. 1 šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad Sutarties Nr. 1 kainą (250 000 Lt / 72 405 Eur) atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei grynais arba pavedimu į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke iki 2006 m. balandžio 19 d. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę tokiu būdu ir tokiu terminu dėl kurių šalys buvo susitarę, byloje nėra. Teismas sprendė, kad iš esmės atsakovė byloje to ir neįrodinėjo. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė būtų kokiu nors būdu išreiškusi sutikimą, jog atsakovė įvykdytų prievolę sumokėti Sutarties Nr. 1 kainą kitokiu būdu ir kitais terminais, nei šalių buvo įtvirtinta Sutarties Nr. 1 2.1 punkte. Todėl padarė išvadą, kad atsakovė Sutarties Nr. 1 neįvykdė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsnis).
14. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju ieškovė būtų sutikusi su atsakovės prievolės įvykdymu kitokiu būdu (pvz., perleidžiant reikalavimo teises į trečiuosius asmenis). Priešingai, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad dar 2014 metais buvo išviešintas atsakovės skolos ieškovei pagal Sutartį Nr. 1 faktas, kas įrodo, kad ieškovė nėra (nebuvo) išdavusi atsakovei rašto, patvirtinančio, kad yra tinkamai atsiskaityta pagal Sutartį Nr. 1 ir / ar kad būtų buvęs išduotas liudijimas pagal atsakovės raštą, kaip tai įtvirtinta Sutarties Nr. 1 2.2 punkto 1 pastraipoje. Į bylą nepateikta ir duomenų, kad tinkamą prievolės pagal Sutartį Nr. 1 įvykdymą atsakovė būtų pasitvirtinusi notaro išduotu liudijimu (Sutarties Nr. 1 2.2 punkto 2 pastraipa). Kita vertus, atsakovės į bylą pateiktų akcijų sutarčių (Akcijų sutartis Nr. 1, Akcijų sutartis Nr. 2 ir Akcijų sutartis Nr. 3) turinys neleidžia spręsti, kad atsakovė būtų perleidusi ieškovei reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ ir (arba) UAB „Rivona“. Taip pat jokie bylos duomenys nepatvirtina akcijų sutarčių sąlygų sąsajumo su atsakovės atsiskaitymo su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 sąlygomis. Atsakovė į bylą nepateikė ir jokių įrodymų apie tariamai ieškovės perimtų reikalavimo teisių faktinį realizavimą, jų piniginę išraišką.
15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovė savo prievolės sumokėti ieškovei įsigyjamo nekilnojamojo daikto kainą nėra įvykdžiusi jokia apimtimi (CK 6.205 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė Sutarties Nr. 1 kainą – 72 405 Eur.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prievolės pagal Sutarties Nr. 2 įvykdymo tvarką šalys aiškiai (detaliai) yra įtvirtinę šios sutarties 2.1 punkte. Sutarties kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei trimis etapais: 1) 23 309 300 Lt (6 750 839,90 Eur) per tris darbo dienas pervedant į AB SEB Vilniaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje nurodant, kad dengiami ieškovės, UAB „Acumen“ ir UAB „LNTV“ įsipareigojimai bankui pagal kreditavimo sutartis); 2) 2 528 000 Lt (732 159,41 Eur) per tris darbo dienas pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos banke“; 8 632 000 Lt (2 500 000 Eur) pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB Vilniaus banke, iki 2014 m. liepos 1 d. Ieškovė atsakovei reiškia reikalavimą tik dėl neatsiskaitymo pagal trečiuoju etapu apibrėžtą prievolę (2 500 000 Eur), kuri turėjo būti įvykdyta iki 2014 m. liepos 1 d. pervedant lėšas į ieškovės nurodytą konkrečią banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke).
17. Teismas nurodė, kad ginčo dėl atsakovės prievolės pagal Sutartį Nr. 2 įvykdymo pirmuoju ir antruoju etapais byloje nėra. Be to, tinkamą (tiek termino, tiek vertės aspektais) atsiskaitymo antruoju etapu pagal Sutartį Nr. 2 faktą patvirtina objektyvūs duomenys – ieškovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Medicinos banke“ išrašas, pagal kurį atsakovė ieškovei 2007 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 2 528 000 Lt. Atsakovė pilną atsiskaitymą pagal Sutartį Nr. 2 grindė AB SEB banko 2017 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 07.04.08-6208, kurioje nurodyta, jog 2007 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė įmokėjo 32 000 000 Lt (9 267 840,59 Eur), kurie atitinkamai buvo paskirstyti UAB „LNTV“, UAB „Acumen“ ir ieškovės kreditų dengimui. Be to, tokį prievolės įvykdymo būdą atsakovė grindė ir Sutarties Nr. 2 1.162 punkte, kuriame deklaruotas ieškovės hipotekos kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko sutikimas, kad jam įkeistas nekilnojamasis turtas būtų perleistas (parduotas) su sąlyga, kad ne mažiau, kaip 32 000 000 Lt Sutarties Nr. 2 kainos bus pervesta AB SEB Vilniaus bankui (banko skolininkų UAB „LNTV“, UAB „Acumen“ ir ieškovės kreditorinių įsipareigojimų dengimui). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovės atsiskaitymo pagal Sutartį Nr. 2 pirmuoju etapu, laikė, kad ieškovė pripažino tokį prievolės įvykdymą kaip tinkamą (CK 6.39 straipsnio 2 dalis).
18. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymą pagal Sutartį Nr. 2 trečiuoju etapu atsakovė grindžia į bylą pateiktomis Akcijų sutartimis. Iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir dėl atsiskaitymo pagal Sutartį Nr. 1. Teismas konstatavo, kad šie atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti – nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl prievolės įvykdymo būdo pakeitimo (CK 6.39 straipsnio 1 dalis), nenustatyta, kad ieškovė būtų sutikusi priimti atsakovės prievolės pagal Sutartį Nr. 2 įvykdymą tokiu būdu (kitomis sutartimis) (CK 6.39 straipsnio 2 dalis), nenustatytas akcijų sutarčių sąsajumas su atsakovės įsipareigojimais pagal Sutartį Nr. 2.
19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 500 000 Eur dydžio atsakovės prievolės pagal Sutartį Nr. 2 (trečiuoju etapu) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
20. Teismas vadovaudamasis CK 6.125 straipsnio 10 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Nr. 1 2.3 punktu, Sutarties Nr. 2 2.5 punktu ieškovei iš atsakovės priteisė kompensuojamąsias 6 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti penkerių metų laiką – viso 537 856,52 Eur (22 023,19 Eur pagal Sutartį Nr. 1 + 515 833,33 Eur pagal Sutartį Nr. 2). Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 110 261,52 Eur sumos (2 572 405 Eur skola + 537 856,52 Eur kompensuojamosios palūkanos) nuo bylos iškėlimo dienos 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.
21. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginys, kad ieškovės reikalavimui dėl Sutarties Nr. 2 vykdymo yra suėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas atmestinas kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės prasme, nes prievolė pagal Sutartį Nr. 2 turėjo būti įvykdyta iki 2014 m. liepos 1 d., ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 21 d. Dėl Sutarties Nr. 1 teismas nurodė, kad Sutartis Nr. 1 turėjo būti įvykdyta iki 2006 m. balandžio 19 d., tačiau ieškovė nuo 2013 m. lapkričio 28 d. yra bankrutuojanti įmonė. Ieškinį šioje byloje 2017 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė ieškovės nemokumo administratorė UAB „Ius Positivum“, todėl šiuo atveju aktualus yra specialusis reglamentavimas, t. y. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) atitinkamos nuostatos. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas sprendė, kad nemokumo administratorė apie Sutartį Nr. 1 sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Dėl to padarė išvadą, kad anksčiausia galima nemokumo administratorės sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą pagal Sutartį Nr. 1 data galėtų būti 2013 m. lapkričio 28 d., todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalyje bei ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintomis taisyklėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškiant nagrinėjamą ieškinį dešimties metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Skundžiamu sprendimu iš esmės konstatuota, kad atsakovė reikalavimo teisių gauti iš UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį neperleido ieškovei, t. y. teismas ex officio (pagal pareigas) konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės, negaliojimą ab initio (nuo pradžių) CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu teismui pripažinus, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoriai negalioja, turėtų būti taikoma restitucija ir atsakovei grąžinamos reikalavimo teisės UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu reikalauti sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį. Dėl to skundžiamas sprendimas šioje civilinėje byloje turi tiesioginę įtaką trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ teisėms ir pareigoms. UAB „Norfos mažmena“ asmens neįtraukus į civilinę bylą, egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviu renkant įrodymus, turinčius reikšmės visapusiškam civilinės bylos nagrinėjimui, ir nenustatinėjo itin reikšmingos aplinkybės šioje civilinėje byloje – ar egzistuoja sąsaja tarp nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir Akcijų sutarčių, o tik deklaratyviai konstatavo, kad nenustatytas Akcijų sutarčių sąsajumas su atsakovės įsipareigojimais pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymi, kad atsakovė visiškai pagal Sutarties Nr. 1 ir dalinai pagal Sutartį Nr. 2 atsiskaitė su ieškove perleisdama ieškovei savo reikalavimo teises, turimas į UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamojo turto nuomos mokestį, bendra perleistų reikalavimų suma lygi 1 187 201,17 Eur. Atsakovės atstovas teismą informavo, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys, sudarytos tarp šalių, galimai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). Atsakovė kreipėsi į FNTT dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių gavimo. Teigia, kad iš FNTT negavo reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, dėl to jų negalėjo pateikti teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, kad būtų gauti civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingi dokumentai.
22.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko nevertino vieno esminio įrodymo – AB SEB banko 2017 m. gruodžio 20 d. pažymos, kuri patvirtina, kad atsakovė su ieškove pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 2) yra atsiskaičiusi 8 140 375,20 Eur, padengdama ieškovės prievoles AB SEB bankui, užtikrintas atsakovės perkamo nekilnojamojo turto hipoteka. Skundžiamame sprendime nors ir konstatuota, kad ieškovė sutiko su tokiu atsakovės prievolių įvykdymo būdu, atliekant įmokas AB SEB bankui atitinkamai dengiant ieškovės įsipareigojimus bankui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo esminę aplinkybę, kad 4 797 787,46 Lt (1 389 535,30 Eur) skirtumas tarp turėto atlikti mokėjimo 23 309 300 Lt (6 750 839,90 Eur) dengiant ieškovės įsipareigojimus bankui, ir faktiškai atsakovės sumokėtos ir ieškovės įsipareigojimams panaudotos sumos 28 107 087,46 Lt (8 140 375,20 Eur) turi būti užskaitomas kaip trečiosios įmokos pagal Sutartį Nr. 2 dalis.
22.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinio senaties terminas reiškiant ieškinį nebuvo praleistas, pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Pažymi, kad šiuo atveju pareikštu ieškiniu ginamos ieškovės, o ne nemokumo administratoriaus teisės. Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintos taisyklės taikomos ne reikalavimams dėl skolos priteisimo, o reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl ko šiuo atveju minėta teisės norma yra neaktuali, o turi būti taikomos bendros teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties skaičiavimo pradžią (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutarties Nr. 1 2.1 punktą atsakovės prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2006 m. balandžio 19 d. Taigi apie teisės pažeidimą ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma nuo 2006 m. balandžio 20 d. Tokia aplinkybė konstatuota ir skundžiamame sprendime. Tokiu būdu ieškinio senatis reikalavimui dėl 72 405 Eur (250 000 Lt) priteisimo Sutarties Nr. 1 pagrindu suėjo 2016 m. balandžio 19 d. Nurodo, kad ieškovei iškėlus nemokumo bylą 2013 m. lapkričio 28 d., ieškinio senatis dar nebuvo suėjusi ir nemokumo administratorė turėjo beveik dvejų su puse metų laikotarpį ieškiniui pareikšti, tačiau to nepadarė.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
23.1. Pažymi, kad atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 su ieškove turėjo atsiskaityti grynaisiais arba bankiniu pavedimu, pagal Sutartį Nr. 2 – tik bankiniu pavedimu. Abi sutartys sudarytos notarine forma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nėra notariškai keitusios Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 sąlygų, todėl šalių prievolės, inter alia (be kita ko), jų tinkamas / netinkamas vykdymas turi būti vertintini pagal Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 apibrėžtus prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantės nurodyti atsiskaitymo būdai prieštarauja imperatyviajai CK 6.183 straipsnio 3 daliai.
23.2. Aplinkybę, kad apeliantė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį Nr. 1, o pagal Sutartį Nr. 2 už parduotą turtą atsiskaitė tik iš dalies, taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registre atliktos žymos šių sutarčių pagrindu parduoto turto atžvilgiu „sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“, „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „draudimas perleisti nuosavybės teisę“ bei „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde šią aplinkybę ignoravo ir nenurodė absoliučiai jokių pagrįstų paaiškinimų, dėl kokių aplinkybių pastarosios žymos iki šiol nėra išregistruotos.
23.3. Nurodo, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė reikalavimo teisių perleidimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nenustatytas Akcijų sutarčių sąsajumas su apeliantės įsipareigojimais pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Vien tik dalinis nekilnojamojo turto objektų, kurie nurodyti Akcijų sutartyse ir Sutartyje Nr. 2, sutapimas negali įrodyti ir neįrodo sąsajumo tarp Akcijų sutarčių bei apeliantės atsiskaitymo pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Apeliantei pateikus tik Akcijų sutarčių kopijas, bet nepateikus reikalavimo perleidimo sutarčių, o ieškovei taip pat jomis nedisponuojant, neįmanoma nustatyti, kad apeliantė būtent perleidžiamomis reikalavimo teisėmis į UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamojo turto nuomos mokestį neva atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartyse turi būti įtvirtinta tiek perleidžiamų reikalavimų teisių kaina, tiek atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos, atitinkamai, jeigu iš tiesų perleidžiamais reikalavimais buvo siekiama atsiskaityti pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, šiose sutartyse vienareikšmiškai bus įtvirtintos pastarosios nuostatos.
23.4. Ieškovės manymu, apeliantės tik nurodytomis, bet iki šiol į bylą nepateiktomis reikalavimo perleidimo sutartimis iš tiesų joks atsiskaitymas su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 nevyko. Apeliantė, siekdama suklaidinti teismą ir nesąžiningai sudaryti klaidinantį įspūdį, kad perleidžiamos reikalavimo teisės neva siejasi su Sutartimi Nr. 1 ir Sutartimi Nr. 2, sąmoningai nepateikė reikalavimo perleidimo sutarčių. Ieškovė pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė, siekdama pagrįsti, kad ji atsiskaitė pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu privalėjo jas pateikti. Apeliantė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarčių iš FNTT negavo, tačiau nepateikė jokio FNTT atsakymo, kuriame būtų nurodytos priežastys, kodėl šių dokumentų apeliantei nepavyko gauti.
23.5. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės jokiu būdu negali reikšti ir nereiškia reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pačiame skundžiamame sprendime neanalizavo CK 1.80 straipsnyje įtvirtintų sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų ir pagrindų, o skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nekonstatuota, jog reikalavimo perleidimo sutarčių pripažintos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu.
23.6. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog AB SEB bankas iš apeliantės gautos 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) sumos didžiąją dalį paskyrė ieškovės įsipareigojimų dengimui pagal paskolos sutartis, nekeičia Sutartimi Nr. 2 įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos su ieškove. Sutartimi Nr. 2 šalys nesusitarė, jog iš 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) sumos būtent 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) suma būtų skirta UAB „Acumen“ įsipareigojimams bankui padengti, o būtent 6 750 839,90 Eur (23 309 300 Lt) suma būtų skirta ieškovės įsipareigojimams bankui padengti – Sutarties Nr. 2 šalys tik susitarė, kokią sumą iš 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) sudarys UAB „Acumen“ parduodamo nekilnojamojo turto kainos dalis, o kokią ieškovės parduodamo nekilnojamojo turto kainos dalis.
23.7. Pažymi, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos, kai ieškinius įmonės vardu reiškia įmonės nemokumo administratorė, neabejotinai atitinka teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat užtikrina nemokumo administratorės galimybes ginti įmonės ir jos kreditorių interesus, pareiškiant ieškinius. Apeliantės teiginiai, kad ieškinio senaties terminas neva skaičiuotinas nuo Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 įtvirtintų atsiskaitymo terminų pabaigos, yra neteisingi, nelogiški ir nepagrįsti. Šios bylos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia – ne anksčiau kaip 2013 m. lapkričio 28 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Vadinasi, nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas nesuėjus dešimties metų terminui nuo bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad, priešingai negu nurodė apeliantė, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės BUAB „Serneta“ ieškinys atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 2 572 405 Eur skolos, 537 856,52 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl UAB „Norfos mažmena“ materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, kuriomis atsakovė perleido ieškovei savo reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį pagal sudarytas nuomos sutartis, negaliojančios ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu.
27. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantės nurodomos reikalavimų teisių perleidimo sutartys nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, taip pat jos nebuvo ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovės pozicijos, kad ji perleido ieškovei savo reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ ir ar UAB „Rivona“ nuomos mokestį pagal nuomos sutartis, tačiau reikalavimo teisių sutartys, kurios, kaip minėta, nebuvo pateiktos į bylą, nebuvo pripažintos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Spręstina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi įtakos UAB „Norfos mažmena“ teisinei padėčiai, nes jame nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos kokios nors jos teisės ar pareigos.
Dėl prašymo į bylą įtraukti trečiąjį asmenį
29. Apeliantė 2022 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvusį vadovą R. B.. Tenkinus ieškovės ieškinį galimai atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo buvusiam BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B., todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas jo teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos.
30. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).
31. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, viena vertus, nenustatė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvusio vadovo R. B. teisėms ir pareigoms. Kita vertus, atsakovė pati nemanė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos R. B. teisėms ir pareigoms, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė teismui prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti buvusį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovą.
33. Apibendrinus, teisėjų kolegija prašymo netenkina, kadangi nenustatė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvusio vadovo R. B. teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį (pažymi), kad CPK nenumato procesinės galimybės apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje įtraukti naujus trečiuosius asmenis, kurie nebuvo įtraukti į procesą pirmosios instancijos teisme.
Dėl apeliantės prašymo išduoti teismo liudijimą
34. Apeliantė 2022 m. spalio 18 d. pateikė teismui FNTT 2022 m. balandžio 8 d. raštą dėl atsakymo į 2022 m. balandžio 1 d. el. laišką. Teigia, kad šis raštas įrodo, kad atsakovė negali teismui pateikti atsakovės buhalterinės apskaitos programos ir joje esančių duomenų, galimai pagrindžiančių, atsakovės tinkamą atsiskaitymą su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Dėl to atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo išduoti teismo liudijimą apie BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ teisę gauti iš FNTT įrodymus, kuriuos atsakovė galėtų pateikti teismui: visas sutartis bei susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Serneta“, visus susitarimus prie 2005 m. spalio 19 d. ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos registrus dėl įsiskolinimo dengimo UAB „Serneta“, atsiskaitymų žiniaraščius, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, prašymus dėl užskaitų atlikimo.
35. CPK 199 straipsnyje numatyta galimybė bylos šaliai, nedisponuojančiai ir negalinčiai gauti bylos aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teikti prašymą teismui dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška. Įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 55 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis teismas gali padėti jiems surinkti jų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, tačiau toks teismo ir šalių bendradarbiavimas negali tapti teismo pareiga būti aktyviu ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus už byloje dalyvaujančius asmenis.
36. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme, vien todėl atsakovės prašymas yra nesavalaikis. Be to, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė objektyviai negalėjo pati surinkti įrodymų, dėl kurių prašo išduoti teismo liudijimą. Nors atsakovė neteikė šio prašymo pirmosios instancijos teisme, bet analogišką prašymą yra teikusi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2- 1300-803/2022 pagal pareiškėjos Kanados įmonės „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave) prašymą patvirtinti reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2- 1300- 803/2022 2022 m. kovo 31 d. nutartimi išdavė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei UAB „Lideres“ liudijimą apie teisę gauti iš FNTT ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00013-19 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir buhalterinės apskaitos programos, kurioje būtų visi apskaitos registrai, elektroninę kopiją tam, kad jie būtų pateikti teismui, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė teismo suteikta teise gauti įrodymus būtų pasinaudojusi. Be to, iš atsakovės pateikto FNTT rašto nustatyta, kad FNTT nemokumo administratorei išaiškino, kad 2022 m. vasario 24 d. raštu reg. Nr. 25/5-3-24-3052, nemokumo administratorė informuota apie galimybę atvykti ir pasiimti kompiuterį be kietojo disko bei pasidaryti prašomos informacijos kopiją. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė nebuvo nuvykusi į FNTT.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė sąlygų taikyti CPK 199 straipsnį (atsakovės objektyvus negalėjimas gauti prašomų išreikalauti įrodymų) apeliacinės instancijos teisme, todėl jos prašymo netenkina.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
38. Ieškovė ir atsakovė 2005 m. spalio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei už 250 000 Lt butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties Nr. 1). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2014 m. gegužės 20 d.) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 24 d. Sutarties Nr. 1 pagrindu priklauso atsakovei. Nuo 2005 m. spalio 24 d. viešajame registre išviešinti ir duomenys apie atsakovės įsiskolinimą už Sutartimi Nr. 1 įsigytą turtą bei atsakovės įsipareigojimas neperleisti turto trečiajam asmeniui (Sutarties Nr. 1 4.2 papunktis).
39. Ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė už 34 469 300 Lt (9 982 999,30 Eur) atsakovei iš viso keturiasdešimt keturis nekilnojamojo turto objektus ieškovei nuosavybės teise priklausantį AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą / patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus įkeistus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sandėlį su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistus kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeistus kitus statinius – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos paviljoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą su vaistinės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir įkeistus kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę b1, b2, b3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistus kitus inžinerinius statinius (tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvę, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), vaistinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), lošimo aparatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sargų pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įkeistus kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad 23 309 300 Lt už nekilnojamąjį turtą, priklausantį ieškovei, atsakovė sumokės pavedimu į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtyje „UAB „Serneta“ AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį dengimui“ per 3 darbo dienas nuo Sutarties Nr. 2 pasirašymo, 2 528 000 Lt atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pavedimu į banko sąskaitą, esančią UAB „Medicinos banke“ Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas nuo Sutarties Nr. 2 pasirašymo dienos; 8 632 000 Lt atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pavedimu į banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 1 d. (Sutarties Nr. 2 2.1–2.1.3 papunkčiai). Sutarties Nr. 2 2.2 punkte šalys susitarė, kad sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nurodytos prievolės įvykdymui pirkėjai suteikiamas iki 34 528 000 Lt Nordea Banko Finland Plc kreditas ir ši suma dalimis bus pervesta į sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nurodytas sąskaitas po to, kai pirkėjas tinkamai įvykdys 2007 m. birželio 28 d. ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 07/05/18 (pakeistos 2007 m. liepos 25 d. papildomu susitarimu Nr. KSP 07/07/16 prie ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 07/05/18 ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. KSP 07/08/06 prie 2007 m. birželio 28 d. ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 07/05/18), pasirašytos tarp Nordea Bank Finaland Plc ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nurodytas sąlygas. Kredito paskirtis: nekilnojamojo turto, esančio: (duomenys neskelbtini) pirkimui. Ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pinigų gavimo nuvykti į AB SEB Vilniaus banką ir UAB „SEB VB lizingas“ dėl atžymos apie skolinių įsipareigojimų įvykdymą hipotekos lakštuose įrašymo ir teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti hipoteką, o atsakovei įvykdžius likusią prievolės sumokėti Sutarties Nr. 2 kainą dalį UAB „Serneta“ įsipareigojo per 5 darbo dienas išduoti raštus, patvirtinančius, kad yra tinkamai atsiskaityta. Galutinis atsiskaitymas pagal Sutartį Nr. 2 patvirtinamas notaro išduotu liudijimu pagal ieškovės raštą (Sutarties Nr. 2.4 punktas).
40. Pagal ieškovės banko sąskaitos UAB „Medicinos banke“ ((duomenys neskelbtini)) išrašą Nr. 6 už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei 2007 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 2 528 000 Lt.
41. AB SEB bankas 2017 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 07.04.08-6208 nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. iš atsakovės gauti 32 000 000 Lt buvo paskirstyti sekančiai: 2 628 130,59 Lt UAB „LNTV“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000123374 ir sutartį Nr. 1530311010456-5 dengimui; 173 734,46 Lt UAB „Acumen“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000123387 ir sutartį Nr. 1530311010454-5 dengimui; 194 667 Lt ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 700000119252 ir sutartį Nr. 1530211010612-5 dengimui; 987 092,51 Lt ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000119265 ir sutartį Nr. 1530311010277-5 dengimui; 2 946 008,56 Lt ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000119278 ir sutartį Nr. 1540311010455-5; 11 436 580,80 Lt ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000408057 ir sutartį Nr. 1540411010115-5 dengimui; 12 542 738,59 Lt ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 70000587761 ir sutartį Nr. 1540411010837-5 dengimui ir 1 091 047,49 Lt „Kr. 6000171412901-Serneta UAB (362-0247662) moka UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skirtumas po paskolų dengimo“.
42. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2109-345/2014 iškėlė ieškovei UAB „Serneta“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serneta“ įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d.
43. BUAB „Serneta“ bankroto administratorė 2017 m. spalio 24 d. pateikė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenziją, kuria bankroto administratorė prašė pateikti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 31 d. rašytinius įrodymus, patvirtinančius 250 000 Lt dydžio sumos pagal 2005 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą ieškovei arba šią sumą sumokėti iki 2017 m. lapkričio 3 d. Tą pačią dieną bankroto administratorė atsakovei pateikė pretenziją, kuria ieškovė prašė atsakovę pateikti iki 2017 m. spalio 31 d. rašytinius įrodymus, patvirtinančius 8 632 000 Lt dydžio sumos pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimą UAB „Serneta“ arba šią sumą sumokėti iki 2017 m. lapkričio 3 d.
44. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo už nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 ir iš dalies neatsiskaitė pagal Sutartį Nr. 2. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove tiek pagal Sutartį Nr. 1, tiek pagal Sutartį Nr. 2.
Dėl reikalavimo, kylančio iš Sutarties Nr. 1, ieškinio senaties
45. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepraleido dešimties metų ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimui dėl Sutarties Nr. 1 vykdymo. Teigia, kad apie teisės pažeidimą ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma nuo 2006 m. balandžio 20 d. Dėl to ieškinio senatis reikalavimui dėl 72 405 Eur (250 000 Lt) priteisimo Sutarties Nr. 1 pagrindu suėjo 2016 m. balandžio 19 d. Pažymi, kad ieškovei iškėlus nemokumo bylą 2013 m. lapkričio 28 d., ieškinio senatis dar nebuvo suėjusi ir nemokumo administratorė turėjo beveik dvejų su puse metų laikotarpį ieškiniui pareikšti, tačiau to nepadarė.
46. Ieškinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
47. Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama, jei nėra pagrindo ieškinio senatį atnaujinti.
48. Šiuo atveju nėra ginčo, kad apeliantės reikalavimui priteisti skolą pagal Sutartį Nr. 1 turi būti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau nesutariama, nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas – ar nuo atsakovės prievolės įvykdymo pagal Sutartį Nr. 1 dienos, ar nuo nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos.
49. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
50. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-341-340/2022 iškėlė atsakovei bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. Ieškinį teismui bankroto administratorė pateikė 2017 m. lapkričio 21 d.
51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte, nustatančiame bankroto administratoriaus pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, be kita ko, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 363/2015). Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė yra taikoma ne visiems be išimties bankroto administratoriaus reiškiamiems reikalavimams, o tik tiems, kurie kyla iš ĮBĮ ir kuriais ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai arba reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ĮBĮ įtvirtintais pagrindais.
53. Kitiems bankrutuojančios įmonės reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl prievolės įvykdymo natūra (skolos priteisimo), taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), nes šie reikalavimai kyla ne ĮBĮ, o CK pagrindu ir jiems netaikoma ĮBĮ numatyta išimtis dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
54. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo momento, kada ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Šiuo atveju taikytina bendroji CK įtvirtinta taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo ieškovo faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą taisyklė.
55. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pagal Sutarties Nr. 1 2.1 punktą atsakovės prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2006 m. balandžio 19 d. ir padarė pagrįstą išvadą, kad apie teisės pažeidimą ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma nuo 2006 m. balandžio 20 d. Tačiau nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes nuo jos sužinojimo apie Sutarties Nr. 1 pažeidimą 2006 m. balandžio 20 d. iki jos kreipimosi į teismą 2017 m. lapkričio 21 d. praėjo daugiau kaip 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas daugiau kaip pusantrų metų.
56. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. CK 1.131
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. 58. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra verslo subjektas, ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas įvykdyti komercinį sandorį, šis reikalavimas galėjo būti pareikštas per 10 metų laikotarpį, aplinkybių, dėl kurių ji per dešimt metų objektyviai negalėjo parengti ieškinio dėl šio sandorio įvykdymo byloje nenustatyta, todėl įvertinusi kasacinio teismo nurodytus subjektyviuosius ir objektyviuosius kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo iki ieškinio pareiškimo pasibaigusį ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo Sutartį Nr. 1 įvykdyti natūra atnaujinti. Todėl teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmeta dėl praleistos ieškinio senaties (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo įvykdyti Sutartį Nr. 2
60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė ieškovei prievolės pagal Sutartį Nr. 2, t. y. neatsiskaitė 2 500 000 Eur už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ji yra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį Nr. 2. Apeliantė teigia, kad dalinai pagal Sutartį Nr. 2 atsiskaitė su ieškove perleisdama ieškovei savo reikalavimo teises, turimas į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį nuomos sutarčių pagrindu, bendra perleistų reikalavimų suma lygi 1 187 201,17 Eur, taip pat pervesta 32 000 000 Lt (9 267 840,59 Eur) suma AB SEB bankui, iš kurių net 28 107 087,46 Lt skirta padengti ieškovės prievoles AB SEB bankui.
61. Pagal CK 6.39 straipsnį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato ko kita.
62. Apeliantė teigia, kad pagal Sutartį Nr. 2 su ieškove atsiskaitė, perleisdama jai reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį (1 187 201,17 Eur sumai). Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis: 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 437 152,52 Lt (126 608,12 Eur) pagal 2005 m. gruodžio 29 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 416 239,84 Lt (120 551,39 Eur) pagal 2006 m. vasario 23 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 400 892,80 Lt (116 106,58 Eur) pagal 2005 m. liepos 21 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 496 274,24 Lt (143 730,95 Eur) pagal 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 655 439,92 Lt (189 828,52 Eur) pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 292 262,40 Lt (84 645,04 Eur) pagal 2003 m. spalio 3 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų; 2007 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista atsakovės reikalavimo teisė į UAB „Norfos mažmena“ 279 118,16 Lt (80 838,21 Eur) pagal 2003 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini), patalpų.
63. Apeliantė, teigdama, kad savo prievolę ieškovei įvykdė perleisdama reikalavimus, į bylą nepateikė jos nurodytų reikalavimo teisės perleidimo sutarčių. Nurodo, kad ji yra bankrutuojanti įmonė, nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi dokumentai. Tačiau apeliantės teigimu, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė jai atsakovės perleistas reikalavimo teises 1 187 201,17 Eur sumai yra realizavusi, sudarydama Akcijų sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, nes ieškovė perleido minėtas reikalavimo teises UAB „Rivona“, su UAB „Rivona“ atsiskaitė už sutarčių pagrindu įgyjamus objektus.
64. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-1394-803/2022) iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratore UAB „Lideres“ (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas dar 2017 m. lapkričio 21 d. Byla pirmosios instancijos teisme iš esmės išnagrinėta 2022 m. kovo 15 d. Todėl darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pakankamai laiko šalims pateikti į bylą nagrinėjimui reikšmingus dokumentus.
65. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime išdėstytu argumentu, kad apeliantės nurodyti atsiskaitymo būdai prieštarauja imperatyviajai CK 6.183 straipsnio 3 daliai. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 turėjo atsiskaityti tik bankiniu pavedimu. Abi sutartys sudarytos notarine forma, šalys nekeitė Sutarties Nr. 2 sąlygų, todėl šalių prievolių tinkamas vykdymas turi būti vertinamas pagal Sutartyje Nr. 2 apibrėžtus įsipareigojimus.
66. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Sutarties Nr. 2 nuostatos dėl prievolės įvykdymo buvo pakeistos šalių susitarimu bei įrodymų apie ieškovės perimtų reikalavimo teisių faktinį realizavimą, jų piniginę išraišką. Vien tik dalinis nekilnojamojo turto objektų, kurie nurodyti Akcijų sutartyse ir Sutartyje Nr. 2, sutapimas neįrodo aplinkybės, kad ieškovė tokiu būdu sutiko pakeisti Sutartyje Nr. 2 vykdymo tvarką.
67. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartyse turi būti įtvirtinta tiek perleidžiamų reikalavimų teisių kaina, tiek atsiskaitymo tvarka ir kitos sąlygos, šių sutarčių nepateikus teismui, vien tik iš Akcijų sutarčių kopijų nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė būtent perleidžiamomis reikalavimo teisėmis į UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamojo turto nuomos mokestį atsiskaitė su ieškove pagal Sutartį Nr. 2. Byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad atsakovė perleido ieškovei atsakovės reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė tokiu būdu atsiskaitė su ieškove būtent pagal Sutartį Nr. 2, taip pat, jog ieškovė tokiu būdu priėmė atsiskaitymą su ja (CK 6.39, 6.205 straipsniai).
68. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė su ieškove pagal Sutarties Nr. 2 iš dalies atsiskaitė pervesdama 28 107 087,46 Lt AB SEB bankui ieškovės prievolėms padengti.
69. Iš 2017 m. gruodžio 20 d. AB SEB banko pažymos nustatyta, kad atsakovė ieškovės įsipareigojimų pagal paskolų sutartis Nr. 700000119252, Nr. 1530211010612-5, Nr. 70000119265, Nr. 1530311010277-5, Nr. 70000119278, Nr. 1540311010455-5, Nr. 70000408057, Nr. 1540411010115-5, Nr. 70000587761 ir Nr. 1540411010837-5 dengimui 2007 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 28 107 087,46 Lt (8 140 375,20 Eur).
70. Atsakovė už įsigytą iš ieškovės nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį Nr. 2 įsipareigojo sumokėti iš viso 34 469 300 Lt (9 982 999,30 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl 732 159,41 Eur sumokėjimo ieškovei 2007 m. rugpjūčio 8 d. (pati ieškovė tai laikė tinkamu atsiskaitymu pagal Sutarties Nr. 2 2.1.2 papunktį), taip pat ieškovė nekėlė reikalavimo dėl atsiskaitymo pagal Sutarties Nr. 2 2.1.1 papunktį (6 750 839,90 Eur sumai, kurią atsakovė pervedė AB SEB bankui ieškovės įsipareigojimams padengti).
71. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino AB SEB banko 2017 m. gruodžio 20 d. pažymos, kuri patvirtina, kad atsakovė su ieškove pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis Nr. 2) yra atsiskaičiusi 8 140 375,20 Eur, padengdama ieškovės prievoles AB SEB bankui, užtikrintas atsakovės perkamo nekilnojamojo turto hipoteka. Skundžiamame sprendime nors ir konstatuota, kad ieškovė sutiko su tokiu atsakovės prievolių įvykdymo būdu, atliekant įmokas AB SEB bankui atitinkamai dengiant ieškovės įsipareigojimus bankui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo esminę aplinkybę, kad 4 797 787,46 Lt (1 389 535,30 Eur) skirtumas tarp turėto atlikti mokėjimo 23 309 300 Lt (6 750 839,90 Eur) dengiant ieškovės įsipareigojimus bankui, ir faktiškai atsakovės sumokėtos ir ieškovės įsipareigojimams panaudotos sumos 28 107 087,46 Lt (8 140 375,20 Eur) turi būti užskaitomas kaip trečiosios įmokos pagal Sutartį Nr. 2 dalis.
72. Su šiuo apeliantės argumentu sutiktina. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė AB SEB bankui įvykdė ieškovės įsipareigojimų iš viso už 8 872 534,82 Eur (732 159,41 Eur + 8 140 375,20 Eur), o sumokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė turėjo iš viso 9 982 999,30 Eur. Kadangi ieškovė neneigė, kad atsakovė įvykdydama ieškovės prievoles AB SEB bankui dengė savo įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. 2, darytina išvada, kad sumokėjusi 8 872 534,82 Eur AB SEB bankui, atsakovė liko skolinga 1 110 464,48 Eur pagal Sutartį Nr. 2, o ne 2 500 000 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
73. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė pagal Sutartį Nr. 2 visiškai atsakovė nepateikė, todėl šios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos tinkamai ir šioje dalyje priimtas teisėtas bei pagrįstas procesinis sprendimas. Tačiau nustatyta, jog atsakovė su ieškove pagal Sutartį Nr. 2 neatsiskaitė 1 110 464,48 Eur suma, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje keisti.
74. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.125 straipsnio 10 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Nr. 1 2.3 punktu, Sutarties Nr. 2 2.5 punktu ieškovei iš atsakovės priteisė kompensuojamąsias 6 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti penkerių metų laiką – iš viso 537 856,52 Eur (22 023,19 Eur pagal Sutartį Nr. 1 + 515 833,33 Eur pagal Sutartį Nr. 2). Pakeitus nesumokėtos ieškovei sumos dydį pagal Sutartį Nr. 2 iki 1 110 464,48 Eur, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2014 m. liepos 1 d., iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2017 m. lapkričio 21 d. buvo pradelsta 1239 d., todėl priteistinos 226 169,67 Eur dydžio palūkanos (1 110 464,48 * 6 proc.) : 365 * 1239).
Dėl bylos procesinės baigties
75. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar ieškovė praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą pareikštam reikalavimui dėl Sutarties Nr. 1 vykdymo, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas kitoje sprendimo dalyje teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, jog atsakovė su ieškove pagal Sutartį Nr. 2 atsiskaitė didesne pinigų suma nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 110 464,48 Eur skolos ir 226 169,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CPK 330 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Konstatuoti, kad ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217) ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 72 405 Eur (250 000 Lt) skolą ir 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217) ir uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 2005 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra praleidusi ieškinio senatį ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217) ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 72 405 Eur (250 000 Lt) skolą ir 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 1 110 464,48 Eur (vieną milijoną vieną šimtą dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) skolos, 226 169,67 Eur (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) kompensuojamųjų palūkanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 336 634,15 Eur) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Neringa Švedienė
Agnė Tikniūtė