Civilinė byla Nr. e2YT-5918-918/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01328-2026-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.6.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“, mažosios bendrijos „Marmo“, mažosios bendrijos „Daujota“, mažosios bendrijos „Nuoma ir remontas“ skundą dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), suinteresuotas asmuo notaras J. P..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sklypas“, mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Marmo“, MB „Daujota“, MB „Nuoma ir remontas“ kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro J. P. veiksmų, kuriame prašė:
1.1. Panaikinti (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaro J. P. 2026 m. sausio 14 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios patalpos dalių pirkimo–pardavimo sutartis.
1.2. Įpareigoti notarą J. P. atlikti notarinius veiksmus ir patvirtinti pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutartis.
2. Pareiškėjų skundas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą grindžiamas:
2.1. Pareiškėjos kreipėsi į (duomenys neskelbtini)notaro biuro notarą J. P. su prašymu atlikti pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių dalių negyvenamosios patalpos - administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(toliau - ir Patalpa) pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau 2026 m. sausio 14 d. nutarimu notaras atsisakė atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti pareiškėjoms priklausančių Patalpos dalių pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi Patalpai 2025 m. gruodžio 1 d. teismo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“, todėl tai gali lemti galimą Patalpos pirkimo-pardavimo santykių teisinį neapibrėžtumą bei netikrumą, taip pat papildomas ginčų rizikas.
2.2. Pareiškėjų teigimu, nors (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „ARTVA“ ieškinį atsakovei UAB „Risk Management“ dėl įpareigojimo atlikti rekonstravimo darbus, tačiau nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės objektui nėra pritaikytos. Pažymėjo, kad teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip patvirtindamas, jog nėra teisinio pagrindo riboti atsakovės UAB „Risk Management“ bei pareiškėjų teises valdyti, naudoti ar disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančia Patalpa.
2.3. Pareiškėjos akcentuoja, kad notaro minėtoje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - pareiškėjos nėra civilinio proceso šalys. Ginčas civilinėje byloje kilo dėl rekonstravimo darbų objekte atlikimo, todėl pareiškėjų nuosavybės teisės į jų dalis Patalpoje nėra ginčijamos; pareiškėjų procesinė padėtis ir ginčo dalykas savaime patvirtina, kad civilinėje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjų nuosavybės teisės į Patalpą klausimas, taip pat nėra reiškiami reikalavimai, galintys lemti šių teisių praradimą ar apribojimą, o pats ginčas nedaro įtakos pareiškėjų teisei šiuo turtu disponuoti.
2.4. Pareiškėjų tvirtinimu, notaras netinkamai įvertino įrašo Nekilnojamojo turto registre reikšmę pareiškėjų sudaromiems sandoriams. Įrašas apie iškeltą civilinę bylą atlieka išimtinai informavimo funkciją, skirtą pranešti tretiesiems asmenims apie vykstančius procesinius veiksmus, o ne drausti savininkams naudotis jiems priklausančiomis daiktinėmis teisėmis. Pats juridinio fakto įregistravimas reiškia tik formalų informavimo apie proceso iniciavimą pareigos atlikimą ir jokiu būdu negali būti laikomas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ar nuosavybės teisės suvaržymą konstatuojančiu veiksmu. Pareiškėjos turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiu daiktu, t. y. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu perleisti nuosavybės teisę į dalis Patalpoje, todėl notaro atsisakymas tvirtinti pareiškėjoms nuosavybės tvirtinti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų dalių pirkimo- pardavimo sutartis yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir turi būti panaikintas.
3. Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo notaras J. P. atsiliepimo nepateikė.
4. Rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo notaras J. P. bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad patalpai yra įregistruotas faktas apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu. Dėl patalpos kilęs ginčas, o tai lemtų galimų patalpos pirkimo - pardavimo santykių teisinį neapibrėžtumą, bei netikrumą, rizikas galimo pardavėjo ir galimo pirkėjo teisių įgyvendinimui, papildomų ginčų riziką.
5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio formą, datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties ir 2026 m. balandžio 30 d. patvirtintos kopijos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) biuro notaras J. P. 2026 m. sausio 14 d. nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti pareiškėjoms priklausančios negyvenamosios patalpos - administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas, jog Patalpai 2025 m. gruodžio 1 d. teismo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamo daikto teisiniu statusu“.
7. Iš pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės UAB „ARTVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Risk Management“ dėl įpareigojimo atlikti rekonstravimo darbus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. B., A. Č., A. K., M. Š., V. Š., I. S., I. D., A. P., L. G., V. R., E. D., V. K., mažoji bendrija „Fauresta“, R. Č., MB „Flipas NT“, L. B., mažoji bendrija „Marmo“, D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Stareka“, MB „Nuoma ir remontas“, MB „VP Baltic“, I. G., mažoji bendrija „AA Service“, L. R., M. G., D. J., UAB „Sklypas“, MB „Juodasis perlas“, MB „Daujota“, K. J., I. Š., L. L.. Nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 1 d. teisėjos rezoliucija priėmus patikslintą ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 2025 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) pranešimu informuota, jog nagrinėjama byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu - pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl notaro veiksmų (ne)teisėtumo ir notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą
8. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 41 straipsnyje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas. Byloje sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis NĮ nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (NĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal NĮ 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jeigu dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 ir kt.). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, nustatyti NĮ 40 straipsnyje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.
9. CPK 137 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, o priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.
10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas būtent CPK 137 straipsnio 6 dalies taikymo pasekmių, t. y. civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktualumas siekiant sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto, kuris yra iškeltos civilinės bylos ginčo objektas.
11. CK ketvirtosios knygos XV skyriuje reglamentuojamas daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas. Pažymėtina, jog šio skyriaus CK 4.254 straipsnis, apibrėždamas privalomus registruoti viešame registre juridinius faktus, numato, kad turi būti registruojami ne tik juridiniai faktai, susiję su teisių į daiktus suvaržymu, bet ir kiti su daiktais bei daiktinėmis teisėmis susiję faktai, nelemiantys teisių suvaržymo. CK 4.254 straipsnio 6 punkte numatyta, jog viešame registre turi būti registruojamas civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas. Šiuo požiūriu atkreiptinas dėmesys ir į Nekilnojamojo turto registro įstatymu apibrėžtą šio registro paskirtį – nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (2 straipsnis), suponuojančią, jog nekilnojamojo turto registre yra registruojami įvairaus pobūdžio, o ne tik teisių apribojimus nustatantys, faktai. Šio įstatymo 12 straipsnio 6 punkte tiesiogiai numatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamas civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas.
12. Notaras, priimdamas skundžiamą 2026 m. sausio 14 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, motyvavo, jog dėl Patalpos yra kilęs ginčas, todėl tai gali lemti galimą Patalpos pirkimo-pardavimo santykių neapibrėžtumą ir papildomų ginčų riziką ateityje. Tačiau teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su tokia notaro pozicija. Iš byloje esančių duomenų, taip pat iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad Patalpos atžvilgiu nėra pritaikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu būtų apribotas, suvaržytas ar kitaip apsunkintas disponavimas nekilnojamuoju turtu.
13. Pažymėtina, kad tiek laikinosios apsaugos priemonės, tiek CPK 137 straipsnio pagrindu atliekami pranešimai Nekilnojamojo turto registre yra registruojami prie juridinių faktų. Visgi, nors jų registracijos technine prasme vieta ta pati, šių pranešimų teisinė prasmė ir turinys iš esmės skiriasi. Bylos iškėlimo faktas imperatyviu CPK 137 straipsnio pagrindu turi būti privalomai įregistruotas viešajame registre, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik teismo nutartimi, kuri priimama įvertinus, ar egzistuoja tam būtini teisiniai pagrindai. Šios nutarties duomenys bei aprašymas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra matomi Nekilnojamojo turto registro išraše. Nagrinėjamu atveju iš pateikto 2026 m. sausio 15 d. valstybės įmonės Registrų cento Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Patalpos atžvilgiu 2025 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimo Nr. duomenys neskelbtini) yra įregistruotas juridinis faktas - „iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamo daikto teisiniu statusu“. Juridinių faktų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš minėto registro išrašo nenustatyta.
14. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjmu atveju juridinio fakto apie iškeltą civilinę bylą įregistravimas Nekilnojamo turto registre nevaržo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisių į šį daiktą ir neužkerta disponavimo šiuo daiktu galimybių, yra informacinio pobūdžio ir neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų. Vien faktas, kad teisme yra nagrinėjama byla, susijusi su nekilnojamuoju ar kitu registruojamu daiktu, savaime neriboja tokio turto savininko galimybių turtą perleisti kitiems asmenims. CPK 137 straipsnio š dalyje numatyto pranešimo registrui apie iškeltą civilinę bylą tikslas yra informuoti trečiuosius asmenis apie iškeltą bylą ir tokiu būdu sudaryti galimybę pačiam asmeniui apsispręsti dėl sandorio sudarymo, kartu įvertinant ir galimas rizikas dėl potencialių ateityje galinčių kilti ginčų. Pažymėtina, kad ketinamo sudaryti sandorio šalims aplinkybė apie iškeltą bylą yra žinoma ir šalys priima galinčių kilti ginčų riziką.
15. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad notaras neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas dėl 2026 m. sausio 14 d. nutarimo „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ panaikinimo tenkinamas ir 2026 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ naikintinas (CPK 513 straipsnis).
16. Pareiškėjos skunde taip pat prašo įpareigoti notarą J. P. atlikti notarinius veiksmus ir patvirtinti pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutartis.
17. Tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, nutaria panaikinti notarinį veiksmą, teismas, vadovaudamasis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva, įpareigoja notarą iš naujo notarinį veiksmą atlikti, tačiau teismas negali priimti konkrečių veiksmų už notarą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jam įstatymu nustatytas funkcijas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, NĮ 26 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra jokios informacijos apie tai, ar nėra/neatsirado kitų kliūčių sandoriui patvirtinti. Dar daugiau, byloje nėra duomenų (nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), ar pareiškėjai dėl sandorio patvirtinimo nėra kreipęsi į bet kurį notarą, taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar dėl sandorio sudarymo nėra pasikeitusi ir pačių pareiškėjų valia. Be to, gali paaiškėti ir kitokių kliūčių sandoriui patvirtinti, todėl gali susidaryti situacija, kad notaras būtų įpareigotas atlikti neteisėtus veiksmus. Tokia situacija neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Dėl šių motyvų reikalavimas dėl įpareigojimo patvirtinti sandorį tenkintinas iš dalies. Panaikinus skundžiamą notaro nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, įvertinus pirmiau aptartų šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, notaras įpareigotinas pareiškėjų prašymą dėl nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandorio patvirtinimo spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
19. Kasacinio teismo praktikoje formuojama taisyklė dėl galimybės priteisti iš notaro patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl pareikšto reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti prašomą veiksmą teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui ir dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, t. y. teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi. Jis skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, nes pareiškėjas siekia pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtą nutarimą ir įpareigoti notarą atlikti veiksmą, o notaras nesutinka su tokiu pripažinimu ir jo įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jam palankiu sprendimu. Teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80- 695/2020).
20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašė panaikinti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą šį veiksmą atlikti. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui, todėl konstatuotinas notaro suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo – ir atitinkamai priešingumas pareiškėjų suinteresuotumui bylos baigtimi.
21. Pareiškėjos patyrė 57 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pareiškėjų skundas yra patenkintas 75 proc.: visiškai tenkintas reikalavimas dėl 2026 m. sausio 14 d. nutarimo panaikinimo, o reikalavimas dėl įpareigojimo patvirtinti sandorį tenkintas iš dalies. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai UAB „Sklypas“, kur sumokėjo žyminį mokestį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisina 42,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
22. Teismas šioje byloje patyrė 17,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo notarui J. P. siuntimo išlaidų. Pirmiausia pažymėtina, kad CPK 1751 straipsnio 9 dalyje numatyta notaro pareiga priimti per Elektroninių paslaugų portalą siunčiamus procesinius dokumentus. Notaras J. P. duomenų apie aktyvuotą savo paskyrą Elektroninių paslaugų portale nėra pateikęs, todėl procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka registruotu paštu. Įvertinus priežastis, dėl kurių valstybė patyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, taip pat bylos išnagrinėjimo rezultatą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens notaro J. P. (CPK 82 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“, mažosios bendrijos „Marmo“, mažosios bendrijos „Daujota“, mažosios bendrijos „Nuoma ir remontas“ skundą dėl notarų veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini)notarų biuro notaro J. P. 2026 m. sausio 14 d. nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“, kuriais atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti pareiškėjoms uždarajai akcinei bendrovei „Sklypas“, mažajai bendrijai „Marmo“, mažajai bendrijai „Daujota“, mažajai bendrijai „Nuoma ir remontas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutartis.
Įpareigoti (duomenys neskelbtini)notarų biuro notarą J. P. iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“, mažosios bendrijos „Marmo“, mažosios bendrijos „Daujota“, mažosios bendrijos „Nuoma ir remontas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo–pardavimo sutarčių tvirtinimo.
Atmesti kitą skundo dalį.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini)notarų biuro notaro J. P. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Sklypas“, juridinio asmens kodas 304937685, 42,75 Eur (keturiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini)notarų biuro notaro J. P. į valstybės biudžetą 17,91 Eur (septyniolika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, išaiškinant, kad šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė