Civilinė byla Nr. e3K-3-361-313/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00170-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. (S.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ ieškinį atsakovėms ūkininkei A. S., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Krekenavos projektai“, „Architektūra ir konstrukcijos“, „Zstatyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, sutartinių prievolių vykdymą, statybos rangos teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykius, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, tinkamą teismo procesą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Hausera“ (toliau ir – Subrangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama jai solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S. (toliau – ir Užsakovė, Ūkininkė), UAB „Krekenavos projektai“ (toliau ir – Rangovė), UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ priteisti 269 139,62 Eur skolos pagal subrangos sutartis ir susitarimus; solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ priteisti 6722,89 Eur skolos pagal 2017 m. birželio 16 d. subrangos sutartį ir 27 391,64 Eur delspinigių pagal visas subrangos sutartis; priteisti iš visų atsakovių 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad ūkininkė A. S. 2016 m. gegužės 20 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 0517/2016 (toliau – ir Rangos sutartis) su rangove UAB „Krekenavos projektai“, nurodžiusia, kad veikia pagal 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 001 su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“. Šiems darbams atlikti UAB „Krekenavos projektai“ su ieškove UAB „Hausera“ sudarė 3 subrangos sutartis: 2017 m. birželio 16 d. (toliau – Subrangos sutartis Nr. 1); 2017 m. liepos 20 d. (toliau ir – Subrangos sutartis Nr. 2); 2017 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – Subrangos sutartis Nr. 3).
4. Ieškovės teigimu, pagal Subrangos sutartį Nr. 1 atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ iš dalies atsiskaitė, liko skolinga 6722,89 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad, rangovei UAB „Krekenavos projektai“ turint finansinių sunkumų, ji su šia įmone sudarė Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 tik todėl, kad pagrindinė – Rangos – sutartis finansuojama iš Europos Sąjungos skirtų paramos lėšų, o užsakovė A. S. garantavo tiesioginį apmokėjimą, kurį užtikrindama ji su Subrangos sutarčių šalimis sudarė trišalį 2017 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. 1 bei 2017 m. spalio 10 d. susitarimą Nr. 2 (toliau – ir Susitarimai). Ieškovė pagal Subrangos sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 atliko darbų ir išrašė Rangovei 369 542,50 Eur sąskaitų. Ūkininkė 2017 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo ieškovei 100 402,88 Eur, todėl liko skolinga 269 139,62 Eur. Susitarimais nepanaikinta iš Subrangos sutarčių kylanti Rangovės pareiga atsiskaityti su ieškove, todėl Ūkininkės ir Rangovės atsakomybė yra solidarioji. Ieškovės nuomone, rangovei UAB „Krekenavos projektai“ veikus jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“, jų visų atsakomybė pagal Subrangos sutartis yra solidarioji.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš UAB „Krekenavos projektai“ ieškovei UAB „Hausera“ priteisė 51 125,89 Eur skolos, 4601,33 Eur delspinigių ir 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ūkininkės A. S. ieškovei UAB „Hausera“ priteisė 224 736,62 Eur skolos ir nuo priteistos sumos 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmetė ieškinio dalį dėl skolos iš atsakovių UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ priteisimo.
6. Teismas konstatavo, kad buvo vykdoma ūkininkei A. S. priklausančios fermos statyba, Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojant projektą „Mėsinės galvijininkystės veiklos modernizavimas“, pagal Ūkininkės 2016 m. vasario 26 d. sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (toliau – ir NMA). Paramos suma – iki 399 808 Eur (63,51442 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų). Projekto įgyvendinimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 31 d. Paramos gavėja įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, raštu informuoti apie numatomus sutarties pakeitimus. Šiam projektui įvykdyti ūkininkė A. S. paskelbė konkursą „Dėl projektavimo, fermos statybos darbų ir vidaus įrangos“, jame pasiūlymą pateikė UAB „Krekenavos projektai“ ir jungtinės veiklos partnerės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „Zstatyba“. Ūkininkė A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ sudarė 629 778 Eur vertės Rangos sutartį. Organizuojant konkursą, sudarant Rangos sutartį bei ją vykdant atsakovei ūkininkei A. S. atstovavo jos tėvas A. C. pagal įgaliojimą. Už dokumentų rengimą projektui buvo atsakingas Ūkininkės pasitelktas konsultantas M. K., taip pat A. J., iki Subrangos sutarties Nr. 3 pasirašymo dirbęs UAB „Krekenavos projektai“.
7. Atsakovių UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ vadovai tvirtino, kad nepasirašė jungtinės veiklos sutarties su UAB „Krekenavos projektai“ dėl jų netenkinančio turinio, o NMA Ūkininkės pateikta jungtinės veiklos sutarties kopija yra suklastota. Dėl galimo šios sutarties suklastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas nusprendė, kad, nesant jungtinės veiklos sutarties originalo, nėra galimybės patikrinti pateiktos kopijos tikrumo, todėl tokios sutarties sudarymas byloje neįrodytas. Atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ pripažino, kad su UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė tik 2016 m. balandžio 12 d. bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo tik dalytis informacija. Teismas, įvertinęs pastarosios sutarties turinį, konstatavo, kad jis neatitinka jungtinės veiklos sutarčiai keliamų reikalavimų, be to, bendradarbiavimo sutartimi susitarta, jog, siekiant dalyvauti konkurse, turi būti pasirašyta atskira sutartis. Nenustačius, kad atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „Zstatyba“ būtų pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį ar kaip nors būtų prisiėmusios atsakomybę dėl netinkamai vykdytų ir neįvykdytų Subrangos sutarčių, jų civilinė atsakomybė negalima.
8. Nagrinėjamu atveju atsakoves ūkininkę A. S. ir rangovę UAB „Krekenavos projektai“ siejo statybos rangos sutartiniai santykiai, o pastarąją ir ieškovę subrangovę UAB „Hausera“ – subrangos sutartys. Pagal įprastinę verslo praktiką užsakovas su subrangovais nėra susijęs tiesioginiais sutartiniais santykiais, o atsiskaitymus su subrangovais už jų atliktus darbus vykdo rangovas (generalinis rangovas). Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, nebent jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymas nedraudžia statybos rangos sutarties atveju šalims nusistatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką, pavyzdžiui, susitarti, kad užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaitytų tiesiogiai. Byloje neteigiama ir neįrodinėjama, kad Susitarimai prieštarauja Rangos sutarčiai, Subrangos sutartims ar įstatymams.
9. Ieškovei ir atsakovei Ūkininkei pateikus skirtingo turinio 2017 m. liepos 20 d. Subrangos sutarties kopijas, ieškovė nepripažino atsakovės pateiktos sutarties pasirašymo ir pateikė sutarties originalą, šį teismas pripažino tinkamu įrodymu ir jį analizavo, atmesdamas atsakovės pateiktą sutarties kopiją. Analogiško turinio yra 2017 m. rugpjūčio 31 d. Subrangos sutartis. Šių sutarčių 1.4 ir atitinkamai 1.6 punktuose nurodyta, kad Užsakovė įsipareigojo suderinti su Subrangove banko ar trečiosios šalies garantą, kuris užtikrins įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, jei UAB „Krekenavos projektai“ nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal subrangos sutarčių 1.5 ir atitinkamai 1.7 punktus, Užsakovei neįvykdžius pirmiau nurodyto įsipareigojimo, Subrangovė nutraukia darbus objekte be atskiro pranešimo.
10. Trišaliai Susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 sudaryti atitinkamai 2017 m. liepos 25 d. ir spalio 10 d. Susitarimų turinys sutampa. Susitarimų 1 punkte nurodyta, kad: šalys įvertino, jog Rangovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį ir šiuo metu yra nemoki, nes su ja vėluoja atsiskaityti klientai, jos atsiskaitomojoje sąskaitoje yra neigiamas balansas t. y. mokestinių reikalavimų suma gerokai viršija sąskaitos įplaukas; Rangovė, siekdama įvykdyti Rangos sutartyje nurodytus savo įsipareigojimus, su Subrangove 2017 m. liepos 20 d. sudarė Subrangos sutartį; Rangovė pageidauja, kad Užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus, dėl kurių atlikimo ji su Subrangove sudarė Subrangos sutartį, sumokėtų tiesiogiai Subrangovei. Susitarimų 2 punkte nurodyta: šalys susitarė, kad Užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus Rangovei priklausantį atlygį sumokėtų Subrangovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą, jį Rangovė įskaitys kaip Užsakovės atsiskaitymą pagal Rangos sutartį, o Subrangovė – kaip Rangovės atsiskaitymą pagal Subrangos sutartį.
11. Rangovė patvirtino ieškovės teiginį, kad, jai atlikus darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1, Rangovė neturėjo pinigų atsiskaityti, todėl ieškovė nesutiko pasirašyti kitų Subrangos sutarčių nesant garantijos dėl apmokėjimo. Užsakovė teigia nevykdžiusi Susitarimų, nes, dėl tiesioginio atsiskaitymo jai iškilus problemų NMA, o Rangovei – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Rangovė pateikė prašymus už darbus mokėti jai. Rangovės vadovas teismo posėdžiuose neigė rašęs tokio turinio raštus, prašymus, o Ūkininkė nepateikė jų originalų, todėl teismas nurodė, kad nėra galimybės patikrinti jų tikrumą.
12. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Rangovės sąskaitoje pinigų nebuvo. Nėra ginčo, kad tuo metu ji buvo skolinga ir dėl to buvo areštuota jos banko sąskaita, iš kurios antstolis ir kiti asmenys nurašinėjo pinigų sumas, todėl buvo grėsmė, kad Užsakovės Rangovei pervestos lėšos už atliktus darbus būtų priverstinai nurašytos skoloms padengti. Ūkininkė pripažino, kad NMA jos tiesiogiai atliktą apmokėjimą Subrangovei pagal Subrangos sutartį ir Susitarimą laikė tinkamu.
13. Teismas, įvertinęs Susitarimus kartu su Subrangos ir Rangos sutartimis, šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, padarė išvadą, kad, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Susitarimai yra galimi, šalys jų neginčijo, Užsakovė neatsisakė jų įvykdyti, bet įvykdė iš dalies, 2017 m. rugsėjo 13 d. atlikdama tiesioginį mokėjimą Subrangovei. Ieškovei nebuvo pagrindo abejoti Užsakovės rašytiniais įsipareigojimais pagal Susitarimus sumokėti už darbus Subrangovei tiesiogiai. Tokiam apmokėjimui atlikti nereikėjo atskiro Rangovės prašymo, nes Susitarimuose nėra tokios sąlygos. Užsakovė neturėjo pagrindo mokėti Rangovei, nes galiojo jos pradėtas vykdyti Susitarimas Nr. 1 ir Susitarimas Nr. 2, kurių ji privalėjo laikytis. Aplinkybė, kad Užsakovė atsiskaitė pagal Rangos sutartį su Rangove, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad išnyko Užsakovės pareiga atsiskaityti Subrangovei pagal galiojančius Susitarimus.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB ,,Hausera“ ir atsakovių A. S. bei UAB ,,Krekenavos projektai“ apeliacinius skundus, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei UAB „Hausera“ 6722,89 Eur skolos, 2455,68 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo iš UAB „Krekenavos projektai“; priteisė ieškovei UAB „Hausera“ 269 139,62 Eur skolos, 24 935,96 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S.; kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Kolegija pažymėjo, kad sudaryti trišaliai Susitarimai nepaneigė Rangovės pareigos atsiskaityti su Subrangove, tačiau Subrangos sutartys Nr. 2 ir Nr. 3 (sutarčių 1.4–1.7 punktai) ir prie jų sudaryti trišaliai Susitarimai Nr.1 ir Nr. 2 įrodo Užsakovės A. S. ir Rangovės pareigą solidariai kartu atsiskaityti už darbus Subrangovei (CK 6.6 straipsnis).
16. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė tarp šalių įvykusio atsiskaitymo įskaitymą, nurodydamas, kad pavedimas buvo apmokėtas pagal Subrangos sutartį Nr. 2, o ne pagal Subrangos sutartį Nr. 1. Kadangi ginčo dėl 44 403 Eur įskaitymo už darbus pagal Subrangos sutartį Nr. 1 tarp ieškovės ir mokėjimą atlikusios atsakovės nekilo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų, pakeisti įskaitymo tvarką bei priteisti iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ieškovei 51 125,89 Eur vietoj jos prašomos 6722,89 Eur skolos pagal Subrangos sutartį Nr. 1, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė A. S. prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartį bei grąžinti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti jai kasaciniame teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai nukrypo nuo CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų sutartis aiškinti sąžiningai, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jo teksto lingvistine analize, o šalims skirtingai aiškinant savo teises ir pareigas, kai jų neįmanoma nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) aiškinimo būdą, prioritetą teikti pažodiniam sutarties aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Šioje byloje esminę reikšmę turėjo teisingas trišalių Susitarimų aiškinimas, nes šie dokumentai susaisto juos sudariusias ieškovę, atsakovę UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkę A. S. Šie susitarimai, pasirašyti jau po Subrangos sutarčių sudarymo, reiškia tik susitarimą dėl buhalterinio veiksmo – Rangovei priklausančios pinigų sumos pervedimo į Subrangovės sąskaitą, Rangovei pateikus atliktų darbų aktą ir teisę į apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Be to, aiškindamas Susitarimų turinį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Ūkininkė darbų įkainių pagal Subrangos sutartis neginčijo, juos priėmė. Ūkininkės ir NMA 2016 m. vasario 26 d. sutartyje be kitos šalies sutikimo nesuteikta teisė keisti projekto įgyvendinimo sąlygų, kainos ir kitų sąlygų. Sudarydama Subrangos sutartis UAB „Krekenavos projektai“ neturėjo ūkininkės A. S. įgaliojimo ar sutikimo keisti rangos sutarties įkainius, kainą, darbus ar pan.
17.2. Teismai nenurodė jokių konkrečių teisės normų, taip pat nenurodė, kokiu pagrindu buvo kildinama Ūkininkės atsakomybė ar solidarioji Ūkininkės ir UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybė. Ūkininkė nebuvo sudariusi jokios sutarties su Subrangove dėl konkrečių darbų atlikimo, todėl ši pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį negali reikšti jokių reikalavimų Ūkininkei dėl darbų apmokėjimo.
17.3. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ikisutartinių ieškovės santykių su užsakove prieš sudarant trišalius Susitarimus ir Subrangos sutartis, taip pat ieškovės surašytų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų ir sąskaitų Rangovei, siekdami nustatyti, ar Ūkininkė su jais sutiko. Nėra duomenų, kad Ūkininkė sutiko su darbų kainomis pagal Subrangos sutartis.
17.4. Rangovė tik vieną kartą pateikė prašymą jai priklausančią sumą pervesti į Subrangovės sąskaitą. Vien nustačius tokią aplinkybę, turėjo būti padaryta išvada, kad Rangovė buvo moki ir nepageidavo jokių kitų susitarimų vykdymo, o Ūkininkė, gavusi mokėjimo dokumentus ir prašymus iš Rangovės, neturėjo pagrindo jais abejoti ar neatsiskaityti su Rangove. Be to, teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai buvo privalu pateikti duomenis apie visų šalių atliktus tarpusavio reikalavimų įskaitymus, jeigu pinigai už darbus, priklausantys Rangovei pagal Rangos sutartį, būtų sumokėti Subrangovei.
17.5. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurių įvykdymas yra susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad Užsakovė apmokėjimo pagal Subrangovės pateiktus dokumentus negalėjo įskaityti kaip atlygio Rangovei.
17.6. UAB „Krekenavos projektai“ vadovo A. S. prašymu Ūkininkė 324 719,71 Eur sumokėjo į šios įmonės sąskaitą, tačiau nebuvo nei atsiskaityta su UAB „Hausera“, nei pinigai grąžinti Ūkininkei. Bylos esmė turėjo būti nesąžiningų veiksmų atskleidimas, jų įvertinimas. Atskleidęs bylos esmę, t. y. nustatęs nusikalstamos veikos požymius, atskleidęs pinigų pasisavinimo mechanizmą, pirmosios instancijos teismas neturėjo perimti ikiteisminio tyrimo institucijų teisių ir pareigų, vertinti byloje esančių dokumentų autentiškumo, bet turėjo bylą sustabdyti ir pagal CPK 300 straipsnį perduoti tirti prokurorui.
17.7. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad statybos darbus realiai atliko ne ieškovė UAB „Hausera“, bet UAB „Dujotiekio statyba“. Dėl to liko neaišku, kokie teisiniai santykiai siejo šias įmones, ar su UAB „Dujotiekio statyba“ buvo atsiskaityta, ar UAB „Hausera“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Krekenavos projektai“ ir A. S. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, todėl būtina nustatyti statybos darbus realiai atlikusius asmenis ir juos apklausti byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tai atlikti. Dėl to yra pagrindas manyti, kad egzistuoja skundžiamų sprendimo ir nutarties absoliutūs negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
17.8. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų, o motyvai dėl solidariosios A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybės yra labai abstraktūs ir formalūs. Be to, atsakovė A. S. apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi, kad civilinę bylą būtina sustabdyti dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra bylos sustabdymo pagrindų, nepagrįsdamas tokios išvados byloje esančiais duomenimis, todėl tokios teismo išvados yra nemotyvuotos. Standartiniai motyvai, atsakovės nuomone, negali būti laikomi pakankamais teismo išvadoms, todėl laikytina, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
18. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir priteisti jai iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl trišalių Susitarimų vertinimo, nes iš jų ieškovė kildina atsakovės Ūkininkės civilinę sutartinę atsakomybę. Ūkininkė skirtingų instancijų teismuose vis kitaip motyvavo šių Susitarimų nevykdymą. Kasaciniame skunde ji teigia, kad Susitarimai tebuvo tik dėl buhalterinių veiksmų. Siūlydama tokį Susitarimų teisinį vertinimą, atsakovė Ūkininkė ignoruoja: 1) jų tekstą (trišaliai Susitarimai turi aiškias struktūrines dalis – preambules, kuriose nurodyta Susitarimų sudarymo priežastis (UAB „Krekenavos projektai“ finansiniai sunkumai), ir santykių reguliavimo taisykles, kuriomis trys šalys susitarė, kad Ūkininkė už atliktus darbus su ieškove atsiskaitytų tiesiogiai ir kad šiuos mokėjimus UAB „Krekenavos projektai“ įskaitys kaip Ūkininkės mokėjimus pagal Rangos sutartį, o ieškovė – kaip UAB „Krekenavos projektai“ atsiskaitymą pagal Subrangos sutartis); 2) tikruosius Susitarimus sudariusių šalių ketinimus ir derybas dėl jų sudarymo (ieškovei pareikalavus užtikrinti atsiskaitymų įvykdymą, į Subrangos sutarčių Nr. 2 ir 3 tekstus buvo įtrauktos nuostatos dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo (2017 m. liepos 20 d. sutarties 1.4, 1.5 punktai ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutarties 1.6, 1.7 punktai) ir ieškovė darbų pagal Subrangos sutartis nepradėjo vykdyti tol, kol nebuvo pasirašyti Susitarimai); 3) šalių tarpusavio santykių praktiką ir elgesį po trišalių Susitarimų sudarymo (sudarytas ne vienas, o du analogiški trišaliai Susitarimai, antrasis – Ūkininkei atsiskaičius su ieškove pagal pirmąjį Susitarimą). Susitarimų aiškinimas, kad šie nesukėlė pareigos Ūkininkei atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus, reikštų nesąžiningą rezultatą ieškovei – jai tektų tos pasekmės (UAB „Krekenavos projektai“ negalėjimas atsiskaityti), kurių nuo pat sutartinių santykių pradžios ieškovė atvirai ir sąžiningai siekė išvengti.
18.2. Susitarimai yra galiojantys, todėl privalomi vykdyti. Susitarimų tekstuose nėra jokių išlygų, leidžiančių nukrypti nuo juose aiškiai nustatytos atsiskaitymo tvarkos, kuriai pakeisti buvo būtina visų trijų šiuos Susitarimus sudariusių šalių suderinta valia. Ūkininkės atsiskaitymui su Subrangove nenurodyta jokių papildomų prašymų, sutikimų ar kitų dokumentų pasirašymo būtinybė. Dėl to vienašaliais Rangovės prašymais už atliktus darbus mokėti į jos, o ne Subrangovės, sąskaitą nebuvo galima modifikuoti trišalių Susitarimų, o gavusi tokius prašymus, Ūkininkė privalėjo vykdyti Susitarimais prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to Ūkininkė pažeidė Susitarimus, atlikdama mokėjimus Rangovei, be to, ji apie tai neinformavo ieškovės.
18.3. Rangos sutarties ir Ūkininkės sutarties su NMA sudarymo bei vykdymo aplinkybės neturėtų būti šios bylos nagrinėjimo dalykas – jas sudarant ieškovė nedalyvavo, jų kopijų neturėjo, jose nurodytų sąlygų, konkrečių darbų ir jų įkainių nežinojo.
18.4. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ūkininkė byloje teikė kelias skirtingas gynybines versijas, kurios paremtos tik lingvistinėmis sutarčių tekstų interpretacijomis ir Ūkininkės atstovų žodiniais paaiškinimais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tarpusavio santykių praktika, kitų bylos dalyvių atstovų paaiškinimai paneigia visas Ūkininkės byloje keltas versijas. Ūkininkė įrodymais nepaneigė atsakomybės dėl pareigos atsiskaityti su ieškove nevykdymo.
18.5. Ūkininkė teigia, kad į bylą turėjo būti įtraukta UAB „Dujotiekio statyba“, kurią daliai darbų atlikti ieškovė pasitelkė kaip subrangovę. Visos trys Subrangos sutartys (jų 3.2.4 punktai) tokią ieškovės teisę nustatė. Pareikšto ieškinio dalykas yra civilinės sutartinės atsakomybės taikymas Ūkininkei ir UAB „Krekenavos projektai“ pagal tris Subrangos sutartis ir du trišalius Susitarimus, o UAB „Dujotiekio statyba“ nėra nė vienos iš šių sutarčių šalis bei jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi. UAB „Dujotiekio statyba“ santykiai su ieškove apibrėžti jų sudarytose Subrangos sutartyse, kurios nėra susijusios su šioje byloje sprendžiamais Ūkininkės ir Rangovės atsiskaitymo su ieškove klausimais.
18.6. Ūkininkė kasaciniame skunde išdėstė teiginius, kad ne visi jos apeliacinio skundo motyvai buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-298-687/2015; kt.). Atsakovės Ūkininkės skundžiami sprendimas ir nutartis negali būti laikomi netinkamai motyvuotais, nes yra įvertintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, teismo išvados grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais, nurodyti motyvai, dėl kurių teismai atmetė vienus ar kitus įrodymus, pateiktas teisinis situacijos įvertinimas, nurodomi ginčui taikomi teisės aktai, teismų praktika bei jų pagrindu padarytos atitinkamos teismų išvados.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje
19. Atsakovė Ūkininkė kasaciniu skundu nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais ta apimtimi, kuria iš jos priteista skola ieškovei už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė savo nesutikimą grindžia argumentais, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės nuomone, šioje byloje esminę reikšmę turėjo teisingas trišalių Susitarimų aiškinimas.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus atsakovei Ūkininkei atsiskaityti už įvykdytas Subrangos sutartis kildina iš trišalių Susitarimų, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad jų teisingas aiškinimas byloje turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl Susitarimų pagrindu šalims kilusių teisių ir pareigų.
21. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas, t. y. fakto klausimų ištyrimas, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, tačiau sutarties aiškinimo principų ir taisyklių laikymasis yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.
22. Kasacinis teismas yra suformavęs sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo, taikant CK 6.193–6.195 straipsnius, praktiką. Pagal šią praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, pvz., šalių tarpusavio santykių praktiką. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).
23. Byloje nustatyta, kad atsakovė Ūkininkė (Užsakovė), atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ (Rangovė) ir ieškovė UAB „Hausera“ (Subrangovė) sudarė analogiško turinio trišalius Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2. Susitarimuose nurodytos aplinkybės, buvusios jų sudarymo metu ir lėmusios Susitarimų sudarymą: Rangovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, su ja vėlavo atsiskaityti klientai, jos atsiskaitomojoje sąskaitoje pinigų nebuvo, jos balansas buvo neigiamas, sąskaita buvo areštuota, iš jos antstolis ir kiti asmenys nurašinėjo pinigų sumas, todėl, šalių vertinimu, Rangovė tuo metu buvo nemoki. Būdama sunkioje finansinėje padėtyje, Rangovė pageidavo, kad Užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus, dėl kurių atlikimo ji su Subrangove sudarė Subrangos sutartį, sumokėtų tiesiogiai Subrangovei. Šalys susitarė, kad Užsakovė už pagal Rangos sutartį atliktus darbus Rangovei priklausantį atlygį sumokės Subrangovei ir ši įskaitys jį kaip Rangovės atsiskaitymą pagal Subrangos sutartį, o Rangovė – kaip Užsakovės atsiskaitymą pagal Rangos sutartį. Šias aplinkybes Rangovė patvirtino teismo posėdyje, taip pat pažymėjo, kad, Rangovei neturint lėšų atsiskaityti už darbus, Subrangovė, nesant papildomos apmokėjimo garantijos, nesutiko pasirašyti kitų Subrangos sutarčių, todėl dėl darbų atlikimo skubos Užsakovė inicijavo Susitarimus, parengė šiuos dokumentus ir pirma juos pasirašė. Taip pat nustatyti šalių veiksmai po Susitarimų pasirašymo: šalys Susitarimų neginčijo, Užsakovė iš dalies juos įvykdė, 2017 m. rugsėjo 13 d. atlikdama tiesioginį mokėjimą Subrangovei.
24. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę Susitarimus kartu su Subrangos ir Rangos sutartimis, šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, padarė išvadą, kad, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Susitarimai yra galimi, todėl Užsakovė privalėjo jų laikytis, be to, Užsakovė juos iš dalies įvykdė, taip patvirtindama Susitarimais prisiimtą įsipareigojimą sumokėti už darbus Subrangovei tiesiogiai.
25. Taigi byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurios pagal įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles yra svarbios Susitarimų turiniui įvertinti: Susitarimų dalyvių ketinimai, tikslas, šalių derybos dėl Susitarimų sudarymo ir jų sudarymo aplinkybės, šalių elgesys po jų sudarymo, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.
26. Susitarimų 1 punkte išsamiai išdėstytos jų sudarymo priežastys, nurodytos tuo metu buvusios aplinkybės, bylos nagrinėjimo metu nustatyti šalių ketinimai ir tikslai, kurių buvo siekiama Susitarimais. Teismų nustatytas šalių elgesys iki ir po Susitarimų sudarymo, ypač – faktas, kad Ūkininkė iš pradžių laikėsi Susitarimų sąlygų, jas vykdydama, bei kitos pirmiau išvardytos aplinkybės atitinka Susitarimuose nurodytas jų sudarymo priežastis ir tikslus. Kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę šias aplinkybes, jas vertindami kartu su aiškiu Susitarimų tekstu, turėjo pagrindą nepritarti atsakovės Ūkininkės pozicijai, kad Susitarimais nebuvo sutarta dėl Užsakovės įsipareigojimo mokėti Subrangovei už jos atliktus statybos darbus.
27. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad, atsižvelgiant į Susitarimų turinį ir nustatytas aplinkybes, aiškinimas, jog Susitarimai nesukėlė pareigos Ūkininkei tiesiogiai atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus, reikštų nesąžiningą tokio aiškinimo rezultatą ieškovei – jai tektų tos UAB „Krekenavos projektai“ nepajėgumo atsiskaityti už darbus pasekmės, kurių ieškovė Susitarimais siekė išvengti.
Dėl ginčo Susitarimų teisėtumo ir vykdymo
28. Užsakovė, nesutikdama su teismų išvada, kad ji privalo už atliktus statybos darbus atsiskaityti tiesiogiai su Subrangove, kasaciniame skunde pažymi, kad ji nebuvo sudariusi jokios sutarties su Subrangove dėl konkrečių darbų atlikimo, todėl ši pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį negali reikšti Užsakovei jokių reikalavimų dėl darbų apmokėjimo.
29. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi atsakovės Ūkininkės nurodyta teisės norma nustato bendrą taisyklę dėl generalinio rangovo, užsakovo ir subrangovo santykių, taip pat ir galimybę šalims susitarti kitaip, nei nustatyta šioje taisyklėje.
30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o ne dispozityviosios normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011).
31. Šioje byloje nenustatyta Susitarimų prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms pagrindų. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu Susitarimais ieškovės prisiimti įsipareigojimai suteikė teisinį pagrindą ir pareigą sumokėti už darbus Subrangovei tiesiogiai, o šiai – teisę reikalauti apmokėjimo. Taigi šalys įgijo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų statybos rangos taisyklių tiek, kiek jos papildomomis sutartimis tuo klausimu suderino savo valią. Susitarimai, sudaryti vėliau nei Rangos sutartis, pasirašyti Rangos sutarties šalių, tiek, kiek nustatė kitokias nei Rangos sutartyje buvusios nuostatas, taip pat keičia Rangos sutartį, net ir atskirai to Susitarimuose nepažymėjus, nes tai yra naujausia suderinta Rangos sutarties šalių valia – sandoris, sukuriantis naujas ir keičiantis esamas šalių teises ir pareigas. Dėl to Užsakovė, vadovaudamasi Susitarimais, už darbus privalėjo atsiskaityti ne su Rangove, kaip nustatyta Rangos sutartyje, bet su Subrangove.
32. Ūkininkė, nurodydama, kad Rangovė nepageidavo Susitarimų vykdymo ir pateikė prašymus už darbus atsiskaityti su ja, be to, VMI ir NMA nurodė mokėjimus atlikti Rangovei, teigia, kad ji privalėjo sumokėti už darbus Rangovei, o ne Subrangovei.
33. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktą).
34. Remiantis CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalimis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais; kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje nustatytos sąlygos, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio, apibrėžiančio asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, 1 dalimi, prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolių teisės prasme kreditorius yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikytų nuo tam tikro veiksmo (CK 6.1 straipsnis). Taigi viena iš prievolės pasibaigimo tinkamu jos įvykdymu sąlygų yra prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui.
36. Byloje pripažinus, kad bylos šalys sudarė įstatymams neprieštaraujantį Susitarimą, kuriuo sutarta, jog Užsakovė už darbus privalo mokėti ne Rangovei, bet Subrangovei, darytina išvada, kad prievolės sumokėti už darbus prasme Subrangovė tapo kreditore, turinčia teisę reikalauti šios prievolės įvykdymo sutartomis sąlygomis, o Užsakovė – skolininke, privalančia vykdyti prievolę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad galiojo Užsakovės pasirašyti ir jos pradėti vykdyti Susitarimai, padarė pagrįstą išvadą, kad Užsakovė neturėjo pagrindo mokėti už darbus Rangovei. Kadangi ginčo atveju Užsakovė, pažeisdama Susitarimus, mokėjimus atliko į Rangovės sąskaitą, Užsakovės prievolės įvykdymas netinkamam subjektui nėra pagrindas laikyti ją pasibaigusia tinkamu įvykdymu.
37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių VMI ir NMA nepritarimą Užsakovės tiesioginiams atsiskaitymams su Subrangove. Kita vertus, sutartiniuose santykiuose su NMA dalyvavo Ūkininkė, t. y. jos sutartis su NMA saisto tik ją, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad Rangos sutarties sąlygų pakeitimai nepažeistų įsipareigojimų NMA. Jei to neužtikrinusi Ūkininkė pažeidė sutarties su NMA sąlygas, ši aplinkybė jos neatleidžia nuo Susitarimais prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Taip pat prievolei pagal Susitarimus vykdyti – sumokėti už darbus Subrangovei tiesiogiai – nereikšmingi Užsakovės nurodomi Rangovės pateikti prašymai atlikti tokį mokėjimą. Susitarimuose nėra nuostatų, pagal kurias Rangovės prašymas būtų mokėjimo prievolės Subrangovei vykdymo ar nevykdymo pagrindas. Pažymėtina, kad, Rangovei neigiant prašymų mokėti jai, o ne Subrangovei teikimą, Ūkininkei nepateikus tokių prašymų originalų, teismas jų kopijų nepripažino tinkamais įrodymais.
38. Byloje nėra duomenų, kad Ūkininkė, nusprendusi nesilaikyti Susitarimų sąlygų, tokį savo apsisprendimą būtų suderinusi su Subrangove. Ūkininkės veiksmai vykdant prievoles kitaip, nei buvo sutarta, ir apie tai neinformuojant susitarimo šalies neatitinka vieno iš prievolių vykdymo principų – sąžiningumo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo tokį Susitarimų vykdymą laikyti tinkamu.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
39. Ūkininkė kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog ginčo statybos darbus atliko ne ieškovė, bet UAB „Dujotiekio statyba“, ir kelia klausimus, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę ir šią įmonę, ar su UAB „Dujotiekio statyba“ buvo atsiskaityta. Kadangi pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, Ūkininkės nuomone, būtina nustatyti statybos darbus realiai atlikusius asmenis ir juos apklausti byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tai atlikti, pažeisdamas CPK 266 straipsnio nuostatas.
40. Ieškovė pripažįsta, kad ji UAB „Dujotiekio statyba“ pasitelkė kaip subrangovę, tačiau ginčas šioje byloje kilo ne dėl ieškovės santykių su šia įmone, bet dėl atsakovių prievolės atsiskaityti su ieškove pagal jų sudarytas sutartis ir Susitarimus. UAB „Dujotiekio statyba“ nėra nė vienos iš šių sutarčių šalis, byloje nekilo klausimų dėl šios įmonės teisių ir pareigų ginčo ribų kontekste. UAB „Dujotiekio statyba“ santykiai su ieškove apibrėžti jų sudarytose Subrangos sutartyse, kurios nėra susijusios su šioje byloje sprendžiamais Ūkininkės ir Rangovės atsiskaitymo su ieškove klausimais. Dėl to teismai pagrįstai neįtraukė į bylą UAB „Dujotiekio statyba“ ir priimtuose procesiniuose sprendimuose nesprendė klausimų dėl šios įmonės teisių ir pareigų. Atitinkamai teismai nepažeidė CPK 266 straipsnyje nustatyto draudimo spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
41. Ūkininkės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų apeliacinio skundo argumentų, o motyvai dėl solidariosios A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybės yra labai abstraktūs ir formalūs. Standartiniai motyvai, atsakovės nuomone, negali būti laikomi pakankamais teismo išvadoms, todėl laikytina, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
42. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.).
44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
45. Taigi teismas sprendime, kuriuo išnagrinėja bylą, turi atskleisti bylos esmę, kuri pagal kasacinio teismo praktiką suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017), ir tai padaryti būtent pagal ieškinyje nustatytą teisminio nagrinėjimo objektą, laikydamasis ieškinyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
46. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylos esmės atskleidimui. Apeliacinės instancijos teismas dalimi argumentų iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentuotai pasisakydamas dėl pagrindinių bylos faktinių ir teisinių aspektų – Ūkininkės prievolės atsiskaityti tiesiogiai su ieškove faktinio ir teisinio pagrindo. Minėta, kad tokie argumentai yra pripažįstami tinkamais teismo procesinio sprendimo motyvais.
47. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas atsakovių prievolės ieškovei pripažinimą solidariąja, savo priimtoje nutartyje pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, rangos sutarties teisinį reglamentavimą bei sutarčių aiškinimo taisykles sudaryti trišaliai susitarimai nepaneigė rangovės UAB „Krekenavos projektai“ pareigos atsiskaityti su subrangove UAB „Hausera“, tačiau Subrangos sutarčių Nr. 2 ir Nr. 3 1.4–1.7 punktai ir Susitarimai įrodo Ūkininkės ir UAB „Krekenavos projektai“ pareigą atsiskaityti su ieškove solidariai (CK 6.6 straipsnis).
48. Taigi teismas, konstatuodamas, kad atsakovių prievolė ieškovei yra solidarioji, rėmėsi CK 6.6 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Teismas padarė išvadą, kad Rangovei išliko pareiga atsiskaityti su Subrangove vadovaujantis jų sudarytomis Subrangos sutartimis Nr. 2 ir Nr. 3, o pagal šių sutarčių 1.4–1.7 punktus ir Susitarimus tokią pareigą įgijo ir Ūkininkė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pirmiau analizuotais motyvais pagrindus solidariosios atsakovių prievolės nustatymą, nėra pagrindo pripažinti, kad toks pripažinimas yra nemotyvuotas.
49. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
50. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 956,61 Eur išlaidų, atsiskaitydama už teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šis bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į kasacinį skundą parengimą dydžio, kurį rekomenduojama priteisti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Konstatavus, kad atsakovės Ūkininkės kasacinis skundas atmestinas, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš atsakovės Ūkininkės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Hausera“ (j. a. k. 148415772) iš atsakovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 956,61 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 61 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis