Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-3804-580-2008].doc
Bylos nr.: I-3804-580/2008
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-3804-580/2008

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko,

sekretoriaujant Neringai Mizaraitei,

dalyvaujant atsakovo  atstovui Antanui Butrimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Panevėžio melioracija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

 

Pareiškėjas UAB „Panevėžio melioracija“ prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2008-06-06 sprendimą Nr. S-109(7-72/2008).

Nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Panevėžio apskrities VMI), atsižvelgdama į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus 2006-03-30 specialisto išvadą Nr. 5-5-20, atliko pareiškėjo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31. Panevėžio apskrities VMI 2007-10-18 patikrinimo akte Nr. 07-05-26-79 konstatavo, kad pareiškėjas, įtraukdamas į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą ir pripažindamas leidžiamais atskaitymais sumas, nurodytas juridinės galios neturinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, išrašytuose UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”, UAB „Jaros vingis” ir UAB „Savarine” pažeidė Pridėtines vertės mokesčio įstatymo 64 ir 80 straipsnių nuostatas, Pelno mokesčio įstatymo 11 ir 17 straipsnių nuostatas bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsnių nuostatas. Minėtų pareiškėjo kontrahentų išrašytuose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo įforminti apskaitos dokumentai. Dėl šios priežasties Panevėžio apskrities VMI, sumažino leidžiamus atskaitymus ir PVM atskaitą bei papildomai apskaičiavo 77 001 Lt PVM, 8591 Lt PVM delspinigių, 64 167 Lt pelno mokesčio ir 7552 Lt pelno mokesčio delspinigių. Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimu Nr. (11.l-73)-SA-40 patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius bei delspinigius ir skyrė pareiškėjui 15 400 Lt PVM ir 12 833 Lt pelno mokesčio baudas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimu Nr. (11.1-73)-SA-40, pastarąjį apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2008-03-21 sprendimu Nr. 69-41 Panevėžio apskrities VMI sprendimą patvirtino. Mokestinių ginčų komisija 2008-06-06 sprendimu Nr. S-109(7-72/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą.

Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorių sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.   

Dėl pareiškėjo ir UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” sandorių paaiškino, kad nors UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bei su pareiškėju sudarytų priėmimo-perdavimo aktų turinys ir nėra itin išsamus, minėti dokumentai nelaikytini netinkamai įformintais. Mokestinių ginčų komisija, atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo neteisingai ir iškreipdama Konsultavimo sutartis Nr. 1-11 sudariusių šalių valią, aiškino tose sutartyse vartojamų sąvokų „projekto įgyvendinimas” turinį ir prasmę. Konsultavimo sutartyse vartojama sąvoka „projektų įgyvendinimas” yra gerokai platesnė nei sąvokos „techninių projektų parengimas” ar „techninių projektų įvykdymas“. Konsultavimo sutartyse nurodytų projektų „Vandentvarkos sistemų statybos Liūdynės gyvenvietėje”, „Vandentvarkos sistemų įrengimo Gustonių kaime”, „Vandentvarkos sistemų pastatymo Daukniūnų kaime” ir t. t. įgyvendinimas turėtų būti suprantamas kaip visuma pareiškėjo ir jo kontrahentų atliekamų veiksmų, pradedant pareiškėjo, kaip rangovo, dalyvavimu gyventojų bendruomenių paskelbtuose konkursuose ir baigiant gyventojų bendruomenių atsiskaitymu už pareiškėjo atliktus statybos darbus. Pareiškėjas, neturėjęs reikiamų teisinių žinių ir atitinkamų specialistų, samdė UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” tam, kad lengviau, operatyviau ir pigiau būtų įgyvendintas tam tikras projektų etapas, susijęs su teisinių ir ekonominių prielaidų tinkamam pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartis su gyventojų bendruomenėmis vykdymui sudarymu. 2004-02-11 konsultavimo sutartyje Nr. 1 ir 2004-02-19 konsultavimo sutartyje Nr. 2 nurodytų techninių projektų parengimas kaip tik ir buvo viena iš aukščiau paminėtų prielaidų, o tarpininkavimas rengiant techninius projektus tebuvo vienas iš minėtose dvejose sutartyse numatytų UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” įsipareigojimų. Aiškinant konsultavimo sutartis jas sudariusių šalių ketinimų kontekste, techninio projekto parengimas negali būti vertinamas nei kaip UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” sutartinių įsipareigojimų vykdymo atidedamoji sąlyga, nei kaip atidedamasis terminas (juo labiau, kad techninis projektas yra minimas tik dvejose iš vienuolikos konsultavimo sutarčių). UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” konsultavimo sutartyse nurodytas konsultacijas pagal tas sutartis galėjo suteikti ir suteikdavo dar iki parengiant ir perduodant techninius projektus pareiškėjui nepriklausomai nuo techninio projekto parengimo stadijos. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jog šešiuose objektuose 2004 m. techniniai projektai nebuvo paruošti ir jokie darbai nebuvo vykdomi, savaime negali būti laikomos paneigiančiomis suteiktų konsultacijų realumą. Teiginiai, jog šešiuose objektuose 2004 m. techniniai projektai nebuvo paruošti ir jokie darbai nebuvo vykdomi, UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” negalėjo suteikti konsultacinių paslaugų pagal byloje su pareiškėju sudarytas sutartis dėl projektų įgyvendinimo, vertintini kaip nelogiškos, nepagrįstos ir tikrovės neatitinkančios prielaidos.    

UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” nebuvo įsipareigojusi įgyvendinti pačių projektų, o tik prisiėmusi įsipareigojimus suteikti konsultacijas, nurodant tų konsultacijų tikslą (projektų „Vandentvarkos sistemų statybos Liūdynės gyvenvietėje”, „Vandentvarkos sistemų įrengimo Gustonių kaime”, „Vandentvarkos sistemų pastatymo Daukniūnų kaime” ir t. t. įgyvendinimas) tiesiog buvo įvardinta jų kryptis ir ribos. Pareiškėjo konsultavimo paslaugų darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo sudaromi ir pasirašomi ne dėl projektų įgyvendinimo, o dėl sutartyse nurodytų paslaugų teikimo siekiant įgyvendinti tuos projektus. Mokestinių ginčų komisijos sprendime nėra objektyvių duomenų, jog dėl techninių projektų neparuošimo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” 2004 m. negalėjo atstovauti pareiškėjui santykiuose su bendruomenėmis, spręsti projekto įgyvendinimo metu iškilusių teisinių klausimų ir konsultuoti medžiagų bei darbų įsigijimo klausimais. Šie teiginiai  tėra  prielaidos, atsiradusios netinkamai ir neteisingai aiškinant konsultavimo sutarčių sąlygas (painiojamos sąvokos „projektai” ir „techniniai projektai”, netinkamai suprantamas sutarčių dalykas), arba neobjektyvaus įrodymų vertinimo pasekmė. UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” konsultacijų suteikimo faktą, t. y. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų realumą, patvirtina tiek paslaugų gavėjas, tiek teikėjas. UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras yra įtraukusi į apskaitą ir nuo šiose sąskaitose nurodytų pajamų yra sumokėjusi ir pelno mokestį, ir pardavimo PVM. Tuo būdu pridėtinė vertė yra apmokestinama antrą kartą. Pareiškėjo vadovai, UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” vardu paslaugas teikęs konsultantas savo paaiškinimuose yra nurodę, kad vykdė konsultavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, ir tų įvykdytų įsipareigojimų apimtis ir kokybė atitiko pareiškėjo lūkesčius. UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” sumokėti pinigai už jos atliktas paslaugas pagal ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras buvo būtinos sąnaudos pareiškėjo pajamoms uždirbti. UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”  nėra jokio verslo logika suprantamo intereso mokėti valstybei mokesčius nuo tariamai uždirbtų pajamų.

Mokestinių ginčų komisija, nenurodė kodėl nesivadovauja pareiškėjo ir UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” darbuotojų P. Ž., V. L., N. Ž., J. D. paaiškinimais ir jų pateiktais dokumentais, patvirtinančiais ūkinių operacijų atlikimą. Tai, kad byloje yra nepaaiškinta aplinkybė, kaip prieš sudarant konsultacijų teikimo sutartį, N. Ž. žinojo, kiek jis atstovaus pareiškėją santykiuose su gyventojų bendruomenėmis, kiek laiko ir kokius iškilusius teisinius klausimus spręs įgyvendinant konkretų projektą, kaip, kada, kiek laiko konsultuos pareiškėją medžiagų bei darbų, reikalingų projektų įgyvendinimui, klausimais bei kodėl pelno siekiantis ūkio subjektas pasirašydavo sutartis su jose nurodyta konkrečia paslaugų kaina nežinodamas konsultacinių paslaugų įkainių, apimties, pobūdžio, trukmės, savaime nepaneigia atliktų ūkinių operacijų realumo. Duomenų, pagrindžiančių konsultacijų kainos apskaičiavimą, nebuvimas negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis mokesčių administratoriaus išvadą, jog ūkinės operacijos nebuvo atliekamos. Pareiškėjas tiek jo darbuotojų paaiškinimais, tiek skundais yra gana išsamiai nurodęs, kokią konkrečią naudą jis yra gavęs dėl UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” suteiktų paslaugų. Kita vertus, ūkinės operacijos atlikimo faktas ir tų operacijų suteikta nauda taip pat nėra susijusios aplinkybės, kad, nesant antrosios, būtų galima daryti išvadą apie pirmosios aplinkybės neegzistavimą – naudos negavimas iš ūkinių operacijų atlikimo yra viena iš pelno siekiančių ūkio subjektų veiklos rizikų.

Mokestinių ginčų komisija neteisėtai įrodomąją reikšmę suteikė Panevėžio apygardos prokuratūros 2007-05-17 nutarime pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 06-1-04021-06 išdėstytiems teiginiams esą pareiškėjas 2004 metų dokumentuose ir apskaitos registruose fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas dėl konsultacijų suteikimo – prokuratūros  nutarime nurodyta aplinkybė nelaikytina prejudiciniu faktu.

Dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Jaros vingis” ir UAB „Savarine” paaiškino, kad  ūkinės operacijos su UAB „Jaros vingis“ realumą įrodo patikrinimo metu pateikta šios bendrovės parengta Galimybių studija „Autoserviso su degaline ir autoplovykla statyba Dembavos km., Panevėžio raj.” (toliau - Galimybių studija), kurios niekas nevertino kaip įrodymo. Mokestinių ginčų komisija nenurodė, kodėl nesivadovauja pareiškėjo darbuotojų paaiškinimais, patvirtinančiais ūkinės operacijos realumą, ir pateiktais dokumentais (Galimybių studija, sutartimi, priėmimo-perdavimo aktu, PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo pavedimu), o vadovavosi UAB „Jaros vingis” direktoriaus V. K. parodymams – nepatikrintiems ir niekuo nepagrįstiems teiginiams, dėl ko neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.    

Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai konstatavo realiai neįvykus ūkinei operacijai, nurodytai UAB „Savarine” išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Tokia išvada yra grindžiama prielaidomis ir niekuo nepagrįstais teiginiais, nenurodyta kodėl nesivadovaujama pareiškėjo darbuotojų paaiškinimais, patvirtinančiais ūkinės operacijos realumą, ir pateiktais dokumentais. Pateikti samprotavimai savaime nepaneigia UAB „Jaros vingis” ir „Savarine” atliktų ūkinių operacijų realumo. Nepaaiškinimas aukščiau nurodytų aplinkybių gali būti reikšmingas sprendžiant ne apie ūkinių operacijų atlikimo realumą, o apie mokesčio mokėtojo sąžiningumą, kuris nė viename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape nustatinėjimas nebuvo.

Mokestinių ginčų komisija neteisingai, pažeisdama Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnį, paskirstė įrodinėjimo naštą. Minėtoji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė suponuoja ne pareiškėjo pareigą teikti įrodymus, o mokesčių administratoriaus pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius ūkinių operacijų neatlikimą. Mokesčių administratoriaus nurodomos aplinkybės reikšmingos mokesčio mokėtojo sąžiningumui nustatyti, tačiau akivaizdžiai nepakankamomis ūkinės operacijos atlikimo realumui paneigti. Nesant objektyvumo kriterijus atitinkančių duomenų, pakankamai pagrindžiančių mokesčių administratorių išvadą, pareiškėjo teisė į PVM atskaitą galėjo būti paneigta tik kvestionuojant pareiškėjo sąžiningumą.  Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Jaros vingis” neteikia PVM deklaracijų nuo 2006 m. birželio mėnesio, o nuo 2006-09-19 ši bendrovė yra išregistruota iš PVM mokesčių mokėtojų. Nustačiusi, kad už 2005 m. gruodžio mėnesį UAB „Jaros vingis” deklaruotas mokėtinas PVM į biudžetą yra sumokėtas, Panevėžio apskrities VMI pripažįsta negalinti nustatyti, kad UAB „Jaros vingis” 2005-12-30 pareiškėjui išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JVF000044 išskirtas pardavimo PVM būtų nesumokėtas į biudžetą. Tariamas UAB „Savarine” veiklos neteisėtumas Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte grindžiamas ne faktiniais duomenimis, o subjektyviu mokesčių administratoriaus bendrovės veiklos vertinimu. Patikrinimo akte nenustatyta, jog UAB „Jaros vingis” ir UAB „Savarine” būtų nesumokėjusios PVM už ginčijamą operaciją, o aplinkybė, jog pareiškėjas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie savo sutarties partnerių veiklos neteisėtumą, nebuvo nustatinėjama.

Visi atsiskaitymai su pareiškėjo kontrahentais buvo vykdomi bankiniais pavedimais. Be to, pareiškėjui, kaip pelno siekiančiam ūkio subjektui, nebuvo jokio verslo logika pagrįsto intereso mokėti pinigus už negautas paslaugas.

Pareiškėjo atstovas į paskutinį teismo posėdį neatvyko, apie atidedamą posėdį buvo paskelbta teismo posėdžio metu bei atskiru 2008-10-15 pranešimu.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI, atlikusi pareiškėjo 2004-01-01 - 2005-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės ir pelno mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2004 - 2005 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus ir į sąnaudas įtraukė 2004 m. – 27 1462 Lt (pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” išrašytas PVM sąskaitas faktūras), 2005 m. – 156 320 Lt (pagal UAB „Jaros vingis” išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 56 320 Lt ir pagal UAB „Savarine” išrašytas PVM sąskaitas faktūras - 100 000 Lt) įformintų konsultavimo ir reklamos paslaugų. Panevėžio apskrities VMI nustatė, jog pareiškėjas, pažeisdamas 2002-03-05 PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”, UAB „Jaros vingis”, UAB „Savarine” išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 48 863 Lt PVM - 2004 metais bei 28 138 Lt - 2005 metais neteisėtai įtraukė į PVM atskaitą. Panevėžio apskrities VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir patikrinimo aktą, 2007-12-21 sprendimu Nr. (11.l-73)-SA-40 patvirtino papildomai apskaičiuotus 77 001 Lt PVM, 8591 Lt PVM delspinigius, 64 167 Lt pelno mokestį, 7552 Lt pelno mokesčio delspinigius ir skyrė 15 400 Lt (20 proc.) PVM baudą ir 12 833 Lt (20 proc.) pelno mokesčio baudą. VMI 2007-03-21 sprendimu Nr. 69-41 patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimą Nr. (11.l-73)-SA-40. Mokestinių ginčų komisija 2008-06-06 sprendimu Nr. S-109 (7-72/2008) patvirtino VMI 2007-03-21 sprendimą Nr. 69-41.

Pagal mokestinių pažeidimų metu galiojusio PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio ir 80 straipsnio nuostatas pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, išdėstytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente arba tokio turinio ūkinė operacija realai neįvyko, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. PVM įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. LVAT 2004-10-27 nutartyje (administracinė byla Nr. A-355/2004) konstatavo, kad jeigu mokesčių mokėtojas dalyvaudamas ūkinėje operacijoje elgiasi nesąžiningai, t.y. žino ar, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.

Išvada dėl nepagrįsto lėšų įtraukimo į PVM atskaitą pagal PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” daroma remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2006-03-30 specialisto išvada Nr. 5-5-20. Pagal  pareiškėjo  apskaitos  duomenis  nustatyta,  kad  šešiuose  objektuose,  kuriems projektai nebuvo paruošti, jokie darbai nebuvo vykdomi, todėl pareiškėjui negalėjo būti suteiktos paslaugos dėl projektų įgyvendinimo numatytos sutartyse, nes techniniai projektai 2004 m. nebuvo paruošti ir negalėjo būti vykdomi ir negalėjo kilti teisinių klausimų. Pareiškėjo patikrinimui pateikti konsultavimo paslaugų darbų priėmimo - perdavimo aktai dėl projektų įgyvendinimo buvo surašyti, nors projektai darbams atlikti nebuvo paruošti. Pagal pareiškėjo ir UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” pasirašytas sutartis konsultavimo paslaugos yra sietinos su projektų įgyvendinimu, nes tai yra sutarties dalykas. Remiantis FNTT iš UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” paimtais vyr. finansininkės V. L., buvusio direktoriaus N. Ž., pareiškėjo direktoriaus J. D. paaiškinimus bei buvusio pareiškėjo direktoriaus P. Ž., bendruomenės centro „Vaivadai“ pirmininko B. Š., gyventojų bendrovės „Pastogė“ pirmininko R. M., gyventojų bendruomenės „Piniava“ pirmininkės A. T., kaimo bendrijos „Gustoniai“ pirmininko A. Š. liudytojų apklausos protokolais, konstatuota, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” pareiškėjui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei darbų atlikimo - priėmimo aktuose realiai neįvyko.

Visose konsultavimo sutartyse nurodyta, kad UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” atstovauja pareiškėją santykiuose su gyventojų bendruomenėmis. Tačiau iš byloje pateiktų gyventojų bendruomenių pirmininkų liudytojų apklausos protokolų matyti, kad šie asmenys nurodė, kad konkrečiai juos konsultavo daugiausia pareiškėjo atstovai ir nei vienas nenurodė, kad juos konsultavo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” atstovai. Gyventojų bendruomenių pirmininkai aiškindami apie vykdomų projektų eigą naudojant SAPARD lėšas iš viso neminėjo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”. Panevėžio apygardos prokuratūros 2007-05-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pripažinta, kad pareiškėjo darbuotojai yra atsakingi už nustatytus pažeidimus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, o pareiškėjo 2004 m. apskaitos registruose buvo užregistruotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl pirkimo PVM pagal 2005-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija JVF Nr.000044, kurioje įformintas konsultavimo paslaugų įsigijimas iš UAB „Jaros vingis” atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaitoje faktūroje minimos sutarties pareiškėjas neturi. 2005-12-30 Konsultavimo paslaugų perdavimo ir priėmimo akte Nr.2005-1 prie Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 1-2005-11-23 nurodyta, kad buvo parengta Galimybių studija „Autoserviso su degaline ir autoplovykla statyba Dembavos km., Panevėžio rajone”. Su UAB „Jaros vingis” atsiskaityta pilnai, 2006-01-12 bankiniu pavedimu, pervedant 66 457,60 Lt į UAB „Jaros vingis” sąskaitą banke. UAB „Jaros vingis” deklaruotu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, veiklos nevykdo, šios bendrovės atstovai nesurandami, PVM deklaracijų neteikia nuo 2006 m. birželio mėnesio. Bendrovės vadovo V. K. teigimu, UAB „Jaros vingis” buvo formalus direktorius nuo 2005-03-22. UAB „Jaros vingis” akcijų 100 proc. pagal 2006-05-08 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr.2006/01 iš buvusio bendrovės direktoriaus V. K. įsigijo E. T., kuris 2006-05-19 vienintelio bendrovės akcininko sprendimu atleido V. K. iš užimamų direktoriaus pareigų. E. T. paaiškino, kad bendrovės akcijų nepirko, apie bendrovės vykdomą veiklą nieko nežino, akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta ne jo. V. K. negali suteikti informacijos, kur yra veiklos dokumentai, pagal jo paaiškinimą, dokumentų perdavimo aktas naujam akcininkui nebuvo surašytas, jokie dokumentai neperduoti, nes jų niekados neturėjo, Vilniaus apskrities VMI pateiktos PVM deklaracijos nuo 2006-01-01 iki 2006-04-30 pasirašytos ne jo. UAB „Jaros vingis” direktorius V. K. 2006-12-19 paaiškinime Nr.339-5191 teigė, kad buvo tik formalus direktorius nuo 2005-03-22, jokios ūkinės komercinės veiklos faktiškai nevykdė, o tik pasirašinėjo T. D. pateiktus dokumentus, už ką gaudavo 100-200 litų. Dėl pareiškėjui atliktų konsultavimo paslaugų V. K. nieko paaiškinti negalėjo, teigė, kad nepasirašė šių paslaugų įforminimą patvirtinančių dokumentų, pats paslaugų neatliko. Pareiškėjui išrašytus dokumentus mato pirmą kartą, juose pasirašyta ne jo ranka, apie pareiškėją nieko nežino, šioje įmonėje niekada nėra buvęs. Mano, kad jokie darbai ir paslaugos, nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje, nebuvo atlikti, o tik įforminti apskaitos dokumentai. Panevėžyje buvo prieš 10 metų, J. D. ir A. Ž. nepažįsta, nėra su jais susitikęs. Mokesčių administratoriaus iniciatyva nuo 2006-09-19 UAB „Jaros vingis” išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip nerandama jos nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose. UAB „Jaros vingis” buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikė, nes direktorius V. K. nežino, kur jie galėtų būti, niekad nėra jų turėjęs ir nežino kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima nustatyti pagal kokias PVM sąskaitas faktūras apskaičiuotas 2005 m. gruodžio mėn. pardavimo PVM. UAB „Jaros vingis” 2005 m. gruodžio mėnesį deklaruoja 41 847 Lt pardavimo PVM, 38 310 Lt atskaitomą pirkimo PVM ir 3537 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Už gruodžio mėnesį deklaruotas mokėtinas PVM į biudžetą sumokėtas.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į 2005 m. rugpjūčio mėn. PVM atskaitą įtraukė 18 000 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Savarine” PVM sąskaitas faktūras (2005-08-02 SFS Nr.085, 59 000 Lt sumai, 2005-09-01 SFS Nr.089, 59 000 Lt sumai), kuriose įformintas reklamos paslaugų įsigijimas pagal 2005-07-01 reklamos sutartį Nr. 1-2005-07-01. Pareiškėjas UAB „Savarine” apmokėjo bankiniais pavedimais, po 59 000 Lt - 2005-08-09 ir 2005-09-07 į banko sąskaitą. Vilniaus apskrities VMI atlikusi UAB „Savarine” mokestinį patikrinimą, nustatė kad nuo 2005-05-31 R. M. yra vienintelis UAB „Savarine” akcininkas. UAB „Savarine” dirbo du darbuotojai - direktorius R. M. ir direktorius T. D., kurie į Vilniaus apskrities VMI neatvyko ir patikrinimui dokumentų nepateikė. Patikrinimas buvo atliktas pagal mokesčio mokėtojo byloje ir iš trečiųjų šaltinių gautą informaciją. Nustatyta, kad bendrovė neturėjo biuro patalpų, gamybinių patalpų, bei kitų veiklai reikalingų išteklių realiai ekonominei veiklai vykdyti, bendrovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Taip pat nenustatyta, kad bendrovė būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti reklamos paslaugas. Todėl realiai atlikti reklamos paslaugas pareiškėjui negalėjo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Savarine” pardavimo PVM įteisino sandoriais, įvykusiais ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis, bendrovė buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų. Mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB „Savarine” nuo 2006-02-21 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nerandama jos nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose ir nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, informuota tinkamai.

Skundas atmestinas.

Panevėžio apskrities VMI patikrino pareiškėjo PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-12-31 ir nustatė, kad šis 2004-2005 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas pagal juridinės galios neturinčius dokumentus ir į sąnaudas įtraukė 2004 m. – 271 462 Lt (pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” išrašytas PVM sąskaitas faktūras), 2005 m. – 156 320 Lt (pagal UAB „Jaros vingis” išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 56 320 Lt ir pagal UAB „Savarine” išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 100 000 Lt) įformintų konsultavimo ir reklamos paslaugų bei minėtų bendrovių išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 48 863 Lt PVM 2004 metais bei 28 138 Lt PVM 2005 metais neteisėtai įtraukė į PVM atskaitą.

Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.1-73)-SA-40 (b.l. 43-52) patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2007-10-18 patikrinimo akte Nr. 07-06-26-79 (b.l. 57-76) apskaičiuotus mokesčius ir delspinigius pareiškėjui: 77 001 Lt PVM, 8591 Lt PVM delspinigius ir  64 167 Lt pelno mokestį, 7552 Lt pelno mokesčio delspinigius. Mokesčių administratorius paskyrė pareiškėjui 15 400 Lt PVM baudą (20 proc. mokesčio dydžio) ir 12 833 Lt pelno mokesčio baudą (20 proc. mokesčio dydžio). 2008-01-10 pareiškėjas padavė skundą (b.l. 39-42) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimo Nr. (11.1-73)-SA-40. VMI 2008-03-21 sprendimu Nr. 69-41 (b.l. 31-38) patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2007-12-21 sprendimo Nr. (11.l-73)-SA-40 dėl 2007-10-18 patikrinimo akto Nr. 07-06-26-79 tvirtinimo nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 77 001 Lt PVM, 8591 Lt PVM delspinigius ir 15 400 Lt PVM baudą (20 proc. mokesčio dydžio) bei 64 167 Lt pelno mokestį, 7552 Lt pelno mokesčio delspinigius ir 12 833 Lt pelno mokesčio baudą (20 proc. mokesčio dydžio). 2008-04-09 pareiškėjas apskundė VMI 2008-03-21 sprendimą Nr. 69-41 Mokestinių ginčų komisijai. 2008-06-06 Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą dėl UAB „Panevėžio melioracija” skundo Nr. S-109 (7-72/2008) (b.l. 10-24), kuriuo netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti VMI sprendimą.

Mokesčių administratorius nubaudė pareiškėją už tai, jog šis pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2004-02-12 LGA Nr. 7469045, 2004-02-19 LGA Nr. 7469049, 2004-03-18 LGA Nr. 7469050, 2004-04-22 LGA Nr. 7469052, 2004-05-21 LGA Nr. 7469054, 2004-07-08 LGA Nr. 7469056, 2004-08-05 LGA Nr. 7469058, 2004-09-15 LEC Nr. 2606282, 2004-12-08 LGA Nr. 7469060, 2004-12-10 LGA Nr. 7469061, 2004-12-23 LGA Nr. 7469062) (b.l. 197) laikotarpiu nuo 2004-02-12 iki 2004-12-23 į PVM atskaitą įtraukė 48 863,16 Lt PVM ir į 2004 m. sąnaudas – 271 462 Lt sumą, pagal UAB „Savarine” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2005-08-02 SFS Nr. 085 ir 2005-09-01 SFS Nr. 089) į PVM atskaitą įtraukė 18 000 Lt PVM ir į 2005 m. sąnaudas -100 000 Lt sumą bei pagal UAB „Jaros vingis” vardu išrašytą 2005-12-30 PVM sąskaitą faktūrą JVF Nr. 000044 į PVM atskaitą įtraukė 10137,60 Lt PVM ir į 2005 m. sąnaudas -56320 Lt sumą.

Byloje yra kilęs ginčas, ar realiai įvyko sandoriai, nurodyti minėtose PVM sąskaitose  faktūrose, ir ar pareiškėjas galėjo įtraukti į PVM atskaitą minėtose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas pirkimo PVM sumas bei ar turėjo teisę šias sumas įtraukti į leidžiamus atskaitymus.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ar paslaugas, jei šios prekes ar paslaugos skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.  Pirkimo PVM gali būti įtrauktas į atskaitą tokiu atveju, kai:

  1. PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą;
  2. PVM sąskaitoje išskirta PVM suma;
  3. PVM mokėtojas nurodytas prekių pirkėju;
  4. PVM sąskaita atitinka visus PVM įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų (PVM sąskaitoje turi būti PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai);
  5. Rašytinės PVM sąskaitos blankas turi būti įsigytas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitikti teisės aktų blankui keliamus reikalavimus.

PVM įstatymo 58 straipsnio 9 dalis numato, kad atvejai, kada pirkimo PVM negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita – faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad buhalterinės apskaitos dokumentais yra grindžiamos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Buhalterinės apskaitos dokumentų visuma turi patvirtinti ūkinės operacijos realumą ir jos atlikimą tokiomis aplinkybėmis, kurios atsispindi buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Lietuvos vyriausiasis teismas 2004-10-27 plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A1-355-2004 taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jei turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis sako, kad tada, kai mokesčių mokėtojas neteisingai apskaičiavo mokestį, jam priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais įstatyme numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Mokesčių sumokėjimo teisingumo įrodinėjimo pareiga tenka tiek mokesčių administratoriui, tiek mokesčių mokėtojui. Pirmasis privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su jomis susijusias sumas, o antrasis privalo pagrįsti kodėl, jo nuomone, mokesčių administratoriaus apskaičiuotos sumos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnis).

Savo išvadas dėl to, kad pareiškėjas be pagrindo įtraukė į PVM atskaitą PVM, kilusį iš santykių su UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra“, UAB „Savarine“ ir UAB „Jaros vingis“ mokesčių administratorius grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2006-03-03 specialisto išvada Nr. 5-5-20, Panevėžio apygardos prokuratūros 2007-05-17 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei Panevėžio apskrities VMI patikrinimo medžiaga. Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnis numato teisę mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokestį remiantis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ir kitais dokumentais. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos atlikti mokesčių administravimo veiksmų. 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiuo atveju patikrinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ar sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Šios bylos atveju mokesčių administratorius papildomai atliko patikrinimą.

 

Dėl sandorių su UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”

 

Laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2004-10-05 pareiškėjas su UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” pasirašė vienuolika Konsultavimo sutarčių dėl įvairių projektų įgyvendinimo. Pareiškėjo sprendimas pirkti konsultacijų paslaugas dėl projektų iš SAPARD lėšų įgyvendinimo grindžiamas pareiškėjo valdybos posėdžio 2004-02-11 protokolu (b.byla 136-l38 lapai, t. 2). Konsultavimo sutartyse numatyta, kad pareiškėjas užsako, o UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” teikia konsultacijas, kurių tikslas „Vandentvarkos sistemų statybos Liūdynės gyvenvietėje“, „Vandentvarkos sistemų įrengimas Gustonių kaime“, „Vandentvarkos sistemų pastatymas Daukniūnų kaime“, „Gyventojų bendrijos „Piniava“ vandentvarkos projekto įgyvendinimas“, „Vaivadų kaimo dalies buitinės nuotėkynės prijungimo prie UAB „Aukštaitijos vandenys“ tinklų“, „Vandentvarkos sistemų renovacija Liberiškio kaime“, „Kelių įrengimas atkarpoje Bartkūnai – Bartašiūnai – Bernatoniai“, „Šilų kaimo vandentvarkos sistemų statyba ir renovacija“, „Tiltagalių kaimo bendruomenės kelių statyba“, „Vandentvarkos sistemų rekonstrukcijos (renovacijos) su projektinės dokumentacijos paruošimu Panevėžio rajono Linkaučių, Naujarodžių kaimuose ir Krekenavos miestelyje“ ir „Vandentiekio tinklų renovacijos Panevėžio rajono Mikėnų, Daniūnų, Garuckų, Ėriškių ir Upytės kaimuose su projektinės dokumentacijos paruošimu“ (Mokestinių ginčų komisijos medžiaga 119-133 lapai, t. 1). Konsultavimo sutartys išdėstytos numatant konsultantui panašias pareigas – atstovauti pareiškėją santykiuose su gyventojų bendruomenėmis, o paskutinėse dviejose  - su Panevėžio rajono savivaldybės administracija, sprendžia projekto įgyvendinimo metu iškilusius teisinius klausimus, pirmose dviejose sutartyse numatyta pareiga parinkti techninio projekto vykdytoją, sudaryti sutartis dėl techninio projekto paruošimo, atsiskaityti už techninį projektą ir perduoti techninius projektus pareiškėjui. Visose sutartyse numatyta pareiga konsultuoti medžiagų bei darbų, reikalingų projekto įgyvendinimui įsigijimo klausimais. Pirmose dviejose konsultavimo sutartyse numatyta bendra konsultacijų bei techninio projekto kaina, o kitose – konsultacijų kaina. Pareiškėjas pateikė konsultavimo paslaugų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose nurodyta, kad pagal Konsultavimo sutartis darbai pilnai ir laiku atlikti, pagal Konsultavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 perduoti ir techniniai projektai (Mokestinių ginčų komisijos medžiaga 133-143 lapai, t. 1). PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose minėtos bendrovės vardu, taip pat tik nurodyta, kad atliktos konsultavimo paslaugos pagal Konsultavimo sutartį (Mokestinių ginčų komisijos medžiaga 144-153 lapai, t. 1). Šiuose dokumentuose konkrečios atliktos paslaugos nėra išvardintos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2006-03-30 specialisto išvadoje konstatuota (35 lapas), kad pareiškėjas 2004 metų dokumentuose ir apskaitos registruose fiksavo faktiškai neįvykusias ūkines operacijas dėl konsultacijų suteikimo. Pagal apskaitos dokumentus nustatyta, kad objektuose, kuriems neparuošti ir jokie darbai objektuose, kuriems neparuošti projektai, jokie darbai nebuvo vykdomi. Kadangi projektai dėl darbų vykdymo neparuošti ir jokie darbai nebuvo vykdomi, tai pareiškėjui negalėjo būti suteiktos konsultavimo paslaugos. Iš specialistės pateiktos lentelės (b.byla 98 lapas, t. 1) matyti, kad iš 11 projektų tik dviejų projektai buvo gauti iki konsultacijų darbų priėmimo aktų pasirašymo. Panevėžio apygardos prokuratūros 2007-05-17 nutarime (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 44-51, t. 2) taip pat konstatuotas faktas, jog pareiškėjo 2004 m. apskaitos registruose buvo užregistruotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos pagal UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš viso apskaitos registruose buvo užfiksuota pagal neturinčius juridinės galios dokumentus 271 462 Lt paslaugų vertė ir 48 863,16 Lt gautinas iš biudžeto PVM. Taip pat šiame nutarime nurodyta, kad nors vyriausioji finansininkė A. J., direktoriai P. Ž. ir J. D. nepripažino šių pažeidimų, tačiau tai įrodyta tyrimo medžiagoje surinktais bendrovės buhalteriniais dokumentais, liudytojų apklausomis bei atlikta specialisto išvada. Šiuo Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjo generalinių direktorių P. Ž. ir J. D. bei vyriausiosios finansininkės A. J. atžvilgiu, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 dalyje, sudėties požymių, tačiau pripažinta, kad šie asmenys yra atsakingi už nustatytus pažeidimus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę.

Visose konsultavimo sutartyse nurodyta, kad UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" atstovauja pareiškėją santykiuose su gyventojų bendruomenėmis. R. M. – Liūdynės kaimo gyventojų bendruomenės pirmininko, 2006-07-19 apklausoje (b.byla 89-91 lapai, t. 5) nurodyta, kad konsultacijos nebuvo teikiamos, visais klausimais jis bendravo su darbų vykdytoju. Piniavos kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė A. T. 2006-07-19 apklausoje (b.byla, 182-184 lapai, t. 5) nurodė, kad konsultavosi su pareiškėjo bei projektą rengusios firmos „Gabija“ atstovais. Gustonių kaimo bendrijos pirmininkas A. Š. 2006-07-20 apklausoje (b.byla, 138-140 lapai, t. 6) neigė konsultacijų buvimą. Vaivadų kaimo bendruomenės pirmininkas B. Š. 2006-07-20 apklausoje (b.byla, 197-199 lapai, t. 6) aiškino, kad konsultavosi tik su pareiškėjo darbuotojais. UAB „Ūrus ir Ko“ direktorius A. Š., atlikęs darbus valymo įrenginių įrengimo darbus Daukniūnų, Liūdynės, Piniavos ir Bernatonių objektuose, 2006-07-04 apklausoje (b.byla 53-55 lapai, t. 7) taip pat aiškino, jog pareiškėjas nebuvo paskyręs jokio konsultanto darbų atlikimui. Kad darbų atlikimo klausimais bendravo tik su pareiškėjo darbuotojais nurodė ir UAB „Pireka“, įrengusios vandens nugeležinimo įrenginius Liūdynės kaime, direktorius A. J. 2006-07-01 apklausoje (b.byla 24-26 lapai, t. 8). UAB „Hidroprojektas“ direktorius V. B. 2006-06-28 apklausoje (b.byla 54-56 lapai, t. 8) nurodė, kad projekto Piniavos gyvenvietėje ir kelio Bartkūnai – Bernatoniai įgyvendinimui samdė UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra", kad ši agentūra būtų veikusi kaip pareiškėjo konsultantas nenurodė. Panašiai aiškino UAB „Gabija“ direktorius A. A. J. 2006-06-29 apklausoje (b.byla 104-106 lapai, t. 8). Firmos „Artezija“ savininkas K. D. S., įrengęs artezinį gręžinį Daukniūnų gyvenvietėje, 2006-06-28 apklausoje (b.byla 96-98 lapai, t. 8) neigė, kad jį būtų konsultavę pareiškėjo konsultantai. Pareiškėjo darbų vadovas K. S. 2006-07-05 apklausoje (b.byla 105-107 lapai, t. 9) teigė, kad projekto įgyvendinimo metu konsultavosi su projektuotojais. Konsultacijų buvimą paneigė ir kiti pareiškėjo darbuotojai V. S. 2006-07-05 apklausoje (b.byla 173-175 lapai, t. 9), A. M. 2006-07-05 apklausoje (b.byla 182-184 lapai, t. 9), V. B. 2007-03-05 apklausoje (b.byla 199-200 lapai, t. 9), R. T. 2006-07-05 apklausoje (b.byla 3-6 lapai, t. 10). 

Šie duomenys rodo, jog nei vienas iš apklaustų bendruomenių vadovų ar nesuinteresuotų baudžiamosios bylos baigtimi pareiškėjo darbuotojų neparodė, jog juos konsultavo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra". Aiškindamas mokesčių administratoriui dėl teiktų konsultacijų pareiškėjo direktorius J. D. nurodė, kad prieš rengiant techninius projektus juos reikėjo išsamiai aptarti su bendruomenėmis (Mokestinių ginčų komisijos byla 106 lapas, t. 1). Bendruomenių vadovų parodymai rodo, jog tokių konsultacijų nebuvo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad 2004 metais šioje bendrovėje dirbo tik du darbuotojai – vyr. finansininkė V. L. ir direktorius N. Ž.. D. L. 2006-12-08 (b.byla 172-173 lapai, t. 8) apklausoje nurodė, kad ji tvarkė įmonės buhalterinius reikalus. Vadinasi, teikti konsultacijas galėjo tik įmonės direktorius. Iš aukščiau išvardintų įrodymų daroma išvada, kad UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" nekonsultavo nei bendruomenių, nei kitų asmenų, kurie buvo susiję su projektų įgyvendinimu.

Kaip pagrindines konsultacijas buvęs direktorius P. Ž. 2006-07-10 liudytojo apklausos protokole (b.byla 9-11 lapai, t. 10) nurodė jo konsultavimą teisiniais klausimais. Pareiškėjo vyr.finansininkė A. J. parodė, jog ją taip pat žodžiu konsultavo N. Ž. (b.byla 14-16 lapai, t. 10). Šie asmenys duodami paaiškinimus yra suinteresuoti baudžiamosios bylos eiga, nes jiems šioje byloje buvo pareikšti įtarimai, t.y. byla buvo tiriama dėl jų įtariamų veikų. Todėl grįsti konsultacijų realaus teikimo vien suinteresuotų asmenų parodymais nėra tinkama. Pažymėtina, kad už konsultacijų teikimą buvo sumokėta didelė pinigų suma. Ekonomiškai nesuprantama kad tokia suma būtų mokama vien už žodines teisines konsultacijas.

Jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie suteiktų konsultavimo paslaugų pobūdį, datą, trukmę, įkainius (pvz., kokios teisės klausimais buvo konsultuota, kokiomis dienomis, kokie asmenys, kaip suteiktas konsultacijas galima matuoti - valandomis, dienomis, mėnesiais) byloje nepateikta. Nei teismo posėdžio metu, nei Mokestinių ginčų komisijoje, kas matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas nedetalizavo kokias konkrečios paslaugos buvo suteiktos, apsiribota bendrais paaiškinimais, jog bendravo su bendruomenėmis, konsultavo teisiniais klausimais. 2005-04-26 duotuose paaiškinimuose (b.byla 141 l., t. 1) UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra“ direktorius N. Ž. nurodė, jog dokumentų ar aktų apie suteiktas konsultacijas neturi. 2006-06-29 liudytojo apklausos protokole aiškino, jog turėjo surasti asmenis, galinčius parengti techninius projektus, konsultavo pareiškėjo direktorius ir vyr.finansininkę žodžiu, kartais susitikdavo su bendruomenių nariais.  Nors skunde teismui bei dokumentuose pateiktuose mokesčių administratoriui pareiškėjas aiškino, kad iškreipiama Konsultavimo sutartyse numatyta projekto įgyvendinimo sąvoka ją aiškinant per daug siaurai, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį teiginį nepateikė. Nei vienas įrodymas nepatvirtina, kad UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" būtų atlikusi kokius nors darbus pareiškėjui dalyvaujant bendruomenių paskelbtuose konkursuose ar atsiskaitymuose. Konsultacijos siejamos su techninio projekto parengimu ne dėl to, kad mokesčių administratorius įrodinėja, jog pačios konsultacijos ir buvo techninio projekto parengimas, bet teigiama, kad nesant tokių projektų konsultacijų teikimas negalėjo būti realus. Tai yra tik vienas iš įrodymų įrodinėjant pirktų paslaugų realaus atlikimo faktą, o vieninteliu pakankamu argumentu.

Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga apie visų 11 projektų vykdymą. Šioje medžiagoje yra vos viena kita sutartis susijusi su projekto įgyvendinimu. UAB „Gabija“ 2004-05-31 parengė Vandentvarkos sistemų įrengimo Gustonių kaime bei Liūdynės gyvenvietėje projektus (b.byla, 51-52 lapai, t. 1). Pagal Atliktų tyrinėjimo – projektavimo darbų 2004-07-26 aktą Nr. 04-03 UAB „Gabija“ perdavė techninę dokumentaciją dėl vandentvarkos sistemų Daukniūnų kaime (b.byla, 54 lapas, t. 1), o pagal 2004-11-29 Atliktų darbų aktą Nr. 1 perdavė Tiltagalių kaimo bendruomenės techninį projektą (b.byla, 97 lapas, t. 1). Dėl darbų atlikimo Liūdynės gyvenvietėje tarp pareiškėjo ir bendruomenės buvo sudaryta 2004-02-10 Statybos rangos sutartis (b.byla, 157-159 lapai, t. 1), 2004-08-20 sudaryta Paskolos sutartis (b.byla, 98-99 lapai, t. 5) bei iki Konsultavimo sutarčių pasirašymo pateiktas komercinis pasiūlymas (b.byla, 105 lapas, t. 5). Dėl valymo įrenginių pirkimo sudaryta Sutartis Nr. 2004-04-21 F/230-17-4K tarp pareiškėjo ir UAB „Pireka“ (b.byla, 108 lapas, t. 5). 2004-08-02 sudaryta sutartis tarp pareiškėjo ir J. J. individualios įmonės dėl žemės kasimo darbų atlikimo (b.byla 39-40 lapas, t. 7). Su UAB „Ūrus ir Ko“ buvo pasirašytos 4 įrenginių pirkimo ir įrengimo sutartys (b.byla 60-67 lapai, t. 7). Tarp pareiškėjo ir UAB „Hidroprojektas“ buvo pasirašytos techninės dokumentacijos parengimo (perdavimo) sutartys (b.byla, 67, 73, 75, 77, 84 lapai, t. 8). Sudarytos kelios Tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartys su UAB „Gabija (b.byla 117, 121, 122, 123, 124, 126, 127, 128, 142, 146, 149, 154, t. 8).   Visos sutartys tipinės, labai paprastos struktūros, jų rengimas, jei jos ir galėjo būti rengiamos paties pareiškėjo, teisinių žinių ar didelių pastangų nereikalauja. Tokių sutarčių tarp ūkio subjektų sudarymui konsultacijos nėra būtinos.

Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" būtų konsultavusi pareiškėją medžiagų įsigijimo klausimais. To neparodė nei vienas įmonės darbuotojas. Teismas negali nesutikti su Mokestinių ginčų komisijos  argumentu dėl galimo konsultavimo medžiagų įsigijimo klausimais pagrindimo. Mokestinių ginčų komisija pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas jau nuo 1994 metų vykdo sausinimo ir drėkinimo sistemų tiesimą, vandens objektų statybą, kelių ir gatvių tiesimą, smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimą. Todėl negalima logiškai paaiškinti kodėl pareiškėjas sudarė konsultavimo sutartis dėl medžiagų ir darbų įsigijimo, kuriuos jis jau vykdo praktiškai 14 metų. Be to, pareiškėjas mokestinio ginčo metu nenurodė jokių šių konsultacijų suteikimo aplinkybių.

Visose konsultavimo sutartyse su UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" nurodyta konkreti suma  už konsultacijų suteikimą, kas rodo, jog turėtų būti žinoma konsultacijų apimtis. Duomenų kokiu principu buvo apskaičiuota konsultacijų kaina byloje nėra. Pareiškėjo buvęs direktorius P. Ž. 2006-07-10 liudytojo apklausos protokole (b.byla 9-11 lapai, t. 10) nurodė, kad paslaugų įvertinimas buvo sprendžiamas valdyboje, kiek jos kainuos, nurodydavo N. Ž. ir, jei visi valdyboje sutikdavo, buvo sudaroma sutartis. Taigi lieka nepaaiškinta aplinkybė, kaip prieš sudarant konsultacijų suteikimo sutartį, N. Ž. žinojo kiek jis atstovaus pareiškėją santykiuose su gyventojų bendruomenėmis, kiek laiko ir kokius teisinius klausimus spręs įgyvendinant konkretų projektą, kaip, kada, kiek laiko konsultuos medžiagų bei darbų, reikalingų projektų įgyvendinimui, klausimais, nes, priešingu atveju, jis negalėjo nurodyti konsultacijų kainos, o pareiškėjas negalėjo šių kainų svarstyti, su jomis sutikti ir tada pasirašyti sutartis. Taigi jokia ekonomine logika yra nepaaiškinamos aplinkybės, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas pasirašydavo sutartis su jose nurodyta konkrečia paslaugų kaina nežinodamas konsultacinių paslaugų įkainių, apimties, pobūdžio, trukmės.

Panevėžio apskrities VMI pateikė informaciją (b.l. 197-199) apie UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" sumokėtą PVM pagal šioje byloje ginčijamas PVM sąskaitas – faktūras. Iš šios pažymos matyti, kad bendrovė nors ir nepilnai, bet mokėjo PVM. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-355/2004 yra pažymėjusi, kad pardavėjui sumokėjus PVM pirkėjo teisė tampa absoliuti ir negali būti paneigta ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Šis išaiškinimas buvo nurodytas kalbant apie atvejį, kai pardavėjas sumoka PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą. Gi, šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog realaus paslaugų teikimo nebuvo. Pardavėjui sumokėjus PVM už nesuteiktas paslaugas pirkėjo teisė į PVM atskaitą negali būti laikoma absoliučia, nes tai iškreiptų apmokestinimo esmę, mokesčiai būtų apskaitomi už realiai neatliktus ūkinius veiksmus. Vien tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs už konsultacijas bankiniais pavedimais negali paneigti konsultacijų atlikimo realumo fakto.

UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" į baudžiamąją bylą (b.l. 143-145, t. 1) pateikė sutartis Nr. US-2004-04/15-1, pagal kurias pirko verslo planų rengimo paslaugas ir tikrinimo paslaugas iš VšĮ Ūkio plėtros ir integracijos agentūros“. Pagal šią sutartį 2004-05-10, 2004-09-16, 2004-09-10 buvo pasirašyti Darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais patvirtinama, kad įmonė atliko pareiškėjui skirtų verslo plano rengimą, jo perdarymą bei paraiškos struktūrinių fondų paramai gauti parengimą. Konkretūs duomenys dėl kokių projektų buvo rengti dokumentai nenurodyti. Baudžiamojoje byloje pateiktas pareiškėjui parengtas Verslo planas, kurį sudarant dalyvavo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra“ bei VšĮ „Ūkio plėtros ir integracijos agentūra“ (b.byla, 137-139 lapai, t. 1). Pagal turimą medžiagą šio verslo plano negalima laikyti atliktu įgyvendinant Konsultavimo sutartis. Aukščiau minėtoje Panevėžio apskrities VMI pažymoje (b.l. 197-199) nurodyta, kad mokesčių inspekcijai buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjui suteiktos paslaugos, už kurias sumokėta PVM sąskaitomis – faktūromis LGA Nr. 7469054, LGA Nr. 7469056, LEC Nr. 2606282, buvo perpirktos iš VšĮ „Ūkio plėtros ir integracijos agentūros“. Per visą mokestinio ginčo bei ikiteisminio tyrimo laikotarpį pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos padaryta išvada, jog ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra" pareiškėjui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei darbų atlikimo-priėmimo aktuose, realiai neįvyko, sutartyse minimos konsultavimo paslaugos nebuvo suteiktos, o buvo įforminti apskaitos dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nepatvirtina faktiškai įvykusias ūkines operacijas.

 

Dėl sandorių su UAB „Jaros vingis“

 

Pareiškėjas pateikė UAB „Jaros vingis“ vardu parengtą Galimybių studiją (Mokestinių ginčų komisijos byla 174-175 lapai). Pareiškėjas mokesčių administratoriui sutarties su UAB „Jaros vingis”, nors UAB „Jaros vingis” vardu išrašytoje 2005-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje JVF Nr. 000044 (Mokestinių ginčų komisijos byla 176 lapas) nurodyta, kad pareiškėjas apmoka pagal sutartį Nr. 1-2005-11-23. PVM sąskaitoje faktūroje nėra pareiškėjo atstovo parašo. 2005-12-30 konsultavimo paslaugų perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad jis yra prie 2005-11-23 konsultavimo paslaugų teikimo sutarties. Tiek minėta PVM sąskaita faktūra bei perdavimo ir priėmimo aktas UAB „Jaros vingis" vardu pasirašyti direktoriaus V. K.. V. K. 2006-12-19 paaiškinime Vilniaus apskrities VMI (Mokestinių ginčų komisijos byla 54-55 lapai, t. 2) parodė, kad jis nuo 2005-03-22 buvo tik formalus direktorius, bendrovėje jokios veiklos nevykdė, tik pasirašinėjo T. D. pateiktus dokumentus už 100-200 Lt. Jokių sandorių pats nesudarė, kitose įmonėse nebuvo. Laiko, kad veikla buvo imituojama, nes išnuomotame kabinete adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikla nebuvo vykdoma. Įmonė buhalterio neturėjo, prekių ar paslaugų nepirko. V. K. negali suteikti informacijos, kur yra veiklos dokumentai, pagal jo paaiškinimą dokumentų perdavimo aktas naujam akcininkui E. T. nebuvo surašytas, jokie dokumentai neperduoti, nes jų niekada neturėjo. Dėl Galimybių studijos parengimo V. K. nieko paaiškinti negalėjo.

Vilniaus apskrities VMI 2007-10-22 rašte (Mokestinių ginčų komisijos byla 61 lapas, t. 2) nurodė, kad atliko UAB „Jaros vingis“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31, kurio metu buvo nustatyta, jog bendrovė neturėjo veiklai reikalingų išteklių ir ekonominės veiklos, išskyrus pagalbinio tarpininkavimo draudimo veiklą, bei ūkinių operacijų nevykdė. Mokestinio tyrimo metu konstatuota, kad UAB „Jaros vingis“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, išvengė prievolės valstybei bei padėjo kitoms įmonėms neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas, dėl ko buvo padaryta žala biudžetui. 

Pareiškėjas konkrečių aplinkybių dėl sandorio su UAB „Jaros vingis" sudarymo ar bendravimo su šios bendrovės atstovu nenurodė (kaip pasirinko bendrovę, susitiko su atstovais, tarėsi dėl atliekamo projekto, su kuo bendravo, kaip ir kada priėmė darbus). Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo direktorius J. D. 2006-11-15 paaiškinime nurodė, jog 2005-11-09 valdybos posėdyje buvo nuspręsta atlikti Galimybių studiją. Kas surado UAB „Jaros vingis", direktorius nurodyti negalėjo, tik paaiškino, kad „lapkričio mėnesį atvykęs UAB „Jaros vingis" atstovas pasisiūlė šį darbą atlikti" ir „2005 m. gruodžio mėn. buvo gauta medžiaga (projektas) ir pateiktas darbų atlikimo aktas". Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad lieka neaišku, kaip ir su kuo buvo tartasi del Galimybių studijos atlikimo, jo terminų,  kainos,  nors  pelno  siekiančiam  ūkio  subjektui   turėtų būti  aktualu,  kas atliks palyginus didelės apimties minėtą Galimybių studiją.

Nors Galimybių studija ir buvo sukurta, tačiau akivaizdu, kad teisėtas UAB „Jaros vingis“ atstovas pagal pareigas galintis atstovauti bendrovę direktorius V. K. nei tarėsi dėl kainos, nei atliko kokius nors darbus, nei pateikė apmokėjimui atsiskaitymo dokumentus. Nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas su UAB „Jaros vingis“ buvo kokiuose nors santykiuose. Pareiškėjui tai turėjo būti žinoma, jei jis būtų elgęsis kaip įprastai elgtųsi apdairus žmogus – išsiaiškinęs verslo partnerio asmenį bei atstovaujamą organizaciją. Bet kam kiltų įtarimas, jei nesutaptų vizitinėje kortelėje nurodyta pavardė su asmens duomenimis kituose šalių pasirašomuose dokumentuose. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas negali būti pripažintas veikiančiu sąžiningai.

Kaip nurodyta Mokestinių ginčų komisijos sprendime UAB „Jaros vingis" 2005 m. gruodžio mėnesį deklaravo 41847 Lt pardavimo PVM, 38310 Lt atskaitomą pirkimo PVM ir 3537 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kuri į biudžetą sumokėta. Kadangi UAB „Jaros vingis" jokių buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikė, mokesčių administratorius neturėjo galimybės nustatyti pagal kokias PVM sąskaitas faktūras apskaičiuotas 2005 m. gruodžio mėn. pardavimo PVM. Taigi daryti išvadą kad pagal Pareiškėjui išrašytą 2005-12-30 PVM sąskaitą faktūrą JVF Nr. 000044 UAB „Jaros vingis" apskaičiavo pardavimo PVM, nėra pakankamo pagrindo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, jog pareiškėjo pateiktuose UAB „Jaros vingis" vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose atvaizduotos ūkinės operacijos tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neįvyko, tik buvo surašyti dokumentai.

 

Dėl sandorio su UAB “Savarine”

       

UAB „Savarine” pagal 2005-07-01 reklamos sutartį Nr. 1/2005-07-01 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 183-184, t. 1) įsipareigojo pareiškėjui išleisti ir išplatinti spalvotą informacinę – reklaminę medžiagą, pareiškėjui pageidaujant atlikti spausdintinės ir elektroninės reklamos paruošimo, fotografavimo, teksto rašymo, dizaino bei maketavimo darbus, paruošti medžiagą spaudai, rinkti, taisyti tekstus, skaityti korektūrą ir pan. Reklamos būtinumas grindžiamas pareiškėjo valdybos posėdžio 2005-04-13 protokolu (Mokestinių ginčų komisijos byla 181-182 lapai, t. 1).  UAB „Savarine” išrašė pareiškėjui PVM sąskaitas faktūras (2005-08-02 SFS Nr. 085 ir 2005-0-01 SFS Nr. 089), kurias pasirašė direktoriai R. M. bei T. D. (Mokestinių ginčų komisijos byla 179-180 lapai). PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta, kad apmokama pagal reklamos sutartį. Tačiau pareiškėjas nepateikė daugiau jokių dokumentų, medžiagos (pvz., užsakymai, derinimo aktai, lankstinukų eskizai, jų tekstas, popieriaus tipas) ar lankstinukų pavyzdžių, iš kurių būtų galima spręsti apie darbų (paslaugų) atlikimą. Iš byloje pateikto pareiškėjo sąskaitos išrašo (Mokestinių ginčų komisijos byla 185 lapas, t. 1) matyti, kad pareiškėjas apmokėjo už reklaminius lankstinukus. Daugiau jokių dokumentų, medžiagos (pvz., užsakymai, derinimo aktai, lankstinukų eskizai, jų tekstas, popieriaus tipas) ar lankstinukų pavyzdžių, iš kurių būtų galima spręsti apie darbų (paslaugų) atlikimą, pareiškėjas nepateikė.

Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte įvertino pareiškėjo direktoriaus J. D. 2007-05-02 pateiktą paaiškinimą dėl sandorio su UAB „Savarine”. Šiame paaiškinime tik nurodyta, kad reklamos gamintojų ieškota internete ir masinėse žiniasklaidos priemonėse. UAB „Savarine” pati pasiūlė savo paslaugas, jos atstovai įtarimo nekėlė, todėl pareiškėjo darbuotojai papildomų dokumentų neprašė, nesilankė paslaugų tiekėjo buveinėje ar veiklos vykdymo vietoje, buvo patikrinti UAB „Savarine” įmonės ir PVM mokėtojo kodai ir tik po to sudaryta reklamos sutartis. Lieka nepaaiškintos aplinkybės, kodėl reklamos paslaugoms atlikti pareiškėjas pasirinko būtent UAB „Savarine”, kodėl vis dėlto neįsitikino (neprašė asmenybę patvirtinančių dokumentų), kad tikrai bendravo su UAB „Savarine” atstovais. Pareiškėjo direktorius, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nepaaiškino reklamos paslaugų teikimo sutarties sudarymo aplinkybių, nenurodė, kur konkrečiai buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis, nenurodė, kaip (kokiu būdu), kur, su kuo buvo derinami lankstinukų eskizai. Tame pačiame paaiškinime pareiškėjo direktorius nurodė, kad reklama pačių rengėjų buvo išduota kitiems ūkio subjektams. Tačiau jokių įrodančių aplinkybių, kad lankstinukai buvo tikrai išplatinti, nėra.  Atkreiptinas dėmesys, kad 2005-07-01 reklamos sutartyje Nr. 1/2005-07-01 nebuvo numatyta, kad UAB „Savarine” platins pagamintą reklaminę medžiagą, be to, pareiškėjas apmokėjo tik už reklaminius lankstinukus.

Pareiškėjo vyr.finansininkė A. J. 2007-05-11 paaiškinime (Mokestinių ginčų komisijos byla, b.l. 191-192, t. 1) nurodė, kad darbų priėmimo aktų ir sąmatų pagal reklamos sutartį Nr. 1/2005-07-01 laikinai pateikti negali, nes 2006 m. jos kabinete buvo kilęs gaisras, kurio metu galėjo sudegti dalis įmonės buhalterijos dokumentų, taip pat galėjo sudegti reklaminės medžiagos likutis. Nors šiame paaiškinime buhalterė nurodė, kad pažymą iš priešgaisrinės tarnybos pristatys, tačiau bylos medžiagoje jos nėra.

Vilniaus apskrities VMI 2006-11-28 raštu informuoja, kad atliko UAB „Savarine“ mokestinį patikrinimą. Bendrovės vadovo ar jo įgalioto asmens nepavyko rasti, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai tikrinti nepateikti. 2006-02-21 UAB „Savarine“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, nes įmonė nerandama jos nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose (Mokestinių ginčų komisijos byla 56 lapas, t. 2). Vilniaus apskrities VMI 2007-07-27 raštu informuoja, kad atliko mokestinį UAB „Savarine“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-07-01 iki 2006-03-31 ir 2007-05-31 surašė patikrinimo aktą Nr. 05-06-10-57, kuris 2007-07-09 patvirtintas patikrinimo pažyma Nr. (21.26)-109-82 (Mokestinių ginčų komisijos byla 62 lapas, t. 2). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Savarine” neturėdama veiklos vykdymo vietos, veiklai reikalingų išteklių (samdomų tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gamybinių patalpų ir pan.) realiai ekonominės veiklos nevykdė. Dėl to buvo padaryta išvada, kad bendrovė nesukūrė pridėtinės vertės, nes jos vardu įformintose PVM sąskaitose – faktūrose nėra leistinų patikimų ir pakankamų įrodymų, kad operacijos įvyko tomis sąlygomis, kurios atvaizduotos išrašytuose apskaitos dokumentuose. Bendrovė buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų. UAB „Savarine” išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas.

Mokesčių administratorius nustatė, kad nuo 2005-05-31 R. M. yra vienintelis UAB „Savarine” akcininkas. UAB „Savarine” dirbo du darbuotojai: direktorius R. M. ir direktorius T. D., kurie į Vilniaus apskrities VMI neatvyko ir patikrinimui dokumentų nepateikė.

Pareiškėjui turėjo būti žinomos mokestinio patikrinimo dėl UAB „Savarine“ nustatytos aplinkybės, jei jis būtų elgęsis kaip įprastai elgtųsi apdairus žmogus – išsiaiškinęs su kokiu verslo partneriu turi ryšius.

Remdamsis čia išdėstytais įrodymais teismas daro išvadą, kad faktiškai ūkinės operacijos, užfiksuotos pareiškėjo ir UAB „Savarine” išrašytuose dokumentuose, realiai neįvyko, reklamos paslaugos pareiškėjui nebuvo suteiktos, tik buvo įforminti apskaitos dokumentai.

 

Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai. Pripažinus, kad pareiškėjas į sąnaudas nepagrįstai įtraukė realiai neįvykusių ūkinių operacijų išlaidas, mokesčių administratoriaus išvada dėl pelno mokesčio bei jo delspinigių perskaičiavimo pripažįstama teisinga. Sutinkamai su Pelno mokesčio įstatymo 56 straipsniu, Pridėtinės vertės mokesčio 123 straipsniu bei Mokesčių administravimo įstatymo 95-99 straipsniais už nesavalaikį mokestinės prievolės įvykdymą numatyti delspinigiai. 

Pažymėtina, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje numatytą mokesčių sumokėjimo teisingumo įrodinėjimo pareigą. Sutinkamai su minėta teisės norma įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui, kuris privalo pagrįsti kodėl mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokestį. Šios bylos atveju pareiškėjas turėjo pateikti, prašyti išreikalauti ir ištirti duomenis, galinčius patvirtinti ūkinių operacijų realumą. Kadangi tokių duomenų nebuvo pateiktą per visą ilgą bylos tyrimo procesą, laikoma, kad jis nepaneigė mokesčių administratoriaus išvadų.

 

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais teismas

 

 

n u s p r e n d ė:

 

Pareiškėjo skundą atmesti.

          Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Petras Viščinis

 

 

 

                                                                                                                              Audrius Bakaveckas

 

 

 

                                                                                                                              Jūra Marija Strumskienė