Civilinė byla Nr. e3K-3-536-695/2015                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02308-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ir atsakovo P. K. kasaciniais skundais dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui P. K. dėl mokymo išlaidų priteisimo; trečiasis asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su sutarties vykdymą ir su mokymu susijusių išlaidų priteisimą, kai asmuo vidaus tarnyboje neištarnauja reikalaujamo metų kiekio, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 25 641,43 Lt (7426,27 Eur) su atsakovo mokymu susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 5 d. atsakovas P. K. su ieškove Lietuvos policijos mokykla ir trečiuoju asmeniu Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarė trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10P-124/5-IL-119 (toliau – ir Stojimo į vidaus tarnybą sutartis, Sutartis), pagal kurią mokykla įsipareigojo mokyti atsakovą ir išduoti jam profesinio mokymo pažymėjimą, o atsakovas, baigęs mokymą ir gavęs atitinkamą baigimo dokumentą, įsipareigojo įsidarbinti policijos įstaigoje, į kurią bus pasiųstas, ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip penkerius metus. Atsakovas taip pat įsipareigojo atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš mokyklos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, nei sutartyje nustatytas terminas. Atsakovas iš dalies įvykdė pareigą įsidarbinti Marijampolės policijos komisariate, ištarnavo vidaus tarnyboje 4 metus 1 mėnesį ir 23 dienas, tačiau nesuėjus penkerių metų terminui iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2013 m. balandžio 29 d. jo paties prašymu, motyvuojant, kad jis tarnybą buvo priverstas palikti dėl nepalankių darbo sąlygų, t. y. suprastėjusių socialinių garantijų bei neadekvataus darbo užmokesčio atliekamoms funkcijoms. Ieškovės Lietuvos policijos mokyklos teigimu, ji patyrė 25 641,43 Lt (7426,27 Eur) išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu mokymu, iš kurių – 8110,19 Lt stipendija, 17 531,24 Lt – mokymo kaina. Šios išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintomis Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias taisykles mokymo išlaidas sudaro mokymo kaina, stipendija, uniformos likutinė vertė, kitos su stojimu ir mokymusi susijusios išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal Taisyklių 6 punkte nustatytą formulę. Šis įsakymas yra privalomas Lietuvos policijos mokyklai, nes, reorganizavus Klaipėdos policijos mokyklą, jos visos teisės ir pareigos perėjo Lietuvos policijos mokyklai. Minėtos Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 9 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas nesutiko su mokymo išlaidų apskaičiavimu, nes šis yra neaiškus, skola nedetalizuota. Ieškovė, apskaičiuodama mokymo išlaidas, negalėjo vadovautis 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu, nes pagal Vidaus tarnybos statutą Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas nebuvo įgaliotas subjektas priimti tokį įsakymą. Be to, stipendija yra parama studentams, kuri negali būti vėliau iš studento išieškoma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijama sutarties nuostata, jog, neištarnavęs reikiamo metų kiekio, asmuo turi atlyginti mokyklai mokymosi išlaidas, atitiko Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, sprendė, kad ši nuostata yra teisėta. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas savo paties prašymu 2013 m. balandžio 19 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos neištarnavęs 5 metų policijos įstaigose, todėl jis pažeidė sutartinę prievolę ir jam kilo sutartinė atsakomybė dėl mokyklos patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas, nurodęs, kad šalių sudaryta sutartis dėl atsakovo mokymosi nėra pripažinta negaliojančia, konstatavo, jog sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti visa tai, kas joje nustatyta. Byloje nesant duomenų, kad atsakovui pasirašant sutartį negalėjo būti žinomos jo darbo sąlygos ar užmokestis, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog jis tarnybą buvo priverstas palikti dėl nepakankamo darbo užmokesčio, netinkamų sąlygų ir pan. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos mokykla, apskaičiuodama mokymosi išlaidas, vadovavosi 2008 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu, nes, pirma, kito teisės akto, kuriame būtų nustatyta mokymosi išlaidų apskaičiavimo metodika, nėra; antra, Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas, nustatydamas išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisykles, vadovavosi ne tik Vidaus tarnybos statutu, bet ir švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-1871 „Dėl pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Kadangi nėra imperatyvaus reikalavimo, kad policijos pareigūnų mokymosi išlaidų apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka turi būti nustatoma Vyriausybės ar jos įgalioto asmens, tai subjektas, suteikęs policijos pareigūnams mokymosi paslaugas, išmokėjęs stipendiją ar suteikęs uniformą, turi teisę ir privalo pasitvirtinti šių išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. Teismas, remdamasis 2007 m. balandžio 3 d. Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1065 32 straipsniu, pripažino, kad atsakovui išmokėta stipendija yra laikoma materialia parama, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pagal Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo nuostatas stipendija, kaip mokymosi išlaidos, iš vidaus tarnybos pareigūnų nutraukus sutartį yra išieškoma, sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovo grąžinti stipendiją.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 8 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1336,73 Eur mokymo išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje ir pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo su jo mokymu susijusių išlaidų, nes sutartimi atsakovas įsipareigojo po mokyklos baigimo 5 metus ištarnauti vidaus tarnyboje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė, apskaičiuodama su atsakovo mokymu susijusias išlaidas, pagrįstai vadovavosi Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintomis Taisyklėmis, nes byloje nebuvo duomenų, kad jos pripažintos negaliojančiomis. Teisėjų kolegija tik pažymėjo, kad Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.4 ir 5.5 punktuose nenustatyta atsakovo pareigos atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl, įvertinusi atsakovo ištarnautą laikotarpį, remdamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pripažino, kad atsakovas pareigą ištarnauti vidaus tarnyboje 5 metus įvykdė iš dalies ir buvo pagrindas ieškovės reikalaujamas mokymosi išlaidas išieškoti proporcingai neištarnautam sutartyje nurodytam tarnybos laikui, t. y. atsakovo tarnybos laikas buvo 4 metai 1 mėnuo ir 23 dienos, ir tai sudarė 82 proc. laikotarpio, kurį atsakovas įsipareigojo ištarnauti, todėl ieškovei iš atsakovo buvo priteista 18 proc. reikalaujamos sumos.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė Lietuvos policijos mokykla prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl vidaus tarnybos stažo termino apskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas neatskyrė vidaus tarnybos stažo nuo Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje ir Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino „baigus mokymąsi ištarnauti ne mažiau 5 metus vidaus tarnyboje“. Atsakovo vidaus tarnybos stažas, įskaitant mokymosi mokykloje laikotarpį, buvo 4 metai 1 mėnuo ir 23 dienos, tačiau tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nurodyta, kad kursantas privalo išdirbti ne mažiau kaip penkerius metus nuo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos baigimo. Dėl to penkerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo mokyklos baigimo ir policijos įstaigoje įsidarbinimo dienos (nagrinėjamu atveju – nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs ieškovės reikalavimą 82 procentais, vertino visą vidaus tarnybos stažą, nors turėjo vertinti, kiek atsakovas iš tikrųjų tarnyboje išdirbo, atmetus mokymosi laikotarpį.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintų Taisyklių nepagrįsto taikymo. Bylą nagrinėję teismai nevertino šių Taisyklių atitikties aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, CPK 3 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 112 straipsnį, nes Taisyklės šioje byloje neturėtų būti taikomos, tačiau teismai nieko dėl to nepasisakė, nors, kasatoriaus teigimu, jiems turėjo kilti abejonių dėl Taisyklių atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Kasatorius teigia, kad Taisyklėmis negalima remtis, nes jos yra priimtos neįgalioto subjekto, t. y. Vidaus tarnybos statutas yra patvirtintas Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538), todėl nustatyti su jo įgyvendinimu susijusią atitinkamą tvarką gali tik tam tikri įgalioti subjektai pagal savo kompetenciją. Seimas teisės aktų, reikalingų Statuto nuostatoms įgyvendinti, priėmimo teisę suteikė ne kokiam nors kitam subjektui, o būtent Vyriausybei, kuri ir yra įgaliotas subjektas priimti atitinkamus teisės aktus, reikalingus Statutui įgyvendinti, taigi ir įgaliota institucija, turinti teisę priimti teisės aktą, įgyvendinantį Statuto 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Klaipėdos policijos mokyklos viršininkas neturėjo įgaliojimų patvirtinti išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos, ieškovė, priimdama Statutui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, taip pat viršijo savo kompetenciją, todėl toks aktas negalioja ir negalėjo būti taikomas. Norminio administracinio akto priėmimas įgaliojimų neturinčio subjekto reiškia, kad toks norminis administracinis aktas apskritai negalėjo būti priimtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. 1444-20/2007, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. 1444-4/2008). Draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma neperžengiant tik jiems priskirtos kompetencijos ribų, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I444-4/2010; 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I444-14/2011 ir kt). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Nei 2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. 1X-1538, nei 2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539, nei 2007 m. balandžio 3 d. Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1065, nei 2003 m. birželio 28 d. Švietimo įstatymo Nr. IX-1630 nuostatos nesuteikė įgaliojimų ieškovei įgyvendinti Statutą bei nustatyti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos su mokinio mokymu susijusių išlaidų apskaičiavimo bei išieškojimo taisykles ir reikalavimus. Be to, Taisyklėmis nebuvo galima remtis dar ir todėl, kad šis teisės norminis aktas nėra paskelbtas nei „Valstybės žiniose“, nei Klaipėdos policijos mokyklos (vėliau Lietuvos policijos mokyklos) tinklalapyje, taip pat su minėtu norminiu teisės aktu atsakovas nebuvo supažindintas ir apie jo galiojimą jam nebuvo žinoma; Taisyklės pateiktos tik nagrinėjant bylą teisme. Kasatoriaus teigimu, Taisyklėmis nebuvo galima remtis, nes jos prieštarauja tiek Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 daliai, tiek 2007 m. balandžio 3 d. Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1065 32 straipsniui, 2003 m. birželio 28 d. Švietimo įstatymo Nr. IX-1630 71 straipsniui. Šiuose įstatymuose nėra nuostatos, kad galima reikalauti, jog mokiniui studijų metu skirta stipendija ar kita materialinė parama būtų grąžinta, nes ji skiriama neatlygintinai. Statuto 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išlaidų atlyginimas siejamas konkrečiai būtent su išlaidų, patirtų dėl asmens mokymosi, atlyginimu, todėl įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Pagal Taisykles į išlaidas, susijusias su mokiniu, yra įtraukiamas visų mokymo įstaigoje dirbančių mokytojų tiek pagal darbo sutartis, tiek statutinių pareigūnų, tiek aptarnaujančio personalo darbuotojų darbo užmokestis, t. y. ieškovė pagal Taisykles nepagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti ir tas išlaidas, kurios niekaip nėra susijusios su atsakovo mokymu. Pagal parengtas Taisykles yra reikalaujama ne išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu, atlyginimo, o visų pačios mokymo įstaigos patirtų lėšų atlyginimo, tai prieštarauja Statuto 9 straipsnio 2 daliai. Ieškovė į išlaidas, susijusias su atsakovo mokymu, įtraukė ir atsakovui skirtą stipendiją, nors Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo 32 straipsnyje, Švietimo įstatymo 71 straipsnyje neįtvirtinta, kad galima reikalauti, jog mokiniui studijų metu skirta stipendija ar kita materialinė parama būtų grąžinta, nes ji skiriama neatlygintinai. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad išlaidos apskaičiuotos tinkamai, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad išlaidos yra apskaičiuotos ne pagal konkretų atvejį, o pagal planuojamą studentų skaičių ir pagal patvirtintą (planuojamą) darbo užmokesčio fondą, t. y. visiškai neatsižvelgta nei į realų studentų skaičių, nei į susijusių su atsakovo mokymu darbuotojų faktiškai gautą darbo užmokestį.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė Lietuvos policijos mokykla prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovės kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir jo galiojimo. Teismas, jei jam kyla abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės akto išaiškinimo, tačiau nagrinėjamoje byloje teismams nekilo abejonių dėl Taisyklių atitikties aukštesnės galios aktams, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės akto išaiškinimo.  Ginčo Taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies reikalavimais, o skaičiuojant mokymo išlaidas vadovautasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-1871 „Dėl pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo Taisyklės būtų pripažintos negaliojančiomis; o vien tai, kad jos nebuvo paskelbtos „Valstybės žiniose“ ar Klaipėdos policijos mokyklos tinklalapyje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiomis Taisyklėmis negalima vadovautis, nes tokie teisės aktai neprivalo būti skelbiami „Valstybės žiniose“.

Dėl subjekto, turėjusio įgaliojimus priimti norminį teisės aktą. Ginčo Taisykles priėmė ir patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos, valstybinės vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, viršininkas. Mokykla įsteigta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 434 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ugdymo reorganizavimo“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1V-341 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos steigėjo funkcijų perdavimo“ visos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos steigėjo teisės ir pareigos perduotos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 5-V-337 Policijos mokykla ir Lietuvos policijos mokymo centras sujungimo būdu reorganizuoti į naują policijos profesinio ugdymo įstaigą – Lietuvos policijos mokyklą. Policijos mokykla yra viešojo administravimo subjektas, turintis įgaliojimus atlikti viešąjį ir vidaus administravimą. Nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo, kad ginčo Taisykles privalėjo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, todėl ir ieškovė galėjo pasitvirtinti mokymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. Be to, Lietuvos policijos mokykla yra ne tik profesinio mokymo, bet ir vidaus reikalų įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Statutu. Statuto 9 straipsnio 2 dalies nuostatos perkeltos į stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kuri yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, pagal kurį kursantas įsipareigoja laikytis Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas; vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas Statute ir kituose įstatymuose. Statuto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokymo išlaidos iš kursanto išieškomos stojimo į vidaus tarnybos sutarties pagrindu. Ieškovė pažymi, kad stojimo į vidaus tarnybą sutarčių šalių teisės ir pareigos, atitinkančios Statuto 9 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas, turi būti nustatytos stojimo į vidaus tarnybą sutartyse. Vadinasi, atsakovas, 2009 m. vasario 5 d. pasirašęs Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, įsipareigojo po mokyklos baigimo ne mažiau kaip penkerius metus ištarnauti vidaus tarnyboje, o jei jų neišdirbtų, per šešis mėnesius atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Dėl mokymo išlaidų apskaičiavimo. Mokymo išlaidas sudaro mokymo kaina ir stipendija. Detalus mokymo išlaidų skaičiavimas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui 2014 m. lapkričio 25 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 144-S-1720. Ginčo Taisyklėse nurodyta, kad vienas iš mokymo išlaidų sudėtinių dalių yra stipendija. Krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių 4.2 punkte nurodyta, kad išmokėta stipendija priskiriama mokymo išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su atitinkamų asmenų mokymu ir rengimu, todėl Lietuvos policijos mokykla turėjo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti stipendiją pagal ginčo Taisykles.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl mokymo išlaidų dydžio proporcingumo ištarnautam laikui vidaus tarnyboje. Nors ieškovė skunde nurodė, kad mokymo išlaidos turėjo būti priteistos visos, o ne atsižvelgiant į atsakovo proporcingai ištarnautą laiką vidaus tarnyboje, tačiau, atsakovo manymu, reikalauti atlyginti visas mokymo išlaidas neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, teisinio tikrumo principai. Atsakovo stažas vidaus tarnyboje sudarė 4 metus 1 mėnesį ir 23 dienas, atsakovas vidaus tarnyboje tarnavo dorai ir stropiai, ir jo tarnyste jokių nusiskundimų nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė proporcingumo principą, apskaičiuodamas mokymo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Krašto apsaugos ministerija v. U. V. , bylos Nr. 3K-3-133/2009).

Dėl vidaus tarnyboje ištarnauto laiko diferencijavimo. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostatas, kad asmuo, baigęs mokymąsi, turi ištarnauti ne mažiau kaip penkerius metus vidaus tarnyboje. Atsakovo manymu, įstatymas laikotarpį sieja ne su darbu, o su asmens ištarnautu laiku vidaus tarnyboje, t. y. turi būti skaičiuojamas bendras ištarnauto laiko vidaus tarnyboje terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vidaus tarnybos stažo trukmės apskaičiavimo remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis

Prievolėms, kylančioms iš įstatymo, būdinga tai, kad šiuo pagrindu prievolei atsirasti nereikia prievolės šalių valios išraiškos. Įstatyme įtvirtinta faktinė sudėtis, kuriai esant asmenys įgyja tarpusavio teises ir pareigas, t. y. juos ima sieti įstatyme nustatyta prievolė (pvz., pagal CK 3.27, 3.72, 3.192–3.208, 3.236, 3.237 straipsnius atsiranda sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų artimų giminaičių tarpusavio išlaikymo prievolės). Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tai, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2009 m. vasario 5 d. su ieškove Lietuvos policijos mokykla ir trečiuoju asmeniu Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarė trišalę Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, pagal kurią mokykla įsipareigojo mokyti atsakovą ir išduoti jam profesinio mokymo pažymėjimą, o atsakovas, baigęs mokymą ir gavęs atitinkamą baigimo dokumentą, įsipareigojo įsidarbinti policijos įstaigoje, į kurią bus pasiųstas, ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip penkerius metus. Taigi atsakovas su Sutarties sąlygomis ir Vidaus tarnybos statutu, kuriuo vadovaujantis buvo sudaryta Stojimo į tarnybą sutartis, susipažino, o kai atsakovas pažeidė Sutarties 5.4 punktą, jam kilo prievolė atlyginti mokymuisi išleistas lėšas šalių sudarytos sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.2, 6.154 straipsniai).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankasv. M. J. , bylos Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Kartu pabrėžtina, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Taip pat pabrėžtina, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta (CK 6.200 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismams aiškinant Sutarties 5.3 ir 5.4 punktus, buvo padarytos išvados, kad punktuose įtvirtintas reikalavimas – baigus Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavus profesinio mokymo pažymėjimą, ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis,  ištarnavimą siejant su baigimo laiku. Tai reiškia, kad pagal Sutarties 5.3 punktą atsakovas po mokslų baigimo turėjo atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti penkerius metus. Atsakovas išlaidų atlyginimą siejo su visos tarnybos trukme (tiek mokymosi, tiek ištarnavimo vidaus tarnyboje). Byloje teismai nustatė, kad atsakovo tarnybos (išdirbtas) laikas buvo nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., o tarnybos stažas kartu su mokymosi laikotarpiu buvo nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., t. y. 4 metai 1 mėnuo ir 23 dienos. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų nevykdė: nors išnaudojo visą mokymosi laikotarpį, tačiau neištarnavo vidaus tarnyboje penkerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Krašto apsaugos ministerija v. U. V. , bylos Nr. 3K-3-133/2009). Iš to išplaukia, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turėjo būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. O apeliacinės instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo ištarnavimo vidaus tarnyboje laiką. Dėl to yra pagrindas sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas išlaidų dydžiui nustatyti vertino visą vidaus tarnybos stažą, įskaitant ir mokymosi laikotarpį, nors turėjo vertinti, kiek atsakovas iš tikrųjų tarnyboje išdirbo, atmetus mokymosi laikotarpį.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovo ištarnautas laikas yra nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. (2 metai 8 mėnesiai 21 diena), sprendžia, jog atsakovo tarnybos po mokyklos baigimo laikas sudarė 56 procentus laikotarpio, kurį turėjo ištarnauti atsakovas. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.4 punkte nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo atlyginti viso laikotarpio su atsakovo mokymusi susijusias išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CK CK 1.5, 6.3 ir 6.193 straipsnių, teisingai sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalaujamas mokymosi išlaidas išieškoti proporcingai atsakovo neištarnautam sutartyje nustatytam tarnybos laikui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti su mokymu susijusias išlaidas, įskaičiuojant ir atsakovui mokėtą 8110,19 Lt (2348,87 Eur) stipendiją. Pagal 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams, o jų šioje byloje nenustatyta. Stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su policijos pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Krašto apsaugos ministerija v. U. V. , bylos Nr. 3K-3-133/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies tiek atsižvelgiant į atsakovo neištarnautą laiką vidaus tarnyboje, tiek į stipendijos socialinę paskirtį ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują sprendimą priteisiant ieškovei Lietuvos policijos mokyklai iš atsakovo P. K. 9817,49 Lt (2843,34 Eur) mokymo išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintų Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių taikymo pagrįstumo šioje byloje

Atsakovas skunde nurodo, kad byloje nepagrįstai buvo taikytos Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 patvirtintos Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės, nes teismams turėjo kilti abejonių dėl jų atitikties aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 3 straipsnį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, priimdamas sprendimą, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą (CPK 3 straipsnio 4 dalis). CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą. Įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, teismas nesaistomas šalių prašymo. Vadinasi, jeigu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į administracinį teismą nesikreipė, jiems nekilo jokios abejonės dėl ginčo Taisyklių atitikties aukštesnės galios aktams. Be to, bylą nagrinėjantis teismas tokiu aktu gali nesivadovauti tik tada, kai nustato, kad jis prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuo aktu nesivadovauti dar ir dėl to, kad jis galioja ir yra nepanaikintas, o kito teisės akto, kuriame būtų nustatyta mokymosi išlaidų apskaičiavimo metodika, nėra. Taigi teismai pagrįstai ginčo Taisykles taikė ir pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį: jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesvarstė galimybės kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar minėtos Taisyklės atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, todėl netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklėse, kurios teismų pagrįstai buvo taikytos pagal įstatymo analogiją, tik reglamentuota išlaidų nustatymo ir apskaičiavimo tvarka, Taisyklėse neįtvirtinti  išlaidų dydžiai, o pateikta jų nustatymo tvarka. Mokymui skirtas išlaidas sudaro faktiškai išleistos lėšos, kurias mokymui buvo būtina ir protinga išleisti. Dėl to argumentų atsakovo kasaciniame skunde nepateikta, todėl išsamiau pasisakyti dėl Taisyklių taikymo nėra pagrindo, nes nėra kasacinio nagrinėjimo dalyko, o Taisyklės taikytos ta apimtimi, kiek tai lemia mokymui skirtų išlaidų apskaičiavimo tvarką ir dėl to teisėjų kolegija pasisakė pirmiau. Dėl kitų klausimų reglamentavimo Taisyklių taikymas abejonių nekelia, todėl ir teismams nebuvo pagrindo remtis CPK 3 straipsnio 4 dalimi. Taisyklės ginčo klausimams dėl mokymuisi skirtų išlaidų dydžio vertinimo buvo taikytos pagrįstai.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad teismai nepažeidė CPK 3 straipsnio 4 dalies, atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl teisės akto paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir subjekto, turinčio įgaliojimus priimti norminį teisės aktą, tampa teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, nes, pripažinus, kad nebuvo pagrindo abejoti teisės norminio akto atitiktimi aukštesnės galios aktams, teisės aktas yra galiojantis, todėl turėjo būti taikytas, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 4,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi, iš dalies tenkinus ieškovės kasacinį skundą, padalijus išlaidas abiem kasatoriams gauta suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). 

Bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės Lietuvos policijos mokyklos ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies (38 procentai), tai valstybei iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme patirto 84,63 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė atleista, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimai buvo tenkinti 18 procentų ir ši nutartis kasacinio teismo pakeista, tai iš atsakovo valstybei priteistina likusi 20 procentų žyminio mokesčio dalis, proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų daliai, t. y. 44,54 Eur. Valstybei iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, tačiau, padalijus šias išlaidas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, gauta suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei Lietuvos policijos mokyklai (j. a. k. 302442625) iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2843,34 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris Eur 34 ct) mokymo išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,17 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 17 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas