Civilinė byla Nr. 2S-445-538/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07896-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.4; 3.4.5.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., V. K..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2018 m. liepos 19 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. S-18-4-26593, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0004/17/00926.

2.       Nurodė, jog patvarkyme nurodytas antstolės sprendimas dėl piniginių lėšų saugotojo pakeitimo motyvuojamas iš esmės išieškotojo 2018 m. liepos 4 d. prašymu dėl informacijos pateikimo bei 2018 m. liepos 4 d. išieškotojo prašymu dėl turto saugotojo pakeitimo, kurie nepridėti prie patvarkymo. 2017 m. spalio 19 d. patvarkymu antstolė nustatė pareiškėjai laisvai disponuojamų lėšų sumą - leido laisvai disponuoti 2441,06 eurų per mėnesį darbinių pajamų suma. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. birželio 25 d. pareiškėja turėjo teisę laisvai disponuoti iš viso 26 851,66 eurų suma, tuo tarpu per minėtą laikotarpį abi bendrovės išmokėjo pareiškėjai 25 500,02 eurų dydžio darbo užmokesčio sumą, kuri net neviršijo antstolės nustatytos leistinos laisvai disponuoti lėšų sumos, todėl nėra pagrindo teiginiui, jog pareiškėja švaistė jai priklausančias lėšas. Pareiškėja nurodė, jog nešvaistė jai išmokėtos darbo užmokesčio sumos, vykdomojoje byloje nėra jokių šį faktą galimai patvirtinančių įrodymų. Teigė, kad bendrovės, išmokėjusios pareiškėjai sumą, neviršijančią laisvai disponuojamų lėšų sumos, sąžiningai bei savalaikiai vykdė antstolės nurodymus, bendradarbiavo su antstole, todėl nėra jokio pagrindo bendroves laikyti nesąžiningomis bei galimai slepiančiomis pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje taip pat nėra jokių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) nesąžiningumo ir/arba antstolės reikalavimų nevykdymo, kas sudarytų pagrindą pakeisti pareiškėjos piniginių lėšų saugotoją. Pareiškėjos vertinimu, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą pakeisti turto saugotoją, tuo labiau, kai pareiškėjai priklausantis turtas yra saugomas bendrovės sąskaitoje, kuriai pareiškėja ir turėtų mokėti išieškotojo prašomą priteisti sumą, jeigu išieškotojo pareikštas reikalavimas bus patvirtintas. Pareiškėja nurodė, jog turtinė padėtis nėra bloga, iš abiejų darboviečių gauna 9 873,04 eurų darbo užmokesčio per mėnesį, atskaičius mokesčius – 7 503,51 eurų, todėl pareiškėja gali vykdyti jai priskirtas pareigas - saugoti turtą. Be to, nėra jokio pagrindo spręsti dėl bendrovės galimo pareiškėjai priklausančių lėšų neišsaugojimo, kadangi bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų, kurie galimai sumažintų ir/arba apribotų įmonėje esančias lėšas, tuo labiau, kad būtent bendrovės naudai nutartimi ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjos vertinimu, patvarkymu paskyrus antstolę turto saugotoja, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, patvarkymas priimtas vadovaujantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir išskirtinai išieškotojo pateiktų deklaratyvių teiginių pagrindu, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.       Antstolė V. D. 2018 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-1800001029 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-17 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino 2018 m. liepos 19 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. S-18-4-26593.

5.       Nurodė, kad antstolė per daugiau kaip metus laiko jokio eksperto neiškvietė, areštuoto turto vertės nenustatė, taip suvaržydama įstatyme nustatytas proceso dalyvių teises, todėl antstolei nenustačius areštuoto nekilnojamojo turto vertės, nėra galimybės nustatyti, ar teisėtai buvo areštuotos pareiškėjos piniginės lėšos, nes aukščiau nurodytose teismo nutartyse buvo nurodytas arešto uždėjimo eiliškumas, tai yra, tik esant nepakankamai areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, antstolė turėjo teisę areštuoti pareiškėjos pinigines lėšas. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjos atstovo teiginiais, kad antstolė galimai peržengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo taikytos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Pažymėjo, kad antstolės teiginiai, jog pareiškėja slėpdama areštuotą turtą sąmoningai švaistė sąskaitoje esančias pinigines lėšas, išnaudodama visą laisvai disponuojamą sumą, tuo tarpu darbo užmokestį sau išsimokėdama grynais pinigais arba išvis jo neišsimokėdama, nėra suprantami ir pagrįsti. Nėra aišku, koks areštuotas turtas, kokios vertės buvo paslėptas; ar pareiškėjos visos disponuojamos sumos išnaudojimas gali būti vertinamas kaip švaistymas, jei pačios antstolės yra nustatyta laisvai disponuojama suma. Teismas konstatavo, kad antstolei nenurodžius areštuoto nekilnojamojo turto vertės ir areštavus pareiškėjos pinigines lėšas, nors teismo nutartimis buvo nurodyta minėtą veiksmą atlikti tik esant nepakankamai areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ginčijamame patvarkyme nenurodžius pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių antstolės teiginius dėl pareiškėjos galimo piktnaudžiavimo pareigomis, areštuoto turto slėpimo, „sąmoningo švaistymo sąskaitoje esančias pinigines lėšas“, 2018 m. liepos 19 d. antstolės patvarkymas Nr. S-18-4-26593 naikintinas kaip nepagrįstas.

                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį.

7.       Nurodo, kad vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis neturi pareigos papildomai vertinti areštuoto turto, antstolio pareiga yra užtikrinti išieškotojo kreditinį reikalavimą taip, kad nebūtų areštuota turto iš esmės daugiau, negu jo reikia visų kreditinių reikalavimų užtikrinimui. Pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys ir turimi duomenys antstolei nekelia abejonių dėl nepakankamos areštuoto nekilnojamojo turto vertės, todėl buvo areštuotos ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose tame tarpe ir gaunamo darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad nei skolininkė, nei jos atstovas nėra pateikę antstolei skundų dėl viršyto turto arešto masto. Teigia, kad papildoma pareiga nustatyti areštuoto turto vertę antstoliui atsiranda tik priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko turto stadijoje - vykdant vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kai vykdomas priverstinis areštuoto turto realizavimas varžytynėse, bet ne vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštuojant turtą būsimam ieškiniui užtikrinti, įrodymų apie turimą turtą ir jo vertę našta gula ant proceso šalies - skolininko, kuris pagal jam deleguotas CPK pareigas vykdymo procese privalo būti aktyvus ir teikti įrodymus, kurių pagrindu antstolis sprendžia ieškinio užtikrinimo tinkamumą. Pažymi, kad tik nustačius aplinkybes apie galimai slepiamas skolininkės pajamas bei piktnaudžiavimą užimamomis pareigomis, buvo nutarta skolininkės darbo užmokestį saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje, tokį areštuoto skolininko turto saugojimo būdą numato CPK 683 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teigia, kad piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, skolininkė, žinodama, kad yra areštuotos jos banko sąskaitos pagal teismo nutartis, žinodama, kad leista jai laisvai disponuoti tam tikra suma iš pervestų darbinių pajamų į jos banko sąskaitas, būdama akcininkė ir vadovė, į areštuotas banko sąskaitas nebepervedinėjo savo darbo užmokesčio, taip išvengdama areštuotų lėšų kaupimo ieškiniui 1 702 073,66 Eur užtikrinti. Taip pat pažymi, kad pareiškėja naudojasi laisvai disponuojama suma, taip vis sumažindama jau esamą areštuotoje banko sąskaitoje sumą. Darbinės pajamos iš (duomenys neskelbtini) į areštuotas banko sąskaitas paskutinį kartą pervedamos tik 2017-08-07 už 2017 liepos mėn. Mano, kad pareiškėja tyčia pakeitė darbo užmokesčio išmokėjimo sau tvarką, taip paslėpdama areštuotą turtą, ignoruodama privalomumą vykdyti teismo nutartį. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje nėra proceso šalys, jos nėra ir niekada nebuvo skirtos areštuoto skolininkės turto saugotoju, toks savavališkas faktinis skolininkei priklausančiu piniginių lėšų valdytojo/saugotojo pakeitimas be antstolės žinios ar sutikimo ir yra ne kas kita kaip areštuoto turto perdavimas tretiesiems asmenims. Taip pat pažymi, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė, (duomenys neskelbtini) akcininkė, o direktorius jos sūnus M. M..

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti; priimti kartu su šiuo atsiliepimu pareiškėjos teikiamus papildomus įrodymus, kurie neužvilkins bylos nagrinėjimo bei kurių pateikimo poreikis kilo tik susipažinus su antstolės V. D. pateiktu atskiruoju skundu; antstolės V. D. atskirąjį skundą atmesti.

9.       Nurodo, kad pareiškėjos neteisėtus veiksmus antstolė grindė išskirtinai tik neva neteisėtu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, kuris pagal nutarties prasmę ir esmę laikytinas teisėtu, pagrįstu bei leistinu atsiskaitymu su ieškovu. Jokių kitų pareiškėjos tariamą nesąžiningumą pagrindžiančių veiksmų nei priimdama patvarkymą, nei pateikdama atskirąjį skundą antstolė nenurodė. Teigia, kad vykdomojoje byloje antstolė atlieka prilygindama pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas kitam kilnojamajam ir nekilnojamajam pareiškėjai priklausančiam turtui. Pažymi, jog taikydama turto arešto pakeitimus antstolė nenurodė nė vieno iš areštuojamo pareiškėjai priklausančio turto vertės, areštuojamo turto neįkainojo. Informacija apie nutarties pagrindu areštuoto turto vertes iki šiol Turto arešto registre nėra atnaujinta, ši informacija nepateikta ir pareiškėjai. Nurodo, kad antstolė, nenustačiusi areštuoto turto vertės, nesilaikydama nutartyje nurodyto turto arešto eiliškumo bei neįsitikinusi, jog areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakanka ieškinio reikalavimams patenkinti, pirmiausia taikė areštą pareiškėjos gaunamoms piniginėms lėšoms ir nors vėlesniais veiksmais areštavo ir itin daug pareiškėjai priklausančio turto, arešto pareiškėjos gaunamoms piniginėms lėšoms antstolė neišregistravo ir jis galioja iki šiol. Pažymi, kad antstolės veiksmai, kada neįvykdžius privalomų CPK numatytų veiksmų, turto areštas pirmiausia yra nukreipiamas į pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas, taip pažeidžiant nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus bei eiliškumą, laikytini neteisėtais. Teigia, kad antstolės argumentai dėl areštuoto turto nepakankamumo laikytini deklaratyviais dar ir dėl to, kad areštuodama pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą antstolė nenurodė nė vieno areštuojamo turto vertės, todėl nėra jokios galimybės spręsti, kokios vertės pareiškėjai priklausantis turtas apskritai yra areštuotas. 

10.       Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų ir panaikintas antstolės patvarkymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

14.       Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

15.       Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0004/17/00926, 0004/17/01055 pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1544-730; pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1622-2532017, bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma – 1 702 073,66 Eur.

16.        2018-07-04 antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojo V. K. prašymas dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo, kadangi skolininkė akivaizdžiai slepia ir švaisto areštuotą turtą. 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo Nr. S-18-4-26593 antstolė nusprendė pakeisti pareiškėjos darbo užmokesčio saugotoją, įpareigoti (duomenys neskelbtini) pervesti pareiškėjai neišmokėto darbo užmokesčio dalį, t. y. 45 999,40 eurų į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo patvarkymo gavimo momento įpareigojo kiekvieną mėnesį paskaičiuoto pareiškėjai mokėtino darbo užmokesčio dalis, t. y. 70 procentų nuo darbo užmokesčio viršijančio vieną MMA bei 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

17.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja buvo pateikusi skundą, juo prašė panaikinti 2018 m. liepos 19 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. S-18-4-26593, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0004/17/00926, kuriuo buvo pakeistas turto saugotojas.

19.       Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą patvarkymą motyvuodamas ir tuo, kad antstolei nenustačius areštuoto nekilnojamojo turto vertės, nėra galimybės nustatyti, ar teisėtai buvo areštuotos pareiškėjos piniginės lėšos, nes aukščiau nurodytose teismo nutartyse buvo nurodytas arešto uždėjimo eiliškumas, tai yra, tik esant nepakankamai areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, antstolė turėjo teisę areštuoti pareiškėjos pinigines lėšas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo skundžiamas turto aprašo mastas, be to, nėra pagrindo spręsti, kad areštuoto turto pakanka 353 973 eurų ir 1 348 100,66 eurų reikalavimams pagal 2 vykdomąsias bylas užtikrinti.

21.       Vykdomosios bylos duomenys patvirtina (vykd. b. t. 2, b. l. 158), kad nors ir po skundžiamos nutarties priėmimo, 2018-10-19 antstolė įvertino areštuotą nekilnojamąjį turtą ir nustatė, kad turto vertė yra 716 847 eurai, taigi akivaizdu, kad pagal minėtą vertinimą nekilnojamojo turto nepakanka išieškotojo reikalavimams iš pareiškėjos turto patenkinti.

22.       Nors pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad išieškotojų reikalavimams padengti pakanka vien įmonės akcijų, tačiau įrodymų apie akcijų vertę nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesant skunde nurodytų aplinkybių apie turto vertę, neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjos turto pakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti.

23.       CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Taigi minėtos CPK nuostatos numato antstoliui diskrecijos teisę pasirinkti areštuoto turto saugotoją.

24.       Nors nekilnojamojo ir kilnojamojo turto saugotojo kausimai yra išspręsti teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1622-253/2017, tačiau tai neapima piniginių lėšų saugotojo. Pažymėtina, kad antstolė nebuvo piniginių lėšų saugotojais paskyrusi nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad skolininkė (pareiškėja) yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), antstolė turėjo pagrindą įpareigoti (duomenys neskelbtini) pervesti pareiškėjai neišmokėto darbo užmokesčio dalį, t. y. 45 999,40 EUR į antstolės V. D. depozitinę sąskaitą bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo patvarkymo gavimo momento įpareigoti kiekvieną mėnesį paskaičiuoto pareiškėjai mokėtino darbo užmokesčio dalis, t. y. 70 procentų nuo darbo užmokesčio viršijančio vieną MMA bei 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

25.       Sprendžiant dėl antstolio argumentų pagrįstumo, įvertinamos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininkei (pareiškėjai) mokamo darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, pradėjo mokėti atlyginimą grynais arba jo neišmokėti ir laikyti įmonės sąskaitoje. Antstolės teigimu, pareiškėja žinodama, kad yra areštuotos jos banko sąskaitos pagal teismo nutartis ir leista jai laisvai disponuoti tam tikra suma iš pervestų darbinių pajamų į jos banko sąskaitas, būdama akcininke ir vadovė, nustojo į areštuotas banko sąskaitas pervedinėti savo darbo užmokestį, taip išvengdama areštuotų lėšų kaupimo ieškiniui 1 702 073,66 Eur užtikrinti, be to, pareiškėja naudojasi laisvai disponuojama suma, taip vis sumažindama jau esamą areštuotoje banko sąskaitoje sumą. Darbinės pajamos iš (duomenys neskelbtini) į areštuotas banko sąskaitas paskutinį kartą pervedamos tik 2017-08-07 už 2017 liepos mėn., o po antstolio sąskaitos arešto t. y. po 2017-08-09 į banko sąskaitą piniginės lėšos iš darbinių pajamų nebepervestos.

26.       Pažymėtina ir tai, kad poreikį pakeisti areštuoto daikto saugotoją būtina vertinti būtent atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamus tikslus, o esant tokioms nurodytoms aplinkybėms ir jas toliau toleruojant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai gali būti nepasiekti, nes turto gali nelikti arba jo vertė gali sumažėti. Taip pat pažymėtina, kad jei atsirastų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreditorių, jie neabejotinai nukreiptų išieškojimą į lėšas, kurios paliktos kaip pareiškėjos darbo užmokestis.

27.       Be to, pareiškėja nei pateikdama skundą, nei skundo nagrinėjimo eigoje nenurodė, kokias jos teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia turto saugotojo paskyrimas. Įstatymas numato galimybę 70 procentų nuo darbo užmokesčio viršijančio vieną MMA bei 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, ir nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad yra paskirtas turto saugotoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias sumas pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą, tikėtina, kad šios lėšos bus išsaugotos ir išieškojimo procese, jeigu bus pagrindas, bus pervestos pareiškėjos kreditoriui arba grąžintos pareiškėjai. Taigi antstolė turėjo pagrindą spręsti, kad šiuo atveju geriausia atitinkamas piniginių lėšų sumas pervesti į jos depozitinę sąskaitą.

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolei pakeitus areštuoto turto saugotoją vykdymo procese, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, apeliantė teismui pateikė pagrįstus argumentus, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų spręsti, kad šiuo atveju tikslinga keisti areštuoto turto saugotoją, skundžiamas antstolės patvarkymas atitinka CPK 683 straipsnio nuostatas ir nepažeidžia skolininkės (pareiškėjos) interesų, todėl visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkinęs pareiškėjo skundą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, peržengė skundo ribas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolės patvarkymo panaikinimo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. M. skundą, kuriuo ji prašo panaikinti 2018 m. liepos 19 d. antstolės V. D. patvarkymą Nr. S-18-4-26593, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0004/17/00926, atmesti.

    Teisėjas                                                                         Almantas Padvelskis