Pranešėja Danutė Kutrienė                                                               Civilinė byla Nr. 2A-21-275/2011

Teisėja Birutė Plikynienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08328-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 21 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,

sekretoriaujant I.Juchnevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei L. J. S., atsakovei L. S., jos atstovei adv. O.Dominaitytei –Umbrei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. S. ieškinį atsakovams R. S., Š. S. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė L. J. S., gim. 1990-05-24, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų R. S., Š. S. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki kol mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad yra pilnametė, mokosi vidurinėje mokykloje. Gyvena pas senelius. Išlaikymui lėšas skiria tėvas, atsakovas Š. S. Mama, atsakovė R. Š., prie išlaikymo neprisideda.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei L. J. S. iš atsakovės R. S. paramą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-25 iki kol ji mokysis Vilniaus Žemynos gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai. Kitoje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra pilnametė, gimusi 1990-05-24, mokosi Vilniaus Žemynos gimnazijoje 4F klasėje (12 klasė) dieninėje mokykloje pagal bendrojo lavinimo programą, nori šią mokyklą baigti. Atsakovė R. S. oficialiai nedirba, paramos dukrai neteikia. Iš ieškovės pateiktos internetinės informacijos yra pagrindo teigti, kad atsakovė turi pajamų iš internetinės prekybos ir stiklo karoliukų gamybos pravedamų mokymų. Pagrinde ieškovę išlaiko atsakovas, kuris apmoka jos turėtas išlaidas, šiek tiek prie išlaikymo prisideda seneliai, atsakovo tėvai. Iš ieškovės pateikto rašytinio įrodymo – 2010-05-03 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad ji turi sveikatos problemų - diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, jau būdama 13 lankėsi pas vaikų psichiatrą, taikomas medikamentinis gydymas. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad ligai atsirasti turėjo įtakos tėvų gyvenimas atskirai, motinos dėmesio stoka vaikui. Iš Vilniaus Žemynos gimnazijos pažymos apie mokymosi rezultatus matyti, kad iš šiais mokslo metais 253 praleistų pamokų, 244 pamokos pateisintos. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad dėl ieškovės kurso kartojimo yra kalta tik ieškovė, jos nenoras lankyti pamokas. Teismas pažymėjo, kad vidurinio mokymosi paskirtis yra padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, kultūrinį raštingumą, sudaryti pradmenis mokytis toliau ir įsigyti specialybę. Taigi demokratinės teisinės valstybės pareiga, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 str. įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, yra kartu su besimokančio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Dėl to turi būti užtikrinamos garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti išsilavinimą, specialybę. Šiuo atveju ieškovė, Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivė, nors ir esanti darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio ji ateityje negalės dirbti, siekti dar aukštesnio išsilavinimo. Taigi tėvai privalo padėti įgyvendinti šią teisę, kad pilnametis vaikas įsigytų specialybę, kuri vėliau taptų pragyvenimo šaltiniu, pamatu siekiant dar aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Vaikui sulaukus pilnametystės, jo ryšys su tėvais galutinai nenutrūksta, todėl abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti išsilavinimo, nepaisant to, kad ieškovė yra pilnametė. Teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį ir pilnamečio poreikius. Nors ieškovė išsamių įrodymų apie išlaidas nepateikė, teismas laikė, kad ieškovė turi išlaidas maistui, vaistams, komunalinėms paslaugoms, rūbams, mokymosi priemonėms, transportui, laisvalaikiui. Atsakovė nurodė, kad nedirba. Šią aplinkybę patvirtino posėdžio metu atsakovės pateikta pažyma iš darbo biržos. Tokie atsakovės paaiškinimai sukėlė teismui abejones dėl atsakovės sąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra darbinga, sveika, gali rasti darbą. Juolab, kad internetinė informacija leidžia teigti, jog atsakovė turi verslą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, CK 3.194 str. 3 d. nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimą, kad nebūtų trukdoma įgyti bendrą išsilavinimą, laikė, kad ieškovei yra reikalinga parama, o atsakovė gali teikti ieškovei 300 Lt paramą per mėnesį. Teismas ieškinį dalyje dėl 700 Lt priteisimo iš atsakovo Š. S. paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Nustatė, kad ieškovės tėvai Š. S., R. S. dėl vaikų išlaikymo sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta 2007-10-18 nutartimi (civilinė byla Nr. 2- 10324-127/2007).

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės R. S. priteista ieškovei L. J. S. parama po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-25 iki kol ji mokysis Vilniaus Žemynos gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki sukaks jai 24 metai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, kurios būtinos sprendžiant atsakovei pateikto ieškinio pagrįstumo klausima. Teismas sprendime, teisingai konstatavo, kad pilnamečiam vaikui, kuris mokosi dieniniame vidurinės mokyklos skyriuje, materialinė parama iš tėvų CK 3.194 str. pagrindu gali būti priteisiama, nustačius dvi esmines sąlygas: 1) materialinės paramos pilnamečiam vaikui būtinumą; 2) tėvams turint galimybę tokią paramą teikti. Teismas sprendime nenustatė esminės šiai bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės, kad ieškovei L. J. S. būtina materialinė parama iš motinos. Paramos būtinumo sąlyga yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus visus įrodymus apie vaiko poreikius ir turimą turtą bei pajamas. Teismas sprendime neįvardijo konkrečios sumos, kuri yra būtina L. J. S. poreikiams patenkinti, tik nurodė, kad teismas laiko, jog ieškovė turi išlaidas maistui, vaistams, komunalinėms paslaugoms, rūbams, mokymosi priemonėms, transportui, laisvalaikiui. Nors ieškovė savo ieškiniu prašė priteisti materialinę paramą po 700 Lt kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų, tačiau teismo posėdžio metu, nurodė, kad jos poreikiams patenkinti, kas mėnesį jai yra reikalinga 500 Lt. Atsakovas Š. S. patvirtino, kad visas L. J. S. išlaidas apmoka, maždaug po 700 Lt kas mėnesį. Nustačius, kad materialinę paramą ieškovė gauna tiek iš savo senelių, tiek iš atsakovo Š. S. ir pačiai ieškovei įvertinus savo poreikius tik 500 Lt, nesuprantama, kokiu pagrindu teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei materialinę paramą iš motinos. Iš teismo sprendimo neaišku, kokių savo poreikių ieškovė negali patenkinti iš senelių ir tėvo gaunamų pajamų pagalba. Be to, teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo Š. S. paliekamas nenagrinėtu, nes pagal galiojančią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-10324-127/2007, Š. S. yra įpareigotas teikti L. J. S. 1 400 Lt dydžio išlaikymą iki kol ši mokysis dieniniame vidurinės mokyklos skyriuje. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, jokių motyvų, kodėl ieškovei yra reikalingas didesnis nei 1 400 Lt išlaikymas, kurį ji turi teisę gauti iš Š. S. pagal galiojantį teismo sprendimą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovė turi finansines galimybes teikti paramą pilnametei dukrai. Tai, kad atsakovė neturi darbo ir jokio pajamų šaltinio įrodo teismui pateiktas bedarbio pažymėjimas. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė siekdama paneigti aplinkybę, kad neturi darbo ir tuo pačiu galimybės teikti materialinę paramą, nurodė, kad atsakovė užsiima prekyba papuošalais. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo pateikdama internetinę informaciją apie skelbiamus stiklo gaminių pardavimus svetainėje www.lampwork.lt. Iš pateiktos internetinės informacijos teismas darė išvadą, kad atsakovė turi verslą. Atsakovė pažymi, kad jokia ekonomine veikla nesiverčia ir jokių pajamų šiuo metu neturi. Kadangi jos bedarbio statusą liudija oficialus raštinis įrodymas, tokios elektroninės informacijos pateikimas nėra laikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu aplinkybę, kad atsakovė nesiverčia individualia veikla ir neturi jokių pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiui vaikui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, turi būti išpildyta ir trečioji sąlyga: vaikas turi pažangiai ir sąžiningai mokytis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nesutikdama su ieškiniu atsakovė nurodė, kad ieškovė šių savo pareigų pažangiai ir sąžiningai mokytis nevykdo. Dėl blogų įvertinimų ieškovė du kartus palikta kartoti kurso. Net ir pateikdama ieškinį teismui, neparodė jokių pastangų pagerinti savo mokymosi rezultatus. Šias aplinkybes visiškai pagrindžia teismui pateiktos pažymos iš ieškovės mokyklos. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dėl šios priežasties ieškovei neturėtų būti priteisiamas išlaikymas, nurodydamas, kad remiantis ieškovės pateikta 2010-05-03 medicinine pažyma darytina išvada, jog dėl tokių rezultatų nėra kalta vien tik pati ieškovė, o tai lėmė jos turimi sveikatos sutrikimai. Iš šio dokumento teismas darė išvadą, kad šiai ligai atsirasti turėjo įtakos tėvų gyvenimas skyrium, motinos dėmesio stoka. Su šiomis teismo išvadomis atsakovė nesutinka. Visų pirma, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dažnai praleidžia pamokas dėl to, kad pastoviai serga įvairiomis peršalimo ligomis. Teismui išaiškinus ieškovei jos pareigą pateikti tai patvirtinančius medicininius dokumentus, ieškovė nurodė, kad tokių dokumentų pateikti negali, nes į gydytojus nesikreipdavo. Jos praleistos pamokos pateisintos ne medicininiais dokumentais, o tik jos pačios ranka surašytais paaiškinimais pasirašytais močiutės. 2010-05-03 išrašas iš medicininių dokumentų nėra dokumentas, pateisinantis jos praleistas pamokas, todėl šio dokumento pagrindu teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės mokymosi rezultatai yra prasti dėl objektyvių priežasčių. 2003 metais ieškovei pradėjus nelankyti pamokų, nenakvoti namuose, atsakovė, kaip jos motina, kreipėsi pagalbos į Vaikų raidos centrą, tačiau tai nepadėjo. Ieškovės elgesys nepakito, o siekdama išvengti atsakovės kontrolės ieškovė persikėlė gyventi pas tėvą atsakovą Š. S.

Ieškovė L. J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės R. S. skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė niekur nedirba, gyvena pas senelius, jie teikia jai gyvenamąjį plotą. Tėvas, Š. S., prie ieškovės išlaikymo prisideda tiek, kiek jam leidžia finansinės galimybės, mokėdamas seneliams pagal išgales už maistą ir komunalines paslaugas. Pinigų asmeninėms išlaidoms ieškovė negauna. Tėčiui sunku išlaikyt ir ieškovę ir ieškovės seserį I. S., prie kurios išlaikymo mama neprisideda. Ieškovė neturi pakankamai lėšų mokymosi priemonėms, vaistams, asmeninės higienos priemonėms, komunalinėms paslaugoms, rūbams, transportui ir laisvalaikiui. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovę išlaiko ir seneliai, taip pat, kad ji gauna didesnes nei 700 Lt sumas kas mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei įvertindamas realias atsakovės pajamas, teisingai nustatė, kad ji, nors ir užsiregistravusi Darbo biržoje, turi pragyvenimo šaltinį - parduoda savo rankų darbo papuošalus. Papuošalais ji prekiauja tiesiai iš namų, nesinaudodama elektroniniais atsiskaitymo būdais. Tai, kad atsakovė turi „Ieškančiojo darbo atmintinę“, neįrodo, kad ji neužsiima pajamas teikiančia veikla. Geras ir pažangus mokymasis priklauso ne tik nuo ieškovės pastangų ir individualių gabumų, bet ir nuo fizinės bei psichinės sveikatos būklės. Teisme buvo pateiktas psichiatro išrašas, kuris patvirtina, jog nuo 13 metų amžiaus ieškovė periodiškai lankosi pas gydytoją, jai diagnozuota depresija. Periodiškai vartoja gydytojo paskirtus medikamentus. Nuo 2006 metų vasaros pradžios iki 2006 metų rugsėjo mėnesio ieškovė su seserimi I. S. gyveno be priežiūros, vienos, nors tuo metu jų globa priklausė motinai. Nuo 2006 metų rugsėjo iki 2008 metų birželio ieškovė gyveno pas tėvą, o nuo 2008 birželio gyvena pas senelius. Nuolatinė gyvenamosios vietos kaita ir artimų žmonių nebuvimas šalia darė įtaką tiek psichinei, tiek fizinei ieškovės sveikatos būklei. Sudėtinga būnant nepilnamete priimti svarbius gyvenimo sprendimus, neklysti, susirasti darbą ir ugdyti pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais žmonėmis. 2003 metais ne motina, o mano tėvas, atsakovas Š. S., kreipėsi į Vaiko raidos centrą prašydamas suteikti ieškovei psichologinę pagalbą dėl patirto seksualinio priekabiavimo ir prievartos. Mama neturėjo su tuo nieko bendra, nes išgirdusi apie tai, kas ieškovei atsitiko, ji tik pasakė, kad pati ieškovė yra kalta, nors vienas iš seksualinių priekabiautojų buvo jos tuometinis sugyventinis. Motina meluoja sakydama, kad ieškovė pabėgo gyventi pas tėvą. Tokį sprendimą priėmė ji pati, neturėdama laiko rūpintis abiem savo dukromis. Tada ji nusprendė, kad su savimi gyventi pasiims ieškovės seserį I. S., o ieškovė, jos žodžiais, gali daryti ką tinkama. Tuo metu ieškovei buvo šešiolika metų. Mama teigia žinanti priežastis, kodėl ieškovei nesiseka mokytis ir yra įsitikinusi, kad finansinė parama ieškovei nereikalinga, nors su ieškove sąmoningai nebendrauja jau daugiau nei metus, neatsako į jos žinutes, nekreipia dėmesio į sveikinimus per šventes, nesidomi dukros sveikata, mokslais, vengia jos. Atsakovė niekad nebandė konflikto spręsti taikiai, pasikalbant, siekiant racionalaus, abipusiai naudingo sprendimo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė pareiškė, kad norinti sudaryti taikos sutartį, t.y. jai išlaikymas iš motinos nebereikalingas, nes šiuo metu ji neketina toliau mokytis, šiuo metu laukiasi kūdikio,  gyvena pas sužadėtinį, ją išlaiko  jo tėvai. Ieškovė paaiškino, kad ji neketina reikalauti iš motinos –atsakovės tos išlaikymo sumos, kuri buvo priteista teismo sprendimu, tuo laikotarpiu, kai ji mokėsi, jai paramą teikė tėvas ir seneliai. Ieškovė paaiškino, kad ji atsisako nuo ieškinio,  atsisakymą patvirtino pasirašydama teismo posėdžio protokole.

 Atsakovė ir jos atstovė pareiškė, kad sutinka su ieškovės atsisakymu ir bylos nutraukimu, išlaidų, kurias turėjo atsakovė advokato pagalbai apmokėti, nereikalauja iš ieškovės.

 Prašymas tenkintinas.

   Ieškovei buvo išaiškintos  atsisakymo nuo ieškinio pasekmės,   toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms  ar  viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d. ), todėl yra pagrindas priimti atsisakymą  nuo ieškinio  ir bylą nutraukti (LR CPK   293 str. 1 d. 4 p. ). Ieškovė, pateikdama ieškinį, yra sumokėjusi 132 Lt žyminio mokesčio, tačiau ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo  yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ) , todėl jai turi būti grąžintas šis mokestis  (132 Lt ) LR CPK 87 str. 1 d. 1 p. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šios kategorijos byloje, todėl,  jai atsisakius nuo ieškinio, iš jos nepriteisiamos ir kitos bylinėjimosi  išlaidos. Atsakovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, apmokėto už apeliacinį  skundą (LR CPK 87 str. 2 d. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 str. 1 d. 5 p.,  teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti ieškovės  L. J. S. atsisakymą nuo ieškinio ir  Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti , bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei L. J. S. 132 Lt žyminio mokesčio, įmokėto  pateikiant ieškinį,  grąžinti atsakovei R. S. 81 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė                                                               Danutė Kutrienė

              Kolegijos teisėjai                                                                    Neringa Švedienė

                                                                                              Marijonas Greičius