Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.- 1641-470/2016
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01464-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.; 2.14.3
(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. lapkričio 30 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant R. N.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T.,
jo atstovui advokato padėjėjui V. K.,
išnagrinėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, našlio, neteisto, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
A. T. 2016-10-21 apie 15.40 val. Alytaus mieste Punsko gatvėje vairavo automobilį „Mercedes-Benz E230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. pripažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės, kai ši teisė yra atimta. Paaiškino, kad jo tėvas V. T., kuris yra 86 m. amžiaus, 2016-10-21 buvo nuvykęs į Š. (Lazdijų raj.) ir telefonu pranešė, kad jam sutriko širdies veikla. Tėvas kategoriškai atsisakė važiuoti į Lazdijų ligoninę, reikalavo, kad jis, sūnus A. T., atvažiuotų jam padėti, nes tėvas tik juo, kaip gydytoju, pasitiki. Supratęs, kad tėvo padėtis rimta (žinojo, kad tėvo širdis nesveika, širdies veikla sutriko ne pirmą kartą) jis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sėsti į automobilį ir vykti padėti tėvui. Taip iš Kauno jis išvažiavo į Š., bet Alytuje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Prašo teismo pripažinti, jog veikė būtino reikalingumo būklėje.
Tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodyta, kad 2016-10-21 apie 15.40 val. Alytaus mieste Punsko gatvėje policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Mercedes-Benz E230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. T., kuris nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes teisė vairuoti yra atimta. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, aiškino, kad vairavo todėl, kad labai reikėjo. Automobilis perduotas vairuoti jo draugei R. Ž..
A. T. pateikė į bylą rašytinį V. T. paaiškinimą (b. l. 15), kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo. Tačiau teismas nelaiko šio dokumento tinkamu įrodymu, nes rašytinis paaiškinimas, kuriuo asmuo iš esmės nurodė jam žinomas aplinkybes, negali būti prilyginamas liudytojo apklausos duomenims, nes liudytojo apklausai procese taikomas žodinės apklausos reikalavimas (ATPK 276 str.), liudytojas prieš apklausą privalo būti įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Pasisakydamas dėl būtinojo reikalingumo situacijos, teismas atkreipia dėmesį, kad ši situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių realių duomenų, kurie pagrįstų pažeidėjo deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. T., vairuodamas automobilį, veikė sąmoningai, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti, kai ši teisė atimta už tai, kad vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Pažeidėjas tvirtina, kad taip pasielgti buvo būtina, nes tėvas niekuo nepasitikėjo ir jis, būdamas gydytojas, privalėjo padėti sunegalavusiam tėvui. Tačiau šios bylos kontekste tėvo sveikatos pablogėjimo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. T. sveikatai būtų iškilusi tokia reali grėsmė, kad A. T. negalėjo rinktis kito veikimo varianto kaip tik vairuoti automobilį neturint tam teisės. Nors pažeidėjas teigia, kad tėvas kategoriškai atsisakė važiuoti į Lazdijų ligoninę ir reikalavo tik sūnaus pagalbos, ir dėl taip susiklosčiusių aplinkybių jis buvo priverstas pats vairuoti automobilį, tačiau toks teiginys niekuo nepagrįstas. Esant realiai grėsmei žmogaus gyvybei ar sveikatai, paisyti ligonio įnorių nėra protinga. Nuo ligonio buvimo vietos – Šventežerio artimiausia gydymo įstaiga, galinti suteikti skubią medicinos pagalbą, yra Lazdijuose, t. y. nutolusi nuo Šventežerio mažiau nei per 10 km, ir medikai į pagalbą, akivaizdu, būtų atskubėję žymiai greičiau nei A. T., kuris važiavo iš Kauno. Vertinama, kad atstumas nuo Kauno iki Šventežerio sudaro apie 90 km, o tai reiškia, kad kelionė normaliomis sąlygomis užtruktų daugiau nei valandą. Kita vertus, netgi priėmęs sprendimą vykti pas susirgusį tėvą, A. T. turėjo kitą veikimo variantą, t. y. kaip nurodė pažeidėjas, jis gyvena ir dirba Kaune, pažeidimo padarymo dieną dirbo, taigi, buvo supamas kitų asmenų, galimai turinčių teisę vairuoti automobilį, taigi, buvo galimybė pasinaudoti jų pagalbą, o nesant tokios galimybės A. T. galėjo naudotis taksi paslaugomis, ką teismo posėdyje pats pripažino. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjo teiginiai, jog įvykio dieną grėsmė jo tėvo sveikatai buvo reali ir neišvengiama, kad išvengta žala (galimai prarandant sveikatą ar gyvybę) buvo didesnė ir reikšmingesnė nei įstatymo saugomiems gėriams, o žalos jis negalėjo išvengti kitomis priemonėmis, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais faktiniais objektyviais duomenimis.
Dėl aptartų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog A. T. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytas įstatyme numatytomis būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Pastebėtina, kad A. T. atstovas V. K. baigiamojoje kalboje prašė atstovaujamojo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti jo atžvilgiu mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą, kas reikštų, jog atstovas nepalaiko pozicijos dėl veikos būtinojo reikalingumo, nesudarančios administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau teismo vertinimu sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti šią įstatymo nuostatą ir skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymo sankcija, pagrindo nėra.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pasekmes. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Turi vieną galiojančią nuobaudą. Pažeidėjas neteistas, dirbantis. Įvertinus minėtas aplinkybes jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 302 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
n u t a r i a :
A. T. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 434,00 Eur baudą.
Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
Papildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per teismo nustatytą terminą, mokant kiekvieną mėnesį iki 30 d. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 16062651738, įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.6.-1641-470/2016.
Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.