Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-875/2023

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09263-2022-9

                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                    1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 2.4.6.1

                           (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaiciekavičiui,

nuteistajam A. R., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 35 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta 35 parų arešto bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką nuspręsta įskaityti pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 21 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš A. R. priteista 63,60 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 13 d. apie 9.30 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 22, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė garso sistemą „Fiodo P-942“, kurios vertė 169 Eur, mobilaus ryšio telefono „S. G. A03S 32GB black“ įkroviklio kabelį „USB 3.0 USB-C_A 1M 66-123“, kurio vertė 7,99 Eur ir įkroviklį „USB 2.1 H21B juodas“, kurio vertė 9,99 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 186,98 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu prokuroras Š. Vaicekavičius prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą 35 parų arešto bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) baudą. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1. Nurodo, kad teismas pagrįstai A. R. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau nemotyvuotai ir nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ir paskirtą arešto bausmę bausmių apėmimo būdu subendrino su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme visiškai apimant švelnesnę - arešto bausmę. 

2.2. Argumentuoja tai, kad šioje byloje A. R. nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, o 2022 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu. Minėtos padarytos nusikalstamos veikos yra artimos pagal pavojingumą nusikalstamų veikų rūšims, todėl neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Bendrinant minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas privalo bausmes bendrinti visiškai ar iš dalies jas sudedant, kaip tai numato BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalys.

2.3. Teigia, jog subendrinant bausmes jas visiškai apimant, sukuriamas nebaudžiamumo jausmas,  ir tai neturi jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams bei norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Nagrinėjama nusikalstama veika nuteistajam nebuvo atsitiktinė, o buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, be to - labai tikėtina. A. R. svetimo turto vagystes vykdo planuodamas savo veiksmus, numatydamas pagrobiamo turto vertę, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas rodo, jog ankstesnės bausmės nedaro įtakos jo nusikalstamiems polinkiams bei resocializacijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai taikė kaltinamajam BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei paskirtas bausmes subendrino visiško apėmimo būdu.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas 

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinkama tik pasirinktu bausmių bendrinimo būdu, t. y., kad skiriant nuteistajam A. R. galutinę subendrintą bausmę turėjo būti vadovaujamasi dalinio ar visiško bausmių sudėjimo būdu, o ne apėmimu.

6.       Kaip matyti, A. R. skundžiamu 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 35 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, kuris BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrintas su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 38 MGL dydžio bauda (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda.

7.       BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019 yra pasisakęs, kad aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.

9.       Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

10.       A. R. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 12 straipsnį – A. R. nuteistas už vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis) – pavogė svetimo turto už 186,98 Eur, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį – A. R. nuteistas už nesunkų nusikaltimą (BK 242 straipsnį) - atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kurią BK 63 straipsnio dalį (4 ar 5) taikyti, t. y., kokį bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo būdą (sudėjimo ar apėmimo) parinkti. Tuo tikslu reikėjo vertinti atskirų A. R. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, lyginti veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir kt.

11.       Nors A. R. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnį, tačiau įstatymų leidėjas jų pavojingumo laipsnį įvertino skirtingai: BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas; BK 242 straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės - bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismai, skirdami bausmę A. R., vertindami aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui (BK 54 straipsnio 2 dalis), jo padarytų veikų pavojingumą taip pat vertino skirtingai: pagal BK 178 straipsnio 4 dalį jam paskirtas areštas 35 paroms, pagal BK 242 straipsnį – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams (subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL dydžio (1900 eurų) bauda). A. R. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė ir teisingumas, skirtingi buvo jo padarytų nusikalstamų veikų dalykai – materialinės vertybės ir visuomenės, bei valstybės interesas. Šios aplinkybės rodo, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 ir 12 straipsnius, tačiau labai skiriasi pagal pavojingumą (Analogiškos praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-1020/2019).

12.       Darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nemotyvavo bausmių taikymo būdo, tačiau įstatymo nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

13.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2023 m. sausio 3 d. nutartimi nuteistajam A. R. paskirta gynėja advokatė  K. A.. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 4, 11 d. gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 248,96 Eur išlaidų.

15.       Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas ir niekaip nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o tik prokuroro keliamu klausimu dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto bausmių bendrinimo būdo. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino  gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. R. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                                        Nerijus Masiulis

                                                                                Nijolė Matuzevičienė

                                                                                Laisvydas Zederštremas