Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-1060-2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41700-19
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 17 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
Ž. M.
2019 m. rugsėjo 29 d. apie 03 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 32 kilometre, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 29 d. su savo žmona V. M. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kaimo turizmo sodybą švęsti savo sesers I. M. gimtadienio. Kaimo turizmo sodyboje vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. Kai baigėsi gimtadienis nusprendė su žmona važiuoti namo, pats sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant keliu, prie žiedo jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė apie 2,00 promilių neblaivumą ir jį sulaikė (b. l. 71).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 03.40 val., ji kartu su savo sutuoktiniu Ž. M. jos vardu registruotu automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš tai jie kaimo turizmo sodyboje šventė sutuoktinio Ž. sesers gimtadienį. Šventės metu jos sutuoktinis susipyko su savo seserimi ir pasakė jai, kad važiuoja namo. Sutuoktinis sėdo prie automobilio vairo, jai neatrodė, kad jis yra stipriai neblaivus ir galvojo, kad, jei ir sustabdys policijos pareigūnai, tai tikrai jo alkoholio norma bus leistina vairavimui. Jiems važiuojant Prienų r. link (duomenys neskelbtini) nuo žiedinės sankryžos, jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. L. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 03.40 val., jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. B., gavo pranešimą iš Alytaus apskrities budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis Audi A4, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jiems važiuojant minėtu keliu, pastebėjo atvažiuojantį automobilį Audi A4, kurį sustabdė. Prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis, o šalia jo moteris. Ž. M. alkotesteriu buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas, praėjus 14 min., buvo pakartotas pūtimas, kurio metu nustatytas 2,08 promilės girtumas. Šalia sėdinti moteris jiems paaiškino, kad ji yra vairuotojo sutuoktinė, šis automobilis yra jų bendra nuosavybė, registruota jos vardu. Nuo keleivės taip pat sklido alkoholio kvapas, tačiau jai girtumas nebuvo nustatytas (b. l. 36 – 37).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje stovi automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8 – 19).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 03.45 val., (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) 32 kilometre, Ž. M. neblaivus vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas vyriausiųjų patrulių patrulio E. L. ir T. B.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 2019 m. rugsėjo 29 d. 4.13 val. Ž. M. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, 04.27 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 25).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0230, patikros Nr. 0972423, 2019 m. rugsėjo 29 d. Ž. M.04.13 val. nustatyta 1,98 promilių, o 04.27 val. nustatyta 2,08 promilių girtumas (b. l. 25).
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 03 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) kelio Nr. 129 Antakalnis - (duomenys neskelbtini) 32 kilometre, vairavo V. M. varu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (1,98 promilių) neblaivumas.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. M. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. Ž. Morkūnas būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 32 kilometre. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu Ž. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 1,98 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais Ž. M. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
Teismas konstatuoja, kad Ž. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė skirtiną baudą sumažinti ir jos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui (b. l. 81 – 82).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Ž. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius Ž. M. – neteistas (b. l. 50 – 51), per pastaruosius 5 metus penkis kartus baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 52 – 55), bedarbis (b. l. 56), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 58). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.
K. Ž. M. sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti 24 mėnesiams. Nors įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą, todėl Ž. M. nustatomas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis), įvertinant ir tai, kad byloje nėra pateikta išsamių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo turtinę padėtį.
BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog Ž. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas Ž. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. 4.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 7.22 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (b. l. 63 – 64, 65).
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. Ž. M. anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo Ž. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam Ž. M. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo sutuoktinės V. M. vardu (b. l. 29), tačiau kaip apklausta parodė V. M., automobilis priklauso jai su kaltinamuoju ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tik yra registruotas jos vardu. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymo prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 340,00 Eur.
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis Ž. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su sutuoktine yra minėto automobilio bendrasavininkiai, automobilis, kuris perduotas saugoti V. M. (b. l. 21 – 22, 23), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas. Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (šiuo metu atitinkančio BK 2811 straipsnio 1 dalį) klausimą, automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kad jis yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-205-628/2018). Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, pagal kurias išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, teismas nenustatė.
V. Kiti proceso klausimai
K. Ž. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74 – 75,76 – 77, 78 – 79).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. M., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) MGL (4 500,00 (keturių tūkstančių penkių šimtų) Eur)) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių)) Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę Ž. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. 4.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. 7.22 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. M. priklausantį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti V. M..
Palikti galioti Ž. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Ž. M. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu VĮ Regitra.
Informuoti kaltinamąjį Ž. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įteikti kaltinamajam Ž. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam Ž. M., kad:
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė