Administracinė byla Nr. eI-3850-815/2018

                                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02399-2018-7

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) atstovui advokatui R. R.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. G. M. A. (A. G. M. A.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato R. R. (2018 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 18 d. skundu, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (toliau – ir Sprendimas);

1.2. įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas priimtas neobjektyviai ir netinkamai įvertinus visas aplinkybes, susijusias su leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) išdavimu, Sprendime pateikiami tik spėjimai ir nuomonė, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjo šeima yra pilnavertė, gyvena bendrą gyvenimą, rūpinasi vienas kitu ir veda bendrą ūkį, namuose yra pareiškėjo daiktų (tai nustatė ir atsakovas), šeima keliauja ir ilsisi su vaikais ir be jų, taip pat su giminaičiais, pareiškėjas lankosi sutuoktinės dukters mokykloje, tai patvirtina daugybė pateikiamų nuotraukų, pareiškėjas noriai rūpinasi sutuoktinės vaikais, todėl abejoti jo sudaryta santuoka nėra priežasčių, o spręsti vien iš to, kad santuoka sudaryta su užsieniečiu yra neteisėta, pažeidžia žmogaus teises. Pareiškėjo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl į šią valstybę ne visi giminaičiai norėjo ir galėjo vykti, o santuokos sudarymo proga šeimą pasveikino ir artimi draugai, taigi, santuoka nebuvo slepiama

Departamentas padarė neobjektyvią išvadą, jog pareiškėjas, grįžęs į Lietuvą, su sutuoktine kartu nebegyvena, nors pats atsakovas teigia priešingai: jog yra nustatęs, kad asmenys, pas kuriuos šeima gyveno, paliudijo, kad jis gyveno kartu su sutuoktine, padėdavo kapoti malkas, lankėsi kartu bažnyčioje, taigi, neaišku, kodėl atsakovas prieštarauja pats sau. Remtis artimųjų parodymais apie tai, kad jie matė pareiškėją Lietuvoje vos kelis kartus, yra neteisinga ir neteisėta, nes ne visada jam atvykstant į Lietuvą yra galimybė ir noras susitikti su artimaisiais, nes pareiškėjas daugiausiai laiko siekia skirti šeimai.

Pareiškėjas dėl darbo daug laiko praleidžia (duomenys neskelbtini) (dirba slaugytoju), nes pareiškėjas Lietuvoje neturi pastovaus darbo ir pajamų šaltinio; dažniausiai būna (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra jo nuolatinis darbas. Pareiškėjas, siekdamas bent dalį laiko skirti žmonai ir jos vaikams, apie 2 savaites dirba, 2 – būna Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (plačiai cituoja administracinę bylą Nr. A822-1727/2012), nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo santuoka yra fiktyvi (pažymėtina, kad sutuoktiniai apklausos metu į klausimus atsakė vienodai). Be to, vien tik apklausos lapais nustatytų sutuoktinių atsakymų neatitikimo ir fakto, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo metu nebuvo pareiškėjo asmeninių daiktų, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumą. Pateikti papildomi įrodymai pagrindžia būtent tai, kad šeima yra sudaryta ne fiktyviai. Pareiškėjas nepažeidžia jokių įstatymų ir nesupranta, kodėl esant tokiai teismų praktikai bei tokioms akivaizdžioms byloje surinktoms ir papildomai pateiktoms aplinkybėms, atsakovas daro neteisėtas ir neapgrįstas išvadas tik iš atlikto patikrinimo.

Pareigūnai nesiaiškino sutuoktinių tarpusavio santykių, kurie tam tikru metu buvo ir pašliję. Pareiškėjas darbo reikalais ilgą laiką buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl visus būtiniausius daiktus buvo išsivežęs, sutuoktiniai vienu momentu viešbutyje negyveno kartu dėl skunde nurodytų aplinkybių ir kartais pasitaikančių kivirčų, tačiau sutuoktiniai susitaikė, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, rūpinasi vaikais.

2.3. Dėl Departamento padarytų pažeidimų

2.3.1. Sprendime nepateikta pakankamai argumentų, motyvų, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog pareiškėjo ir sutuoktinė santykiai tikrai yra fiktyvūs.

2.3.2. Sprendimas turėjo būti priimtas maksimaliai per 4 mėnesius, tačiau buvo priimtas praėjus 6 mėnesiams po prašymo pateikimo dienos. Departamentas iki 2018 m. gegužės mėnesio nesiėmė jokių veiksmų, o praleidęs terminą, ėmė rinkti skubiai medžiagą, apklausė liudininkus ir neva priėjo išvadą, kad santuoka fiktyvi, nors surinko vos 2 argumentas, kodėl padaryta tokia išvada. Sutuoktiniai pakartotinai neapklausti, neprašyta pateikti daugiau nuotraukų, pagrįsti, kur jie gyvena, kur jie planuoja gyventi, ką pareiškėjas veikia užsienyje, nors nustačius asmens dažnas išvykas į užsienį turėjo būti imtasi priemonių nustatyti to priežastis.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete D. A., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) 2018 m. sausio 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) šeimos susijungimo pagrindu ir papildomus dokumentus.
2. Sprendime detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje būna retai, o atvykęs į Lietuvą dažniau su pareiškėja kartu negyvena (neveda bendro ūkio). Buvo atlikti patikrinimai pareiškėjo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, apklausti pareiškėjo sutuoktinė ir pareiškėjas, kiti asmenys. Taigi, Departamentas ir Migracijos valdyba ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido padaryti išvadą, jog pareiškėjo ir D. A. santuoka sudaryta ne siekiant įteisinti šeiminius santykius, o pareiškėjui pasinaudoti LLG suteikiamomis teisėmis.
3. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-625 konstatuota, kad nors apklausos metu abu sutuoktiniai į klausimus atsakė vienodai, pareiškėjas neturi Lietuvoje jokių socialinių ryšių ir jokio pajamų šaltinio, todėl tikslinga patikrinti abiejų sutuoktinių bendrą ūkį. Migracijos valdybos Šalčininkų grupė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-21435 konstatavo, kad sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu, pareiškėjas kartais nakvoja bute, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tėra 2 sutuoktinio marškiniai ir 3 kepurės, jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo, yra vos kelios bendros abiejų sutuoktinių nuotraukos, darytos santuokos (duomenys neskelbtini) metu; padaryta išvada, jog yra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Buvo apklaustos D. A. motina L. T. ir sesuo I. T., R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiškėjo gyvenimą viešbutyje. Apibendrinant liudininkų parodymus galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nuo 2018 sausio mėn. iki gegužės mėn. Lietuvoje faktiškai negyveno, vizitų metu dažnai Lietuvoje gyvendavo vienas, apklausti asmenys patvirtino, kad minėtu laikotarpiu matė pareiškėją Lietuvoje vos 1 ar 2 kartus per mėnesį.
4. Pareiškėjas patikslintame užsienio valstybių, kuriose jos lankėsi, sąraše nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo lankėsi kartą nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 19 d., tai patvirtina ir sienų kirtimo spaudai, o (duomenys neskelbtini) yra Šengeno zonos narė, todėl pase tokios kelionės neatsispindi, be to, pareiškėjas nurodė, kad jis keliavo į (duomenys neskelbtini) ir automobiliu, o tai papildomai apsunkina pateiktos informacijos patikrinimą.
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas po santuokos sudarymo didžiąją laiko dalį praleido ne Lietuvoje, faktiškai kartu su D. A. negyvena ir neveda bendro ūkio, niekas iš D. A. giminių sutuoktuvėse nedalyvavo, Migracijos valdybos Šalčininkų grupė padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog minėtų asmenų santuoka yra fiktyvi.
6. Pareiškėjas skunde teismui nepateikė duomenų, paaiškinimų, paneigiančių Sprendimo išvadą dėl santuokos tikrumo. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturi bendrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo ir D. A. santuoka sudaryta, siekiant sukurti šeimos santykius. Su skundu pateiktos nuotraukos nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, jos nebuvo pateiktos Departamentui ar Migracijos valdybai iki Sprendimo priėmimo,  iš pateiktų nuotraukų matyti, kad fotografuota daug epizodiškų kadrų, siekiant sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas su sutuoktine praleidžia daug laiko, tačiau iš nuotraukų nėra akivaizdu, kad jos buvo darytos iki Sprendimo priėmimo, todėl jų įrodomoji reikšmė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nors pareiškėjas pateikė sudarytas nuomos sutartis (jas pasirašė tik pareiškėjo sutuoktinė), tačiau patikrinimo buvo nustatyta, kad pareiškėjas realiai nuomojamuosiuose būstuose negyvena, taigi, šių sutarčių sudarymo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti Sprendimą. Negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti Sprendimą ir pareiškėjo pateikti čekiai, iš kurių neaišku, kas mokėjo už juose nurodytas prekes, kaip jie gali patvirtinti, kad pareiškėjas gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine ir tvarko bendrą ūkį.
7. Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ištyrus pareiškėjo situaciją, įvertinus visų aplinkybių visumą, todėl Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti LLG išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne sukurti realius šeiminius ryšius Lietuvoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie santykiai tarp asmenų sudaro pagrindą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindo, o reali, ne formali santuoka, kuria siekiama plėtoti šeimos santykius. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.
8. Skunde nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai bei LVAT praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs ir nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu (nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra iš esmės kitokios, o 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB ir 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (KOM(2009) pareiškėjo atžvilgiu netaikytini).
9. Sprendime nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu ir gyvenimu Lietuvoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, šiuo klausimu aktualūs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnio 10 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės), LVAT praktika (administracinės bylos Nr. eA-4840-756/2016, Nr. eA-3464-624/2017).
10. Pareiškėjo Prašymas nagrinėtas ilgiau, negu tai nustatyta teisės aktuose, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, Departamentui kilo įtarimų, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, todėl buvo renkami papildomi duomenys apie minėtų asmenų sudarytą santuoką. Pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, tą patvirtina ir LVAT praktika (administracinės bylos Nr. eA-3081-556/2018, Nr. eA-3009-624/2017).
11. Sprendimas priimtas UTPĮ ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (Sprendimo motyvai nurodyti pačiame sprendime). Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktiką, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas ir nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) atstovas advokatas R. R. iš esmės rėmėsi pareiškėjo skundu ir prašė skundą tenkinti.
2. Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Krūminytė (2017 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 3K-94) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje kalbėję liudytojai D. A., I. T., V. S., K. N. paaiškino, kad pareiškėjas su D. A. palaiko šeiminius ryšius, ypač pabrėžė, kad pareiškėjas yra šeimyniškas žmogus, rūpinasi D. A. vaikais labiau negu jų biologinis tėvas, paaiškino, kad dėl pajamų gavimo pareiškėjas dažnai būna išvykęs į užsienį.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete D. Š. (po santuokos – A) (Šalčininkų raj. civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. spalio 17 d. santuokos sudarymo išrašas Nr. 129).
2. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė D. A., 2018 m. sausio 4 d. asmeniškai pateikė VAVPK Migracijos valdybai prašymą skubos tvarka išduoti LLG (toliau – ir Prašymas), Prašyme pasirašytinai patvirtino žinąs, kad asmuo, užpildęs Prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako pagal įstatymuose nustatytą tvarką.
3. VAVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atliko abiejų sutuoktinių apklausas, Migracijos valdybos Šalčininkų grupė atliko patikrinimus dėl pareiškėjo ir D. A. santuokos, rezultatus surašė 2018 m. gegužės 21 d. ir 2018 m. birželio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose (juose nurodytos aplinkybės plačiai aprašytos Sprendime), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiškėjo gyvenimą viešbutyje.
4. Departamento vadovė, vadovaudamasi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies  ir 12 punktais, 2018 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ atsisakė išduoti pareiškėjui LLG. Sprendime, be kita ko, nurodyta:
1. Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. tuo pagrindu, kad ketina ir toliau gyventi Lietuvoje su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete D. A., VAVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu ir papildomus dokumentus.
2. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-625 konstatuota, kad nors apklausos metu abu sutuoktiniai į klausimus atsakė vienodai, pareiškėjas neturi Lietuvoje jokių socialinių ryšių ir jokio pajamų šaltinio, todėl tikslinga patikrinti sutuoktinių bendrą ūkį. VAVPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-21435 konstatavo, kad sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu, pareiškėjas kartais nakvoja bute, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. nuomojamam bute, adresu (duomenys neskelbtini), tėra 2 sutuoktinio marškiniai ir 3 kepurės, jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo, yra vos kelios bendros abiejų sutuoktinių nuotraukos, darytos santuokos (duomenys neskelbtini) metu, todėl padaryta išvada, jog yra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. VAVPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupė 2018 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-24280 nurodė, kad apklausta D. A. motina L. T. nurodė, jog D. A. su sutuoktiniu susipažino internetu, jie susituokė 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas dirba ir siunčia D. A. pinigus už buto nuomą, jo giminių nėra mačiusi ir nepažįsta, pareiškėjas atvyksta į Lietuvą 5–6 dienoms, tik paskutinį kartą gegužės mėnesį buvo ilgiau, iš viso į Lietuvą buvo atvykęs kokius 5 kartus. D. A. sesuo I. T. nurodė, kad santuokos sudarymo 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) metu dalyvavo pareiškėjo krikštamotė ir jos sesuo, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nedirba, o prižiūri ten gyvenančią krikštamotę, kuri už tai jam moka pinigus, kitas jo pajamų šaltinis – su broliu (duomenys neskelbtini) turima parduotuvė, 2017 m. lapkričio 25 d. sutuoktiniai pirmą kartą kartu atvyko į Lietuvą ir apsigyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), o vėliau pas pažįstamą R. S., adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2017 gruodžio mėn. Pareiškėjas nuomojosi butą adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 1 d. nuomojasi adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 8 d. rašte patvirtino, kad nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 30 d. pareiškėjas viešbutyje gyveno vienas. R. S., pas kurią kurį laiką gyveno pareiškėjas, paliudijo, kad jis jai priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), porą kartų nakvojo su sutuoktine 2018 m. vasario mėn. ir 2 kartus per mėnesį žiemą ateidavo sukapoti malkų, vieną ar du kartus per mėnesį jį matė bažnyčioje sekmadieniais, pareiškėjas prižiūrėjo jos butą balandžio ir gegužės mėnesiais, jai išvykus į Vokietiją, o pavasarį jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini)slaugyti sergančios motinos.(duomenys neskelbtini) Patikslintame užsienio valstybių, kuriose pareiškėjas lankėsi, sąraše jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)po santuokos sudarymo lankėsi vieną kartą nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 19 d., tai patvirtina sienų kirtimo spaudai, o (duomenys neskelbtini) yra Šengeno zonos narė, todėl pase tokios kelionės neatsispindi, be to, pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko ir automobiliu, tai apsunkina pateiktos informacijos patikrinimą.
3. Apibendrinant liudininkų parodymus galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nuo 2018 sausio mėn. iki gegužės mėn. Lietuvoje faktiškai negyveno, vizitų metu dažnai Lietuvoje gyvendavo vienas, apklausti asmenys patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu matė pareiškėją Lietuvoje 1 ar 2 kartus per mėnesį, taigi, jis daugiau laiko praleidžia (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje.
4. Šioje byloje aktualūs UTPĮ 2 straipsnio 6(2) straipsnyje įtvirtinta fiktyvios santuokos sąvoka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Įvertinus visas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo ir D. A. santuoka yra fiktyvi: susituokus negyvenama kartu (Aprašo 91.1 punktas), sutuoktiniai neveda bendro ūkio (Aprašo 91.2 punktas).
5. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: pareiškėjas Lietuvoje būna retai, o atvykęs į Lietuvą dažniau su D. A. kartu negyvena, t. y. neveda bendro ūkio, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo santuoka buvo sudaryta ne siekiant įteisinti šeiminius santykius, o pareiškėjui pasinaudoti LLG suteikiamomis teisėmis. Šiuo klausimu aktualios Gairės, Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54 patvirtintas Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (pareiškėjas atitinka jo 6.2, 6.3, 7 punktus), LVAT praktika (administracinė byla Nr. A-2005-662/2016). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo siekio kurti ir palaikyti šeiminius ryšius Lietuvoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje, o jo tikslas – tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
6. Nenustatyta, kad pareiškėjas turi kitų ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
5. Departamento Imigracijos skyriaus vadovė, išnagrinėjusi pareiškėjo dokumentus dėl nacionalinės vizos Nr. 000033827 panaikinimo, nustačiusi, kad pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekse (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų ir negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, vadovaudamasi UTPĮ 19 straipsnio 1 punktu, 2018 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (15/4-1)17I-363 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (toliau – ir Sprendimas dėl vizos) nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 000033827. Sprendime dėl vizos, be kita ko, nurodyta:

5.1. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 8 d. išdavė pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą

5.2. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui viza išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti LLG, o 2018 m. liepos 5 d. priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG, pareiškėjas nebeatitinka Šengeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

              2. Teismas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas yra viešojo administravimo aktas. Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).

              Iš atsakovo priimto skundžiamo sprendimo matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog minėta santuoka yra fiktyvi, buvo tarnybinis patikrinimas sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje ir pateikti Migracijos valdybos tarnybiniai pranešimai (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus). Šioje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė per apklausas atsakė vienodai į klausimus, nėra. Tačiau atsakovas vertino, kad pareiškėjas, pirma, susituokęs negyvena kartu su sutuoktine, antra, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 91.1 ir 91.2 punktų reikalavimų. Kitaip tariant, šioje byloje ginčas kyla tik dėl to, ar aplinkybė, jog pareiškėjas retai būna Lietuvoje ir kartu su sutuoktine turi mažai bendro turto, gali būti vertinama kaip sutuoktinių negyvenimas kartu, kaip sutuoktinių bendro ūkio nevedimas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. A., I. T., V. S., K. N. paaiškino, kad pareiškėjas su D. A. palaiko šeiminius ryšius, ypač pabrėžė, kad pareiškėjas yra šeimyniškas žmogus, rūpinasi D. A. vaikais labiau negu jų biologinis tėvas, paaiškino, kad dėl pajamų gavimo pareiškėjas dažnai būna išvykęs į užsienį. Teismas visuose liudytojų paaiškinimuose neįžvelgė jokių nesutapimų.

              Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jas atsakovas netinkamai vertino. Aplinkybė, jog pareiškėjas gauna pajamas tik iš užsienio, kad būtent dėl šios aplinkybės pareiškėjas dažnai būna išvykęs į užsienį, o todėl retai būna Lietuvoje, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kad pareiškėjas negyvena kartu su sutuoktine. Bendras Lietuvos piliečių ir jų šeimų gyvenimo nūdienos kontekstas yra toks, kad dažnai yra vykstama uždarbiauti į užsienį Europos Sąjungos teritorijos ribose, ir tai yra visiškai normali praktika. Kitos atsakovo vertintos aplinkybės, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo buvo tik keli pareiškėjo asmeniniai daiktai, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumą. Minėta, kad sutuoktiniai susituokė tik 2017 m. rugsėjo 29 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), todėl, teismo vertinimu, per tokį trumpą laiką negalėjo užgyventi didelio turto ir todėl vesti bendro ūkio. Teismo vertinimu, nūdienos kontekste bendro ūkio vedimo sąvoka irgi turi būti vertinama protingai, nes, jei vienas iš sutuoktinių, priverstas gyvenimo realijų, pajamas uždirba/gauna užsienyje, tai bendro ūkio vedimas pasidaro itin komplikuotas (ypač vertinant tą faktą, jeigu sutuoktiniai neturi bendro gyvenamojo būsto, o yra priversti jį nuomotis, kaip yra šioje byloje). Teismas pažymi, kad kiekvieni santykiai yra individualūs ir negali būti vertintini paviršutiniškai, neįsigilinus į santykių savitumą.

              3. Pabrėžtina, kad santuoka negali būti laikoma fiktyvia vien todėl, kad ji suteikia imigracijos arba bet kokį kitą privalumą. Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu. Kiekvieni santuokiniai santykiai yra individualūs ir negali būti vertintini paviršutiniškai, neįsigilinus į santykių savitumą. Priimant galutinį sprendimą arba darant išvadas dėl santuokos fiktyvumo, negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, priešingu atveju, būtų padaryta nepataisoma žala žmogaus teisių apsaugai, būtent – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugą, be kita ko, įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei būtų pažeista asmens teisė į santuoką, be kita ko, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje. Nors šios teisės nėra absoliučios ir, kaip savo praktikoje yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiūros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimą, kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma išimtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranašumą (pvz., gauti leidimą atvykti ar gyventi priimančiojoje šalyje), užkirstų kelią tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar toks kišimasis į žmogaus teisę nėra savavališkas ir neproporcingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1727/2012).

              Teismo vertinimu, jam apklausus liudytojus, yra išsklaidytos abejonės dėl nepagrįstos Migracijos departamento padarytos išvados, kad santuoka yra fiktyvi. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai neįsigilino į nagrinėjamų santykių individualumą, pareiškėjo atžvilgiu priėmė nepakankamai pagrįstą sprendimą, todėl neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Atitinkamai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjo santuoka yra fiktyvi, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra naikintinas.

              4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“.

Įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                          Iveta Pelienė

                 Egidija Puzinskaitė

                 Ernestas Spruogis