Administracinė byla Nr. A-969-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01376-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja K. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 68-65 „Dėl K. G. 2016 m. vasario 10 d. skundo“.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23982-199/2015 pagal jos ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų. VMI šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole, iš kurio pareiškėja sužinojo apie Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. liepos 21 d.  sprendimą Nr. FR0682-511 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Kauno AVMI 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-427 (toliau – ir Patikrinimo aktas) apskaičiavo V. G. mokesčių. Šį faktą V. G. nuo pareiškėjos nuslėpė.
3. Pareiškėja pabrėžė, kad Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. FR0682-511 yra priimtas tik dėl mokesčių mokėtojo V. G. ir jame nėra nustatyta, kad pareiškėja kokiais nors veiksmais būtų pažeidusi mokesčių įstatymus, tačiau, VMI nuomone, pareiškėja laikytina mokestinės prievolės vykdytoja.
4. 2016 m. vasario 10 d. pareiškėja apskundė Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. FR0682-511 Inspekcijai. VMI 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 68-65 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, jog Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. FR0682-511 yra priimtas tik dėl V. G.. Atsakovas nurodė, kad baudos, delspinigiai ir kitos mokesčių sumos už padarytus teisės pažeidimus yra V. G. asmeninės prievolės, bet kita vertus, reikalauja mokesčius, atitinkamų mokesčių baudas ir delspinigius pripažinti solidariomis prievolėmis.
5. Pareiškėjos teigimu, VMI 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 68-65 yra nepagrįstas, lakoniškas, jame neatsakyta į pagrindinius pareiškėjos reikalavimus. Pareiškėjai, kaip mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) prasme, negali būti nepagrįstai ribojama galimybė ginti savo pažeistas teises. VMI privalo leisti jai susipažinti su dokumentais, teikti paaiškinimus dėl sutuoktinio prievolės.
6. Pareiškėja nurodė ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 punktą individualus administracinis aktas sukuria pareigas ir suteikia galimybę naudotis įstatymuose nustatytomis teisėmis tik tam asmeniui, dėl kurio jis yra priimtas. Iš individualaus administracinio akto atsiradusios prievolės yra asmeninės. Šiuo atveju individualus administracinis aktas yra priimtas tik dėl asmeniškai V. G. vykdytos veiklos, todėl pareiškėjai nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja tikrinamu laikotarpiu nedirbo ir niekada nedalyvavo sutuoktinio verslo reikaluose, nesinaudojo sutuoktinio įmonės pajamomis, apie sutuoktinio atliekamus veiksmus nežinojo ir jiems nebuvo davusi sutikimo, todėl šios išlaidos negali būti pripažintos šeimos išlaidomis. Pareiškėja ir V. G. nuo 2006 metų kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. FR0682-511, kuriuo V. G. už 2006–2011 metų laikotarpį papildomai apskaičiuota 7 869 374,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 6 010 704,95 Eur GPM delspinigių, skirta 30 proc., t. y. 2 360 812 Eur, GPM bauda, už 2009 m. papildomai apskaičiuota 284 791,76 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 214 562,11 Eur PSD įmokų delspinigių, skirta 30 proc. dydžio, t. y. 85 437 Eur, PSD įmokų bauda. Iš viso V. G. nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 16 825 682,53 Eur sumą.
9. Pareiškėja 2016 m. vasario 10 d. pateikė VMI skundą dėl sutuoktinio atžvilgiu priimto Kauno AVMI sprendimo. VMI paliko jos skundą nenagrinėtą, kadangi pareiškėja ginčijo ne dėl jos priimtą sprendimą, o įgaliojimo veikti sutuoktinio (V. G.) vardu nepridėjo. Atsakovas pabrėžė, kad Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. FR0682-511S sukėlė pasekmes V. G., nes mokestinė prievolė nustatyta būtent jam.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos K. G. skundą atmetė.
11. Teismas nurodė, kad skundžiamas Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 68-65 pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu priimtas vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 17 ir 22 dalimis, 150 straipsniu.
12. Išanalizavęs MAĮ 2 straipsnio 17 ir 22 dalių, 150 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad pareiškėja siekė inicijuoti mokestinį ginčą dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. FR0682-511, kuriuo V. G. buvo nustatyta prievolė mokėti GPM ir PSD įmokas. Todėl, teismo įsitikinimu, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai mokesčių mokėtoju nagrinėjamoje situacijoje laikė ne pareiškėją, o V. G.. Byloje nenustačius aplinkybių, kurios leistų pareiškėją vertinti kaip mokestį išskaičiuojantį asmenį (MAĮ 2 str. 17 d.), pareiškėja neįgijo mokestinio ginčo iniciatyvos teisės, todėl mokesčių administratorius pagrįstai jos skundą paliko nenagrinėtu. Teismas pabrėžė, kad minėtas Kauno AVMI sprendimas nesukelia pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių MAĮ ir VAĮ taikymo prasme, tai skunde teismui nurodė ir pati pareiškėja.
13. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 68-65 yra aiškus ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei jų taikymą nulėmusiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
14. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos argumentai yra susiję su V. G. apskaičiuotos mokestinės prievolės vertinimu jo asmenine prievole ar solidariąja su pareiškėja prievole. Šie ginčo aspektai nagrinėtini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

III.

15. Pareiškėja K. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
16. Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisingas, nes juo užkertamas kelias nuginčyti administracinį aktą, kuris sukelia pareiškėjai prievoles. Pareiškėja turi teisę tokį sprendimą skųsti, turi teisę dalyvauti ir teikti paaiškinimus nagrinėjant ir atliekant mokestinį patikrinimą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai civiliniam procesui teismingas ginčas, tačiau būtent atsakovas – Inspekcija, siekia tam tikras sumas, jų kalkuliacijas, priskirti K. G.. Todėl Inspekcijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 68-65 turėtų būti panaikintas ir mokesčių administratorius įpareigotas iš naujo atlikti mokestinį patikrinimą, sudarant pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus, faktinius duomenis ir leisti pasinaudoti visomis kitomis gynybos priemonėmis.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kitas mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčių administratoriaus sprendimas nesukelia neigiamų pasekmių, neturi teisės skųsti sprendimo, priimto ne jo atžvilgiu, tačiau jis turi teisę ginti savo interesus kitais būdais, pvz., teikdamas atsikirtimus ir įrodymus byloje, kurioje jam pareikštas mokesčių administratoriaus reikalavimas (pvz., 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-488-556/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 68-65 palikti pareiškėjos 2016 m. vasario 10 d. skundą dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. FR0682-511 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. FR0682-511 patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo, atlikus pareiškėjos sutuoktinio V. G. mokestinį patikrinimą, jam papildomai apskaičiuotos GPM ir PSD įmokų sumos.
21. Pareiškėja, manydama, jog negali būti laikoma atsakinga už sutuoktinio mokestines prievoles, nustatytas Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. FR0682-511, šį sprendimą apskundė centriniam mokesčių administratoriui kaip ikiteisminei mokestinius ginčus nagrinėjančiai institucijai. Atsisakymą iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundą, įformintą 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 68-65, VMI grindžia argumentu, kad K. G. nėra nurodytų mokesčių mokėtoja.
22. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 17 dalis). Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis).

Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis)  Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

23. Kaip matyti iš pacituotų įstatymo nuostatų, taip pat kriterijus, pagal kuriuos asmuo yra pripažįstamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju apmokestinimo GPM tikslais, nustatančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio, GPM mokėtoju gali būti pripažintas tik konkretus fizinis asmuo, t. y. įstatymas aiškiai GPM mokėtoją apibrėžia kaip konkretų fizinį asmenį, o ne tokių asmenų daugetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012).
24. Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius minėtu 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. FR0682-511 nustatė pareiškėjos sutuoktiniui V. G. prievolę sumokėti papildomai apskaičiuotas GPM ir PSD įmokų sumas. Taigi pareiga įvykdyti šio sprendimo pagrindu atsiradusią mokestinę prievolę tenka tik pareiškėjos sutuoktiniui, kuris šiame mokestiniame teisiniame santykyje pripažintinas mokesčių mokėtoju.
25. Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.
26. Pagal paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas inicijuoti mokestinį ginčą dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. FR0682-511 gali tik mokesčių mokėtojas, kuriuo nagrinėjamu atveju yra tik pareiškėjos sutuoktinis V. G..
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, centrinis mokesčių administratorius ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pagal pareiškėjos skundą nagrinėti mokestinį ginčą dėl Kauno AVMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. FR0682-511, o pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
28. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė