Civilinė byla Nr. e2S-1788-854/2021 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08902-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.7.5.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“, atstovaujama bankroto administratoriaus Pauliaus Pacausko.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo R. G. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo R. G. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ 20 374,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 374,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo 2 416 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

2.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

3.       Atsakovas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, o šio prašymo netenkinus – atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

4.       Prašyme nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), todėl pagal galimybes sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba šio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti atmetė; nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 409 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašyme nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių (be to, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų), kad jo turtinė padėtis yra tokia beviltiška, jog jis neįstengtų valstybei sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Nurodė, kad teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovo turimas lėšas banko sąskaitose, santaupas, kitą vertingą kilnojamąjį turtą.

7.       Nesant duomenų, kad atsakovas visai neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas galimai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus, atsakovo prašymui nesant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam, teismas atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį iš 458 Eur ir tą padarė dėdamas dideles pastangas, kadangi dabartinė atsakovo padėtis jam neleidžia sumokėti daugiau.

8.2.                      Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. gegužės 24 d. sąskaitoje buvo – -1,74 Eur. Taip pat sąskaitoje antstolių yra rezervuota net 62 053,09 Eur suma. Atsakovas nėra teisininkas, todėl manė, kad duomenys apie tai, kad atsakovo sąskaitoje nėra lėšų, taip pat yra rezervuota didžiulė suma, yra pakankama informacija prašymui dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

8.3.                      Atsakovas neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas, adresu (duomenys neskelbtini), yra tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau šis turtas jam nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovas taip pat neturi santaupų.

8.4.                      Atsakovas yra buvęs ilgametis UAB „Plieninis skydas“ akcininkas ir vadovas, tačiau UAB „Plieninis skydas“ 2020 m. rudenį iškelta bankroto byla, todėl atsakovas nebeturi nei vienintelio turto, kurį turėjo, – akcijų, nei darbo pagal darbo sutartį.

8.5.                      Atsakovas nežino, ar ateityje jo turtinė padėtis pagerės. Nors atsakovas ir ieško darbo, tačiau net ir jį radus, padėtis iš esmės nepasikeis, nes atsakovas vis tiek turi įsiskolinimų ir areštų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus – jo susirašinėjimo kopiją su atsakovu, kuri, pasak ieškovo, pagrindžia tai, jog atsakovui buvo pasiūlyta galimybė įsidarbinti.

13.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, susirašinėjimo turinį, ieškovo pateikti įrodymai pagal savo pobūdį nelaikytini realiu pasiūlymu atsakovui įsidarbinti ir nepagrindžia atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo sąlygų

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suponuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba, tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

16.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t.y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

17.       Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

18.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino ieškovo R. G. ieškinį – priteisė iš atsakovo R. G. trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“ 20 374,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 374,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo 2 416 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

19.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20.       CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už ieškinį mokamo žyminio mokesčio dydis sudaro: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.

21.       CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

22.       Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

23.       Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, už apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 458 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys).

24.       Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad sumokėjo 49 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies, motyvuodamas savo sunkia turtine padėtimi, prašė atleisti; netenkinus šio prašymo – prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.  

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų (apie atsakovo turimas lėšas banko sąskaitose, santaupas, kitą vertingą kilnojamąjį turtą), kad jo turtinė padėtis yra tokia beviltiška, jog jis neįstengtų valstybei sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio, todėl atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė.

26.       Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis yra iš tiesų sudėtinga, dėl ko jis negali sumokėti viso įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį, ką patvirtina jo pateikti įrodymai, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo dalį atidėti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka ir laiko juos neįrodytais dėl žemiau nurodomų motyvų.  

27.       CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavus, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, teismas taip pat gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).

28.       Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atleidimą ir atidėjimą sieja ne tik su nagrinėjamu momentu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai.

29.       Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą / ar turėtą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus.

30.       Fizinio asmens turtinę padėtį taip pat gali padėti identifikuoti valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018).

31.       Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).

32.       Nagrinėjamu atveju atsakovas savo sunkią turtinę padėtį grindžia sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., iš kurio matyti, kad likutis sąskaitoje - -1,74 Eur, rezervuota 62 053,09 Eur suma, taip pat ekrano nuotrauka iš Lietuvos darbo biržos internetinio puslapio apie tai, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. jis yra bedarbis. Pažymėtina, kad jokių kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie jo sunkią turtinę padėtį, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

33.       Būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, sudarančias jo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį ir/ar registruotą kilnojamąjį turtą, sąskaitas kredito įstaigose (su istorija), turtines teises, vertybinius popierius, gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus bei kitų įrodymų, kurie pagrįstų sunkią jo turtinę padėtį.

34.       Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmens turtinės padėties neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).

35.       Nors atsakovas nurodo, kad neturi jokių pajamų ir tą neva patvirtina pateiktas mėnesio laikotarpio sąskaitos išrašas, šie atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi tokiu atveju neaišku, iš kokių lėšų atsakovas tuomet tenkina savo kasdienius būtinuosius poreikius (būsto, maisto, drabužių, kt.), taip pat iš kokių lėšų sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovas galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis).  

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal paties atsakovo selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, jam nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei jo realias finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog dabar jis nėra nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą visą žyminį mokestį.

37.       Pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: pirma, turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; antra, finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

38.       Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019; 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-343-241/2021).

39.       Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nėra galimybės spręsti dėl atsakovo turtinės padėties pokyčio laiko perspektyvoje. Priešingai, pats atsakovas nurodo, kad jis nežino, ar ateityje jo turtinė padėtis pagerės, nenurodė, ar deda kokias pastangas (ieško darbo, kt.), siekdamas savo turtinę padėtį pagerinti ir kad yra realių galimybių, jog tokie teigiami pokyčiai įvyks (CPK 178 straipsnis).

40.       Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą atsakovui yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio atidėjimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atsakovui nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis ir 115 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

atsakovo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui R. G. terminą iki 2021 m. liepos 22 d. (įskaitytinai) sumokėti 409 Eur (keturių šimtų devynių eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                                                              Giedrė Čėsnienė