Baudžiamoji byla Nr. 1-96-360/2016

Teisminio proceso Nr.1-01-1-48581-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.3.2.3; 2.3.6.4.5

           KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

                            N U O S P R E N D I S

                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                   2016 m. birželio 23 d.

                                             Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

kaltinamajam S. D.,

jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvoje, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2006-02-01 dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo pagal LR BK 201 str. 1 d., 3 d., paskirta bauda (8 MGL) – 1000 litų, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.,

n u s t a t ė :

S. D. nužudė savo artimą giminaitį A. Ž., būtent: 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val.50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., S. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su savo tėvu A. Ž. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu pastarajam į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė A. Ž. į krūtinę. Dėl smūgio kumščiu į kairį smilkinį A. Ž. buvo padarytas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to A. Ž. minėtą dieną 23 val. 05 min. mirė. Taip S. D. tyčia nužudė savo tėvą A. Ž..

Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2015-08-30, jis susipyko su mirusiuoju A. Ž.. Ėjo prie šaldytuvo, o A. Ž. pradėjo užgaulioti, keikti visokiais žodžiais. Tada jis trenkė A. Ž. į akį su kumščiu. A. Ž. atsistojo ir norėjo pulti, tada jis A. Ž. spyrė koja ir A. Ž. atsitrenkė į šaldytuvą su nugara. Po to jis išėjo lauk, o A. Ž. išėjo skambinti į policiją. Tai buvo apie 13.00 val.–13.50 val. Su A. Ž. susipyko dėl to, kad jis norėjo pasiimti valgyti iš šaldytuvo, o A. Ž. jam neleido, sakydamas: „užsidirbk“. Tą dieną su A. Ž. kartu negėrė. A. Ž. iš kažkur grįžo prigėręs. Įvykio metu A. Ž. valgė atsisėdęs prie šaldytuvo. Tada A. Ž. buvo labai girtas.  A. Ž. pradėjo jį keikti, pagriebė už megztinio, prie kaklo.  A. Ž. jį keikė visokiausiais necenzūriniais žodžiais. A. Ž. kumščiu sudavė į akį, trenkė į kairę akį. A. Ž. nuo smūgio susvirduliavo ir iš karto atsistojo, nebuvo pakritęs, nes tuo metu sėdėjo į stalą įsikibęs. A. Ž. norėjo stotis, norėjo pulti, tada jam spyrė koja. Jis A. Ž. spyrė koja į krūtinę. Spyrė su kojos padu, buvo apsiavęs kaliošais. Kai spyrė į krūtinę, A. Ž. atsitrenkė į šaldytuvą, o jis tada išėjo lauk. Išėjo lauk, kad A. Ž. jo nepultų. Jis A. Ž. sudavė du smūgius, vieną į akį, kitą į krūtinę. Daugiau jokių smūgių nebuvo. Girdėjo, kad A. Ž. skambino į policiją, o jis kieme sėdėjo ant suoliuko ir laukė, kol atvažiuos policija. Kieme A. Ž. nemušė.

Tuo metu jis pats buvo neblaivus, gėrė vienas. Buvo išgėręs valstybinės ir alaus. Buvo išgėręs du bambalius alaus ir valstybinės butelį. Bambalių tūris 0,75, tai yra du tokius bambalius alaus. Girtavo visą dieną, prieš tai dar pas kaimynus bulves rinko. Nežino, ar gėrė pas kaimynus, padėjęs rinkti bulves išėjo namo. Tuo metu, kai buvo pas kaimynus, jis jau buvo girtas. Dėl to ir išėjo namo. Gėrė su kažkokiais draugais. Atsimena visą įvykį. A. Ž. įlipo į greitosios automobilį, seselė apžiūrėjo, A. Ž. atsisakė važiuoti, sakė, kad viskas gerai, pagalbos nereikia, o jį areštavo ir išvežė prablaivinti apie 14.00 val.

Jis gyveno su mama ir tėvu, jie gyveno trise. Dar turi brolį ir seserį, jie gyvena atskirai. Vienas brolis yra išvykęs į užsienį, ten gyvena, sesuo gyvena atskirai su šeima. Jis tėvams padėdavo viską susitvarkyti, prisidėdavo pinigais, buvo bendras ūkis. Buvo registruotas darbo biržoje. Jo tėvas visada, kai būdavo girtas, buvo labai priekabus. Su tėvu susimušė dėl maisto. A. Ž. pirkdavo maistą, pensiją gaudavo.

Nežino, kodėl jo ir tėvo pavardės skiriasi. Jo ir brolio bei sesers pavardės yra mamos. Nežino, kodėl tėvas nedavė savo pavardės. A. Ž. tikrai yra jo tėvas. Su juo visą gyvenimą gyveno, augo, nekilo jokių abejonių, kad A. Ž. yra jo tėvas. Suprato, kad tą dieną tėvas buvo girtesnis už jį. Galvoja, kad yra nekaltas, nes nenorėjo nieko blogo padaryti, labai gailisi.

Liudytojas B. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, nes jis yra jo „švogeris“. Kiek žino, tai dieną tarp kaltinamojo ir mirusiojo buvo konfliktas. Žino, kad buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Tai buvo dienos metu, apie 13.00 val. Vakare, gal apie 22.00 val., pas jį atėjo uošvė B. D., pabeldė į langą ir pasakė, kad miršta A. Ž.. Sakė, kad reikia paskambinti į greitąją, žmona paėmė jo telefoną ir iškvietė greitąją. Tada jie nuėjo pas uošvienę. A. Ž. gulėjo koridoriuje. Patikrino pulsą, bet pulso nebuvo. Kai atvažiavo greitoji, liepė jį atversti. Jis A. Ž. atvertė, matėsi ant veido mėlynė virš akies, kraujo nebuvo. Ta mėlynė buvo virš kairės akies. Tiksliai nepamena, ant kurios akies, bet matė mėlynę virš akies. Dienos metu kaltinamasis ir A. Ž. buvo susistumdę kambaryje. Jis pas kaimynus su traktoriumi vežė bulves, girdėjo ir matė, jog pravažiavo greitoji, policija. Kitą dieną, kai jau buvo miręs A. Ž., Kretingoje sutiktas kaimynas S. D. sakė, kad matė A. Ž., gulintį griovyje, dviratis buvo ant kelio, o jis pats ant galvos gulėjo griovyje. Paskui, kiek žino, A. Ž. dar kitame kieme miegojo. Tas kiemas nėra toli nuo A. Ž. namų, atstumas apie 300 metrų. Visa tai žino, nes paskui apie tai kalbėjo kaime žmonės. Žino, kad A. Ž. prieš tą įvykį apie pietus 11.30 val. gėrė.

Liudytoja J. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jis yra jos kaimynas. Ji pažinojo ir A. Ž.. Tą dieną, jai ruošiant vakarienę, parbėgo namo sūnus iš kiemo ir pasakė, kad guli dėdė Antanas. Jos sūnus yra D. Z.. Tada ji paprašė G. K. eiti su ja pažiūrėti, kas ten yra. A. Ž. rado netoli savo namų, kelkraštyje. A. Ž. gulėjo ant šono. Keliukas, prie kurio gulėjo A. Ž., veda į Medininkus, Skuodo pusę. Ji ir G. K. parvedė A. Ž. namo, pasodino jį ant laiptų, sakė jam, kad eitų į kambarį, bet jis pasakė, kad nenori. Jis nebuvo sumuštas nei kruvinas, tik pasakė, kad jam yra silpna, pasakė, kad nepaeina. Matėsi, kad jis yra girtas. Jis nesakė nieko – nei iš kur pareina, nieko. A. Ž. sėdėjo ant laiptų, jį ten paliko ir išėjo namo. A. Ž. buvo sąmoningas, nieko nesakė apie jokį konfliktą, tik pasakė, kad jam skauda galvą.

Liudytojas G. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad        įvykio dieną pas jį atėjo kaimynas D. Z. ir pasakė, kad guli A. Ž.. A. Ž. gulėjo prie kanalo, kruvinas nebuvo, tik buvo nubrozdintas, buvo nubrozdinta ranka. Jis su J. A. nuėjo parvesti A. Ž. namo.

                  A. Ž. gulėjo šalia kelio, prie kanalo, tai buvo vienas ar pora žingsnių nuo kelio. Matė nubrozdinimus ant A. Ž. rankų. Paklausė A. Ž., kodėl jis guli, jis atsakė, kad nebeatsikelia, kad yra išgėręs. Matėsi iš jo paties, kad jis yra išgėręs. Jį atkėlė, paskui kartu su J. parvedė namo. Vedė A. Ž. už pažastų, jis savo kojomis vos vos ėjo, nes jam kojos skaudėjo. Vesti reikėjo netoli, apie 100 metrų. Tai buvo netoli jo namų. Parvedus jis liko sėdėti ant laiptų. A. Ž. pasakė, kad pats pareis. Kitą dieną girdėjo, kad jis mirė. Nieko daugiau negirdėjo.

A. Ž. sakė, kad jį sumušė sūnus, tiksliai neatsimena. Tyrėja surašė iš jo žodžių. Viskas parašyta teisingai. T. Ž. buvo sąmoningas. Daugiau jokių nusiskundimų dėl kitų žmonių iš A. Ž. nebuvo, tik dėl sūnaus.

  Iš 2015-08-30 surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2015-08-30 13.50 (duomenys neskelbtini) namuose tarp sūnaus S. D., nustatytas 2,77 prom. girtumas, ir tėvo A. Ž., nustatytas 1,52 prom. girtumas, įvyko buitinis konfliktas, kurio metu S. D. ranka sudavė į veidą ir koja spyrė į krūtinę A. Ž.. Ant A. Ž. matėsi prie kairės akiduobės patinimas ir kraujosruva (mėlynė), taip pat ant kairiojo antausio kraujosruva (mėlynė) (b. l. 12–17).

   Įvykio vietos apžiūros 2015-08-31 0.46 val. metu nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini) rajone, yra dviejų aukštų pastatas, įėjimas iš kiemo pusės. Prie įėjimo matomi dviejų cementinių pakopų laipteliai. Iš lauko patalpoje matomas lavonas, uždengtas baltos spalvos medžiaga. Patalpų grindys cementinės. Lavonas guli ant nugaros. Ant alkūnių matomi odos nubrozdinimai, kaktos kairėje pusėje matomas patinimas, su nubrozdinimu. Veido kairėje pusėje matomos mėlynės ties smilkiniu (b. l. 27–31, 32–46).

   Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas pokalbis 2015-08-30 14.01 val. tarp bendrojo centro darbuotojos ir vyriškio, prisistačiusio kaip A. Ž. iš (duomenys neskelbtini) r. Pokalbio metu A. Ž. prašosi pagalbos, nurodo, kad jam sūnus sudaužė galvą, krūtinę. Be to, yra užfiksuotas 2015-08-30 22.30 val. pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos ir moters, prašančios greitai pagalbos į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes miršta žmogus (b. l. 105–109).

  Specialisto išvadoje Nr. PKM 12(79)/2016 (01) konstatuojama, kad kraujosruva ant kairio smilkinio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryta 2015-08-30, apie 13.50 val., kietu buku daiktu, tikėtina, smūgiu kumščiu paveikus kairį smilkinį ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje padarytos 2015-08-30, apie 13.50 val., kietais bukais daiktais, pvz., spiriant į krūtinės ląstos dešinę pusę, o pakaušio kaire puse atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruva ant kairio smilkinio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje yra paaiškinamos trijų smūgių sudavimu. Kiti A. Ž. kūno sužalojimai nėra būdingi ir nėra paaiškinami smūgių sudavimu. Mirtį lėmusį sužalojimą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu – A. Ž. patyrė 2015-08-30, apie 13.50 val. Vėlesnių griuvinėjimų metu tiek nuo dviračio ( po 14.31 val.), galbūt apie 19 val., tiek namuose (apie 21 val.) A. Ž. mirtį sukėlusio sužalojimo nepatyrė. Minėti griuvinėjimai vertintini kaip kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu pasekmės – išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, nukentėjusysis neteko pusiausvyros, sąmonės.  A. Ž. po sunkios galvos traumos, patirtos 2015-08-30, apie 13.50 val., kol dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujui neprarado sąmonės, galėjo važinėti dviračiu ir vaikštinėti kelių valandų laikotarpiu. Alkoholio koncentracijos duomenys rodo, kad A. Ž. laikotarpiu nuo 2015-08-30 apie 14.31 val. iki 23.05 val. papildomai vartojo alkoholį (b. l. 68–74)

Iš Alkotesterio patikrinimo rezultatų matyti, kad S. D. 2015-08-30 14.29 val. nustatytas 2,17 promilių girtumo, nukentėjusiajam A. Ž. nustatytas 1,52 promilės girtumas. (b. l. 23).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos visiškai pakanka pripažinti, jog būtent S. D. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val.50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su savo tėvu A. Ž. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu pastarajam į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė A. Ž. į krūtinę. Dėl smūgio kumščiu į kairį smilkinį A. Ž. buvo padarytas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to A. Ž. minėtą dieną 23 val. 05 min. mirė. Nors kaltinamasis neigia padaręs šį nusikaltimą, tačiau savo paaiškinimuose neneigia sudavęs nukentėjusiajam smūgius į galvą bei krūtinę įvykio metu bei nurodo, kad nenorėjo nužudyti savo tėvą. Be paties kaltinamojo S. D. paaiškinimo, kad asmeninio konflikto metu dėl maisto sudavė tėvui A. Ž. į kairę akį ir įspyrė į krūtinę, jo kaltė įrodyta anksčiau išdėstytais liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada,  kita byloje surinkta medžiaga ir duomenimis, patikrintais teisiamojo posėdžio metu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo S. D. ir nukentėjusiojo A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val. įvyko konfliktas namuose ir kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą ir krūtinę. Specialisto išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, kad mirtį lėmusį sužalojimą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu A. Ž. patyrė 2015-08-30, apie 13.50 val. Kraujosruva kairio smilkinio srityje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryta 2015-08-30, apie 13.50 val., kietu buku daiktu, tikėtina, smūgiu kumščiu paveikus kairį smilkinį. Vėlesnių griuvinėjimų metu tiek nuo dviračio, tiek namuose mirtį sukėlusio sužalojimo nepatyrė.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Šiuo atveju S. D., suduodamas kumščiu smūgius A. Ž., iš jų ir į pavojingas gyvybei, ypač galvą, kūno vietas, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A. Ž., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl S. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. Jis veikė netiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų ir duomenų, esančių byloje, visuma leidžia patikimai daryti išvadą, kad A. Ž. yra artimas giminaitis – tėvas, todėl  S. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.

Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimų motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Kaltinamasis S. D. yra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. Ž. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, kaltinamasis dirba, charakterizuojamas gerai, sudavė tik tris smūgius, nukentėjusysis įvykio metu pats buvo girtas, konfliktavo, S. D. skirtina bausmė, mažesnė negu LR BK 129 str. 2 d. sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 str. str., 301–302 str., 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti

laisvės atėmimu dešimčiai metų.

                Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-08-30 iki  2015-08-31.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti tas pačias.

                Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                        Savinijus Katauskas

Teisėjai                                                                      Edita Lapinskienė

Eduardas Maškevičius