Administracinė
byla Nr. I-215-243/2008
Bylos
kategorija 1.12
Teismo
procesinio sprendimo kategorija 16.5., 74.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos
administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Ritai
Grišiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovei Ritai Gečienei, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. prašymą
atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė :
pareiškėjas G.
J. prašo priteisti iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neišmokėtą
darbo užmokestį už viršvalandinį darbą 2006 m. kovo ir balandžio mėnesiais,
t.y. 1343,80 Lt. Nurodo,
kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pasienietis. Pareiškėjo
teigimu, atsakovė jo darbą, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijant
48 valandų darbo laiko normos, nelaiko viršvalandiniu, tačiau jis mano, jog tokia
atsakovo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 144
straipsnio 1 daliai.
Atsakovė Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
rinktinė atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka,
prašo jį atmesti. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog Vidaus tarnybos statuto
29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai
vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems
pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo
sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė,
viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų
laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7
dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas kiekvieną savaitę (7
dienų laikotarpį), neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150,
pasieniečiai priklauso nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus
reikalų statutinių įstaigų pareigūnams, dirbantiems pamainomis, todėl
pareiškėjo atžvilgiu taikytina minėta Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3
dalis (b.l. 68-69). Atsakovės atstovė išdėstytų argumentų pagrindu siūlo
pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja :
pareiškėjas G. J. prašo priteisti iš Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pagėgių rinktinės 1343,80 Lt nesumokėtą darbo užmokestį
už viršvalandinį darbą 2006 m. kovo ir balandžio mėnesiais.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos
Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d.
įstatymu Nr. IX-1538. Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų,
išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma
negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties
straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai
vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems
pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo
sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė,
viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų
laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7
dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7
dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas
viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų
darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.
Aiškinant minėtas teisės normas būtina atsižvelgti į tai,
kad Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų
tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą
reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi įstatymų leidėjas, visų
pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos
statutu, o ne Darbo kodeksu. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus
tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra
skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo
kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Darytina išvada, kad įstatymų leidėjas
siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu
išsamiai. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnų darbo ir poilsio režimas turi itin
didelę specifiką lyginant su darbuotojais, dirbančiais darbo sutarties
pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų
kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs
pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas
bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei
kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais
priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu,
specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine
pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Vadinasi, pareigūnų
ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sulyginimas nėra galimas.
Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra
aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Jos gali būti dvejopos - 40
val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų
laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu
nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi
būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi
būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo
sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko
normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita,
nustatyta Darbo kodeksu.
Pareiškėjas
yra statutinis valstybės tarnautojas - Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės
pasienietis, todėl jo tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus
tarnybos statutu. Pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m.
rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai
vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis,
pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 4.7 punktas). Šioje byloje nagrinėjama
teisinė situacija, pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto
29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį. Pareiškėjo nurodytos Darbo kodekso
nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos. Tokios įstatymų taikymo
nuostatos išdėstytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
administracinės bylos Nr. A57 -2063/2008 2008-06-12 nutartyje.
Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo analogišką ginčą, todėl jo
suformuota praktika tiesiogiai taikoma sprendžiant ginčą šioje byloje.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama,
kad pareiškėjo G. J. prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,
n
u s p r e n d ė :
atmesti
pareiškėjo G. J. prašymą atsakovei Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos
tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto
darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo.
Sprendimas
gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo
dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Vida
Stonkuvienė