Administracinė byla ATP-276-508/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03693-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 53.

(S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 02 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

2011-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu R. A. buvo nubaustas 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

R. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo reikmėms, rūpinantis sergančiais tėvais ir giminaičiais. 

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimu R. A. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas. Teismas konstatavo, kad įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, ankstesnius R. A. baustumus, nuobaudos tikslas tinkamai nubausti, šiuo metu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiektas.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, R. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą - sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apelianto nuomone, teismas jo prašymą išnagrinėjo formaliai, neteisingai aiškino ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismas anksčiau (iki specialiosios teisės atėmimo) padarytus pažeidimus neteisingai traktuoja kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. R. A. nurodo, kad teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, praėjo Vyriausybės įgaliotų atlikti institucijų medicininę ir švietėjišką atestaciją. Be to, jis sumokėjo paskirtą baudą. Nors jis vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau sunkių padarinių buvo išvengta, asmenys nenukentėjo, turtas nebuvo sunaikintas ar sugadintas. Paskirta nuobauda jam turėjo auklėjamąjį poveikį, ji paskatins ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Grąžinus specialiąją teisę, jis galėtų dirbti mėgstamą ir geriau apmokamą darbą, daugiau materialiai aprūpinti šeimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į R. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Apylinkės teismas, netenkindamas R. A. prašymo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuriai pritaria ir apygardų teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Aplinkybės, kad R. A. nėra padaręs naujų administracinių teisės pažeidimų, yra išklausęs paskaitas apie alkoholio žalą, yra privalomos sąlygos, kurioms esant galimas klausimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo svarstymas. Sprendžiant ar R. A. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, svarbu įvertinti tai, jog R. A. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, girtumo laipsnis keliskart viršijo leistiną normą. Tokiais veiksmais R. A. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Toks R. A. elgesys rodo atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Nors R. A. teigia, kad vairavimas neblaiviam jokių pasekmių nesukėlė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. A. eilę kartų administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus. Pažeidimų skaičius ir pobūdis, sistemingumas rodo, kad R. A. nėra drausmingas vairuotojas, kad jis linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Skundo argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinei veiklai, rūpinimuisi šeimos nariais, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas šiurkštų administracinį teisės pažeidimą. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, ką pagrįstai konstatavo apylinkės teismas.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų praktikai neprieštaraujantį nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Aplinkybės, kad R. A. sumokėjo baudą, gailisi padaręs pažeidimus, vertinant su visomis kitomis paminėtomis aplinkybėmis, nėra pakankamos konstatuoti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir kad R. A. atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 02 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti. 

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                     Egidijus Jonas Grigaravičius