Administracinė byla Nr. I-944-244/2011
Procesinio Nr. 3-61-3-02967-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams I. L. ir A. G., atsakovo atstovui Dariui Linkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Opulens“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui ir UAB „Swedbank lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas 2010-01-15 priėmė sprendimą, kuriuo filialas patenkino UAB „Swedbank lizingas“ prašymą ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistravo juridinius faktus – 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-10-07 sprendimu Nr. 224 nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Opulens“ 2010-09-09 skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2010-01-15 priimtų sprendimų panaikinimo, nes skundas paduotas praleidus LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 6–7).
Pareiškėja skunde (b. l. 1–5) prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-10-07 sprendimą Nr. 224 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo neteisėtų sprendimų priėmimo. Paaiškino, kad pareiškėja ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis – 2007-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (4,9 ha žemės sklypas, adr.: (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (3,53 ha žemės sklypas, adr.: (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009-07-25 pareiškėja iš UAB „Swedbank lizingas“ gavo raštą, kuriame pranešama, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2009-07-21 vienašališkai nutraukia visas sudarytas sutartis. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Civilinė byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėja iki šiol valdo ir naudoja abu žemės sklypus, laiko save teisėtu nuomininku. Lizingo sutartys yra vienašališkai nutrauktos, tačiau yra ginčijamas sutarčių nutraukimo teisėtumas. Abu sklypai nėra grąžinti UAB „Swedbank lizingas“, finansinė nuoma (lizingas) kaip juridinis faktas nėra pasibaigusi. Atsakovė skundžiamajame sprendime nurodė, kad LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 str. 2 d. numatyta, kad skundas Centriniam registratoriui yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Aiškindama šią teisės normą nurodo, kad LR nekilnojamojo turto registro įstatymas termino skundui paduoti pradžią sieja su teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo data, o ne su sužinojimu apie sprendimu pažeistas teises. Skundžiami teritorinio registratoriaus sprendimai buvo priimti ne pareiškėjos atžvilgiu. UAB „Opulens“ nesikreipė į teritorinį registratorių dėl juridinių faktų išregistravimo, pareiškėja nesutinka su vienašališku lizingo sutarčių nutraukimu, nutraukimo teisėtumą ginčija teisme, atsisako grąžinti lizingo sutarčių objektus – žemės sklypus, kuriuos iki šiol valdo ir naudoja. Dėl juridinių faktų išregistravimo iš Registrų centro kreipėsi UAB „Swedbank lizingas“, kurio atžvilgiu ir buvo priimti sprendimai – juridinių faktų išregistravimas iš Registrų centro. Pareiškėjai apie šį UAB „Swedbank lizingas“ veiksmą ir apie teritorinio registratoriaus sprendimus išregistruoti juridinius faktus nebuvo pranešta nei žodžiu, nei raštu. Taigi pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad yra priimti teritorinio registratoriaus sprendimai, kurie pažeidžia jos teises. Todėl termino pradžia skundui paduoti yra pradedama skaičiuoti nuo momento, kai pareiškėja sužinojo apie priimtus sprendimus ir kartu sužinojo apie pažeistas jos teises. Įstatymo 31 str. 2 d. numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas niekaip negali būti sietinas su teritorinio registratoriaus priimto sprendimo data, jei asmuo, kuriam sprendimas sukelia teisines pasekmes, nieko nežinojo apie sprendimo priėmimą. Apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės paduoti skundą dienos, o ši teisė į skundo padavimą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Taigi teisės paduoti skundą atsiradimas, kartu momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio apskundimo terminas, nusakomi ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos. Sužinojimas apie teisės pažeidimą yra tada, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisės arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Atsakovė neteisingai išaiškino ir taikė Įstatymo 42 str. 2 d. ir šia teisės norma rėmėsi nesant jokiam teisiniam pagrindui. Ši teisės norma reguliuoja asmenų teisinius santykius esant ginčams daiktinėje teisėje, kurie sprendžiami ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Taip pat nėra logikos atsakovės teiginyje, kad duomenys yra vieši, todėl apie priimtus sprendimus turėjo pareiškėja žinoti iš karto po sprendimo priėmimo.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 37–38) nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisė skųsti teritorinio registratoriaus sprendimą Centriniam registratoriui procesiniu teisiniu atžvilgiu yra teisė paduoti skundą (prašymą). Teisė paduoti skundą Centriniam registratoriui įgyvendinama tik tuomet, kai besikreipiantysis asmuo laikosi visų įstatyme nustatytų reikalavimų skundui (prašymui) paduoti. Nustačius, kad pareiškėja nesilaikė visų įstatyme nustatytų reikalavimų, skundą atsisakoma priimti (Įstatymo 32 str. 3 d.). Ginčo esmė – termino paduoti skundui pradžios nustatymas. Skundo padavimo termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad, nustatydama termino pradžios dieną, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija netinkamai aiškino ir taikė teisę. Teritorinis registratorius skundžiamą sprendimą priėmė 2010-01-15. Jo sprendimas skundžiamas Įstatymo nustatyta tvarka Centriniam registratoriui. Įstatymo 31 str. 2 d. nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja skundą padavė 2010-09-06, tai yra praleidusi terminą skundui paduoti, kuris baigėsi atitinkamai 2010-02-15. Pareiškėja neprašė jo atnaujinti, o tai pagal Įstatymo 31–32 str. pripažįstama vienu iš pagrindų Centriniam registratoriui atsisakyti priimti nagrinėti skundą. Pareiškėjos argumentas, kad sužinojimo apie tariamą interesų pažeidimą momentas turėjo būti Centrinio registratoriaus siejamas tik su faktiniu sužinojimu – subjektyviuoju momentu, neatitinka Įstatymo 30, 31, 42 str.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į skundą (b. l. 34–36) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja savo įsipareigojimus pažeidė pagal visas sudarytas sutartis. O kadangi UAB „Opulens“ netinkamai vykdė sutarčių sąlygas, UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. vasario 2 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo UAB „Opulens“, kad, nepašalinus sutarčių pažeidimų, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Tačiau UAB „Opulens“ ir toliau netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nepašalino sutarčių pažeidimų, todėl 2009 m. liepos 21 d. panešimu Nr. 01-03-4645 sutartys buvo nutrauktos, nes pagal visas sutartis 2009 m. liepos 21 d. pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ buvo skolinga 119 993,29 Lt. Terminas, per kurį gali būti paduodamas skundas dėl teritorinio registratoriaus priimamų sprendimų, yra aiškiai nurodytas Įstatymo 31 str. 2 dalyje ir termino skundui paduoti pradžią aiškiai sieja su tam tikro sprendimo priėmimo data, o ne sužinojimo apie sprendimą data. Įstatyme taip pat nurodyta, kokių veiksmų turi imtis pareiškėja, praleidusi terminą skundui pateikti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti terminą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Juridiniai faktai apie sutarčių sudarymą buvo išregistruoti 2010 m. sausio 15 d., t. y. terminas skundui dėl VĮ Registrų centro Panevėžio filialo veiksmų pateikti yra praleistas daugiau nei 6 mėnesius. Apie vienašališką sutarčių nutraukimą pareiškėja informuota dar 2009 m. liepos 25 d., todėl jokiu būdu negalėjo pagrįstai tikėtis, jog faktai apie nutrauktas sutartis nebus išregistruoti. Pareiškėja tik 2010 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po sutarčių nutraukimo, pradėjo domėtis, ar faktai apie sutarčių sudarymą yra išregistruoti. Toks pareiškėjos elgesys laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu, todėl negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog po sutarčių nutraukimo ji bent vieną kartą būtų pasidomėjusi, ar informacija apie sutarčių sudarymą nebuvo išregistruota.
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Opulens“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė dvi išperkamosios nuomos sutartis – 2007-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (4,9 ha žemės sklypas, adr.: (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (3,53 ha žemės sklypas, adr.: (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 49–50, 51–52). Pagal šias finansinės nuomos (lizingo) sutartis pareiškėja valdo ir naudoja abu žemės sklypus. 2009-07-25 pareiškėja iš UAB „Swedbank lizingas“ gavo raštą, kuriame UAB „Swedbank lizingas“ praneša, kad jis 2009-07-21 vienašališkai nutraukia su pareiškėja sudarytas finansinės nuomos (lizingo) sutartis.
Pareiškėja 2010-09-09 su skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją su skundu dėl valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2010-01-15 priimto sprendimo, kuriuo filialas patenkino UAB „Swedbank lizingas“ prašymą ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistravo juridinius faktus – 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-10-07 sprendimu Nr. 224 nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Opulens“ skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2010-01-15 priimto sprendimo panaikinimo, nes skundas paduotas praleidus LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 6–7, 47–48).
Pareiškėja nesutinka su valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-10-07 sprendimu Nr. 224, ir nurodė, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad yra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas, kuris pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi jai apie teritorinio registratoriaus sprendimą išregistruoti juridinius faktus nebuvo pranešta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus 2010-10-07 sprendimo Nr. 224, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Opulens“ skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2010-01-15 priimto sprendimo, nes skundas paduotas praleidus LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Kilusio ginčo esmė – nustatyti, nuo kada skaičiuojamas terminas paduoti skundą Centriniam registratoriui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo.
Šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytini LR nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Registro nuostatai).
Įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; 2 d. numato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 31 str. 2 d. skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Registro nuostatų 32 punktas numato, kad, kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, duomenys įrašomi į registro centrinį duomenų banką.
Sistemiškai išanalizavęs anksčiau paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o tokio sprendimo priėmimo diena yra pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data.
Įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Įstatymo 42 str. 2 d. numato, kad, kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų.
Šioje byloje nustatyta, kad teritorinis registratorius skundžiamą sprendimą priėmė 2010-01-15. Tai reiškia, jog nuo įregistravimo viešame registre momento duomenys buvo išviešinti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.) ir nuo to momento tapo prieinami visiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjai, kuri, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-26 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimu.
Teritorinio registratoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Įstatymo nustatyta tvarka Centriniam registratoriui per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja skundą padavė 2010-09-09 (b. l. 42–46), tai yra praleidusi terminą skundui paduoti, kuris baigėsi 2010-02-15, todėl apskųsti teritorinio registratoriaus sprendimą buvo galima iki šios dienos.
Teismas pažymi, kad Įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši. Registrų įstatymo 30, 31 ir 42 str. nuostatos termino pradžią sieja su duomenų paviešinimo diena. Todėl, vertinant pareiškėjos argumentus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, pripažintina, kad pareiškėja klaidingai termino eigos pradžią sieja išimtinai su subjektyviuoju kriterijumi, t. y. asmens sužinojimu apie priimtą sprendimą, kadangi, kaip numatyta Įstatymo 30 str., reglamentuojančiame skundo padavimą Centriniam registratoriui, termino eigos pradžia yra siejama ne su subjektyviuoju faktoriumi, o būtent su objektyviais duomenimis, t. y. sprendimų priėmimo data. Todėl, vertinant ginčijamo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-10-07 sprendimo Nr. 224 teisėtumą, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog apie priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2010-08-24, yra atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas konstatuoja, kad skundo padavimo termino eigos pradžia siejama išimtinai su sprendimų priėmimo momentu ir, kadangi registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl, kaip numato Registrų įstatymo 42 str. 2 d. ir kaip teigia atsakovė, kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų. Tai reiškia, kad Centrinis registratorius tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašoma šį terminą atnaujinti, skundo nenagrinėja.
Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 31 ir 32 straipsniai nustato bendrąsias skundų nagrinėjimo taisykles. Įstatymo 31 straipsnyje be galimybės atnaujinti praleistą terminą nustatytos ir kitos taisyklės: reikalavimai skundui, jo padavimo terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Pabrėžtina tai, kad terminas gali būti atnaujintas tik esant prašymui, o tokio prašymo pareiškėja nepateikė. Terminas gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Jeigu pareiškėja būtų pateikusi prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tai jos nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir svarstomos, ar jos pakankamai svarbios, kad terminas būtų atnaujintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo atnaujinti terminą nėra pareiškusi, todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-10-07 sprendimas Nr. 224 yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos UAB „Opulens“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Irena Paulauskienė
Liudmila Zaborovska