Civilinė byla Nr. 2-13-783/2015

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00716-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17.; 116.4

(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 27 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:

ieškovės atstovams advokatui Simonui Baltrušaičiui, bankroto administratoriui Antanui Radišauskui,

trečiajam asmeniui R. S., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

atsakovei A. G., jos atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Rolasa“ ieškinį atsakovams A. G., V. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. S.,

n u s t a t ė:

Ieškovė BUAB „Rolasa“ kreipėsi į teismą bei prašo iš atsakovų V. S. ir A. G. solidariai ieškovės naudai priteisti 61 879,90 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2013-12-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Rolasa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Renavita“. Administratorius, išanalizavęs bendrovės dokumentus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-20 iki 2013-04-12 buvusio įmonės vadovo V. S. bei vienintelės akcininkės A. G. veiksmais ieškovei padaryta turtinė žala, kurią, kreipdamiesi į teismą, prašo priteisti iš kaltų asmenų. Mano, kad V. S. vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo valdomai netinkamai, vadovo ir akcininkės sprendimais bei neveikimu buvo bloginama įmonės turtinė padėtis ir švaistomos (pasisavinamos) įmonės lėšos, netinkamai organizuojama ūkinė veikla. Ieškovė teigia, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2013-02-25 iki 2013-04-19 UAB „Rolasa” lėšomis iš įvairių juridinių asmenų įsigijo prekių bendrai 55129,90 Lt sumai, šių prekių neapskaitė įmonės apskaitoje. Ieškovė pažymėjo, jog vien už 26647,84 L buvo įsigyta kuro (benzino ir dujų), nors savo veikloje naudojo vienintelę transporto priemonę (medvežę), kuri buvo varoma dyzelinu, be to, per 2013 m. kovo mėnesį UAB „Rolasa“ jokių darbų neatliko. Likusią ieškinio dalį sudaro 2013-03-29 atsakovo V. S. įsakymu Nr. 05 priskaičiuotas 6750 Lt priedas prie kovo mėnesio atlyginimo, nors 2013 mėnesį įmonė realiai jokios veiklos nevykdė, nuo 2013-03-08 atleido didžiąją dalį darbuotojų, pati A. G. komercijos direktore dirbo nuo 2013-03-07, jos kas mėnesį gaunamas atlyginimas buvo 1000 Lt. Ieškinyje ieškovė atsakovo V. S. atsakomybę grindė ABĮ 19 str. 8 d., CK 2.87 str. 7 d., 6.246 – 6.249 str. pagrindais, atsakovės A. G. – CK 2.50 str. 3 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d. Ieškovė manė, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų atsakovų netinkamų veiksmų laikotarpis sutampa, šie asmenys veik kartu, sprendimus priiminėjo kartu, abu vienodai pasirašinėdavo įmonės dokumentus, gaunamas PVM sąskaitas – faktūras, be to, atsakovė A. G. užėmė ir vieną iš vadovaujančių pareigų – ėjo direktorės komercijai pareigas, todėl buvo susipažinusi su įmonės dokumentais ir jos vykdoma veikla. Ieškinyje nurodžiusi, kad atsakovų V. S. ir A. G. atsakomybė yra subsidiari, vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, įvertinęs surinktus ir išreikalautus įrodymus, prašė atsakovams taikyti solidarią atsakomybę.

Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog iki 2013-02-20 jis buvo vienintelis UAB „Rolasa“ akcininkas ir direktorius, kol 2013-02-20 visų akcijų nepardavė A. G., o nuo 2013-02-21 įmonės vadovu buvo paskirtas V. S.. Tačiau vėliau sužinojęs, jog bendrovė nevykdo jokios veiklos, bendrovės akcijas iš atsakovės A. G. perpirko 2013-04-12. Perpirkęs akcijas netrukus sužinojo, jog UAB „Rolasa“ vardu buvo įsigyta įvairių prekių, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, neužpajamuotos, jos jam, perpirkusiam akcijas, nebuvo perduotos. Be to, 2013-03-01 tarp A. G. ir V. S. IĮ, kurios savininkas buvo ir UAB „Rolasa” direktorius, buvo sudaryta Medienos ruošos paslaugų atlikimo sutartis Nr. 1, tai yra iš esmės buvo sudaryta sutartis iš esmės su savimi. Trečiasis asmuo mano, jog tokiu būdu buvo pasisavinamos bendrovės lėšos ir padaryta žala bendrovei, ši žala turi būti atlyginta.

              Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė atmesti. Nurodė, jog 2013-02-20 iš trečiojo asmens R. S. įsigijusi 100 % UAB „Rolasa“ akcijų bendrovės direktoriumi paskyrė atsakovą V. S., pakeitė bendrovės adresą. 2013-02-21 trečiasis asmuo R. S. naujai paskirtam vadovui V. S. perdavė ilgalaikį turtą – medvežę „Valmet 860.1“ ir vieną komplektą vikšrų, daugiau jokio turto nebuvo perduota. R. S. taip pat turėjo perduoti ir kasoje buvusius 50454,58 Lt, tačiau neperdavė, o tik paruošė ir davė V. S. pasirašyti grynųjų pinigų skaičiavimo apyrašą. Šį apyrašą V. S. atsisakė pasirašyti, kol nebus faktiški perduoti pinigai. Netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo sužinojo, jog yra areštuota įmonės sąskaita, buvusi AB Šiaulių banke, o iš 2013-03-19 jiems perduotų buhalterinių dokumentų (VMI, Sodros dokumentų, ilgalaikio turto medžiagų nurašymo, didžiųjų knygų, ataskaitų VMI bei VĮ Registrų centrui (2010, 2011, 2012 m.), įmonės balanso, kitų dokumentų) sužinojo tikrąją įsigytos įmonės padėtį, kuri buvo visiškai ne tokia, kurią pristatė buvęs įmonės savininkas R. S.. Atsakovė A. G. mano, jog iš esmės R. S. buvo apgauta. Paaiškėjus tikrajai įmonės situacijai bei R. S. neperduodant jai kasoje buvusių grynųjų pinigų, su R. S. susitarė dėl akcijų atpirkimo bei lėšų, investuotų į įmonės veiklą, sugrąžinimo (11255,92 Lt). 2013-04-12 akcijų pirkimo  pardavimo sutartimi už tą pačią sumą, už kurią įsigijo akcijas, ji R. S. pardavė visas bendrovės akcijas, o V. S. 2013-04-12 perdavimo – priėmimo aktu perdavė R. S. visą ilgalaikį bendrovės turtą bei visus buhalterinės apskaitos dokumentus. R. S. šiame perdavimo – priėmimo akte patvirtino, kad pretenzijų dėl buhalterinės apskaitos neturi. Taip pat atsakovė A. G. atsiliepime nesutinka su ieškovės teiginiais, jog UAB „Rolasa“ nuo 2013-02-20 iki 2013-04-12 nevykdė jokios veiklos bei negalėjo patirti jokių išlaidų bei sąnaudų. Nurodė, jog č0ąę-0ę-0ą įmonė sudarė medienos ruošos paslaugų sutartį su V. S. IĮ dėl medienos ištraukimo paslaugų VĮ Šalčininkų urėdijos teritorijoje ir šias paslaugas teikė nuo 2013-03-01. Teigia, jog visos prekės ar paslaugos, įgytos per laikotarpį iki 2013-04-12, buvo panaudotos įmonės veikloje, nebuvo skirtos jos ar V. S. asmeniniams poreikiams tenkinti ir buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje bei perduotos (daiktai) R. S., turėjo būti tinkamai forminti perdavimo – priėmimo aktu. Be to, teigia, jog ieškovė pateikė sąskaitas – faktūras, išrašytas iki 2013-04-19, nors ji bendrovės akcijas perdavė 213-04-12. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai išmokėtą priedą, mano, jog šis priedas, skirtas V. S. 2013-03-29 įsakymu Nr. 5, buvo skirtas už padidėjusį darbo krūvį dėl 2013-03-19 pateiktų bendrovės dokumentų analize. Mano, jog dėl tinkamo darbo sutarties sąlygų bei papildomo darbo (darbo funkcijų) įforminimo yra atsakingas administracijos vadovas.

              Atsakovas V. S. atsiliepimo nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje teigė, jog tuo metu, kai jis buvo bendrovės UAB „Rolasa“ direktorius, bendrovės veikloje buvo naudojamas įgytas kuras, kai buvo atliekami miško darbai VĮ Šalčininkų miškų urėdijoje, tačiau kiek jo buvo sunaudota, jis nežino, jokie dokumentai nebuvo surašomi, turtas nenurašomas. Visi kiti daiktai, kurių sąskaitos – faktūros pateiktos prie ieškinio, buvo įgyti atsakovės A. G. ir saugomi pas ją. Šie įsigyjami daiktai turėjo būti skirti A. G. formuojamai naujai brigadai. Taip pat parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog įsakymo dėl A. G. skyrimo direktore komercijai nepasirašinėjo, taip pat nepasirašinėjo įsakymo dėl priedo jai skyrimo.

              Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas S. Baltrušaitis ieškinį palaiko, pašo jį tenkinti. Nurodė, jog tiek atsakovas V. S., tiek A. G. veikė įmonės vardu, įmonės vardu įgijo tam tikrą turtą, kuris buvo neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, kiti asmenys, veikę įmonės vardu, nenustatyti. Darė išvadą, jog šis turtas buvo panaudotas asmeninėms reikmėms patenkinti. Jokių įrodymų, kad panaudojo įmonės veikloje įsigytą turtą, atstovo nuomone, atsakovai nepateikė. Be to, mano, jog ir reikalavimas priteisti atsakovei išmokėtą priedą yra pagrįstas, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog bendrovei atleidus didžiąją dalį darbuotojų, tokios veiklos padidėjimo, dėl kurių priedas būtų buvęs pagrįstas, nėra, įmonė apskritai jokios veiklos nevykdė. Tai, kad priedas nepagrįstas, netiesiogiai patvirtina ir R. S. nustatytas atlyginimo dydis po to, kai bendrovė vėl buvo grąžinta jam. Solidariąją atsakomybę grindžia tuo, jog atsakovai buvo vieninteliai atstovai, jų veiksmais, jų sudaromais sandoriais buvo padaryta žala, jokie kiti asmenys bendrovės vardu neveikė. Dėl atsakovų veiksmų kreditoriai patyrė žalą, kreditorių vardu ir reiškiamas reikalavimas.

              Trečiasis asmuo R. S. parodė, jog jis įkūrė bendrovę UAB „Rolasa“, buvo jos akcininkas, direktorius, tačiau dėl susiklosčiusių šeiminių santykių nutarė parduoti turimą bendrovę. Tuo metu įmonė turėjo skolų (apie 200 000 Lt), tačiau įmonė galėjo veikti, buvo laimėjusi porą konkursų dėl darbų atlikimo girininkijose. Dėl įmonės pardavimo tarėsi su V. S. ir A. B., jiems buvo atskleidęs ir įmonės padėtį. Po kurio laiko jam skambino V. S., pasakė, kad jie nusprendė įsigyti įmonę ir ją pastatyti „ant kojų“. Buvo surašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, akcijos buvo perleistos A. G.. Sudarant sutartį buvo sutarta ir dėl medvėžės, kuri buvo įgyta už skolintas lėšas, perdavimo, paskolos už šią transporto priemonės įsigijimą, grąžinimo. Jis ir jo sutuoktinė buvo tos paskolos laiduotojai. Tačiau po kelių mėnesių pamatęs, jog paskola yra negrąžinama, nemokamos palūkanos už medvežę, nutarė bendrovę susigrąžinti savo nuosavybėn ir su nauja akcininke susitarė dėl akcijų grąžinimo Akcijas A. G. grąžino pirkimo – pardavimo sutartimi, jam buvo grąžinti ir buhalterinės apskaitos dokumentai. Jis klausė A. G., kokios skolos per jų laikotarpį buvo padarytos, ši jam atsakė, kad 27000 Lt. A. G. jį patikino, kad skolų nebuvo. Tačiau perėmus akcijas pradėjo jam skambinti įvairūs juridiniai asmenys, sakyti apie bendrovės įsiskolinimus, siųsti skolos dokumentus. Bankroto byla irgi buvo inicijuota UAB „Saitema“, jie neturėjo galimybės šios skolos sugrąžinti, po ko buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas bankroto administratorius, kuris perėmė visus dokumentus, turtą. Jam yra žinoma, kad po įmonės akcijų perdavimo, iš įmonės buvo atleisti visi pjūklais dirbę asmenys, palikti tik du darbuotojai, valdantys medvežę, tačiau ir iš jų vienas netrukus paliko bendrovę. Tas, kuris liko (A. M.), sakė, kad bendrovėje yra chaosas, po dvi savaites niekas nedaroma, tačiau paprašytas liko prie medvėžės iki tol, kol ji nebuvo parvežta atgal į Kupiškio rajoną. Joks kitas turtas, išskyrus medvežę, atsakovai jam negrąžino. Trečiasis asmuo neneigė, jog kasoje buvusių pinigų, pardavus akcijas A. G., neperdavė naujiems savininkams, nes šie neperėmė paskolos, išduotos medvežei įsigyti, užtikrinimo priemonės (laidavimo). Po to, kai po 2013-04-12, perėmė įmonę, bendrovė vykdė veiklą iki pat bankroto iškėlimo bylos. Perėmęs įmonę nerado įrodymų, jog būtų buvęs pagrindas A. G. išsimokėti priedą už padidėjusį darbo krūvį. Taip pat parodė, jog dėl darbinės veiklos Šalčininkų rajone jis po bendrovės akcijų perėmimo išrašė sąskaitą O. P. įmonei 10 000 Lt sumai. Patys operatoriai teigė, jog jie iš miško ištraukė apie 5000 kubinių metrų medienos. Jiems pagal išrašytą sąskaitą O. P. įmonė pervedė 5000 Lt.

              Trečiojo asmens atstovas advokatas A. Penelis taip pat palaikė ieškovės pateiktą ieškinį, mano, kad jis turėtų būti tenkinamas visiškai. Parodė, jog byloje nepateikta iš esmės įrodymų dėl UAB „Rolasa“, kai ši buvo perduota atsakovams, veiklos, kuriai palaikyti buvo reikalingos tokio dydžio išlaidos, prekės. Atsakovai pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatas, jų nesilaikė. Tai, kad prekės buvo gautos, patvirtina sąskaitose – faktūrose esantys atsakovės A. G. parašai.

              Atsakovė A. G. teismo posėdyje parodė, jog ji buvo formali bendrovės UAB „Rolasa“ turėtoja, 100 % akcijų įgijusi iš trečiojo asmens R. S.. Pasirašius sutartį perėmė medvežę, tačiau turtinė bendrovės padėtis jiems nebuvo atskleista. R. S. sakė, kad yra skolos, bet jis su kreditoriais yra susitaręs. Tačiau po kelių savaičių pradėjo eiti įvairūs raginimai susimokėti skolas, bendrovės darbuotojai pradėjo reikalauti jiems išmokėti atlyginimus, be to, buvo areštuota bendrovės sąskaita ir antstolė pinigais, kurie buvo pervesti kaip įsiskolinimai iš kitų asmenų, dengė bendrovės įsiskolinimus. Iš R. S. išsireikalavę dokumentus sužinojo tikrąją turtinę bendrovės padėtį, turimą turtą, skolas, po ko skambino trečiajam asmeniui bei susitarė bendrovė grąžinti atgal. Atsakovė neneigia, jog sudarė sutartį su UAB „Saitema“ dėl kuro tiekimo, išėmė korteles, kurios buvo perduotos V. S., traktorininkams dėl kuro įsigijimo bei jo panaudojimo bendrovės veikloje. Pati kortelėmis nesinaudojo. Taip pat neneigia, jog ėmė prekes, dėl kurių paėmimo buvo išrašytos sąskaitos UAB „Rolasa“ vardu, tačiau nurodė, jog jas visas atidavė direktoriui V. S.. Teigia, jog prekių (pjūklų) įgijimą organizavo V. S., su juo važiavo į parduotuvę, juos nupirko ir atidavė. Teigia, kad pjūklai turėjo būti skirti darbuotojams, kuriais rūpinosi V. S.. Ji pati kitų įmonių akcijų anksčiau nėra turėjusi. Iš pradžių neigusi, jog namuose laikė UAB „Rolasa“ turtą, vėliau, po ieškovės atstovo klausimų, pripažino, jog jos kieme buvo UAB „Rolasa“ kuras, jį atvežė V. S., šio kuro R. S. neperdavė. Taip pat neneigia, jog R. S. neperdavė nei spausdintuvo, nei pelės kompiuteriui. Pasak atsakovės, buhalterinę apskaitą tvarkė ir ja rūpinosi V. S.. Dėl darbo kaip direktorės komercijai paaiškino, jog įsakymą dėl jos skyrimo direktore komercijai pasirašė pats V. S., taip pat parodė, jog yra gavusi piniginį priedą, kurį skyrė bendrovės darbuotojams kaip neoficialų atlygį.

              Atsakovės A. G. atstovas advokatas J. A. Pakarklis prašo ieškinį jo atstovaujamosios atžvilgiu atmesti, mano, jog pagal šį ieškinį atsako bendrovės vadovas, tai yra atsakovas V. S..

              Iš šalių, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 4 d. buvo įsteigta UAB „Rolasa“, jos akcijas valdė bendrovės steigėjas R. S. (b.l. 18-19). R. S. 2013 m. vasario 20 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartimi 100 % bendrovės akcijų perleido A. G. (b.l. 20-21), 2013 m. vasario 21 d. A. G. sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 atšaukė R. S. iš UAB „Rolasa“ direktoriaus pareigų, nuo 2013 m. vasario 22 d. bendrovės direktoriumi paskyrė V. S., nustatė jam mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 22 – 23). Atsakovas V. S. 2013 m. vasario 27 d. pasirašė įgaliojimą, kuriuo atsakovę A. G. įgaliojo pateikti ir pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „Rolasa“ visose įstaigose, įgaliojimas išduotas neribotam laikui (b.l. 24). 2013 m. kovo 7 d. tarp UAB „Rolasa“, atstovaujamos V. S., ir A. G. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią A. G. priimta į bendrovę UAB „Rolasa“ dirbti direktore komercijai, nustatytas 6,16 Lt valandinis darbo atlygis. 2013 m. kovo 8 d. V. S. priėmė įsakymą, kuriuo bendrovės darbuotojus Ž. B., R. Š., V. M., E. Z. ir M. P. atleido iš darbo (b.l. 30). 2013 m. kovo 29 d. atsakovo V. S. įsakymu priskaičiuotas 6750 Lt priedas prie kovo mėnesio darbo užmokesčio.  R. S. 2013 m. balandžio 12 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi iš A. G. nupirko 100 % bendrovės UAB „Rolasa“ akcijų (b.l. 34), 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu atšaukė V. S. iš UAB „Rolasa“ direktoriaus pareigų, nuo 2013 m. balandžio 23 d. bendrovės direktoriumi paskyrė R. S., nustatė mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 35-36). Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. UAB „Rolasa“ įgijo įvairaus turto 55 129,90 Lt sumai, kuris nebuvo apskaitytos UAB „Rolasa“ buhalterinėje apskaitoje (b.l. 37-54, 55, 56-71). 2013 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal ieškovės UAB „Saitema“ ieškinį UAB „Rolasa“ iškelta bankroto byla (b.l. 14 -17).

              Ieškinys tenkinamas visiškai. Pagal 2000 m. liepos 13 d. priimto Akcinių bendrovių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) 37 str., bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atsako už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrovės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kita. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas ar jo vardu veikiantis asmuo. Ieškovė kreipėsi į teismą bei prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui V. S. kaip vadovui už bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, atsakovei A. G. – kaip akcininkei CK 2.50 str. 3 d. pagrindais, jeigu atsakovas V. S. neturės turto ir lėšų padengti padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas S. Baltrušaitis, įvertinęs tas aplinkybes, jog žala bendrovei padaryta ne tik atsakovo V. S. veiksmais, bet ir A. G., prašė reikalavimo sumą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismo posėdyje dalyvavusių šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, nustatyta, jog tuo laikotarpiu, kada UAB „Rolasa“ akcijos buvo perleistos atsakovei A. G. ir jos įsakymu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas V. S. (nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. balandžio 12 d.), bendrovė savo vardu įgijo, tačiau neužpajamavo turto 55 129,90 Lt (15 966,72 €). Nustatyta, jog turtą bendrovės vardu įgijo tiek V. S. (parengiamojo posėdžio metu neneigė, kad kuras buvo naudojamas veikloje), tiek A. G.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (Toliau – BAĮ) 12 straipsnio nuostatas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal to paties BAĮ 21 straipsnio nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Byloje nustatyta, jog atsakovo V. S. vadovaujamu laikotarpiu, kada bendroves UAB „Rolasa“ akcininke ir direktore komercijai buvo atsakovė A. G., bendrovėje praktiškai nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, įgytas turtas, nesilaikant buhalterinę apskaitą reglamentuojančio įstatymo, poįstatyminių aktų reikalavimų, nebuvo pajamuojamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, neįtraukiamas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis turtas, nebuvo nurašomos bendrovės veiklos sąnaudos, dėl ko neįmanoma nustatyta, kur buvo panaudotas tuo metu įgytas turtas, dėl kurio yra pareikštas reikalavimas, ir kur jis yra dabar. Ieškovės atstovas kaip įrodymus pateikė išrašą iš Pardavimų žurnalo (T. 1, b.l. 72), Ilgalaikio turto apyvartos žurnalo (T. 1, b.l. 73), Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų (T. 1, b.l. 74), iš šių dokumentų matyti, jog iš esmės nėra nei vieno rašytinio įrodymo buhalterinėje apskaitoje, jog UAB „Rolasa“ vykdė bent kokią veiklą, išskyrus tai, jog VĮ Kupiškio miškų urėdijai ir VĮ Anykščių miškų urėdijai pardavė prekių ar paslaugų 91444,12 Lt sumai. Daugiau jokių operacijų nevykdė, turto, sprendžiant iš buhalterinės apskaitos dokumentų, neįgijo. Atsižvelgus į surinktus įrodymus, jog 2013 m. kovo 1 d. UAB „Rolasa“, atstovaujama akcininkės A. G., sudarė sutartį su V. S. IĮ, atstovaujamos V. S., kuris taip pat buvo ir UAB „Rolasa“ direktorius, dėl miško tvarkos darbų (T. 1, b.l. 119), tai yra iš esmės sutartis sudaryta tarp dviejų įmonių, kuriai vadovauja vienas ir tas pats asmuo, nekalbant apie tai, kad už kitą įmonę (UAB „Rolasa“) pasirašė akcininkė, kas iš esmės prieštarauja Akcinių bendrovių įstatyme 14 – 18 straipsniuose nustatytoms akcininko teisėms (A. G. UAB „Rolasa“ direktore komercijai įdarbinta tik nuo 2013 m. kovo 8 d.), negalima nesutikti su teismo posėdyje trečiojo asmens R. S. išsakytais teiginiais, jog bendrovė UAB „Rolasa“ ir buvo įsigyta tam, kad būtų ar tai pridengiama kažkokios kitos bendrovės veikla, ar tik dėl turto (tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio), kuris buvo naudojamas neaišku kurios bendrovės veiklai, ar vėliau įgytas bendrovės vardu ir nebeperduotas trečiajam asmeniui R. S., 2013 m. balandžio 12 d. susigrąžinusiam bendrovės akcijas iš A. G. valdymo. Iš pateiktų įrodymų taip pat akivaizdu, jog tiek V. S., tiek A. G. veikė bendrai, priimdami tiek įsakymą, kuriuo pagrindu buvo išmokėtas A. G. priedas prie 2013 m. kovo mėnesio, tiek suvartodami UAB „Rolasa“ vardu iš UAB „Saitema“ įsigytą kurą. Teismo neįtikino atsakovės A. G. paaiškinimai, jog per visą bendrovės akcijų valdymo laikotarpį, vadovavimą bendrovės komercijos sričiai, turtas buvo imamas ir perduodamas V. S., nes iš Alytaus apskrities VPK išreikalauti įrodymai tik patvirtino (T. 2, b.l. 4-20), kad dalis turto (kuras, įrankiai, beje, įsigyti 2013 m. balandžio 11 d., vieną parą prieš trečiajam asmeniui R. S. susigrąžinant bendrovę) jau po to, kai trečiasis asmuo R. S. bendrovės akcijas perėmė ir formaliai turtą susigrąžino (faktiškai – tik medvežę su vikšru), buvo rasta A. G. namuose, esančiuose Alytaus m., Goštauto g. 3, ir iš jo po to vėl kažkur dingo. Tai, kad A. G. su bendrovės turtu elgėsi kaip su savu, patvirtina iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti įrodymai (jos paaiškinimai), kuriuose A. G. teigia, jog šis bendrovės UAB „Rolasa“ turtas (kuras), kurį pavogė A. S., iš esmės priklauso jai, nes ji su bendrove jau yra atsiskaičiusi (T. 2, b.l. 16-17), pati savo iniciatyva susitaikė su kaltininku, susitarusi ir dėl žalos, kuri buvo padaryta bendrovei, atlyginimo jai, atsakovei A. G. (T. 2, b.l. 18-20). Šios visos aplinkybės tik patvirtina, jog bendrovė UAB „Rolasa“ buvo įgyta turint kažkokių savanaudiškų tikslų, o ne dėl pačios įgytos bendrovės interesų. Tą įrodo ir ta aplinkybė, jog po bendrovės valdymo perėmimo, iš jos faktiškai buvo atleisti visi darbuotojai, išskyrus du, ir pačius atsakovus A. S., kuris akcininkės A. G. sprendimu buvo paskirtas direktoriumi, ir A. G., direktoriaus V. S. įsakymu paskirtą direktore komercijai (T. 1, b.l. 30-32). Taip pat teismas pripažįsta, jog tai pačiais motyvais, nesant jokios ekonominės logikos, bendrovei iš esmės atleidus visus darbuotojus, 2013 m. kovo 29 d. atsakovo V. S. įsakymu Nr. 05 atsakovei A. G. priskaičiuotas 6750 Lt priedas prie kovo mėnesio darbo užmokesčio, taip siekiant užvaldyti bendrovei priklausančias lėšas. Teismo neįtikino A. G. paaiškinimai, jog ji tuo metu labai intensyviai dirbo analizuodama bendrovės buhalterinius dokumentus, už ką jai šis priedas ir buvo paskirtas, jokių analizės rezultatų įrodymų atsakovė A. G. teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Įvertinus ieškovės pateiktus ir bylos nagrinėjimo metu išreikalautus įrodymus, tokių įrodymų ir nėra. Vėlesniuose savo paaiškinimuose A. G. pradėjo teigti, jog šie pinigai buvo skirti ne jai, o bendrovės darbuotojų neoficialiems atlyginimams, tačiau šie jos paaiškinimai nepaneigia tos aplinkybės, jog atsakovei bendrovės vadovo įsakymu paskirtas priedas buvo nepagrįstai, todėl dėl sprendimo skirti tokį priedą ir jo išmokėjimo atsakingi asmenys (atsakovai) bendrovei padarė žalą, ją privalo atlyginti.  Atsižvelgus į pačios atsakovės A. G., priklausomai nuo situacijos, teismo posėdžio metu besikaičiančius paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog atsakovė nėra sąžininga teismui ir bet kokiomis priemonėmis siekia sumenkinti savo vaidmenį šioje veikloje bei išvengti civilinės atsakomybės. Teismas sutinka su ieškovės atstovo advokato S. Baltrušaičio argumentais, jog šiuo metu nėra galima nustatyti, dėl kurio iš atsakovų veiksmų – A. G. ar V. S. – jau bankrutavusi bendrovė patyrė tokią žalą, kokia ji padaryta, atsakovai iš esmės abu veikė kaip vadovai (A. G. nors ir buvo akcininkė, tačiau nuo 2013 m. kovo 8 d. dirbo bendrovėje UAB „Rolasa“ direktore komercijai, sudarinėjo bendrovės vardu įvairius sandorius, įgijo bendrovės vardu turtą, galėjo duoti dėl jo valdinius nurodymus), abu atsakovai atsako bendrai, kaip solidarūs skolininkai (CK 6.6 str. 3 d.). Pripažįstama, jog A. G. bendrovės veikloje dalyvavo ne kaip dalyvis (akcininkas), o kaip vienas iš bendrovės vadovų, todėl privalo prisiimti ne subsidiariąją atsakomybę, kaip yra reglamentuojama CK 2.50 str. 3 d., bet solidariąją atsakomybę kartu su kitu vadovu, savo veiksmais padariusiu žalą bendrovei.

Esant ieškovės BUAB „Rolasa“ reikalavimui, iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl atstovavimo išlaidų. Atsakovė A. G. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo civilinėje byloje patyrė 335 € išlaidų (T. 1, b.l. 109, T. 1, b.l. T. 2, b.l. 53, 55 – 56 b.l.), iš kurių 310 € už atsiliepimo parengimą bei 25 € už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 4 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d., lygiomis dalimis yra priteisiamas 538 € žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė pateikdama ieškinį buvo atleista, taip pat 32,29 € išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Remdamasis tuo, kas  išdėstyta  ir vadovaudamasis 259 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai bei iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“, įmonės kodas 302563438, naudai solidariai priteisti 17 921,68 € (septyniolika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 68 euro centus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. S. ir A. G. po 285,15 € (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                               Virginijus Skaraitis