Civilinė byla Nr. 3K-3-531/2008
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo formos pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo į išlaikymą konkrečia pinigų suma.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2001 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo priteisė po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį šalių sūnui išlaikyti iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 6 d. sprendimu sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, 2005 m. lapkričio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 16 674,33 Lt. Ieškovė prašė pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą konkrečia pinigų suma ir priteisti iš atsakovo 52 724,33 Lt, t. y. išlaikymo įsiskolinimą ir po 350 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas reguliariai moka priteistą išlaikymą, turi nuolatinio pobūdžio pajamas, disponuoja konkrečiu materialiu turtu, ir konstatavo, jog atsakovo mokumas nekelia abejonių. Nustatęs, jog ieškovės metinės pajamos yra tik 339 Lt, ji niekur nedirba, teismas padarė išvadą, kad tai yra pagrindas numatyti, jog, pakeitus išlaikymo formą į konkrečią pinigų sumą, pinigai gali būti panaudoti ne tik vaikui išlaikyti, o tai pažeistų jo teisę į materialinį išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl priteisto išlaikymo 16 674,33 Lt įsiskolinimo nevertintini, nes dėl šios sumos vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl tai negali būti vertinama kaip išlaikymo įsiskolinimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. birželio 19 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeitė į išlaikymą pinigų suma – 51 324 Lt. Kolegija rėmėsi antstolio 2008 m. birželio 4 d. pažymomis, kuriose nurodyta, jog atsakovas nevykdo nei 2001 m. spalio 2 d., nei 2005 m. spalio 6 d. teismų sprendimų, atsakovo skola vaikui išlaikyti pagal šiuos sprendimus yra 18 074,33 Lt, ir sprendė, kad byloje pateikta įrodymų, jog atsakovas nevykdo pareigos mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Kolegijos vertinimu, atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Nustačiusi, kad po teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovas neturėjo reguliaraus darbo užmokesčio, įsidarbino tik 2008 m. balandžio 9 d., kolegija konstatavo, kad atsakovo pajamos nėra nuolatinės, antstolis negalėjo nukreipti skolos išieškojimo į atsakovo darbo užmokestį. Kolegijos vertinimu, atsakovas sąmoningai atlieka veiksmus, bloginančius jo turtinę padėtį: jau pardavė du žemės sklypus, tačiau išlaikymo skolos nepadengė, be to, yra sudaręs ir paskutinio jam priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį, kito nekilnojamojo turto nebeturi. Kolegija pažymėjo, kad dėl atsakovo nurodomos itin didelės jam priklausančio žemės sklypo vertės negali šiam turtui taikyti priverstinės hipotekos. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovei buvo išmokėta 113 659,42 Lt kompensacija, ieškovė šiuo metu dirba ir jos darbo užmokestis sudaro 1700 Lt per mėnesį, kolegija sprendė, kad ieškovė pagal savo turtinę padėtį galėtų išlaikymą teikti tik pagal paskirtį ir tik sūnui išlaikyti. Atsižvelgusi į tai, kad šalių ginčas dėl išlaikymo tęsiasi nuo 2001 m. rugsėjo 17 d., į jį siekiama įtraukti ir vaiką, užsitęsusio ginčo sunkias pasekmes, kolegija konstatavo, jog išlaikymo priteisimas konkrečia pinigų suma gali atkurti teisinę taiką, realiai apginti ieškovės bei vaiko teisėtus interesus, užkirsti atsakovui galimybę pažeisti įstatymų saugomus vaiko interesus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Lukoševičienė v. V. Lukoševičius, bylos Nr. 3K-3-208/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Peleckienė v. G. Peleckas, bylos Nr. 3K-3-47/2007), pažeidė ir netinkamai pritaikė CK 3.3, 3.196 straipsnius, 3.201 straipsnio 1 dalį. Anot kasatoriaus, norėdamas patenkinti ieškinį, teismas turėjo nustatyti CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas išlaikymo formai pakeisti – arba iš esmės pasikeitusią šalių turtinę padėtį, arba iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius. Kasatoriaus teigimu, teismas visiškai neišnagrinėjo, ar egzistuoja bendrieji pagrindai išlaikymo formai pakeisti, nenustatė, kad iš esmės pasikeitė kasatoriaus arba ieškovės turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis (kasatorius) negali teikti vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis. Kasatorius pažymi, kad byloje yra įrodymų – pašto perlaidų kvitų – patvirtinančių, kad jis reguliariai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis. Kasatoriaus teigimu, darbo užmokesčio neturėjimas nepatvirtina fakto, kad šalis negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu išlaikymas vis dėlto yra teikiamas. Anot kasatoriaus, nustatytinas mokumo, o ne darbo pajamų gavimo faktas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatoriaus turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš esmės būtų pasikeitusi ir ieškovės turtinė padėtis, taip pat nėra duomenų, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai.
2. Apeliacinės instancijos teismas parinko išlaikymo formą, pažeidžiančią CK 3.3, 3.196 straipsnius. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad egzistuoja 18 074,33 Lt įsiskolinimas vaikui, tačiau neatsižvelgta į tai, jog yra ginčas dėl to, ar šis įsiskolinimas egzistuoja. Anot kasatoriaus, byloje surinkta daug prieštaringų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių įsiskolinimo buvimą. Nors byloje yra pateikta išvada, kad kasos pajamų orderis dėl 16 000 Lt gavimo yra suklastotas, tačiau, kasatoriaus teigimu, baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, joje kasatorius nesutinka su tuo, kad orderis suklastotas, todėl civilinėje byloje negali būti sprendžiamas su neišnagrinėta baudžiamąja byla susijęs klausimas. Anot kasatoriaus, asmuo laikomas kaltu tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis įsiskolinimo faktu, kol neišnagrinėta baudžiamoji byla (Konstitucijos 31 straipsnis). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo ir yra vykdomas ne per antstolį, o per pašto įstaigas, todėl antstolis negalėjo išduoti ieškovei tinkamos pažymos apie įsiskolinimo buvimą, tokią pažymą antstolis galėjo surašyti tik iš ieškovės žodžių. Kasatoriaus manymu, teismo posėdyje priėmęs papildomą įrodymą – antstolio pažymą – apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir kasatoriaus teisę tinkamai pasirengti bylai. Kasatoriaus teigimu, tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jis turėjo galimybę nuvykti pas antstolį ir su juo suderinti mokėjimus. Išaiškėjo, kad pagal vykdomąjį raštą Nr. 0014/06/01416 įsiskolinimo nėra, o pagal vykdomąjį raštą Nr. 0014/03/04289 dėl 16 000 Lt vyksta ginčas.
3. Kasatoriaus teigimu, ieškovė nuteikė vaiką prieš jį ir neleidžia su vaiku bendrauti. Ieškovė veikia ne vaiko interesais, dėl to kasatorius daro išvadą, kad, gavusi didelę pinigų sumą, ieškovė nemokės šiais pinigais pasirūpinti išimtinai vaiko interesais. Anot kasatoriaus, kol jis moka kiekvieną mėnesį periodines išmokas vaikui, tol su vaiku yra kažkoks ryšys, tuo tarpu pakeitus išlaikymo formą ir sumokėjus vaikui išlaikymą, ieškovė iš viso neleis jam su vaiku bendrauti. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai vienai be kasatoriaus pagalbos išlaikyti vaiko, t. y. pakeitus išlaikymo formą ieškovė nebegaus periodinių išmokų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ieškovė kreipėsi todėl, kad tuo metu jau buvo išlaikymo skola – 9830 Lt, nes kasatorius mokėjo išlaikymą nereguliariai ir ne visada. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius klaidina teismą nurodydamas, jog jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, t. y. pablogėjusi. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, pagal kasatoriaus pateiktą pažymą jo darbo užmokestis yra apie 600 Lt, iš kurių 350 Lt moka vaikui, be to, kasatoriaus pateikti duomenys apie jo darbą yra prieštaringi ir tai, anot ieškovės, rodo kasatoriaus nesąžiningumą.
2. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad suklastotame pinigų orderyje pinigų suma – 16 000 Lt – atitinka tą sumą, kuri sudarė išlaikymo įsiskolinimą 2005 m. lapkričio 10 d., bet ne 2001 ar 2002 metais (kurie nurodyti kaip orderio išdavimo data). Be to, pats kasatorius civilinėje byloje Nr. 2-1381-637/2005 pripažino įsiskolinimo faktą (tuo metu buvo įsiskolinta apie 10 000 Lt). Ieškovė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad byloje nėra įrodymų apie įsiskolinimo sumą, nes byloje yra atitinkamos antstolių pažymos. Ieškovė taip pat nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad jis išlaikymą moka reguliariai.
3. Dėl vaiko nuteikinėjimo prieš kasatorių ieškovė nurodo, kad vaikas iki šiol prisimena, kaip kasatorius vartojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovė pažymi, kad kasatorius tik likus savaitei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos pasveikino mokykloje sūnų prieš mėnesį buvusio dešimtojo gimtadienio proga; kitų švenčių proga kasatorius sūnaus nesveikina. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad jos turtinė padėtis neleidžia jai vienai išlaikyti vaiko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo į išlaikymą tvirta pinigų suma
CK 3.196 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo formą ir dydį, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, savo jurisprudencijoje yra, be kita ko, konstatavęs, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Liagas v. V. Liagienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu, kai susidaro įsiskolinimas, vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo, ir tai atitiktų CK 3.196 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje numatytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius; bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kutavičienė v. A. Kutavičius, bylos Nr. 3K-3-288/2003; 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Žemaitienė v. A. Žemaitis, bylos Nr. 3K-3-191/2004; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Sinkevič v. M. Sinkevič ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Astrauskienė v. R. Astrauskas, bylos Nr. 3K-3-307/2006).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad atsakovas išlaikymą periodinėmis išmokomis moka reguliariai, jo mokumas nekelia abejonių, o ieškovės pateikti įrodymai dėl priteisto išlaikymo 16 674,33 Lt įsiskolinimo nevertintini, nes dėl šios sumos vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl tai negali būti vertinama kaip išlaikymo įsiskolinimas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas išlaikymą periodinėmis išmokomis moka nereguliariai, nevykdo nei 2001 m. spalio 2 d., nei 2005 m. spalio 6 d. teismų sprendimų, atsakovo skola vaikui išlaikyti pagal šiuos sprendimus iš viso yra 18 074,33 Lt, t. y. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-841-637 įsiskolinta 1400 Lt, o pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7584 – 16 674,33 Lt.
Pateiktu kasaciniu skundu kasatorius, be kita ko, ginčija skundžiamame sprendime nustatytą išlaikymo įsiskolinimo faktą ir apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jis (kasatorius) negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Kasatoriaus teigimu, jis reguliariai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis, tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodant, kad egzistuoja 18 074,33 Lt įsiskolinimas, neatsižvelgta į tai, kad yra ginčas dėl to, ar šis įsiskolinimas egzistuoja, be to, teismo posėdyje priėmęs papildomą įrodymą – antstolio pažymą – apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir kasatoriaus teisę tinkamai pasirengti bylai. Šių kasacinio skundo argumentų aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Dėl to pirmiau nurodyti (taip pat ir kiti) kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek tai susiję su kasaciniame skunde iškeltais teisės klausimais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys įgalino apeliacinės instancijos teismą konstatuoti faktus apie tai, kad atsakovas reguliariai nemoka išlaikymo periodinėmis išmokomis ir egzistuoja išlaikymo įsiskolinimas. Pripažinti, kad šiuos faktus apeliacinės instancijos teismas nustatė pažeisdamas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrindo nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kaip atsirado ir didėjo kasatoriaus įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7584/2001: iš AB „Vakarų laivų gamykla“ 2004 m. liepos 7 d. pažymos (T. 2, b. l. 26) matyti, kad alimentų įsiskolinimas 2004 m. vasario 31 d. buvo 9081,66 Lt; iš antstolio 2004 m. gegužės 17 d. pažymos (T. 1, b. l. 13) matyti, kad 2004 m. gegužės 1 d. įsiskolinimas buvo 9830,53 Lt; iš antstolio 2005 m. vasario 2 d. pažymos (T. 2, b. l. 27) matyti, kad 2005 m. vasario 1 d. įsiskolinimas buvo 13 178,53 Lt; iš 2005 m. lapkričio 10 d. pažymos matyti, kad 2005 m. lapkričio 1 d. įsiskolinimas buvo 16 674,33 Lt; iš antstolio 2008 m. birželio 4 d. pažymos (T. 3, b. l. 119) matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7584 nėra išieškotas 16 674,33 Lt įsiskolinimas. Nors kasatorius ir neigia šio įsiskolinimo faktą, savo teiginius grįsdamas UAB „Alfenika“ 2002 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu bei UAB „Parex bankas“ 2001 m. išrašais (T. 1, b. l. 93-97), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti dokumentai bei atitinkami su tuo susiję šioje byloje duoti atsakovo paaiškinimai, atsižvelgiant į kitus faktinius bylos duomenis, nėra pakankami įrodymai išlaikymo įsiskolinimo nebuvimo faktui konstatuoti (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 176, 177, 178, 184, 185 straipsniai). Kadangi kasatorius kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindo nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai teisėjų kolegija įrodymų vertinimo klausimų detaliau neanalizuoja, tik pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-1381-642/2005 kasatorius 2005 m. gegužes 5 d. teismo posėdyje pripažino, jog egzistuoja išlaikymo įsiskolinimas (T. 2, b. l. 35), nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis mokėjo nereguliariai (T. 3, b. l. 129).
Atsižvelgdama į CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kad kasaciniame skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyti CPK 314 straipsnio ir šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) pažeidimai kasaciniame skunde yra grindžiami tik kasatoriaus teisės tinkamai pasirengti bylai pažeidimo aspektu. Aptariamuosius kasacinio skundo argumentus nagrinėdama kasatoriaus nurodytais pagrindais, teisėjų kolegija sprendžia, kad, teismo posėdyje priimdamas ieškovės pateiktas antstolio 2008 m. birželio 4 d. pažymas, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kasatoriaus teisės tinkamai pasirengti bylai. Pirma, šiose antstolio pažymose pateikiami duomenys apie paties kasatoriaus vykdytinų periodinių išmokų įsiskolinimus. Dėl to šiose pažymose pateikti duomenys apie kasatoriaus įsiskolinimą iki 2008 m. gegužės 31 d., šių duomenų teisingumas ar klaidingumas kasatoriui neabejotinai turėjo būti žinomi, juolab kad abiejose pažymose nurodyti buvę įsiskolinimai, atsižvelgiant į periodinių išmokų dydžius – 350 Lt ir 500 Lt kas mėnesį, buvo pakankamai dideli – 1400 Lt (t. y. po 350 Lt iš viso už keturis mėnesius) ir 16 674,33 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės pateiktose antstolio pažymose nurodyti duomenys negalėjo būti kasatoriui nežinomi ir (arba) netikėti, siurpriziniai. Antra, dėl šiose antstolio pažymose nurodytų duomenų kasatorius turėjo teisę duoti paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, tačiau, naudodamasis šia savo procesine teise, kasatorius nepaneigė pažymose nurodomo išlaikymo įsiskolinimo fakto. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje kasatorius pripažino, kad išlaikymą jisai mokėdavo ne kas mėnesį, taigi – nereguliariai. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad, priimdamas ieškovės pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 314 straipsnį ir šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip nesudarydamas kasatoriui teisės tinkamai pasirengti bylai.
Pirmiau nurodyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką vaikui periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinio pobūdžio, stabilus, nepertraukiamas, o, susidarius įsiskolinimui, vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo, ir tai atitiktų CK 3.196 straipsnio 1 dalį; jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad egzistuoja išlaikymo periodinėmis išmokomis didelis įsiskolinimas, išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamas nereguliariai, gali būti traktuojamos kaip skolininko (kasatoriaus) turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nuspręsti dėl išlaikymo formos pakeitimo ir, tenkindamas ieškinį bei pakeisdamas išlaikymo formą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nustačius išlaikymo įsiskolinimo faktą, tampa nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. Peleckienė v. G. Peleckas, bylos Nr. 3K-3-47/2007, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, t. y. skiriasi šių bylų ratio decidendi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti motyvai paneigia ir tuos kasacinio skundo argumentus, kurias kasatorius ginčija pakeistos išlaikymo formos tinkamumą. Kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad išlaikymo priteisimas tvirta pinigų suma nagrinėjamu atveju neatitinka vaiko interesų. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginiai apie išmokėtos tvirtos pinigų sumos panaudojimą galbūt ne vaiko interesais yra grindžiami vien tik kasatoriaus nepagrįstomis prielaidomis, kurių bylos duomenys nepatvirtina. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, spręsdamas klausimą dėl nustatytinos išlaikymo formos, apeliacinės instancijos teismas posėdyje svarstė ir galimybę taikyti priverstinę hipoteką (T. 3, b. l. 127).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra tiksli. CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tai turi būti aiškiai nurodyta, o priteistą išlaikymą, kaip vaiko turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, šiuo atveju – šalių sūnaus motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimo matyti, kad periodinės išmokos iš atsakovo A. S. sūnui D. išlaikyti yra priteistos ieškovės naudai. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. sprendimu yra pakeistas, tik sumažinant išlaikymo dydį. Skundžiamu sprendimu apeliacinės instancijos teismas tik pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 2 d. sprendimu priteistą išlaikymo formą, tuo tarpu asmuo, kurio naudai išlaikymas priteistas, išliko nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinti vykdytiną rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:
„Priteisti iš A. S. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. S. (duomenys neskelbtini) naudai 51 324 (penkiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis) Lt išlaikymo.
Priteisti iš A. S. 1540 (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt) Lt žyminio mokesčio valstybei.“
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Dangutė Ambrasienė
Vincas Verseckas