Administracinė byla Nr. I-1025-821/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03593-2016-2

            Procesinio sprendimo kategorija: 20.1; 37.2; 55.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 n u s t a t ė:

pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1-4, 14-15) kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016-07-19 sprendimą Nr. 96-2522 ir 2016-08-19 sprendimą Nr. 96-2939; panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016-08-24 raštą (sprendimą) Nr. 2S-4632 ir 2016-08-26 raštą (sprendimą) Nr. 2S-4673; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skundu nesutinka su pasimatymų tvarka, teigdamas, kad Lukiškių TI-K administracija jo nepilnamečius anūkus turėtų skaičiuoti kaip vaikus ir neriboti jų skaičiaus pasimatymų metu. Paaiškina, kad turi keturis nepilnamečius anūkus. Į trumpalaikį pasimatymą leidžiami trys asmenys. Nepilnamečiai anūkai skaičiuojami kaip suaugę asmenys, todėl vienu metu pasimatyti su visais vaikais ir nepilnamečiais anūkais jam neleidžiama. 

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K jam nesuteikia ilgalaikių pasimatymų su žmona. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kalinamas nuo 2009 metų, tačiau iki šiol jam nebuvo suteiktas nei vienas pasimatymas. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 EUR.

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėje negali nusipirkti natūralaus medaus. Paaiškina, kad veda sveiką gyvenimo būdą, jokių saldumynų, išskyrus natūralų medų, nevalgo. Medus būtinas nuo peršalimo ligų.

Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 33-38) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaips nepagristą.

Nurodo, kad vieno trumpalaikio pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų. Kadangi anūkai nėra pareiškėjo vaikai, vadovaujantis nurodyta teisės norma, jiems dalyvaujant pasimatyme, anūkai yra skaičiuojami kaip lankytojai, kurių pagal galiojantį teisės reglamentavimą gali būti ne daugiau, kaip trys asmenys. Lukiškių TI-K negali savavališkai keisti teisinio reglamentavimo ir leisti pareiškėjo anūkus į pasimatymą, kaip jo vaikus. Pažymi, kad iš pareiškėjo pasimatymų apskaitos kortelės matyti, kada pareiškėjui buvo suteiktas pasimatymas su anūkais.

Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių
TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo du kartus: 2013-12-18 bei 2015-03-12,
būdamas suimtuoju. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą, numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nenumatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Nurodo, kad 2016-07-21 pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, jog kalinimo įstaigose nėra galimybės įsigyti medaus, motyvuodamas skundą tuo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti cukraus pakaitalus, į ką medus, pasak pareiškėjo, patenka pagal savo savybes. 2016-08-19 Lukiškių TI-K raštu Nr. 69-2939 „Dėl informacijos suteikimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės). Į šį sąrašą medus nėra įtrauktas, todėl, nepakeitus minėto sąrašo, nėra galimybių suimtiesiems bei nuteistiesiems leisti įsigyti medaus. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė nurodymus Kalėjimų departamentui užtikrinti, kad į visų laisvės atėmimo vietų veikiančių parduotuvių asortimentą būtų įtraukti tik tie cukraus pakaitalai, kurių nebūtų galima lengvai panaudoti alkoholio ir (ar) jo surogatų gamybos procese.

Lukiškių TI-K laikosi pozicijos, kad neprivalo užtikrinti nuteistiesiems (suimtiesiems) galimybės Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje įsigyti medaus. Pažymi, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b. l. 22-25) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakyme į pareiškėjo 2016 m.  rugpjūčio 23 d. prašymą, papildė Lukiškių TI-K 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą, nurodydamas, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede. Kalėjimų departamento direktorius negali minėto sąrašo pakeisti ir leisti pareiškėjui įsigyti medaus. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. IR-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, Kalėjimų departamentui pavesta vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Atsakyme pažymėta, kad sąrašas gali būti papildytas atitinkamais maisto produktais, nustačius, jog dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Departamentas mano, kad skundai dėl medaus įsigijimo nepagrįsti, pareiškėjui tinkamai paaiškinta, kad medus nėra įtrauktas į būtiniausių bei leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų sąrašą.

Paaiškina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 105 punkte nustatyta, jog vieno trumpalaikio pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų. Ši nuostata yra konkreti ir aiški, nustatanti tam tikrus apribojimus. Tai reiškia, kad nuteistojo vaikams yra taikomas neribotumas susitikti su nuteistuoju. Vaikas ir anūkas (vaikaitis) nėra vienas ir tas pats asmuo, todėl negalima jų tapatinti ir reikia pažodžiui vadovautis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 105 punkto nuostata. Anūkai (vaikaičiai) yra laikomi lankytojais, kurių trumpalaikiame pasimatyme su nuteistuoju, gali būti ne daugiau kaip trys asmenys.

Pažymi, kad į Kalėjimų departamentą, kaip skundus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai teigia, jog pareiškėjas galimai pažeistos teisės tinkamai negynė ir nepateikė informacijos, jog pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prieš 4-5 metus buvo galima nusipirkti ir dirbtinio medaus, o dabar jau metus laiko laisvės atėmimo vietų įstaigos parduotuvėje negalima įsigyti ir natūralaus medaus. Taip pat nurodė, kad kitoje byloje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Lukiškių
TI-K vykdyti teismo sprendimą dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo kreipėsi 2016 m. spalio mėnesį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo, kuriais pareiškėjas prašė leisti į trumpalaikius pasimatymus jo anūkus, neribojant jų skaičiaus bei sudaryti sąlygas įsigyti medaus, ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine.

Dėl trumpalaikiuose pasimatymuose dalyvaujančių asmenų skaičiaus ribojimo

 Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 13 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriuo prašė neriboti jo nepilnamečių anūkų skaičiaus trumpalaikių pasimatymų metu (b. l. 50). Lukiškių TI-K atsakydamas į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad vieno trumpalaikio pasimatymo metu pasimatyme su nuteistuoju gali dalyvauti trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų (b. l. 49). Nesutikdamas su Lukiškių TI-K sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 27-28). Kalėjimų departamentas, privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jo netenkino (b. l. 29).

Trumpalaikių pasimatymų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos taisyklės). Minėto teisės akto 105 punkte (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-04-01) nustatyta, kad vieno trumpalaikio pasimatymo metu pasimatyti su nuteistuoju gali ne daugiau kaip trys asmenys, neįskaitant nepilnamečių nuteistojo vaikų. Nustatytas reguliavimas lemia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas trumpalaikių pasimatymų tvarką, yra įtvirtinęs ribojimus, susijusius asmenų, galinčių su nuteistuoju pasimatyti vienu metu, skaičiumi. Išimtis yra nustatyta tik nuteistojo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).

 Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 2 dalį, paprastai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikių pasimatymų trukmė - iki trijų valandų (BVK 94 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (BVK 94 straipsnio 7 dalis). Už gerą elgesį nuteistieji gali būti skatinami ir jiems laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti suteikti papildomi trumpalaikiai pasimatymai (BVK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš byloje esančios nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės (b. l. 59), matyti, kad pareiškėjui yra suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas taip pat buvo paskatintas suteikiant jam trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine, o 2016 m. balandžio mėnesį pareiškėjui buvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas, kuriame dalyvavo ir jo nepilnamečiai anūkai. Pažymėtina, kad dažniausiai trumpalaikiuose pasimatymuose su pareiškėju nedalyvauja maksimalus asmenų skaičius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Lukiškių TI-K suteikdamas pareiškėjui papildomus trumpalaikius pasimatymus leidžia ir padeda jam palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais ir artimaisiais. Suteikdamas nuteistiesiems pasimatymus, Lukiškių TI-K, neabejotinai saistomas nustatyto teisinio reguliavimo ir privalo vadovautis Pataisos įstaigų taisyklėmis, todėl neturi diskrecijos teisės neribotam laikui taikyti išimtis dėl trumpalaikiuose pasimatymuose dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju nepilnamečių anūkų, skaičiaus. Pareiškėjo nepilnamečiai anūkai nėra jo vaikai, todėl jų, kaip ir kitų lankytojų skaičius, ribojamas. Tam tikros išimtys galėtų būti taikomos konkrečiam trumpalaikiui pasimatymui, esant motyvuotam prašymui, jeigu kitu būdu nėra galimybių užtikrinti pareiškėjo socialinių ryšių su nepilnamečiais anūkais, bet ne visam pareiškėjo kalinimo laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas motyvuoto prašymo suteikti konkretų pasimatymą, kuriame dalyvautų didesnis lankytojų (nepilnamečių anūkų) skaičius pataisos įstaigos administracijai nepateikė.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad 2016-07-19 Lukiškių TI-K sprendimas Nr. 96-2522 ir 2016-08-24 Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-4632 yra aiškūs, suprantami, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, jais išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nesuteikia jam ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine.

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo į Kalėjimų departamentą, kaip skundus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, nesikreipė, t. y. nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Vertinant nurodytų argumentų pagrįstumą pažymėtina kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, reikalavimas atlyginti žalą yra savarankiškas ir nelaikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galimai ir kilo žala, panaikinimo (žr. pvz. LVAT 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-416/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015, 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1084-556/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti reiškiamas savarankiškai, todėl BVK 183 straipsnyje nustatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka netaikoma.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 2009 m. spalio 10 d. (b. l. 41). Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-30 nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmę, įsiteisėjo 2015-06-30 įsiteisėjo (b. l. 42), todėl nuo minėtos datos pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas kaip nuteistasis.

Pagal BVK 85 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, ilgalaikiai pasimatymai šiai grupei asmenų nėra numatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Konvencijos 8 straipsnis expressis verbis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kas Konvencija įpareigoja valstybes – dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise. Tai reiškia, kad bet koks kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę (žr., pvz. LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje A-2577-556/2017, 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Konvencijos normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, esą valstybės įstatymai numato ką kita; valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymą savo vidaus teisinėje sistemoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada).

Kaip jau buvo minėta, teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Tačiau laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz. LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1348-14).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4816-643/2015 už laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 10 d. neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas. Minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 19 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti jo pareiškimas, kuriuo keliamas ginčas dėl to, kad Lukiškių TI-K nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo ir atsisakė patenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 20 d. prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo su sutuoktine (administracinės bylos Nr. I-2021-811/2017). 

Pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki kreipimosi į teismą šioje administracinėje byloje (2016 m. rugsėjo mėnesio) į Lukiškių TI-K nesikreipė, prašymų suteikti ilgalaikį pasimatymą neteikė. Neturtinės žalos atlyginimas, tiek kiek tai susijęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. vykdymu ir neturtinės žalos atlyginimu Lukiškių TI-K atsisakius pareiškėjui suteikti ilgalaikį pasimatymą sprendžiamas kitoje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015-05-04 iki 2016-09-07) neišreiškė savo valios dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, o laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi pareigos ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti savo iniciatyva (valia), todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl medaus įsigijimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 21 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas sudaryti galimybę leisti įsigyti natūralaus medaus. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad medus yra natūralus ir gydomųjų savybių turintis produktas. Medus yra natūralus saldiklis, juo galima pakeisti kasdien vartojamą cukrų. Pareiškėjo nuomone, medus pagal savo savybes taip pat patenka į maisto produktų grupę „cukraus pakaitalai“ (b. l. 61). Lukiškių
TI-K 2016-08-19 raštu Nr. 96-2939 pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad medus neįtrauktas į būtiniausių maisto produktų sąrašą bei informavo, kad Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentui pateikė nurodymus, kad į visų laisvės atėmimo vietų, veikiančių parduotuvių asortimentą būtų įtraukti tik tie cukraus pakaitalai, kurių nebūtų galima lengvai panaudoti alkoholio ir (ar) jo surogatų gamybos procese (b. l. 60). Kalėjimų departamentas, privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nurodė, kad Lukiškių TI-K vadovaujasi Pataisos įstaigų taisyklių 18 punkte nustatytų leidžiamų įsigyti ir turėti maisto, būtiniausių produktų ir daiktų sąrašą ir negali jo pakeisti ir leisti įsigyti medaus (b. l. 32). Papildomai pažymėjo, kad Kalėjimų departamentui pavesta vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus.

Pataisos taisyklių 76 punkte (redakcija nuo 2016-04-01) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (toliau – Sąrašas) nustato šių taisyklių 18 priedas  (toliau – Priedas Nr. 18). Priedo Nr. 18 (redakcija nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) 1.10 punkte buvo nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti cukraus pakaitalų.

Lukiškių TI-K skundžiame sprendime (rašte) nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kad medus yra lengvai alkoholio gamyboje naudojamas cukraus pakaitalas ir šiai prielaidai pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų (pvz., atliktų tyrimų dėl natūralaus medaus naudojimo alkoholio gamyboje). Lukiškių TI-K taip pat nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, kuriais pareiškėjas grindė natūralaus medaus įsigijimo poreikį, nesvarstė galimybės leisti įsigyti ribotą (mažą) kiekį medaus, nors turi visas galimybės kontroliuoti nuteistųjų įsigyjamų maisto produktų kiekį. Pateikdamas pareiškėjui atsakymą į jo skundą Lukiškių TI-K iš esmės apsiribojo tik formaliu teiginiu, jog medus nėra tiesiogiai įvardintas būtiniausių produktų sąraše.

Lukiškių TI-K gali imtis iniciatyvos ir įvertinęs prašomų įsigyti produktų, konkrečiu atveju medaus, poreikį, inicijuoti šio produkto įtraukimą į Sąrašą. Nepakanka nurodyti, kad pareiškėjas negali įsigyti medaus, vien todėl, kad jis nėra tiesiogiai nurodytas Sąraše. Lukiškių TI-K turi ne formaliai, o realiai padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teisę įsigyti maisto produktų, o nesant tokios galimybės, privalo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti draudimo pagrindą, pateikiant konkretų, objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausių maisto produktų įtvirtinta BVK 92 straipsnyje, todėl laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo imtis visų priemonių šios nuteistųjų teisės užtikrinimui. Šios teisės įgyvendinimas tapo itin aktualus pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. nustačius, jog nuteistieji gali įsigyti tik Sąraše nurodytų būtinųjų maisto produktų. 

2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavedama vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintą informaciją apie šios stebėsenos rezultatus. Tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kaip Kalėjimų departamentas įgyvendino pavestą funkciją vykdyti stebėseną ar ėmėsi konkrečių veiksmų ir jeigu ėmėsi, tai kokių, Sąrašui dėl medaus įsigijimo papildyti. Tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas turi ne formaliai, o veiksmingai ginti nuteistųjų asmenų teises ir nesukurti jiems formalių draudimų, įgyvendinant  nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas, formaliai atliko viešojo administravimo funkcijas, tinkamai netyrė ir nevertino pareiškėjo skundo ir jame nurodytų argumentų. Priimti sprendimai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Lukiškių
TI-K įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl galimybės įsigyti natūralaus medaus.

Pareiškėjas prašo iš atsakovų priteisti 2000 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti išlaidų dydį, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas šiuo metu nesprendžiamas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turės teisę paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo H. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2016-08-19 raštą Nr. 96-2939 „Dėl informacijos suteikimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  2016-08-26 sprendimą Nr. 2S-4673 „Dėl pareiškimo“.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-07-21 skundą dėl galimybės leisti įsigyti natūralaus medaus.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                        Iveta Pelienė

Violeta Petkevičienė

Ernestas Spruogis