Civilinė byla Nr. eB2-2610-580/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.; 3.2.3.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,
dalyvaujant nemokumo administratoriaus atstovei S. P.,
kreditoriaus atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ finansinio reikalavimo tenkinimo klausimą civilinėje byloje dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ nemokumo bylos iškėlimo,
n u s t a t ė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2024-02-26 nutartimi atsakovui BUAB „Sakinta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Debitus“. Nutartis įsiteisėjo 2024-04-25. Po bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas 2024-07-30 nutartimi, patikslinta 2024-08-01 nutartimi, patvirtino atsakovo BUAB „Sakinta“ kreditorių reikalavimų sąrašą. Buvo patvirtintas UAB „ Tinkasas“ 1 668 719,18 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
2. Kreditorius BUAB ,,Aganus“, atstovaujamas V. G., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Tinkasas“ 1 668 719,18 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Nurodo, kad:
1.1. šis kreditorius reikalavimą kildina iš UAB „Tinkasas“ ir UAB „Sakinta“ 2022-06-22 statybos rangos sutarties Nr. 2022/06/17 SAK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų su atliktų darbų aktais, buhalterinės pažymos, delspinigių pažymos, delspinigių sąskaitos. Pagal 2022-06-22 statybos rangos sutartį Nr. 2022/06/17 SAK kreditorius atliko statybos rangos darbus – objekto adresu (duomenys neskelbtini) namų įrengimas. Dėl atliktų darbų apimties bei kokybės ginčo nekilo. Kreditorius tinkamai ir laiku atliko darbus ir perdavė, BUAB „Sakinta“ darbus priėmė;
1.2. kreditoriui nesumokėta skolos už atliktus darbus suma yra 380 097,58 Eur. Pagal Statybos rangos sutarties 8.4 punktą sąskaitos turėjo būti apmokamos per 15 kalendorinių dienų po jų išrašymo. BUAB „Sakinta“ privalo sumokėti delspinigius. UAB ,,Tinkasas“ nurodo, kad mokėtina delspinigių suma yra 1 288 621,60 Eur;
2.1. Statybos rangos sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Uždelsus apmokėti daugiau 20 dienų mokama papildomai 0,5 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Statybos rangos sutartimi nepagrįstai nustatyti net 0,7 procento (0,2 proc. plius 0,5 proc.) dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną. Tokie delspinigiai (net 255,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 procento (t. y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 1 288 621,60 Eur dydžio netesybos (delspinigiai) viršija pagrindinę skolą (380 097,58 Eur) net daugiau nei 3 kartus. Statybos rangos sutarties 9.1 punkte nustatyti delspinigiai (netesybos), yra pernelyg dideli, kas prieštarauja viešajai tvarkai, sąžiningumo principui bei pažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyrą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024-08-07 nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB ,,Tinkasas“ 1 668 719,18 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo atskirame procese.
4. Kreditorius UAB „ Tinkasas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patvirtinti BUAB „Sakinta“ bankroto byloje kreditoriaus UAB „Tinkasas“ 821 010,76 Eur sumos dydžio finansinį reikalavimą, susidarantį iš 380 097,58 Eur skolos sumos ir 440 913,18 Eur nesumokėtų delspinigių, ir įtraukti UAB „Tinkasas“ į BUAB „Sakinta“ kreditorių sąrašą bei iš pareiškėjo BUAB „Aganus“ bankroto administravimo išlaidų kreditoriui UAB „Tinkasas“ priteisti 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad:
4.1. kreditorius ir atsakovas 2022-06-22 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2022/06/17 SAK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią kreditorius atsakovui atliko statybos rangos darbus, namų įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovo kreditoriui nesumokėta ir pradelsta skolos už atliktus darbus suma pagal Statybos rangos sutartį išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus yra 380 097,58 Eur, neapmokėtos yra šios PVM sąskaitos faktūros: 2022-10-27 Serija TIN 2022 10 Nr. 002, skola 107 043,582 Eur; 2022-11-30 Serija TIN 2022 11 Nr. 019, skola 41 035,07 Eur, 2022-11-30 Serija TIN 2022 11 Nr. 020, skola 2 700 Eur, 2022-12-30 Serija TIN 2022 12 Nr. 012, skola 71 879,51 Eur, 2023-03-20 Serija TIN 2023 03 Nr. 003, skola 43 307,63 Eur, 2023-04-28 Serija TIN 2023 04 Nr. 005, skola 34 533,51 Eur, 2023-06-30 Serija TIN 2023 06 Nr. 013, skola 79 598,28 Eur, viso: 380 097,58 Eur;
4.2. pagal Statybos rangos sutarties 8.4 punktą sąskaitos turėjo būti apmokamos per 15 kalendorinių dienų po jų išrašymo. Pagal Statybos rangos sutarties nuostatas atsakovas kreditoriui už pradelstus mokėjimus privalo sumokėti delspinigius (Statybos rangos sutarties 9.1 punktas), mokėtina delspinigių suma yra 1 288 621,60 Eur;
4.3. BUAB „Aganus“ kvestionuoja 1 288 621,60 Eur delspinigius, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024-07-30 (įsiteisėjusi ir neapskųsta nutartis) ir 2024-08-01 nutartimis patvirtintas kreditoriaus 821 010,76 Eur sumos dydžio finansinis reikalavimas, susidarantis iš 380 097,58 Eur skolos ir 440 913,18 Eur delspinigių. Atskiruoju skundu neginčijama 380 097,58 Eur skola, tačiau teismas nutartį panaikino ir šioje dalyje. Kreditorius pagrindė 380 097,58 Eur skolą, ginčo dėl to nėra;
4.4. Vilniaus apygardos teismas 2024-07-30 nutartimi patvirtino kreditoriaus 821 010,76 Eur sumos dydžio patikslintą finansinį reikalavimą, ši teismo nutartis neapskųsta ir įsiteisėjusi;
4.5. nėra pagrindo sumažinti prašomus patvirtinti delspinigius. Statybos rangos sutarties 9.1 punktu kreditorius ir atsakovas susitarė, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus sudaro 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Uždelsus apmokėti daugiau 20 dienų, mokama papildomai 0,5 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną;
4.6. Statybos rangos sutartis sudaryta laisva šalių valia, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, siekiantys pelno, turintys patirties derybų sferoje. Atsakovui taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis turėjo (galėjo) įvertinti Statybos rangos sutarties nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas Statybos rangos sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Statybos rangos sutartis nėra sudaryta prisijungimo būdu, nei viena iš šalių nėra silpnesnė. Kreditoriui Statybos rangos sutarties 9.2 punktu nustatytos analogiško dydžio netesybos už vėlavimą atlikti darbus. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas, sudarydamas Statybos rangos sutartį, neturėjo galimybės derėtis dėl jos sąlygų;
4.7. į bylą nepateikta įrodymų, kad 0,2 proc. ar 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį. Pagrindinės kreditoriui nesumokėtos skolos suma yra ypač didelė. Kreditorius skolos neatgauna daugiau nei pusantrų metų. Teismų praktikoje 0,5 proc. dydžio delspinigiai laikomi tinkamo dydžio. Teismų praktikoje nėra retas atvejis, kuomet netesybos priteisiamos tokio pat dydžio, kaip ir pagrindinės prievolės suma;
4.8. kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Pagal kasacinio teismo praktiką, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys;
4.9. pareiškėjas, kuris yra bankrutuojanti bendrovė, neturi tiesioginio intereso ginčyti kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Atskiruoju skundu yra vilkinamos atsakovo bankroto procedūros, sukeliami nuostoliai kreditoriams, piktnaudžiaujama savo teisėmis.
5. BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorius UAB „Debitus“ atsiliepimu prašo patvirtinti UAB „Tinkasas“ finansinį reikalavimą sumai 821 010,76 Eur (pirmas etapas – 380 097,58 Eur, antras etapas – 440 913,18 Eur) ir priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidų BUAB „Sakinta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
5.1. bankroto byloje antros eilės kreditoriaus UAB „Tinkasas“ antrojo etapo finansinis reikalavimas sudaro 440 913,18 Eur;
5.2. BUAB „Aganus“ pateikti argumentai, susiję su antrojo etapo finansinio reikalavimo patvirtinimu, yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Šalys susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, todėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės;
5.3. atsakovą tokio dydžio delspinigiai tenkino, buvo pasirinktas rangovas UAB „Tinkasas“, pasirašyta Statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutartimi nustatytas netesybų dydis yra vienodas tiek rangovui, tiek užsakovui (Statybos rangos sutarties 9.1., 9.2. punktai), kas patvirtina, jog atsakovo ir UAB „Tinkasas“ sutartis sudaryta tarp lygiaverčių subjektų, veikiančių tame pačiame statybų versle;
5.4. argumentai dėl per didelių netesybų yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti kreditavimo sutartyse nustatytų delspinigių dydį kaip neprotingą ir neatitinkantį rinkoje taikytų netesybų normų.
Tvirtintinas UAB „Tinkasas“ finansinis reikalavimas.
6. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
7. Vilniaus apygardos teismas 2024-07-30 nutartimi patvirtino ir 2024-08-01 nutartimi patikslino atsakovo BUAB „Sakinta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Tinkasas“ 821 010,76 Eur finansinis reikalavimas, susidarantis iš 380 097,58 Eur skolos ir 440 913,18 Eur delspinigių.
Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
8. Kreditorius BUAB ,,Aganus“ ginčija kreditoriaus UAB ,,Tinkasas“ 1 668 719,18 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį, kaip nurodo, sudaro nesumokėta skolos už atliktus darbus suma yra 380 097,58 Eur, mokėtina delspinigių suma yra 1 288 621,60 Eur.
9. Iš šalių pateiktų dokumentų nustatyta, kad pirminiu prašymu nemokumo administratoriui kreditorius UAB ,,Tinkasas“ prašė patvirtinti 1 668 719,18 Eur finansinį reikalavimą, susidarantį iš 380 097,58 Eur skolos ir 1 288 621,60 Eur nesumokėtų delspinigių. Nemokumo administratorius 2024-06-11 raštu nesutiko su tokiu finansinio reikalavimo dydžiu. Kreditorius sutiko su nemokumo administratoriaus skaičiavimu ir 2024-06-17 patikslino finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Tinkasas“ 821 010,76 Eur sumos dydžio finansinis reikalavimas, susidarantis iš 380 097,58 Eur skolos sumos ir 440 913,18 Eur delspinigių. Taigi, BUAB „Aganus“ neteisingai nurodo Vilniaus apygardos teismo 2024-08-01 nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydį.
10. Pažymėtina, kad BUAB „Aganus“ neginčija 380 097,58 Eur skolos. Kreditorius finansiniam reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Tinkasas“ ir UAB „Sakinta“ 2022-06-22 statybos rangos sutartį Nr. 2022/06/17 SAK su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras su atliktų darbų aktais, buhalterinę pažymą, UAB „Tinkasas“, UAB „Sakinta“, V. Z., V. Z. ir B. Z. 2023-03-24 laidavimo sutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad kreditorinis reikalavimas dėl 380 097,58 Eur sumos yra pagrįstas, todėl tvirtintas.
Dėl teisės ginčyti netesybų ir kompensacinių palūkanų dydį
11. Prašydamas sumažinti kreditoriaus paskaičiuotus delspinigius, BUAB „Aganus“ pažymi, kad Statybos rangos sutartimi nepagrįstai nustatyti net 0,7 procento (0,2 proc. plius 0,5 proc.) dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną. Tokie delspinigiai sudaro net 255,5 proc. per metus ir yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 procento (t. y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
12. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas. Dėl to argumentai, kad teismas, sumažindamas netesybas, pažeistų šalių laisvės principą, yra teisiškai nepagrįsti. Toks netesybų mažinimas negali būti vertinamas kaip šalių sutartimi nustatytos sąlygos, apibrėžiančios netesybų dydį, pakeitimu.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, turi atsižvelgti į netesybų, nustatytų CK paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
14. Statybos rangos sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Uždelsus apmokėti daugiau 20 dienų mokama papildomai 0,5 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Statybos rangos sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad rangovui dėl savo kaltės uždelsus pradėti statybą ar atlikti dalį darbų, kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais ir / ar nevykdant statybos darbų vykdymo protokoluose suderintų nurodomų darbų ir / ar terminų bei kitų suderintų nurodymų, jis turi sumokėti užsakovui baudą, lygią 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nu neįvykdytos prievolės sumos. Uždelsus ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, rangovas sumoka užsakovui baudą, lygią 0,5 proc. nuo neįvykdytos prievolės sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.
15. Spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismui mažinti priteistinų delspinigių dydį, teismas turi vertinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus konkrečios bylos bendrame faktinių aplinkybių kontekste. Statybos rangos sutartyje nurodyta, kad Statybos rangos sutartis sudaryta dėl fasadų įrengimo darbų atlikimo objekte, esančiame Miškonių g. 64. 62, 58, Bezdonių sen., Sakiškių k., Vilniaus r. Kaip teismo posėdžio metu nurodė UAB „Tinkasas” atstovas, sutarties projektą parengė kreditorius, šalys suderino sąmatą, aplinkybių dėl sutarties sudarymo aplinkybių nenurodė, taip pat nenurodė kreditoriaus turėtų nuostolių. Kreditorius prašė įvertinti priepriešinių įsipareigojimų pagal Statybos rangos sutarties 9.1 ir 9.2 punktus vienodumą.
16. Netesybų mažinimo teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 pažymėta, kad minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.
17. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka, kad yra pagrindas spręsti, jog Statybų rangos sutarties 9.1 punkte nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos. Nustatyti delspinigiai sudaro net 255,5 proc. per metus. UAB „Tinkasas“ atstovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad sutarties sudarymo metu buvo kokios nors išskirtinės ypatingos aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga susitarti dėl išskirtinio delspinigių dydžio. Kaip matyti, Statybos rangos sutartyje darbų pabaiga nurodyta 2022-09-30, vėliau buvo sudaromi sutarties papildymai, tariamasi dėl kitų darbų atlikimo, paskutiniai atliktų darbų aktai sudaryti 2023-06-30, kas rodo, jog ypatingos skubos nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad tik atsakovas būtų galėjęs atlikti sutartus statybos rangos darbus ar buvo kitų ypatingų aplinkybių. Kreditoriaus atstovas neteikė jokių duomenų apie derybų procesą. Statybos rangos sutarties projektą parengė kreditorius, pasirašymo aplinkybėmis kreditorius nesirėmė, aplinkybių negalėjo nurodyti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorius būtų patyręs nuostolius, duomenų apie nuostolių dydį nepateikta.
18. Pasisakant dėl abipusiškumo, vertintina tai, kad pagal byloje esančius duomenis negalima nustatyti, ar kreditorius visus įsipareigojimus įvykdė nepažeisdamas sutartų terminą ir ar nebuvo atsiradęs pagrindas jo atžvilgiu skaičiuoti delspinigius pagal Statybos rangos sutarties 9.2 punktą. Nėra duomenų, kad kreditoriui delspinigiai buvo skaičiuojami. Įvertinus įstatymu nustatytą senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), delspinigių skaičiavimas už 180 dienų nelaikytinas teisės atsisakymu.
19. BUAB „Aganus“ delspinigius prašo mažinti iki įprastų – 0,02 procento (t. y. 7,3 procento metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, tai, kad šalys tarėsi dėl gerokai didesnių delspinigius mažina iki 0,1 proc. delspinigių. Priteistina delspinigių suma sudaro 68 417,56 Eur (380 097,58 x 0,1 proc. x 180 d.).
20. Kreditorius pažymi, kad BUAB „Aganus” turėjo skųsti Vilniaus apygardos teismo 2024-07-30, o ne 2024-08-01 nutartį, kadangi 2024-07-30 nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Tinkasas” reikalavimas, o 2024-08-01 nutartimi tik patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024-07-30 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir ši nutartis 2024-07-31 išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. 2024-07-31 nemokumo administratorius pateikė prašymą patikslinti kreditorių reikalavimus. 2024-08-01 nutartimi kreditorių sąrašas buvo aptikslintas ir 2024-08-01 išsiųsta nemokumo administratorei su įpareigojimu informuoti kreditorius. Nemokumo administratorius teismui 2024-08-05 pateikė 2024-08-05 ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, kad kreditoriams buvo išsiųsta 2024-08-01 nutartis, o duomenų apie 2024-07-30 nutarties išsiuntimą nepateikė. Esant tokiai padėčiai labiau tikėtina, kad nemokumo administratorius kreditoriams nesiuntė 2024-07-30 nutarties, todėl kreditorius BUAB „Aganus” apskundė 2024-08-01 nutartį, manydamas, jog šia nutartimi buvo patvirtinta didžioji kreditorių reikalavimų dalis. Nemokumo administratoriui suklaidinus kreditorius dėl teismo veiksmų bankroto byloje, šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti proceso dėl UAB „Tinkasas” kreditorinio reikalavimo tenkinimo tuo pagrindu, kad pirminė nutartis buvo priimta 2024-07-30. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pats teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnį kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Taigi šiuo atveju yra galimas ir teismo veikimas ex officio. Pažymėtina, jog kreditorių finansinių reikalavimų vertinimo klausimu nėra griežtai laikomasi įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. UAB „Tinkasas“ prašo priteisti iš pareiškėjo BUAB „Aganus“ bankroto administravimo išlaidų 1 131,70 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
22. BUAB „Sakinta“ prašo priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimo išlaidų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsakovas už atsiliepimo parengimą patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi vertina, kad priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais,
n u t a r i a :
Patvirtinti II eilės kreditoriaus UAB „Tinkasas“ reikalavimą, kurį sudaro I etapas – 380 097,58 Eur, II etapas – 68 417,56 Eur.
Kitoje dalyje prašymą dėl kreditorinių reikalavimo tenkinimo atmesti.
Priteisti iš BUAB „Aganus“ administravimui skirtų lėšų UAB „Tinkasas“ naudai 565,85 Eur (penki šimtai šešiasdešimt penki euraii, 85 ct), o BUAB „Sakinta“ naudai – 242 Eur (du šimtai keturiasdešimt du eurai).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė