Administracinė byla Nr. TA-78-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02936-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. iki 2023 m. lapkričio mėn. buvo šiurkščiai žeminamas jo orumas, nes gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui. Gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis. Buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Daug kartų kreipėsi į kalėjimo direktorių dėl kalinimo sąlygų, bet niekas nepasikeitė. Šiaulių TI laikomi asmenys, taip pat ir jis, buvo priversti apsipirkinėti parduotuvėje nematydami prekių, į kameras išdalinami prekių kainoraščiai, kuriuose nurodomi prekių pavadinimai ir preliminarios, bet netikslios kainos, daugiau jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių. Maistas Šiaulių tardymo izoliatoriuje tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu. Pareiškėjas turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, kamerose įrengtos lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda galvą ir akis. Kamerų plotas nuo 10 iki 18 kv. m, buvo laikomas nuolat perpildytose kamerose, leistina norma viršijama visose kamerose. Kamerose sienos suskilusios, langai išpuvę, pučia vėjas, nuo lubų krenta tinkas. Blogos kalinimo sąlygos nekompensuojamos užimtumu, vasarą nebeveda į kompiuterinio raštingumo programas, šachmatų būrelį, nebevyksta jokie renginiai. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

3.       Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovo atstovas paaiškino, jog vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), kurio 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Tarnybos Šiaulių kalėjime pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus.

5.       Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų  Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvaras iki lubų taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos, kadangi Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

6.       Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu – o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą. Gyvenamosiose kamerose Nr. 13, 16, 48, 62, 82, 90, 94, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 87 ir 96 – užuolaida. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų.

7.       Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai. Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Prie atsiliepimo pridedami NVSC patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad buvo atliekamos tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, kurių metu buvo tikrinamos ir gyvenamosios kameros Nr. 13, 16, 48, 87, 94, 96, 101, pažeidimų nustatyta nebuvo. Taip pat 2021 metais NVSC atliko patikrinimą kameroje Nr. 82, 2022 metais kamerose Nr. 94 ir 96, 2023 metais kameroje Nr. 90, kuriose buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau atlikus grįžtamąsias visuomenės sveikatos saugos kontroles, buvo nustatyta, kad anksčiau užfiksuoti pažeidimai pašalinti. Kameros Nr. 62 ir 98, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinamos. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų kamerų nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.

8.       Tarnyba nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.

9.       Tarnyba nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 ir Taisyklių reikalavimais. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties asmenys.

10.       Tarnyba nurodė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriuose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas, iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.

11.       Tarnyba nurodo, kad Šiaulių kalėjime įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, į kuriuos vedami čia laikomi asmenys. Keturiuose kiemeliuose įrengti prie sienos pritvirtinti suolai, visuose kiemeliuose įrengti gembinio tipo gimnastikos skersiniai. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys lygios ir neslidžios. Kiekvieną dieną Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai tikina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai nedelsiant šalinami. Nuteistieji išvedami tik į techniškai tvarkingus kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui barstomi.

II.

12.       Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13.       Teismas iš byloje esančios 2023 m. gruodžio 8 d. pažymos Nr. SV-24-33926 nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., iš viso 838 dienas, kamerose Nr. 48, 16, 62, 82, 87, 13, 90, 96, 94, 101 ir 98, su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 kv. m iki 19,87 kv. m ploto, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjęs į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

14.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d., toliau ir HN 134:2015), nuostatomis, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime atliktų patikrinimų aktus nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 96 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

15.       Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl laikyti, kad nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamųjų patalpų, nėra pagrindo. Teismas vertino, kad dėl kitų higienos normos pažeidimų pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje sąlygos neatitiko reikalavimų, buvo suskilusios sienos, išpuvę langai, pūtė vėjas, nuo lubų krito tinkas, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.

16.       Įvertinęs duomenis apie sanitarinių mazgų zonas kamerose teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 iki 2,30 m. Iš kamerų fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis. Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.). Teismas akcentavo, kad Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, beveik visą ginčo laikotarpį (838 dienas) kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 1 iki 6 asmenų), darė išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

18.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo naudojantis dušais pažeidimu, teismas akcentavo, kad nei Taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja. Teismas nustatė, kad Šiaulių kalėjime kalinčiųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas, įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad naudojantis dušais yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

19.       Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo maisto teismas laikė niekuo nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad dėl maisto kokybės pareiškėjas nėra pateikęs skundų, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad dėl maitinimo Šiaulių kalėjime pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

20.       Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie užimtumą Šiaulių kalėjime konstatavo, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai, pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, būreliuose, kada tai buvo padaryta, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

21.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimus nebuvo pažeista, kadangi jis turėjo galimybę į teisės aktuose nustatytos trukmės pasivaikščiojimus.

22.       Teismas, vadovaudamasis laisvės atėmimo vietose esančių asmenų apsipirkimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus dokumentus, konstatavo, kad Šiaulių kalėjime apsirūpinimo prekėmis tvarka nebuvo pažeista, o teisės aktuose nėra numatyta, kad Šiaulių kalėjimo kamerose kalinamas asmuo, norintis apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, turi pamatyti prekes vizualiai, perskaityti ant pakuotės esančią informaciją, gauti lankstinukus. Pareiškėjo argumentus šiuo aspektu teismas vertino kaip abstrakčius, konkrečiai nenurodant, kad jo įsigytų prekių kainos neatitiko kainoraščiuose nurodytų prekių kainų, kad buvo netikslus prekės svoris ir pan., kada tai buvo, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, todėl jo teiginiai atmesti kaip nepagrįsti.

23.       Atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. 

24.       Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. 838 dienas, buvo kalinamas kamerose, kuriose nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, tokiose patalpose turėjo valgyti ir miegoti, gana ilgą laikotarpį buvo laikomas kameroje Nr. 96, kurioje nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai, sprendė, kad visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. TA-9-492/2024, Nr. TA-49-1188/ 2024), sprendė, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

25.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

26.       Pareiškėjas pakartoja savo skundo teiginius dėl kameroje vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas ne aukštesne nei 1,5 metro sienele ir atskyrimas užuolaida neužtikrina pakankamo privatumo. Pareiškėjas taip pat akcentuoja dėl nemalonaus kvapo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas neužtikrino pakankamo užimtumo kaip numatyta BVK.

27.       Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28.       Atsakovo atstovo vertinimu, apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovo atstovo teigimu, tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Apelianto patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

29.       Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o tuo atveju, jei teismas vertintų, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti pažeidimo pripažinimu.

30.       Atsakovo vertinimu, teismo konstatuoti pažeidimai dėl blogo kvapo, sklindančio iš sanitarinių mazgų yra grįsti prielaidomis. Atsakovo teigimu klozetai yra techniškai tvarkingi, todėl tinkamai jais naudojantis ir prižiūrint bei vėdinant patalpas kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą.

31.       Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 26 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 96 pažeidžiant HN 134:2015 reikalavimus, kadangi šiuo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokių pažeidimų nebuvo nustatęs.

32.       Atsakovo atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio masto neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl kalinimo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) nepriimtinomis sąlygomis.

34.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl kalinimo kamerose, kuriose nuolat jautėsi iš sanitarinių mazgų sklindantis nemalonus kvapas ir dėl kameroje Nr. 96 nustatytų higienos normos HN 134:2015 pažeidimų. Teismas pareiškėjo neturtinę žalą įvertino 500 Eur.

35.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartotinai pasisako dėl, jo vertinimu, pažeistos vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos, dėl pažeidimų, susijusių su privatumo neužtikrinimu naudojantis tualetu, kvapu bei užimtumo neužtikrinimu.

36.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažintas pažeidimas dėl blogo kvapo kamerose, nesutinka su Higienos normos HN 134:2015  pažeidimu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 26 d. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija.

37.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl ploto

38.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą kamerose.

39.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (teismo sprendime tik padarytas rašymo apsirikimas nurodant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-317 datą, turi būti ne 2021 m. rugsėjo 6 d., o 2021 m. rugsėjo 27 d.), todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nekartodama teisės aktų nuostatų, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog iš teisės aktuose nurodomo minimalaus ploto turi būti atimamas baldų ir sanitarinių įrenginių užimamas plotas.

40.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad jokie imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-33-520/24 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-51-815/2024; kt.).

41.       Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laikotarpiu teisės aktuose įtvirtinta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu.

Dėl privatumo naudojantis tualetu

42.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, gyvenamosiose kamerose Nr. 13, 16, 48, 62, 82, 90, 94, 98 ir 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose Nr. 87 ir 96 – užuolaida. Sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 iki 2,30 m.

43.       Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių neginčija, nenurodo jokių bylos įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais mazgais.

Dėl kvapo

44.       Pirmosios instancijos teismas pripažino pažeidimą, susijusį su nemaloniu kvapu sklindančiu iš gyvenamojoje patalpoje įrengto ir nevisiškai izoliuoto sanitarinio mazgo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pinigų suma, kuria teismas įvertino neturtinę žalą, patirtą dėl šio pažeidimo, atsakovas nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi įrodinėja, kad pažeidimas iš viso nebuvo padarytas.

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad aplinkybė, jog sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, kad kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo likusios gyvenamosios erdvės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl sanitarinio mazgo įrengimo į kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, galėjo sklisti nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į ilgą pažeidimo trukmę (28 mėnesiai), į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiškus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024) teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala nėra pakankama, todėl ji padidintina iki 1 000 Eur. 

Dėl užimtumo

46.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl užimtumo neužtikrinimo.

47.       Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BVK numato įvairias nuteistųjų užimtumo formas, t. y. nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.

48.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad kalinimo įstaigoje nėra pakankamo užimtumo vasaros laikotarpiu, t. y. nuteistieji nevedami į kompiuterinio raštingumo programas, šachmatų būrelį, nebevyksta jokie renginiai.

49.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatė, kad užimtumas Šiaulių kalėjime organizuojamas pagal kiekvieną savaitę Šiaulių kalėjimo viršininko tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Užimtumo vedamuose sąrašuose yra fiksuojamos tik nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamosios kameros, atskirų sąrašų su vardais ir pavardėmis apskaita nėra vedama. Šiame grafike nurodomos tokios veiklos kaip krepšinis, biliardas, sporto salė, teniso salė, treniruoklių salė, išvedimas į žaidimų kambarį ir pan. Į bylą pateikta ir pažyma „Dėl M. P. informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad nuteistajam M. P. pagal sudaromus laisvalaikio užimtumo grafikus buvo sudaryta galimybė dalyvauti kalėjime vykdomuose nuolatinio pobūdžio laisvalaikio užimtumo renginiuose. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovo pateiktų įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI buvo organizuojamos užimtumo programos, jis jose dalyvavo, o vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog šių priemonių nepakako (ar jos neatitiko pareiškėjo lūkesčių), nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, būreliuose, kada tai buvo padaryta, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai.

51.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas konkrečių aplinkybių, susijusių su galimybės dalyvauti kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis, neužtikrinimu, todėl atsakovo atstovui pateikus duomenis, kad kalinimo įstaigoje pagal kiekvieną savaitę sudaromus užimtumo grafikus yra organizuojamos įvairios sporto ir kitos veiklos, kuriose pareiškėjas turi teisę dalyvauti, sudaroma galimybė dalyvauti kalėjime vykdomuose nuolatinio pobūdžio laisvalaikio užimtumo renginiuose pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti pažeidimo dėl nepakankamo užimtumo užtikrinimo.

Dėl higienos normų pažeidimo 2023 m. spalio 25–26 dienomis

52.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino Higienos normos HN 134:2015 pažeidimą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 26 d., kadangi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šiuo laikotarpiu pažeidimų nefiksavo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi, kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismas, minėti pažeidimai buvo nustatyti 2023 m. vasario 8 d., o pašalinti 2023 m. kovo 15 d., duomenų, kad pažeidimai buvo fiksuoti 2023 m. spalio 25–26 dienomis byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas buvo nustatytas 2023 m. spalio 25–26 dienomis.

53.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą (500 Eur) padidinant iki 1 000 Eur, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Beata Martišienė

                Egidijus Šileikis