Administracinė byla Nr. eAS-156-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02443-2021-4

                Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės R. K. 53,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurios suskaičiuotos nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 13 d. prašymą nutraukti bylą, kuriame nurodė, kad atsakovas padengė visą įsiskolinimą, tačiau neapmokėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi bei 103 straipsnio 4 punktu, Centras pirmosios instancijos teismo prašė nutraukti administracinę bylą, pažymėjo, jog bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą atsakovei R. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., atmetė Centro prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vertinant Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus turi būti atsižvelgiama į tai, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Prašymas, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

II.

Pareiškėjas Šiaulių RATC atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, įtvirtintas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje. Nuosekliai formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteisiama. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Tai, kad prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, nepaneigia pareiškėjo teisės, siekiant tinkamai užtikrinti pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą pasitelkti profesionalius teisininkus, kokių pati įstaiga neturi. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikos pakeitimas lemtų formalaus teisingumo vykdymą, paneigtų prevencinį bylinėjimosi išlaidų poveikį, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukels jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgęs į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas galėjo sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, o ne visiškai netenkinti pareiškėjo prašymo, nes dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra pasisakyta analogiško pobūdžio ir sudėtingumo bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas Centro prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad administracinė byla Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nutraukta Centrui atsisakius prašymo dėl to, jog atsakovė sumokėjo prašytą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą (ABTĮ 103 str. 4 p.). Aptariama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtas 15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Centre veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, kuriuo prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti pakanka Centro turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) patvirtintomis procesinių dokumentų formomis. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka. 

Nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia bylinėjimosi išlaidas, šį pareiškėjo atskirojo skundo argumentą paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė