Civilinė byla Nr. e2A-874-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11748-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. W. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroda“, trečiasis asmuo N. C., dėl darbo sutarties neįsigaliojimo dėl darbdavio kaltės, turtinės ir neturtinės žalios atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Daroda“ 1 400 Eur kompensaciją Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbdavio UAB „Daroda“ kaltės, 2 380 Eur turtinę žalą, 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad būdamas Kenijos piliečiu ir ieškodamas darbo, gavo atsakovės UAB „Daroda“ pasiūlymą dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovas sutarė su atsakove, kad bus įdarbintas Lietuvos Respublikoje, atsakovės įmonėje. Atsakovė pažadėjo tarpininkauti jam gaunant darbo vizą bei laukti jo atvykstant į Lietuvos Respubliką, o atvykusį – apgyvendinti ir suteikti darbą. Ieškovas ir atsakovė sulygo dėl darbo sutarties sąlygų ir 2018 m. lapkričio 21 d. pasirašė darbo sutartį. Atsakovė nenurodė jokių papildomų sąlygų ieškovo kvalifikacijai pagrįsti reikalingiems dokumentams. Ieškovas turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Atsakovė pateikė tarpininkavimo raštą, kuris būtinas gauti vizai. Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad ieškovas pradės dirbti kitą darbo dieną nuo jo atvykimo į darbo vietą. Už kelionės bilietus ir dokumentų tvarkymą ieškovas sumokėjo beveik 3 000 Eur. Vien laukti vizos Egipte jam reikėjo pusę metų, ir tai lėmė jo dideles išlaidas pragyvenimui. Ieškovas į darbo vietą atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atsakovė darbo nesuteikė, apie nesuteikimo priežastis neinformavo. Ieškovas liko be būsto ir pragyvenimo šaltinio svetimoje šalyje, nemokėdamas valstybinės kalbos bei nesuprasdamas šios valstybės įstatymų. Ieškovas nežinojo, kad atsakovė veikia per tarpininką, visus dokumentus pasirašė UAB „Daroda“ vadovas. Ieškovas pateikė visus savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, niekas nenurodė, kad dokumentai yra nepakankami ir reikalingi papildomi dokumentai. Priešingai, atsakovei dokumentai buvo tinkami, ji sudarė su ieškovu darbo sutartį. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad pasikeitė aplinkybės ir ieškovui nereikia atvykti dirbti. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 211 straipsnio 1 punktu atsakovė, nusprendusi neįdarbinti ieškovo, turėjo pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas apie tai informuoti Migracijos departamentą. Atsakovė jokių veiksmų neatliko, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį būti įdarbintas. Darbo sutarties 3 punkte šalys sutarė, kad darbuotojui bus mokamas minimalus darbo užmokestis (400 Eur), padidinant jį 1,3 koeficientu, taip pat sutarė kad bendras darbuotojo darbo užmokestis kartu su dienpinigiais sudarys ne mažiau nei 1 400 Eur „į rankas“. Taigi, šalys rašytiniu susitarimu įtvirtino ieškovo faktiškai mažiausią gautiną darbo užmokestį neto, todėl kompensacija už darbo sutarties neįsigaliojimą skaičiuotina pagal teisėtai darbuotojo susiformavusį lūkestį įsigaliojus darbo sutarčiai gauti ne mažesnį nei 1 400 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbdavio kaltės.

3.       Ieškovo nuomone, savalaikiai jį informavus, kad atsakovė darbo nesuteiks, kad pasikeitė aplinkybės ar situacija, per ilgai užtruko dokumentų tvarkymas ir pan., ieškovas nebūtų patyręs tokių didelių nepatogumų ir išlaidų. Atsakovė nesant darbo galėjo jam mokėti už prastovų laiką, realiai pasirūpinti jo grįžimu į Keniją. Ieškovas išgyveno didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nes darbdavys jam nesuteikė darbo, dėl kurio čia atvyko, jis nemoka valstybinės kalbos bei nežino Lietuvos įstatymų, kad galėtų apginti savo interesus. Ieškovas suprato, kad yra apgautas ir negalės uždirbti ir parvežti savo šeimai pinigų, kurių jiems labai trūksta. Lietuvoje ieškovas deklaruotos gyvenamosios vietos neturėjo. Darbo sutarties kopiją jis gavo iš agento, kuris turėjo ryšį su konsultantu, dirbančiu Lietuvoje. Nebuvo reikalavimo, kad ieškovas pasirašytų darbo sutartį, darbdavio pasirašytą sutartį pateikė ambasadai Egipte. N. (konsultantas) nurodė jam, kad reikia baigti papildomus vairuotojų kursus. Prieš atvykstant į Lietuvą jis komunikavo su N.. Pirmą kartą į UAB „Daroda“ nuvyko baigęs kursus 2019 m. spalio 25 d. Atsakovė iš ieškovo neteistumo pažymos paprašė 2019 m. lapkričio mėnesį. Ieškovui buvo pažadėta, kad pasibaigus vizai bus pasirūpinta jos pratęsimu. Atsakovės vadovas siūlė nupirkti bilietą atgal į Keniją, po to pasiūlymo atsisakė. N. C. pats pasakė ieškovui, kad jis yra konsultantas.

4.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl paties ieškovo kaltės, todėl ieškovas neturi teisės į 1400 Eur kompensaciją DK 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškovas neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl ieškovo nurodomos žalos nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės. Ginčo atveju darbdavys 2018 m. lapkričio 21 d. parengė terminuotą darbo sutartį (1 metams) ir joje numatė, kad nustatomas 1 mėnesio išbandymo laikotarpis norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat numatė, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti kitą darbo dieną nuo darbuotojo atvykimo į darbo vietą. Atsakovės direktorius šią sutartį pasirašė, ir ji buvo išsiųsta ieškovui. Ieškovas nurodo, kad į Lietuvą atvyko 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau dėl darbo kreipėsi į atsakovę tik gerokai vėliau – faktiškai pas atsakovę atvyko tik 2019 m. spalio 25 d. Ieškovas atsakovei pateikė turimus dokumentus: vizą, išduotą 2019 m. birželio 19 d., pasą, V. Ž. įmonės profesinio mokymo diplomą („95 kodas“). Šią aplinkybę pavirtina atsakovės vadovo kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje matyti, kad nurodyti dokumentai skenuoti ir išsaugoti kompiuteryje būtent 2019 m. spalio 25 d. Ieškovo atsakovei pateiktos vizos galiojimo terminas buvo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. iki ieškovo vizos galiojimo termino pabaigos buvo likęs mažiau, nei vienas mėnuo. Įvertinus, kad darbdaviui buvo reikalingas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, kurio darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis į užsienio šalis, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įdarbinti ieškovo, nes negalėjo tokiam darbuotojui suteikti darbo ir leisti jam vežti krovinius į užsienio šalis – viza galiojo nepilnai mėnesį, o vizos pratęsimui terminai buvo pernelyg trumpi. Be to, užsienietis, ketindamas pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir norėdamas likti Lietuvoje prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, tokį prašymą turi pateikti iš anksto – likus 2-4 mėnesiams iki turimos nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Atvykęs į UAB „Daroda“ ieškovas neturėjo ir galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, vairuotojo tachografo kortelės, kuri identifikuoja vairuotoją ir yra skirta duomenims apie tam tikrus vairuotojo darbo ir poilsio laikotarpius kaupti. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų Europos Sąjungoje. Net ir laikant, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl atsakovės kaltės, ieškovas neturi teisės į 1400 Eur kompensaciją, kadangi ieškovui mokėtinas darbo užmokestis po mokesčių išskaičiavimo – ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (400 Eur) padidinant jį 1,3 koeficientu., t. y. 520 Eur. Darbo sutartyje aiškiai atskirai nurodyta, kad darbo užmokestis su dienpinigiais yra 1400 Eur. Taigi, pirmojo ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovas turėtų teisę į 520 Eur.

5.       Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė jokių patiriamų nepatogumų. Nėra jokios darbdavio kaltės dėl paties ieškovo sprendimo pasilikti Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimo terminui. Ieškovo nurodomi išgyvenimai, patirti sunkumai atvykstant nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas atsakovei niekada nepateikė darbo sutarties su savo parašu, todėl, darbdavio nuomone, šalys negali būti laikomos susitarę dėl būtinųjų darbo sąlygų – netgi teismui pateiktas darbo sutarties egzempliorius yra be ieškovo parašo. Atsakovės nuomone, ieškovas pasinaudojo atsakovės atsiųsta darbo sutartimi, kad gautų vizą atvykti į Europos Sąjungą, tačiau iš tiesų niekada neturėjo tikslo dirbti pas atsakovę.

6.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje, neturėjo neteistumo pažymos, vairuotojo teisės buvo pateiktos tokios, kurios nebuvo tinkamos Europos Sąjungoje, neturėjo tachografo kortelės, todėl atsakovė negalėjo įdarbinti tokio asmens. Darbdavys pasiūlė nupirkti jam bilietą į Keniją, tačiau darbuotojas atsisakė. Trečiasis asmuo N. C. UAB „Daroda“ nedirbo, tačiau jis buvo pasiūlęs tarpininko paslaugas ieškant darbuotojų. Dokumentus pasirašė pats vadovas, juos parengė N. C.. N. C. yra padėjęs darbinti keletą asmenų iš Nepalo, Kenijos. Dėl atsakomybės neįdarbinus asmenų iš trečiųjų šalių, su N. C. buvo tartasi, kad jis padengs išlaidas. Atsakovės atstovas Migracijos departamentui apie tai, kad neįdarbins ieškovo, jokio pranešimo nepateikė. Dėl vairuotojo liudijimo išdavimo darbdavys kreipėsi į institucijas žodžiu po 2019 m. spalio 25 d., tačiau jų negalėjo pateikti, nes darbuotojas neturėjo tachografo kortelės, vizos ir Europoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tarpininkavimo rašte nurodytu adresu darbdavys darbuotojo nedeklaravo. Gyvenamąją vietą ieškovui surado tarpininkas N. C. iki bus nuspręsta, ar ieškovas bus įdarbintas arba neįdarbintas. Jokių reikalavimų dokumentams darbdavys (atsakovė) ieškovui pateikęs nebuvo.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno 

8.       Teismas nurodė, kad šalys neginčija aplinkybės, jog atsakovės vadovo pasirašyta sutartis buvo perduota elektroninio ryšio priemonėmis ieškovui, o jis su pateiktomis sąlygomis sutiko. Buvo perduotas ir tarpininkavimo raštas. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 21 d. raštu atsakovė UAB „Daroda“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte su tarpininkavimo raštu, kuriuo prašė išduoti Lietuvos Respublikos Nacionalinę (D) vizą ieškovui, nurodė, kad ieškovas atvyksta į Lietuvą darbo tikslais dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose UAB „Daroda“. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad darbo sutartis terminuota ir sudaryta vieniems metams. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės atstovo pasirašyta darbo sutartis buvo perduota ieškovui, pačios atsakovės tvirtinimą pateiktą valstybės atstovybei užsienyje, ieškovo veiksmus atliktus siekiant pradėti dirbti (atvykimas į darbovietę, vairavimo kursų baigimas, dokumentų pateikimas), jo teiginius, todėl teismas padarė išvadą, kad šalys sutarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, taigi, sudarė darbo sutartį. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę atšaukti savo tarpininkavimo raštą iki vizos išdavimo dienos (2019 m. birželio 11 d.), t. y. daugiau kaip šešis mėnesius, atsakovė to nepadarė. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo išduota (D) viza laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. (5 mėn.). Byloje pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas 2020 m. balandžio 8 d. Nr. 128-58 patvirtina, kad ieškovas atvyko į Lietuvą 2019 m. rugpjūčio 16 d. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis vizų išdavimo tvarkos, ieškovo atvykimo metu galiojusios redakcijos 71 punktu, nacionalinė viza išduodama ne ilgiau kaip vieniems metams. Aprašo 70.11 papunktyje nurodytu atveju daugkartinė nacionalinė viza išduodama ne ilgiau kaip 5 mėnesiams nuo aprašo 70.11 papunktyje nurodyto prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad darbdavys negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jo prašymas bus patenkintas pilnoje apimtyje ir viza ieškovui bus išduota vieneriems metams, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl to, kad viza buvo išduota tik penkiems mėnesiams egzistuotų darbuotojo kaltė. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog prieš sudarant darbo sutartį darbdavys būtų pareikalavęs iš darbuotojo ES transporto vairuotojo liudijimo ar vairuotojo tachografo kortelės, neteistumo pažymos, tuo labiau, kad šių duomenų darbdavys galėjo reikalauti iki sudarant darbo sutartį. Taigi, net darbuotojui nepateikus galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, vairuotojo tachografo kortelės, ar vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų ES, nėra pagrindo konstatuoti, jog darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės. Teismas sprendė, kad būtent darbdavys privalėjo pasirūpinti vairuotojo liudijimo išdavimu (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 2B-292 patvirtintas Vairuotojo liudijimo išdavimo tvarkos aprašas). Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad darbdavys būtų siūlęs darbuotojui pateikti įgaliojimą teikti prašymui dėl tachografo kortelės išdavimo, pats atsakovės vadovas nurodė, kad tokio įgaliojimo iš ieškovo nereikalavo. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu (2019 m. spalio 25 d.) ieškovo profesija „tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas“ buvo įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322. Byloje esantys įrodymai (darbuotojo pateikta viza, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas 2020 m. balandžio 8 d. Nr. 128-58), patvirtina, kad atvykęs pas darbdavį ieškovas turėjo galiojančią vizą. Darbdavio nurodytas pagrindas, dėl kurio buvo atsisakyta įdarbinti ieškovą (jog atvykęs jis neturėjo galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, vairuotojo tachografo kortelės, vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų ES, tai būtų laikoma nelegalaus darbo atveju), nepagrįstas.

9.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis DK 139 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis dienpinigiai nėra laikytini darbo užmokesčio dalimis DK 139 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme. Tai leidžia daryti išvadą, kad DK 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompensacijos dydis ir jo sąvoka (darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo), negali būti aiškinama plečiamai ir apima tik darbo užmokestį, dėl kurio šalys sutarė darbo sutartyje. Teisė į dienpinigius ar jų dydį darbo sutarties pagrindu gali atsirasti tik darbuotojui įvykdžius DK 107 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. darbuotojui išvykus į komandiruotę. Šiuo atžvilgiu ir darbuotojo lūkestis gauti visą sumą, nurodytą darbo sutartyje, galėjo atsirasti tik atsiradus jo teisei į dienpinigius. Teismas sprendė, kad nesant šios teisės turinio, darbuotojo reikalavimas šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814, minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. sudarė 555 Eur (įskaitant mokesčius) X 1.3 koeficiento = 721,50 Eur. Teismas konstatavo, jog darbo sutartis neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo – 721,50 Eur.

10.       Teismas nurodė, kad kompensacijos dydis siejamas su sutartu darbo sutartyje darbo užmokesčio dydžiu, teismas aiškina įstatymo leidėjo valią, jog kompensacija ir yra skirta kompensuoti darbuotojo negautoms pajamoms, ribojant maksimaliu įstatymuose nustatytų dydžiu. Todėl net ir hipotetiškai laikant, kad darbo sutartis būtų galėjusi galioti ilgiau, įstatymai šioje apimtyje riboja priteistinų nuostolių dydį vieno mėnesio darbo užmokesčio, sutarto darbo sutartyje dydžiu, kuris yra priteistinas iš dalies tenkinant darbuotojo reikalavimą priteisti kompensaciją DK 42 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti 2 380 Eur turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. kovo 5 d., teismas atmetė.

11.       Teismas nurodė, kad darbuotojas prašė priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad paties ieškovo veiksmai nėra nepriekaištingi atsakovės atžvilgiu, iki atvykimo į darbovietę jis nekontaktavo su atsakove, nesidomėjo, ar atitinka visus privalomus reikalavimus, įgijęs 2019 m. rugsėjo 19 d. profesinio mokymo diplomą L Nr. 081497, po jų atvyko praėjus daugiau kaip mėnesiui, todėl teismas darbuotojui iš darbdavio priteisė 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

12.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Daroda“ valstybei  29,72 Eur išlaidų už vertėjo pagalbą civilinėje byloje, priteisė iš ieškovo L. W. M. valstybei 135,28 Eur išlaidų už vertėjo pagalbą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad šis papildomas sprendimas yra sudedamoji 2021 m. vasario 8 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-1126/2021, dalis.

       III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Daroda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir teismo 2021 m. vasario 9 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai taikė  DK 33 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Ieškovas bei kiti tretieji asmenys neperdavė atsakovei darbo sutarties ar kitaip nepatvirtino, kad ieškovui tinka darbo sutarties sąlygos t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad darbo sutartis būtų atsiųsta atsakovei (patvirtinant, kad sąlygos yra priimtinos). Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Tokių įrodymų byloje nėra.

13.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės. Ieškovas jau pačioje įsidarbinimo stadijoje žinojo apie visus keliamus reikalavimus vairuotojui bei kokie dokumentai yra reikalingi. Be darbo skelbimo bei jame nurodytos informacijos, ieškovas nebūtų susidūręs nei su trečiuoju asmeniu N. C., nei su atsakove UAB „Daroda“. Atsakovė neturėjo jokio tiesioginio kontakto su ieškovu, nes darbuotojo paiešką tvarkė trečiasis asmuo N. C.. Tačiau teismas į tai visiškai neatkreipė dėmesio ir šios aplinkybės nevertino. Atsakovė nepažįsta ir nežino, kas tai per agentas, teismas  neanalizavo pačios darbo sutarties pasirašymo, būtinųjų sąlygų suderinimo su ieškovu bei darbo sutarties (ar būtinųjų sąlygų patvirtinimo) iš ieškovo pusės.

13.3.                      Vidaus reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 buvo patvirtintos Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Apraše nėra įpareigojimo pateikti darbo sutartį kartu su tarpininkavimo raštu siekiant gauti daugkartinę nacionalinę vizą. Todėl vien tik tarpininkavimo rašte nurodyta sąlyga, jog yra sudaryta darbo sutartis vieneriems metams, yra deklaratyvi, kuri jokiu būdu nepatvirtina darbo sutarties sudarymo fakto. Ieškovas darbo sutarties taip ir nepasirašė, o pasirašytos darbo sutarties su ieškiniu ieškovas taip ir nepateikė. Teismas nevertino, ar trečiasis asmuo N. C. supažindino ieškovą su darbo sutartimi bei ar ieškovas sutiko su būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis. Vien tik sutarties kopijos gavimas dar neįrodo, jog ieškovas sutiko su būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, nes, kaip minėta, pagal aprašą ambasadai užtenka pateikti tik tarpininkavimo raštą, o darbo sutarties nebūtina pateikti.

13.4.                      Teismas nepagrįstai remiasi Aprašo 71 punkto nuostata, jog „Aprašo 70.11 papunktyje nurodytu atveju daugkartinės nacionalinės vizos ar bendras kelių daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo laikotarpis gali būti ne ilgesnis kaip 5 mėnesiai nuo aprašo 70.11 papunktyje nurodyto prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas daugkartinę vizą gavo vadovaujantis aprašo 70.18 punktu, o ne aprašo 70.11 punktu, todėl ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas sutrumpintas 5 mėnesių terminas. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas turės vizą, kuri galios 12 mėnesių. Ieškovas, būdamas Lietuvoje nuo 2019m. rugpjūčio 16 d. turėjo pakankamai laiko gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau to nepadarė. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai permetė „kaltę“ atsakovei, jog nebuvo gautas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

13.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesuteikė ieškovui gyvenamosios vietos, todėl elgėsi netinkamai ir dėl to ieškovas negalėjo gauti tachografo kortelės. Ieškovas jau turėjo turėti tachografo kortelę. Jeigu ieškovas turėjo patirties krovinių vežime, tokiu atveju jis turėjo turėti ir tachografo kortelę. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo Kaire (Egipte) gauti tachografo kortelę, kadangi kitoje šalyje išduota tachografo kortelė, skirta asmeniui,  galioja visose šalyse. Ieškovas negalėjo būti įdarbintas, nes neturėjo Europos Sąjungoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo (neturėjo kodo „95“).

13.6.                      Ieškovas nebuvo įdarbintas dėl ieškovo kaltės, t. y. ieškovas, neturėjo vairuotojo tachografo kortelės, Europos Sąjungoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo (be kurio negalima gauti vairuotojo liudijimo), (ne)teistumo pažymos, bei ieškovas nepasirūpino gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (vizos galiojimo laikas ėjo į pabaigą). Tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieškovas neturėjo reikiamų dokumentų įdarbinimui, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog tai nėra darbuotojo kaltė.

13.7.                      Atsakovė nesutinka su tuo, jog ieškovo naudai turi būti priteista 500 Eur neturtinė žala. Ieškovas neįrodė, jog dėl neva atsakovo veiksmų/neveikimo ieškovui kilo neigiamos pasekmės (žala). Be to, ne dėl atsakovo kaltės ieškovas nebuvo įdarbintas.

13.8.                      Teismas skirtingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. vadovavosi skirtingomis taisyklėmis. Teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendime nukrypo nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendime jau rėmėsi taisykle, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingi teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, 2021 m. vasario 9 d. papildomame sprendime buvo paskirstytos išlaidos vertėjo paslaugoms vadovaujantis ieškinio patenkintų reikalavimų dalimi (18,01 proc.), tačiau šio procento (18,01 proc.) nepagrįstai nepritaikė skirstant kitas bylinėjimosi išlaidas teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendime. Teismas turėjo vadovautis ieškinio patenkintų reikalavimų dalimi (18,01 proc.) skirstant bylinėjimosi išlaidas, kadangi nėra pagrindų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

14.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Apeliacinėje byloje, kaip ir pirmosios instancijos teisme, sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sudarymo, jos neįsigaliojimo bei asmens, atsakingo už darbo sutarties neįsigaliojimą (DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1,3 dalys).

17.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nustatė dvi skirtingas sąvokas - darbo sutarties sudarymą ir darbo sutarties įsigaliojimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai akcentavo šių dviejų sąlygų atskyrimą ir sprendė, kad darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta, nes šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovės vadovo pasirašyta sutartis buvo perduota elektroninio ryšio priemonėmis ieškovui, o jis su pateiktomis sąlygomis sutiko. Apeliantė nurodo priešingai, kad  jokio tiesioginio kontakto su ieškovu neturėjo iki jo pirmojo pasirodymo darbdavio buveinėje 2019 m. spalio 25 d.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo sutartis bendrąja prasme yra civilinė sutartis, kuri sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) (CK 6.162 str.). Dėl ofertos buvimo šiuo atveju abejonių nekyla, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, iš kokių įrodymų padarė išvadą, kad buvo akceptas. CK 6.173 straipsnis nustato, kad akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

19.       Šioje byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas kokiu nors būdu (raštu, telefonu, laišku ir pan.) nuo darbo sutartyje nurodytos datos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki atvykimo į darbdavio buveinę 2019 m. spalio 25 d., pranešė atsakovei, kad priima ofertą, t. y. ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, atliks reikalingus pasiruošimo veiksmus, gaus reikalingus dokumentus ir atvyks į darbdavio buveinę. Nėra įrodymų, kad ieškovas pateikė akceptą tegul ir ne tiesiogiai darbdaviui, bet per trečiąjį asmenį N. C., nors pastarasis ir nebuvo gavęs atitinkamų atsakovės įgaliojimų priimti akceptą.

20.       Byloje nustatyti kiti atsakovės veiksmai – kreipimasis į  Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte su tarpininkavimo raštu prašant išduoti Lietuvos Respublikos Nacionalinę (D) vizą ieškovui, nurodant, kad ieškovas atvyksta į Lietuvą darbo tikslais dirbti tarptautinių reisų vairuotoju, patvirtina atsakovės pateiktą ofertą, bet ne ieškovo akceptą. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie darbo sutarties sudarymą 2018 m. lapkričio 21 d. yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir padaryta netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, nustatančias sutarties elementus ir sutarties sudarymo tvarką (CK 6.162 straipsnis, 6.173 straipsnis).

21.       Ieškovo akceptas sudaryti darbo sutartį pagal byloje surinktus įrodymus pirmą kartą pareikštas tik 2019 m. spalio 25 d. kai, nėra ginčo, ieškovas atvyksta pas darbdavį ir išreiškia norą pradėti darbą. Atsakovė nesutinka įdarbinti ieškovą, tuo iš esmės atsakovė kelia pavėluoto akcepto klausimą.  CK 6.174 straipsnis nustato, kad oferta turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, - per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes.

22.       Atsakovės pasirašytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta termino, per kiek laiko darbuotojas turi akceptuoti pasiūlymą (priimti ofertą), tačiau nurodyta, kad pati darbo sutartis sudaroma vieneriems metams (2p.). Teismo nuomone, ieškovo akceptas, pareikštas 2019 m. spalio 25 d., t. y. kai iki pasiūlytos darbo sutarties termino pabaigos buvo likę mažiau, negu vienas mėnuo, negali būti vertinamas kaip pareikštas per protingą terminą.  

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, atvykęs pas darbdavį 2019 m. spalio 25 d., neturėjo galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, vairuotojo tachografo kortelės, ar vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų ES. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trūkstamais dokumentais turėjo pasirūpinti darbdavys, todėl atsakovės nurodytas pagrindas atsisakyti įdarbinti ieškovą dėl to, kad jis neturėjo reikalingų dokumentų, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada. Tolimųjų reisų vairuotojo parengimas darbui apima ir reikalingų dokumentų gavimą, dokumentai yra asmeninio pobūdžio, jiems gauti reikalinga pateikti įvairius asmeninius duomenis (pvz., nuotrauką, pažymą apie teistumą), kurių be paties vairuotojo bendradarbiavimo surinkti ir pateikti neįmanoma. Be to, reikalingi dokumentai nėra gaunami per vieną dieną. Vien tik tachografo kortelės išdavimo terminas yra nustatytas 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti tachografo kortelę pirmą kartą ar ją atnaujinti pateikimo Inspekcijai dienos (Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 2B-88 „Dėl Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 36.1 punktas). Vadinasi, jeigu darbuotojas pirmą kartą atvyko pas darbdavį likus vienam mėnesiui iki darbo sutarties termino pabaigos, kai mėnesyje yra vidutiniškai 21 darbo diena, tai 15 darbo dienų gali tekti laukti tachografo kortelės, liktų tik 6 darbo dienos. Kitų reikalingų dokumentų gavimo sąlygų ir terminų teismas neaptarinėja, nes tai galutinės išvados nekeistų.

24.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad  pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbo sutarties kaip civilinės sutarties sudarymo elementus, tvarką, sudarymo momento nustatymą (CK 6.162, 6.173 straipsniai, DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 1, 3 dalys), netinkamai vertino įrodymus, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

25.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė turėjo 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, bei 27 Eur sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš viso 2947 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

26.       Iš ieškovo valstybei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 6 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Daroda“, juridinio asmens kodas 303203674, iš ieškovo L. W. M., gim.(duomenys neskelbtini), 2947 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo L. W. M., gim.(duomenys neskelbtini), 6 Eur (šešis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                              Diana Labokaitė