Civilinė byla Nr. e2-582-808/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38960-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.9.; 3.1.7.6.; 3.2.6.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Vyteniui Puišiui,

atsakovui G. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,

trečiojo asmens atstovui Gediminui Jaurai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Dolteka“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1455,38 Eur žalos atlginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėo eismo įvykio kaltininkas - transporto priemonės VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas G. G. (atsakovas). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ir atsakovas atlygino ieškovei išmokėtas draudimo išmokas už apgadintus automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neatlygino tik už Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Draudimo sutarties pagrindu, padarytai žalai atlyginti, buvo išmokėta 1455,38 Eur dydžio draudimo išmoka už Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota naudojantis "Audatex" kompiuterine programa. Atsakovas, eismo įvykio metu, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į draudėją (atsakovą) ir todėl jam buvo siunčiama Pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas žalos neatlygino.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodytų automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, minėtoeismo įvykio metu negalėjo būti, o valdytojas į servisą apžiūrai kreipėsi praėjus 7 mėnesiems nuo įvykio. Nurodyti pažeidimai yra neproporcingi, lyginant juos VW Golf pažeidimais, nes automobilis Ford Transit priekine dalimi susidūrė su automobiliu VW (galine dalimi).

Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vytenis Puišys iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. G. ir jo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai nurodė, kad sutinka atlyginti 100,00 Eur žalos, nes tiek kainuoja bamperio ištiesinimas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Gediminas Jaura prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad įvykio mechanizmas toks, jog vidutinės masės sunkvežimis VW atsitrenkė į priekyje stovintį Ford Transit, o šis  atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį VW Golf, kuris atsitrenkė į priekyje stovintį Audi A6. Automobilio VW Golf galinėje dalyje buvo sugadintas bagažinės dangtis ir bamperis, o automobilio Ford Transit matomi to arba kito panašaus smūgio į galinį bamperį pėdsakai (juostos nuo bamperio, susiformavęs vertikalus įmušimas). Automobilis Ford Transit buvo nenaujas, jo kai kurios dalys parūdijusios, todėl metalo struktūra kinta ir tampa lengviau pažeidžiama. Ant automobilio Ford Transit priekinės dalies nėra kito eismo įvykio pėdsakų.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad  (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės - Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - atsakovas G. G., kuris vairavo būdamas neblaivus. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, o draudėjas atsakovas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atlygino ieškovei jos išmokėtas draudimo išmokas už apgadintas transporto priemones VW Golf ir Audi A6. Neatlyginta tik draudimo išmoka už automobilio Ford Transit sugadinimus. Vilniaus apskrities VPK 2019 m.vasario 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tokie automobilio Ford Transit sugadinimai: priekinis bamperis, valstybinis numeris ir jo rėmelis, galinės durys. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad dėl minėto eismo įvykio, yra keičiamos automobilio Ford Transit dalys: priekinis buferis, jo apvalkalas, rėmas, emblema “Ford”, valstybinio numerio ženklas, priekinis skrersinis rėmas, oro aušinimo radiatorius, kondensatorius, oro kreipiančiosios, parkavimo daviklis. Ieškovė, naudodamasi "Audatex" sistema, paskaičiavo automobilio Ford transit žalą - 1455,38 Eur ir šią sumą išmokėjo UAB “Dolteka” (2019-02-20 pranešimasa ir 2019-02-21 mokėjimo nurodymas). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, automobilis Ford Transit po minėtoeismo įvykio 2019 m.vasario 11 d. įvykių neturėjo. Ieškovė 2019 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl 1455,38 Eur žalos atlyginimo. Byloje nėraduomenų, kad ši suma būtų atlyginta.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai jam neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės Ford Transit, VW Golf, valst. ir Audi A6, o atsakovas yra įvykio kaltininkas (vairavo būdamas neblaivus).

Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir dėl to ieškovės išmokėtos 1455,38 Eur draudimo išmokos dydžio.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, patvirtino Taisykles, kurių 6 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Taigi tiek pagal TPVCAPDĮ, tiek pagal Taisykles, eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Kaip minėta, žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima ir išlaidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintą turtą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, jog būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Taigi, nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Aktualu pažymėti, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį, gali paaiškėti, jog keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykiometu buvo padaryti tokie automobilio Ford Transit sugadinimai: priekinis bamperis, valstybinis numeris ir jo rėmelis, galinės durys, transporto priemonės techninės apžiūros Akte nurodyta, kad keičiamos tokios automobilio dalys: priekinis buferis, jo apvalkalas, rėmas, emblema “Ford”, valstybinio numerio ženklas, priekinis skrersinis rėmas, oro aušinimo radiatorius, kondensatorius, oro kreipiančiosios, parkavimo davikli. Ieškovė, naudodamasi "Audatex" sistema, automobiliui Ford Transit padarytą žalą įvertino 1455,38 Eur suma ir ją išmokėjo UAB “Dolteka”. Pažymėtina, kad žalą ieškovė apskaičiavo naudodamasi "Audatex" kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, atsižvelgiant į automobilio sugadinimu (įvedama darbų kategorija, nurodomos būtinos medžiagos, darbo valandų sąnaudoss bei jų įkainiai). Konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktu paskaičiavimiir nustatytos nuostolio sumos pagrįstumu. Juolab, kad atsakovas, neigdamas Ford Transit sugadinimų dydį ir mąstą, nepateikė savo teiginius patvirtinančių leistinų įrodymų, kurie leistų sudaryti priešingą išvadą.

Apibendrindamas auksčiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1455,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 33,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, viso 28,48 Eur (LR CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai 1455,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 38 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio palūkanas už priteistą 1455,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,00 Eur (trisdešimt trys eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,48 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 48 ct) teismo išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos, bei teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Gražina Žukauskienė