ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių būstas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal subrogaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje S. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių būstas“.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu iš atsakovo S. M. prašė priteisti ieškovei: 227,95 Eur turtinės žalos atlyginimo; 31,94 Eur kompensacinių palūkanų; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir naudai bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Šiaulių būstas“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3.       Teismas pripažino, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus. Konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių būstas“ pateikė į bylą atsiliepimą (nuomonę) dėl ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovui S. M., kuri paruošė bendrovėje dirbanti teisininkė kaip darbdavio įgaliotas asmuo bei, kad trečiojo asmens interesus nuo 2018-10-17 ėmėsi atstovauti ir profesionalus teisininkas advokatas H. O.. Tačiau teismas sprendė, kad trečiojo asmens prašomos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, kadangi ją byloje galėjo atstovauti bendrovės teisininkė, trečiasis asmuo nenurodė aplinkybių, dėl ko ji negalėjo toliau būti atstove byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

4.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Šiaulių būstas“ prašo: panaikinti  Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas trečiojo asmens UAB „Šiaulių būstas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens UAB „Šiaulių būstas“ prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. neteisingai taikė procesinės teisės normas bei padarė nepagrįstas išvadas. Trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. 

4.2.                      Pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje galėjo dalyvauti įmonės teisininkė yra visiškai nepagrįsta, nes įmonė teisininkės neturi, o samdant kitos įmonės darbuotoją pagal paslaugų sutartį, būtų patirtos dar didesnės išlaidos, todėl įmonė pagrįstai atstovauti savo interesus sudarė sutartį su advokatu ir tai padaryta tik tada, kai buvo pripažintas teismo nutartimi 2018-10-04 jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu.

4.3.                      Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra neprotingai didelis ar prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat neviršija rekomendacijų rekomenduojamo priteisti maksimalių užmokesčio dydžio.

5.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7.       Byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų.

8.       Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Su šiais apeliacinio skundo argumentas apeliacinės instancijos teismas sutinka.

9.       Pažymėtina, jog įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016)

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).

11.       Nagrinėjamu atveju atsakovo S. M. prašymu apeliantė 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Nagrinėjamu atveju ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys skundžiamu sprendimu atmestas visiškai. Taigi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo atsakovo pusėje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis) 

12.       Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo turi teisininkę, kuri į bylą pateikė atsiliepimą (nuomonę) dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, todėl sprendė, kad nebūtina apeliantei buvo samdytis advokatą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Nagrinėjamu atveju  atsiliepimą į ieškinį parengė trečiojo asmens įgaliotas asmuo K. K.. 2018-10-16 apeliantė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu H. O.. Apeliantės teigimu su advokatu atstovavimo sutartis buvo sudaryta, kadangi trečiojo asmens UAB „Šiaulių būstas'“ atstovo dalyvavimas teismo posėdyje 2018 m. spalio 4 d. teismo nutartimi pripažintas būtinu. Pažymėtina, kad asmuo turi teisę bet kurioje proceso stadijoje nuspręsti bylą toliau vesti per atstovą. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai pasisamdė advokatą.

14.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

15.       Pažymėtina, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015)

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės atstovas advokatas H. O. 2018-10-18 pateikė teismui prašymą priteisti trečiojo asmens patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodyta, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100 Eur – už susipažinimą su bylos medžiaga ir konsultacija; 50 Eur – už pasirengimą teismo posėdžiui ir 150 Eur – už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir procesinių dokumentų rengimą.

17.       Rekomendacijų 8.19. punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas taikyti maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Pažymėtina, jog 2018 m. už praėjusio – III ketvirčio Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 935,7 Eur.    

18.       Įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių laiką, Rekomendacijose nustatytus dydžius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „Šiaulių būstas“ patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

19.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai iš ieškovės nepriteisdamas trečiajam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“ naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20.       Patenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą visiškai, jai priklauso bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliantė pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 15 Eur. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei iš ieškovės priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos.    

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens  UAB „Šiaulių būstas“ reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens UAB „Šiaulių būstas“ reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai – trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių būstas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti apeliantei UAB „Šiaulių būstas“ 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.