Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-07][nuasmenintas sprendimas byloje][eA-2530-602-2022].docx
Bylos nr.: eA-2530-602/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Registrų centras 124110246 atsakovas
Kategorijos:
Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų tvarkymas
Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
Registrai
Registrai

?

Administracinė byla Nr. eA-2530-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo J. R.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

 

 

1.       Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. SPR5-9444(14.4E) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. NCSPR-25 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Registrų centrą pakeisti buto (adresas: (duomenys neskelbtini). registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas Nr. 5) duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal 2020 m. birželio 30 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (toliau – ir Kadastrinių matavimų byla); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.                      Pareiškėja 1995 m. lapkričio 30 d. iš A. S. nusipirko 22,26 kv. m naudingo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas Nr. 6). Pareiškėja 1998 m. sausio 6 d. iš V. N. nusipirko 45,29 kv. m naudingo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)) (Butas Nr. 5). Vėliau pareiškėja Butą Nr. 6 ir Butą Nr. 5 pertvarkė. Pertvarkius patalpas gauto Buto Nr. 5 plotas 44,41 kv. m (28,60+6,70+9,11), jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pertvarkius aptartus butus, liko 1 kambario Butas Nr. 6, kurio plotas 10,24 kv. m, (adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)). Pertvarkyto Buto Nr. 5 kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. lapkričio 9 d., tai užfiksuota ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Panevėžio filialo išduotoje 1999 m. birželio 22 d. pažymoje.

2.2.                      Pareiškėja 2008 m. vasario 8 d. Butą Nr. 6 pardavė J. R.. Tačiau Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo Buto Nr. 6 plotas nurodytas ne 10,24 kv. m, o 15,81 kv. m, nes Registrų centras išdavė neteisingą pažymą notarų biurui. Ši klaida nebuvo pastebėta iš karto. Faktiškai tiek pareiškėja pardavė, tiek J. R. nusipirko ir nuo įsigijimo dienos valdė, naudojosi ir disponavo Butu Nr. 6, o pareiškėja po 1998 metų spalio mėnesio Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymo faktiškai nuosavybės teise valdė ir iki šiol valdo Butą Nr. 5. Šiuo metu pareiškėjos nuosavybės teise registruotas Butas Nr. 5 1992 m. lapkričio 14 d. kadastro duomenimis yra tik 38,84 kv. m ploto, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo punkte Nr. 11 „Registro pastabos ir nuorodos“ nurodoma, jog 1998 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų duomenimis keitėsi Buto Nr. 5 plotas, tačiau teisiniai dokumentai nepateikti. Pareiškėja prašė Registrų centro ištaisyti šiuos klaidingus Nekilnojamojo turto registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o jei pagal pateiktus dokumentus klaidų registre ištaisyti nėra galimybės, prašė nurodyti kokius dokumentus turi pateikti ir (ar) kokių veiksmų turi imtis, kad registro įrašuose būtų įrašyta teisinga informacija. Pagal Registrų centro 2020 m. kovo 2 d. rašte pateiktus nurodymus pareiškėja parengė Kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. pateikė Registrų centrui prašymą pakeisti Parduotuvės kadastro duomenis, tačiau Skyrius priimtu Sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja Sprendimą apskundė Komisijai, kuri priėmė Komisijos sprendimą, šiuo pareiškėjos skundą atmetė.

2.3.                      Skyriaus Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra nepagrįsti, nes po Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymo 1998 m. lapkričio 9 d. kadastro duomenimis Buto Nr. 6 plotas sumažėjo iki 10,24 kv. m, o Buto Nr. 5 patalpų plotas tapo 44,54 kv. m, t. y. su 6,45 kv. m bendro naudojimo patalpomis. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 1998 m. spalio 18 d. pažymėjimas Nr. 14, kuris ir buvo juridinis pagrindas kadastro duomenų pakeitimui. Tai, kad aptarti pakeitimai buvo atlikti kadastro duomenyse patvirtina VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 1999 m. birželio 22 d. pažyma.

2.4.                      Faktą, jog J. R. faktiškai nusipirko ir naudojasi Butu Nr. 6, o pareiškėja naudojasi Butu Nr. 5 patvirtina matininkų parengtos 2007 m. bylos, mokesčių sąskaitos už patalpų šildymą. Namas, kuriame yra pareiškėjos ir J. R. butai, yra renovuotas. Kreditą pareiškėja už renovaciją moka ne nuo 38,84 kv. m, o nuo 44,41 kv. m. Pareiškėjai priklausančių bendro naudojimo patalpų plotas nesikeitė, liko 6,45 kv. m. Bendro naudojimo patalpų dalys keitėsi dėl bendro naudojimo patalpų kitų savininkų veiksmų – patalpos sujungtos, pertvarkytos, tačiau šie kitų bendraturčių veiksmai niekaip nėra susiję su pareiškėjai priklausančių būtų ploto pasikeitimu. Pareiškėja Registrų centrui pateikė visus būtinus dokumentus pakeisti kadastro duomenis, bet Registrų centras nepagrįstai atsisako juos pakeisti.

3.       Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Registrų centras atsiliepime nurodė, kad:

4.1.                      Pareiškėja su 2020 m. liepos 10 d. prašymu, kuriuo prašė pakeisti nekilnojamojo daikto – Buto Nr. 5 – kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pateikė 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją apie statinio (jų) dalies (-) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-), jo (jų) dalies (-) patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir 2020 m. liepos 9 d. deklaracija) ir Kadastrinių matavimų bylą. Skyrius Sprendime nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti. Komisijos sprendime nurodyta, kad nors Skyriaus Sprendime aptartos ne visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės, tačiau Sprendimas iš esmės teisingas. Komisija paliko galioti Sprendimą, papildydama Komisijos sprendime išdėstytais motyvais.

4.2.                      Pareiškėjai nuosavybės teisės yra įregistruotos į 38,84 kv. m ploto Butą Nr. 5 su bendro naudojimo patalpomis a-2, a-3, a4, a-5 ir a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m), t. y. viso – 6,45 kv. m. 1998 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų duomenimis Butas Nr. 5 susideda iš patalpų, tuo metu plane pažymėtų indeksais 5-1 (28,60 kv. m) ir 5-2 (10,24 kv. m). Su 2020 m. liepos 10 d. pareiškėjos prašymu pateiktoje Kadastrinių matavimų byloje nurodytas Buto Nr. 5 plotas – 45,55 kv. m, su jam priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis: a-2 (1/7 iš 9,54 kv. m),
a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m), a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m) ir a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m). Kadastrinių matavimų byloje byloje taip pat įrašyta – „Paprastasis remontas – 2017-2020“. Kadastrinių matavimų byloje Butas Nr. 5 yra suformuotas sujungus 28,60 kv. m ploto buvusią patalpą (5-1) su atskiru nekilnojamojo turto objektu – 15,81 kv. m ploto Butu Nr. 6. Būtent 15,81 kv. m ploto Butą Nr. 6 pati pareiškėja 2008 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 995 perleido J. R. ir nuo 2008 m. vasario 26 d. į šio ploto Butą Nr. 6 yra įregistruotos J. R. nuosavybės teisės. Šis sandoris, kuriame aiškiai nurodytas Buto Nr. 6 plotas, yra patvirtintas tiek abiejų sandorio šalių, tiek notarės parašais. Šie Buto Nr. 6 registracijos duomenys, kaip ir pats sandoris, yra galiojantys ir nenuginčyti. Pareiškėja skunde teismui remiasi ne šiuo oficialiu ir nenuginčytu dokumentu, o vien tik faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad galimai buvo klaidingai sandoryje nurodytas parduodamas turtas, kadangi ji vis dėlto perleido ne 15,81 kv. m ploto Butą Nr. 6, o 10,24 kv. m ploto Butą Nr. 6.

4.3.                      Nekilnojamojo turto registre įregistruota Butui Nr. 5 priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis susideda iš patalpų a-2, a-3, a-4, a-5 ir a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m), t. y. viso 6,45 kv. m. Tuo tarpu Skyriui pateiktoje Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad Butui Nr. 5 priklauso patalposa-2 (1/7 iš 9,54 kv. m), a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m), a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m) ir a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m), t. y. nelieka bendro naudojimo patalpos a-5, pasikeitė patalpos a-4 plotas (iš 4,11 kv. m tapo 4,88 kv. m), o taip pat pasikeitė ir priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis (buvo 12/100 dalių, šiuo metu – skirtingų patalpų 1/7, 9/100 ir 27/100 dalys). Dokumentai dėl tokių pakeitimų, t. y. dėl bendro naudojimo patalpų pertvarkymo ir dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo Skyriui pateikti nebuvo.

4.4.                      Pareiškėjos pateiktoje 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nurodoma, kad buvo atliktas statinio paprastasis remontas ir nurodytas bendras Buto Nr. 5 plotas – 45,55 kv. m. Tačiau dviejų nekilnojamojo turto objektų sujungimas, laikančiųjų pastato konstrukcijų pertvarkymas nėra ir negali būti įvardinamas kaip paprastasis remontas. Pareiškėjos prašomas registruoti butas Nr. 5 yra formuojamas iš dalies pareiškėjai priklausančio buto ir Buto Nr. 6, į kurį įregistruotos J. R. nuosavybės teisės notarinio sandorio pagrindu, o tokie statybos veiksmai yra statinio kapitalinis remontas. Skyriui nebuvo pateiktas dokumentas, kuriame būtų nurodoma, kokiomis dalimis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas būtų valdomas bendraturčių. Pareiškėjos pateiktoje 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodytas ir Butui Nr. 5 priklausantis bendro naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas Kadastrinių matavimų byloje. Todėl pareiškėjos pateiktas kadastro duomenų įrašymo juridinis pagrindas – 2020 m. liepos 9 d. deklaracija – savo forma ir turiniu neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jos pagrindu nėra galimas Buto Nr. 5 kadastro duomenų keitimas Nekilnojamojo turto kadastre.

5.       Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėja, prašydama pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, Skyriui pateikė 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai išsiaiškinti, ar 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje duomenys sutampa su duomenimis, įrašytais nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja, teikdama pakartotinį prašymą dėl to paties nekilnojamojo daikto (Buto Nr. 5) kadastro duomenų pakeitimo, pateikė kitą, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaraciją apie statinio (jų) dalies (-) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-), jo (jų) dalies (-) patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaracija), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar 2020 m. liepos 9 d. deklaracija yra galiojanti.

 

 

 

8.       Nagrinėjant administracinę bylą iš naujo:

8.1.                      Pareiškėja pateikė teismui 2021 m. gruodžio 7 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad: 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje įrašyti duomenys sutampa su duomenimis, įrašytais Kadastrinių matavimų byloje, nes pareiškėja minėtą deklaraciją parengė atsižvelgusi į minėtoje byloje pateiktus duomenis. Už Kadastrinių matavimų byloje pateiktų duomenų teisingumą atsako matininkas; pareiškėja bendro naudojimo patalpų neremontavo, todėl apie tai 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodyta, o Kadastrinių matavimų byloje nurodyta pastaba „Paprastasis remontas 2017–2020“ buvo atliktas ne bendro naudojimo patalpose, o Bute Nr. 5; 2020 m. liepos 9 d. deklaracija yra galiojanti, nes būtent ja remiantis buvo priimtas Skyriaus Sprendimas ir Komisijos sprendimas, kuriuo patikrintas minėtas sprendimas, be to, 2020 m. liepos 9 d. deklaracija nebuvo panaikinta, nuginčyta ar pripažinta negaliojančia.

8.2.                      Pareiškėja pateikė teismui 2022 m. vasario 4 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad: remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, pareiškėja panaikino 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaraciją ir apie tai pranešė Registrų centro Biržų skyriui, šią deklaraciją pareiškėja parengė suklaidinta Registrų centro; pareiškėja nei 2020 m. liepos 9 d. deklaracijos, nei 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaracijos neteikė tvirtinti ir registruoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, taip pat neatliko statinio ekspertizės, nes, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, atlikus paprastąjį remontą nėra privaloma atlikti statinio ekspertizę ar dėl deklaracijos tvirtinimo ir registravimo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją; bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymas buvo derintas su bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiais.

8.3.                      Registrų centras pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: Sprendime išvada dėl paprastojo remonto bendro naudojimo patalpose buvo padaryta, įvertinus pareiškėjos pateiktą Kadastrinių matavimų bylą ir Registrų centre esančią statinio archyvinę bylą bei nustačius, jog bendro naudojimo patalpose atlikti pertvarkymo darbai, kurie yra nesusiję su statinio laikančiosiomis konstrukcijomis, atitinka Statybos įstatyme pateiktą paprastojo remonto sąvoką.

 

 

 

9.       Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10.       Teismas nustatė, kad:

10.1.                      Pareiškėja 1995 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 1998 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą Nr. 5 ir butą Nr. 6.

10.2.                      Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo 2008 m. vasario 8 d. sutartimi pareiškėja butą Nr. 6 pardavė J. R..

10.3.                      Pareiškėja Skyriui pateikė 2020 m. liepos 10 d. prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – Buto Nr. 5 kadastro duomenis. Su prašymu pareiškėja Skyriui pateikė 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją ir Kadastrinių matavimų bylą.

10.4.                      Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame šio prašymo netenkino. Sprendime, kuris priimtas Nekilnojamojo turto kadastro 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 14 straipsnio 3 punkto pagrindais, nurodyta, kad dėl atlikto paprastojo remonto 2017–2020 m. bendro naudojimo patalpose kadastro duomenų pakeitimui reikalingas bendro naudojimo patalpų savininkų sutikimas. Pateiktoje 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodytas bendro naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas Kadastrinių matavimų byloje.

10.5.                      Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Skyriaus Sprendimo, priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo Skyriaus Sprendimą paliko nepakeistą. Komisijos sprendime konstatuota, kad Skyrius priėmė iš esmės teisingą Sprendimą, tačiau papildyti atsisakymo tenkinti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą motyvai: pareiškėjos prašoma įregistruoti 45,55 kv. m ploto patalpa (Butas Nr. 5) yra suformuota 28,60 kv. m. ploto buvusią patalpą (5-1) sujungus su 15,81 kv. m. ploto Buto Nr. 6, po pertvarkymo, pareiškėja Butą Nr. 6 pardavė J. R.; prašomas įregistruoti Butas Nr. 5 susideda iš dalies pareiškėjai priklausančio buto ir buto, į kurį yra įregistruotos trečiojo asmens nuosavybės teisės; atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateikta paprasta rašytinė 2020 m. liepos 9 d. deklaracija, kurioje nurodoma, jog yra atliktas Buto Nr. 5 paprastasis remontas ir šiuo metu Buto Nr. 5 plotas yra 45,55 kv. m, nėra juridinis pagrindas kadastro duomenų pakeitimui ir dviejų performuotų nekilnojamojo turto objektų registracijai; 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 995 1 punkte yra aiškiai apibrėžtas parduodamas daiktas – 15,81 kv. m bendro ploto Butas Nr. 6, su bendro naudojimo patalpomis a-2, a-3, a-4, a-5 ir
a-6 (12/100 iš 55,55 kv. m), t. y. viso – 6,45 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Nekilnojamojo turto registre įregistruota Butui Nr. 5 priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis susideda iš patalpų a-2, a-3, a-4, a-5 ir a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m.), t. y. viso – 6,45 kv. m, tačiau Skyriui pateiktoje Kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad Butui Nr. 5 priklauso patalpos
a-2 (1/7 iš 9,54 kv. m), a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m), a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m.) ir a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m), t. y. nelieka bendro naudojimo patalpos a-5, pasikeitė patalpos a-4 plotas (iš 4,11 kv. m. tapo 4,88 kv. m), o taip pat pasikeitė ir priklausti bendro naudojimo patalpų dalis (buvo 12/100 dalių, šiuo metu – skirtingų patalpų 1/7, 9/100 ir 27/100 dalys); pareiškėja nepateikė dokumentų dėl bendro naudojimo patalpų pertvarkymo ir dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo.

11.       Teismas, apžvelgęs Skyriaus kompetenciją reglamentuojančių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas (3 str. 3–4 d., 4 str. 2 d., 12 str. 1–3 d., 13 str. 2 d., 13 str. 4 d. 2 p., 14 str. 3 p.), Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (2 str., 5 str. 2 d.), nustatė:

11.1.                      Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Buto Nr. 5 duomenys – be kitų, patalpa – butas su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-2; a-3; a-4; a-5; a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m) – 6,45 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas 38,84 kv. m, gyvenamasis plotas 28,60 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1992 m. lapkričio 14 d. Pagal 1992 m. lapkričio 14 d. kadastro duomenis (įregistruotus Buto Nr. 5
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 1998 m. sausio 6 d.) Butui Nr. 5 priklausė patalpos:
5-1 28,60 kv. m ploto (kambarys), 5-2 10,24 kv. m ploto (virtuvė), pagalbinės patalpos a-2, a-3, a-4, a-5, a-6 (koridoriai, tualetas, prausykla) bendro 16,69 kv. m ploto. 1998 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad pagalbinėmis patalpomis pareiškėja naudosis bendrai su bendrasavininkais. Šie duomenys iš esmės atitinka šiuo metu įregistruotus Buto Nr. 5 kadastro duomenis.

11.2.                      Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Buto Nr. 6 duomenys – be kitų, patalpa – butas su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-2; a-3; a-4; a-5; a-6 (12/100 iš 55,55 kv. m) – 6,45 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas 15,81 kv. m, gyvenamasis plotas 9,11 kv. m. Pagal byloje pateiktų archyvinių bylų medžiagą, Butui Nr. 6, jį įsigyjant pareiškėjai, priklausė patalpos: 6-1 virtuvė 6,70 kv. m ploto, 6-2 kambarys 9,11 kv. m ploto bei 6,45 kv. m bendro ploto bendro naudojimo patalpos (3 koridoriai, prausykla, tualetas). 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjos ir J. R., nurodyta, kad parduodamas (perkamas) Butas Nr. 6 su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-2, a-3, a-4, a-5, a-6 (12/100 iš 55,55 kv. m.) – 6,45 kv. m., pažymėjimas plane: 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 15,81 kv. m, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sutarties 4 punkte nurodyta, jog parduodamas butas Registrų centro įregistruotas pareiškėjos vardu pagal Registrų centro Panevėžio filialo 2008 m. sausio 17 d. pažymą Nr. 44-2146742, 2008 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (prijungtos Nekilnojamojo daikto (Buto Nr. 6) kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1819 l.). Registrų centro Panevėžio filialo 2008 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. 44-2146742 (prijungtos Nekilnojamojo daikto (Buto Nr. 6) kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13 l.), 2008 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti Buto Nr. 6 duomenys atitinka 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus parduodamo Buto Nr. 6 duomenis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. sausio 15 d. išrašas, Registrų centro išduota 2008 m. sausio 17 d. pažyma apie nekilnojamojo daikto daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad būtent tokių duomenų Butą
Nr. 6 pareiškėja pardavė J. R., ir tokių duomenų Butas Nr. 6 šiuo metu J. R. priklauso nuosavybės teise, J. R. nuosavybės teisė į Butą Nr. 6 įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

11.3.                      Kadastrinių matavimų byloje [pateikta kartu su pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d, prašymu] nurodyta: Buto Nr. 5 plotas 45,55 kv. m, jį sudaro: gyvenamasis plotas-kambarys-virtuvė (40,57 kv. m ploto) ir dušo patalpa (4,98 kv. m) bei 6,45 kv. m bendro ploto bendrojo naudojimo patalpos; formuojama patalpa 5-1 (40,57 kv. m) suformuota iš Buto Nr. 5 patalpos 5-1 28,60 kv. m ploto (kambarys), prie jos prijungiant Buto Nr. 6 patalpas 6-1 6,70 kv. m ploto ir 6-2 9,11 ploto (kurios nuo 2008 m. vasario 8 d. nuosavybės teise priklauso J. R.), panaikinus Butą Nr. 5 ir Butą Nr. 6 skiriančią sieną.

11.4.                      2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje [pateikta kartu su pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d, prašymu] nurodyta, kad atliktas Buto Nr. 5 paprastasis remontas, o skiltyje ,,Duomenys apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (Kai statybą numatyta užbaigti etapais) bendruosius rodiklius“ nurodyta, jog bendras plotas – 45,55 kv. m.

12.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, padarė išvadą, kad, keičiant laikančiąsias konstrukcijas (griaunant sieną tarp Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6), buvo pertvarkomi du skirtingiems savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai ir tokia statyba negali būti laikoma statinio paprastuoju remontu, kaip nurodyta 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje. Nustatęs, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą įrašyti duomenys nesutampa su duomenimis, įrašytais Kadastrinių matavimų byloje, teismas pripažino, kad vien dėl šios aplinkybės pareiškėjos prašymas įregistruoti pakeistus Buto Nr. 5 kadastro duomenis 2020 m. liepos 9 d. deklaracijos pagrindu negalėjo būti tenkinamas.

13.       Teismas, nustatęs, kad patalpa 5-1 (40,57 kv. m) suformuota iš dviem skirtingiems savininkams (pareiškėjai ir J. R.) priklausančių patalpų, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 ir 439 straipsniais, nustatė, kad nagrinėjamu atveju Registrų centrui nebuvo pateikta jokia forma išreikšta J. R. valia dėl nuosavybėje esančių patalpų priskyrimo patalpai 5-1 (nuosavybės teisių perleidimo, bendrosios nuosavybės teise valdomų patalpų formavimo ar pan.). Remdamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 66 punktu, teismas konstatavo, kad šiuo atveju keičiant Buto Nr. 5 kadastro duomenis pareiškėjos pageidaujamu būdu, butų pažeistos J. R., kaip Buto Nr. 6 savininkės, nuosavybės teisės.

14.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentą dėl padarytos klaidos, nurodė, kad 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad parduodamo Buto Nr. 6 plotas 15,81 kv. m, yra galiojanti ir nenuginčyta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl matininkų parengtos 2007 metų kadastrinių matavimų bylos, mokesčių sąskaitų už patalpų šildymą, kredito už renovaciją mokėjimo, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes jie nepaneigia Registrų centre įregistruotų duomenų teisingumo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str.).

15.       Teismas, įvertinęs CK 4.93 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėja dokumentų dėl bendro naudojimo patalpų pertvarkymo ir dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo nepateikė kartu su 2020 m. liepos 10 d. prašymu. Tai nustatęs, teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad pareiškėjai priklausančių bendro naudojimo patalpų plotas nesikeitė, liko – 6,45 kv. m, šių patalpų pareiškėja neremontavo, o Kadastrinių matavimų byloje nurodyta pastaba „Paprastasis remontas 2017-2020“ buvo atliktas gyvenamojoje patalpoje-bute.

16.       Teismas, išanalizavęs 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją ir į bylą pateiktus pareiškėjos papildomus įrodymus, konstatavo, kad Komisijos sprendime padaryta išvada, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracijos, kurio pagrindu pareiškėja prašė įrašyti Buto Nr. 5 kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, yra pagrįsta. Šią išvadą teismas pagrindė tokiais argumentais: 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nėra nurodytas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.); nenurodytas ir bendrojo naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas Kadastrinių matavimų byloje; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. gruodžio 15 d. atsakymas, kuriame pateikta nuomonė, jog į bendrųjų rodiklių lentelę turi būti įrašomas Nekilnojamojo turto registre registruotas Buto Nr. 5 plotas, nors bendrojo naudojimo patalpų ploto įrašymą į deklaraciją teisės aktai nenumato, priimtas, atsakant į pareiškėjos paklausimą, kuriame buvo nurodyta, jog bendrojo naudojimo patalpos nebuvo remontuotos ir vadovaujantis bylai neaktualia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-152 patvirtintų Deklaracijos apie statinio (-), jo (jų) dalies (-) statybos užbaigimą/statinio (-), jo (jų) dalies (-)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tvirtinamos statinio (dalies) ekspertizės rangovo/tik registruojamos) rekvizitų (toliau – ir Rekvizitai) redakcija (2021 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1V-144 redakcija); Kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad neliko bendro naudojimo patalpos a-5, pasikeitė patalpos a-4 plotas (iš 4,11 kv. m tapo 4,88 kv. m), pasikeitė ir priklausti bendro naudojimo patalpų dalis (buvo 12/100 dalių, šiuo metu – skirtingų patalpų 1/7, 9/100 ir 27/100 dalys) lyginat su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Buto Nr. 5 duomenimis, todėl pateiktoje 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje turėjo būti nurodytas bendrojo naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas Kadastrinių matavimų byloje, kaip nustatyta Rekvizituose (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

17.       Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas konstatavo, kad Skyrius Sprendime nurodytais motyvais ir Komisija Komisijos sprendime išdėstytais papildomais motyvais pagrįstai atsisakė įregistruoti Buto Nr. 5 kadastro duomenis pagal pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. pateiktą prašymą.

18.       Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, nustatė, kad pareiškėja kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. NSPRS-3319 (14.4 E) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimas), kuriame buvo atmestas pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymas pakeisti nekilnojamojo daikto – Buto Nr. 5 duomenis, ir 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaraciją. Dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaracijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, ją panaikino ir apie tai pranešė Registrų centro Biržų padaliniui. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 6 d.) (toliau – ir Kadastro nuostatai) nuostatas (651 p. 5–6 d., 84 p., 841 p., 88 p., 92 p., 100 p.), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas (12 str. 1 d.), Statybos įstatymo nuostatas (28 str. 3, 4, 7 d.), teismas apibendrino, kad priklausomai nuo statybos rūšies ir pobūdžio, yra trijų rūšių dokumentai, kuriais įforminamas statybos užbaigimo faktas: 1) statybos užbaigimo aktas; 2) statytojo surašoma deklaracija, kuri patvirtinama ir įregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei 3) statytojo surašoma deklaracija, kuri nėra tvirtinama ir registruojama minėtoje Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja, kartu su 2020 m. liepos 10 d. prašymu, pateikė paprastą rašytinę 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją, surašytą statytojo, t. y. pareiškėjos. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nei dėl 2020 m. liepos 9 d. deklaracijos, nei dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. deklaracijos nesikreipė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o ir nebuvo atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nustatęs, kad, keičiant laikančiąsias konstrukcijas (griaunant sieną tarp Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6), buvo pertvarkomi du skirtingiems savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai, todėl tokia statyba negali būti laikoma statinio paprastuoju remontu, o pareiškėjos atlikti darbai yra statinio kapitalinis remontas, teismas konstatavo, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracija savo forma ir turiniu neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl yra negaliojanti. Tai reiškia, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracijos pagrindu negalimas Buto Nr. 5 kadastro duomenų keitimas Nekilnojamojo turto kadastre.

19.       Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be kita ko, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Registrų centras, spręsdamas klausimą dėl Buto Nr. 5 kadastro duomenų pakeitimo registravimo pagal pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, užtikrino išviešinamų duomenų patikimumą, pagrįstai pareiškėjos pateiktus duomenis sutikrino su kitais registro duomenimis ir, nustatęs neatitikimus, atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto (Buto Nr. 5) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Skyriaus Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti teismas pagrindų nenustatė. Netenkinęs šių pagrindinių pareiškėjos skundo reikalavimų, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

 

 

20.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes, nustatytas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Grįsdama apeliacinį skundą pareiškėja nurodo:

21.1.                      Teismas savo sprendimą grindė tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimas.

21.2.                      Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Byloje pateikti įrodymai (1999 m. birželio 22 d. pažyma apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kurioje Buto Nr. 6 plotas nurodytas 10,24 kv. m, pagal 1998 m. lapkričio 9 d. užfiksuotus kadastro duomenis; Buto Nr. 6 kadastrinių matavimų bylos archyvinės medžiagos duomenys; Buto Nr. 6 kadastrinių matavimų bylos Nr. 1498 archyviniai duomenis (10 psl.); Nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo 1N2p, kuriame yra Butas Nr. 5 ir Butas Nr. 6) kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) archyviniai duomenys) įrodo faktą, kad Buto Nr. 6 plotas 10,24 kv. m. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja jau 1998 m. lapkričio 9 d. keitė Buto Nr. 6 plotą (2019 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Sutiktina, kad iki šiol nebuvo įteisinti Buto Nr. 5 atlikti kadastrinių duomenų pakeitimai, tačiau Buto Nr. 6 kadastro duomenys buvo sutvarkyti ir įteisinti Nekilnojamojo turto registre 1998 m. lapkričio 9 d. duomenimis.

21.3.                      J. R. Butas Nr. 6 buvo parduotas po 10 metų po Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymo. Iki to, tiek Butas Nr. 5, tiek Butas Nr. 6 priklausė pareiškėjai ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 1998 m. spalio 18 d. pažymėjimas Nr. 14). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad Kadastrinių matavimų byloje nurodyta patalpa 5-1 suformuota iš dviem savininkams priklausančių patalpų.

21.4.                      Siena tarp Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 išgriauta turint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotą 1998 m. spalio 15 d. leidimą Nr. 29 ir su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros-urbanistikos skyriumi suderintą projektą. Kadastrinių matavimų byloje tai nurodyta, nurodant ir tai, kad 2017–2020 m. buvo atliktas paprastas remontas. Teismas be pagrindo sutapatino 1998 m. pareiškėjos Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymą su 2017–2020 m. laikotarpyje atlikti paprastuoju Buto Nr. 5 remontu.

21.5.                      Teismo išvada, kad keičiant Buto Nr. 5 kadastro duomenis pareiškėjos pageidaujamu būdu, būtų pažeistos J. R., kaip Buto Nr. 6. J. R. pati dar 2015 m. inicijavo kreipimąsi, prašydama patikslinti Buto Nr. 6 kadastro duomenis, tačiau ir jos prašymas tais pačiais argumentais kaip pareiškėjos atveju buvo atmestas. J. R. jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymo ar skundo teismui nepateikė.

21.6.                      Teismas, neįvertinęs visų reikšmingų kilusio ginčo išsprendimui aplinkybių, nepagrįstai nenustatė, kad šiuo atveju būtent Registrų centras neigia klaidingus kadastro duomenis, kurių pagrindu ir buvo sudaryta 2008 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjos ir J. R.. Byloje liko neišspręstas klausimas, kodėl be pareiškėjos prašymo (nesant pareiškėjos valios) buvo atstatyti Buto Nr. 6 kadastro duomenys pagal 1995 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors pareiškėja jau buvo pateikusi ir įregistravusi 1998 m. lapkričio 9 d. kadastrinių matavimų bylą. Kad toks atstatymas įvyko patvirtinta Registrų centro 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr. S-15478(14.1E). Toks duomenų atstatymas yra neteisėtas, atliktas be teisinio ir faktinio pagrindo, nesant pareiškėjos prašymo ir jai apie tokį veiksmą net nežinant. Tokie Registrų centro veiksmai neatitinka gero administravimo principo ir paneigia pareigą imtis aktyvių veiksmų tais atvejais, kai dėl paties, viešojo administravimo subjekto veiksmų ir neveikimo pažeidžiami viešojo administravimo principai.

21.7.                      Teismas nepagrįstai 1998 m. atliktam pareiškėjos Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymui pritaikė Statybos įstatymo redakciją, kuri galioja šiuo metu. Dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracija yra negaliojanti ir jos pagrindu nėra galimas Buto Nr. 5 kadastro duomenų keitimas Nekilnojamojo turto kadastre. Priešingai, ką patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai, atliktas pertvarkymas atitiko visus tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 26 d. iki 2000 m. rugpjūčio 30 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6 pertvarkymas pažeidė kitų asmenų teises ar interesus.

22.       Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

23.       Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad:

23.1.                      Pareiškėjos apeliaciniame skunde yra dėstomos įvairios Buto Nr. 5 įsigijimo, perleidimo ir rekonstrukcijos aplinkybės, kurios suponuoja išvadą, kad pareiškėja iš esmės šioje administracinėje byloje, akivaizdžiai peržengiant ginčo dalyko ribas, ir praleidus apskundimo terminus, siekia ginčyti 1998–2008 metais registro tvarkytojo priimtus sprendimus. Pažymėtina, jog jokių kitų nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, nei Skyriaus Sprendimas, ar nekilnojamojo turto registro duomenų pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka nėra apskundusi ir (ar) nuginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

23.2.                      Pareiškėja apeliaciniame skunde nepasisako dėl kitų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kurias konstatavo pirmosios instancijos teismas ir kurios patvirtina pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

23.3.                      Sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nuosavybės teisės yra įregistruotos į 38,84 kv. m ploto Butą Nr. 5 su bendro naudojimo patalpomis a-2, a-3, a-4, a-5 ir a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m) – 6,45 kv. m, o Butas Nr. 5 1998 m. lapkričio 19 d. kadastrinių matavimų duomenimis susideda iš patalpų, tuo metu plane pažymėtų indeksais 5-1 (28,60 kv. m) ir
5-2 (10,24 kv. m). Kad su pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymu pateiktoje Kadastrinių matavimų duomenų byloje nurodytas buto plotas – 45,55 kv. m, o butui Nr. 5 priklausančios bendro naudojimo patalpos yra a-2 (1/7 iš 9,54 kv. m.), a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m.), a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m.) ir a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m.). Kadastrinių matavimų duomenų byloje taip pat įrašyta – „Paprastasis remontas – 20172020“. Pagal Kadastrinių matavimų bylą Butas Nr. 5 yra suformuotas, sujungus 28,60 kv. m ploto buvusią patalpą 5-1 su kitu atskiru nekilnojamojo turto objektu – 15,81 kv. m ploto butu Nr. 6. Toks Buto Nr. 6 plotas yra nurodytas ir šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir į šį butą yra įregistruotos J. R. nuosavybės teisės. Šis sandoris, kuriame aiškiai nurodytas Buto Nr. 6 unikalus numeris ir plotas, yra patvirtintas tiek abiejų sandorio šalių, tiek notarės parašais, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, ir kaip teisingai nustatė teismas, Skyriui nebuvo pateikti dokumentas, kuriame būtų nurodoma, kokiomis dalimis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas būtų valdomas bendraturčių.

23.4.                      Nenuginčyta, kad Buto Nr. 5 suformavimui buvo atliktas kapitalinis remontas, todėl tokių statybos darbų užbaigimui patvirtinti 2020 m. liepos 9 d. deklaracija, kuri buvo pateikta kartu su pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d., nėra tinkama. Be to, kaip teisingai nustatė teismas, 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodytas ir Butui Nr. 5 priklausantis bendro naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas kadastro duomenų byloje.

23.5.                      Teismas teisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota Butui Nr. 5 priklausanti bendro naudojimo patalpų dalis susideda iš patalpų a-2, a-3, a-4, a-5 ir a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m) – 6,45 kv. m. Tuo tarpu registro tvarkytojui pateiktoje Kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad Butui Nr. 5 priklauso patalpos a-2 (1/7 iš 9,54 kv. m), a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m),
a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m) ir a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m), t. y. nelieka bendro naudojimo patalpos a-5, pasikeitė patalpos a-4 plotas (iš 4,11 kv. m. tapo 4,88 kv. m), o taip pat pasikeitė ir priklausti bendro naudojimo patalpų dalis (buvo 12/100 dalių, šiuo metu – skirtingų patalpų 1/7, 9/100 ir 27/100 dalys). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad dokumentų dėl bendro naudojimo patalpų pertvarkymo ir dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimo pareiškėja nepateikė.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

 

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pakeisti nekilnojamojo turto (Buto Nr. 5) duomenis Nekilnojamojo turto kadastre teisėtumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas pareiškėjos skundą, atmetė jį kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsisakymas pakeisti kadastro duomenis buvo teisėtas.

27.       Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl Buto Nr. 6 ploto, padarė nepagrįstas išvadas dėl Buto Nr. 5 pertvarkymo, atliktų remontų, neva pažeistų J. R. teisių, paliko neišspręstą klausimą dėl Registrų centro savo iniciatyva atstatytų Buto Nr. 6 kadastro registro duomenų, neteisingai pritaikęs Statybos įstatymo nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracija yra negaliojanti ir jos pagrindu nėra galimas Buto Nr. 5 kadastro duomenų keitimas Nekilnojamojo turto kadastre.

28.       Apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), jeigu nenustatytos aplinkybės, išdėstytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, ir nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, išdėstytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje.

 

 

 

29.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) nustatyta, kad vienas iš viešojo administravimo principų yra išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, taikant ir aiškinant aptartas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, ne kartą akcentuota, jog: VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2332-11; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009); individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008).

31.       Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą taikomas visose viešojo administravimo srityse (VAĮ 1 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad viešojo administravimo subjektai sprendžia skirtingo pobūdžio teisinius santykius, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Visgi net ir esant tokiai situacijai, kiekvienu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I662-5/2012).

32.       Atsižvelgus į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

33.       Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai (kadastro duomenų keitimas) reglamentuojami:

33.1.                      Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2183 redakcija): nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (1 d.); prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo <....> (2 d.); prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (3 d.); išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas [Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 1 d.; Kadastro nuostatų 6 p. – Registrų centras] gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia; 2) prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda sprendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Atidėdamas sprendimą kadastro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti (4 d.).

33.2.                      Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija): Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų; 5) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje).

33.3.                      Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija): nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus (1 d.).

33.4.                      Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Centrinis registratorius. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą.

33.5.                      Kadastro nuostatų (2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 97 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad Kadastras tvarkomas pagal CK, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymą, Kadastro nuostatus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės registrų veiklą ir registrų duomenų tvarkymą. Kadasto nuostatų 93 punkte nustatyta, kad: sprendimas prašymą atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti turi būti rašytinis ir motyvuotas. Atidėdamas sprendimo priėmimą, kadastro tvarkytojas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą, kad būtų pašalinti kadastro tvarkytojo nustatyti trūkumai, trukdantys įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti.

34.       Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad sprendimas, kuriuo atmetamas prašymas pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, turi būti motyvuotas. Nesant specialių teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo moty turinį, sprendžiant dėl aptariamo sprendimo teisėtumo, be kita ko, taikytinos VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl motyvavimo.

 

 

 

35.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad:

35.1.                      Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad Buto Nr. 5 bendras plotas 38,84 kv. m ir Butas Nr. 5 yra su rūsiu, bendro naudojimo patalpomis (a-2; a-3; a-4; a-5; a-6 (12/100 iš 55,17 kv. m) – 6,45 kv. m.

35.2.                      Pareiškėja kreipėsi į Skyrių su 2020 m. liepos 10 d. prašymu pakeisti Buto Nr. 5 kadastro duomenis (Kadastrinių matavimų byla, p. 38). Su šiuo prašymu pareiškėja pateikė 2020 m. liepos 9 d. deklaraciją ir Kadastrinių matavimų bylą. 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nurodyta, kad Buto Nr. 5 bendrasis plotas – 45,55 kv. m. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad: Buto Nr. 5 bendrasis plotas – 45,55 kv. m; bendro naudojimo patalpų (a-2 (koridorius, 1/7 iš 9,54 kv. m),
a-3 (koridorius, 9/100 iš 29,64 kv. m), a-4 (tualetas, 27/100 iš 4,88 kv. m), a-6 (tualetas, 1/7 iš 7,38 kv. m) bendrasis plotas – 6,45 kv. m; atliktas paprastas remontas 2017–2020 m. 

35.3.                      2020 m. liepos 9 d. deklaracija yra galiojanti, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinta.

35.4.                      Skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 3 punktu, priėmė Sprendimą (Kadastrinių matavimų byla, p. 35). Skyrius atmetė pareiškėjos prašymą, nustatęs, kad dėl atlikto paprastojo remonto 2017–2020 m. bendro naudojimo patalpose reikalingas bendro naudojimo patalpų savininkų sutikimas kaip statybą leidžiantis dokumentas, kuris nėra pateiktas Deklaracijoje (CK 4.75 str.). Skyrius atkreipė dėmesį, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodytas ir bendro naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas kadastro duomenų byloje.

35.5.                      Pareiškėja, nesutikusi su Sprendimu, kreipėsi į Registrų centrą su skundu dėl Sprendimo.

35.6.                      Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registrų įstatymo 31 ir 32 straipsniais, priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo paliko galioti Sprendimą ir kuriame išdėstė daugiau motyvų dėl pareiškėjos prašymo atmetimo (konstatavo, kad Deklaracija nėra juridinis pagrindas kadastro duomenų pakeitimui ir nekilnojamojo turto objektų (Buto Nr. 5 ir Buto Nr. 6) registracijai; konstatavo, kad Skyriui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys bendro naudojimo patalpų pasikeitimus (a-2 (1/7 iš 9,54 kv. m), a-3 (9/100 iš 29,64 kv. m), a-4 (27/100 iš 4,88 kv. m), a-6 (1/7 iš 7,38 kv. m)).

 

 

 

36.       Atsižvelgdama į skundžiamam Sprendimui nustatytus motyvavimo reikalavimus, kylančius iš aptarto teisinio reguliavimo, ir atitinkamai įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindų naikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą, kuriuo Sprendimas buvo paliktas galioti, nes jie yra teisėti.

37.       Įvertinus Sprendimo turinį akivaizdu, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, jame nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą Skyriui taikyti Sprendime nurodytą CK 4.75 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, nesant Sprendime išdėstytų išsamių motyvų aptariamu aspektu, nustačius, kad Buto Nr. 5 bendro naudojimo patalpų bendras plotas nėra pasikeitęs, Sprendime nustatytas pažeidimas (nepateikti bendrasavininkų sutikimai) nėra išsamiai teisiškai bei faktiškai pagrįstas.

38.       Sprendimas grindžiamas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, nustačius, kad 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje nenurodytas bendro naudojimo patalpų plotas, kuris užfiksuotas Kadastrinių matavimų byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Skyriaus nustatyta aplinkybė nepagrindžia aptartos teisės akto normos taikymo. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog dokumento, kurio pagrindu prašoma pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kad duomenys, kurie nurodyti 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje ir Kadastrinių matavimų byloje, nesutampa. Šiuo atveju Skyrius nustatė tik tai, kad konkretūs duomenys nėra nurodyti 2020 m. liepos 9 d. deklaracijoje. Vadinasi, Skyriaus nustatyta aplinkybė nepagrindžia vieno iš pagrindų atsisakyti pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis. Faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnio 3 punktą, Skyrius Sprendime nenurodė. Todėl ir šiuo atveju Sprendimas nustatytas pažeidimas (duomenų nesutapimas) nėra išsamiai teisiškai ir faktiškai pagrįstas.

39.       Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Nustačius tai, tuo pačiu pagrindu neteisėtas laikomas ir Komisijos sprendimas, kuriuo Sprendimas buvo paliktas galioti.

40.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, netinkamai sprendė dėl Skyriaus pritaikytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prašymo pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis nagrinėjimą (ABTĮ 147 str.), todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.

41.       Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Sprendimas ir Komisijos sprendimas naikinami, įpareigojant Registrų centro Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą.

42.       Teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų detaliau nepasisako, kadangi jų vertinimas, panaikinus Sprendimą ir Komisijos sprendimą kaip neteisėtus iš esmės, nėra tikslingas.

 

 

 

43.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

44.       ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

45.       Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.).

46.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. spalio 8 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 90 Eur už skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, parengimą, 2020 m. lapkričio 9 d. sumokėjo 100 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 2021 m. kovo 26 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui, 2022 m. vasario 28 d. sumokėjo 180 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą, 2022 m. balandžio 20 d. sumokėjo 11,25 Eur (3,25 Eur permoka grąžinta) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui.

47.       Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad administracinis teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto elgtis tam tikru konkrečiu būdu, nes tai būtų laikoma viešojo administravimo įgaliojimų perėmimu, darytina išvada, kad galutiniu teismo sprendimu buvo patenkinti visi materialinio pobūdžio pareiškėjos skundo reikalavimai. Todėl, nors galutiniu teismo sprendimu pareiškėjos skundas ir apeliacinis skundas buvo patenkinti iš dalies, tačiau, atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėja įgijo teisę į 100 procentų savo išlaidų.

48.       Pareiškėja pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai priteistina viso 427,25 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą patenkinti dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos S. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimą
Nr. SPR5-9444(14.4E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. NCSPR-25 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“.

Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. prašymą Nr. 24239351.

Priteisti pareiškėjai S. K. iš valstybės įmonės Registrų centro 427,25 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus dvidešimt penkis centus) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.93 str. Savininko teisių apsauga
  • A-858-2332-11
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas