Civilinė byla Nr. B2-2689-413/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00947-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
106.8.3.; 126.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, susipažinęs su ieškovės UAB „Tyrana“ pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Todekora“,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Tyrana“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Todekora“. Pareiškime nurodoma, kad atsakovei nevykdant įsipareigojimų ieškovė 2014-08-22 registruotu pranešimu įspėjo atsakovę, kad šiai per 30 dienų negrąžinus skolos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai.
ĮBĮ yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis, prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje kreditoriui nustatyta pareiga pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.).
Klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio antrąją dalį, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu, o pranešime nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus bei įspėti, kad jei jie nebus įvykdyti per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1062/2009). Kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
Susipažinęs su ieškovės pareiškimu ir jo priedais teismas nustatė, kad kartu su pareiškimu teismui pateiktas 2014-08-29 UAB „Todekora“ adresuotas raginimas apmokėti įsiskolinimą neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje pranešimui nustatytų reikalavimų, kadangi nesilaikyta jame nustatytų įspėjimo terminų. Be to, teismui nėra pateikta šio pranešimo išsiuntimą ir jo įteikimą atsakovei patvirtinančių dokumentų. Kaip minėta, tuo atveju, jeigu Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Dokumentai patvirtinantys tokio pakartotinio pranešimo išsiuntimą teismui taip pat nepateikti.
Teismas neturi galimybės spręsti, kokių dokumentų išsiuntimą patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros ir pašto kvito kopija. Iš pastarųjų dokumentų matyti, kad siunta buvo išsiųsta 2014-10-17. Tuo tarpu teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimo data yra 2014-10-21. Konstatuotina, kad šie dokumentai negali patvirtinti pareiškimo ir jo priedų išsiuntimo atsakovei fakto, kadangi jais negalėjo būti išsiųstas dokumentas, kuris tuo metu dar nebuvo parengtas. Duomenų, patvirtinančių 2014-10-21 pareiškimo ir jo priedų išsiuntimą UAB „Todekora“, teismui nepateikta. Jeigu laikyti, kad nurodytais dokumentais buvo siunčiamas 2014-08-29 raginimas atsiskaityti, tuomet šie dokumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas aukščiau konstatavo, kad minėtas raginimas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Be to, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Pažymėtina, kad šis dokumentas teismui kartu su pareiškimu nėra pateiktas.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė apie jos atžvilgiu ketinamą inicijuoti bankroto procesą, jei neatsiskaitys su ieškove, buvo tinkamai informuota. Teismo nuomone nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad neįvykdyti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, nustatyti ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje bei 11 straipsnio 19 dalyje. Darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Todekora“ iškėlimo atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka arba skolos priteisimo iš atsakovės klausimą spręsti ginčo teisena.
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 19 dalimi, Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 5 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Tyrana“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Todekora“ ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą
Teisėjas Gintautas Koriaginas