Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-990/2010
Teisėjas G. Viederis Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.2; 2.4.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teisėjų Virginijos Švedienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
sekretoriaujant Daliai Kanopienei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,
gynėjui adv. Juozapui Puškoriui,
nuteistajam A. B.,
vertėjai Ingridai Kaplun,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. L. bei V. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Iš L. L., A. B. ir V. S. solidariai priteista 1220 Lt nukentėjusiosios O. J. naudai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: 2009 m. gruodžio 29 d. apie 18 val., prie Architektų g. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, jis priėjo prie nukentėjusiosios O. J. iš nugaros, griebė nukentėjusiosios rankinę ir tempė į save, nuo ko, nukentėjusioji, laikydama rankinę, nugriuvo ant žemės, ir iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę, bei kartu su L. L. ir V. S., nešinąs pagrobtais daiktais nubėgo link vaikų darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už vaikų darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo rankinės turinį, A. B. iš jos išėmė du mobiliojo ryšio telefono aparatus ir piniginę, apie tai informavo kaltinamuosius V. S. ir L. L., bei perdavė rankinę L. L.. Tokiais veiksmais A. B., L. L. ir V. S. pagrobė nukentėjusiosios O. J. turtą: 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 15 Lt vertės skėtis, 10 Lt vertės akiniai, 20 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 700 Lt grynųjų pinigų, 5 vnt. bendros 50 Lt vertės raktų, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, kuriame buvo 10 Lt vertės UAB „BITĖ“ abonentinė SIM kortelė, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6555“, kuriame buvo 10 Lt vertės UAB „Omnitel“ abonentinė SIM kortelė, tai yra, atvirai pagrobė nukentėjusiajai O. J. priklausantį bendros 1 365 Lt vertės turtą. Po svetimo turto užvaldymo A. B., L. L. ir V. S. nubėgo link visuomeninio transporto stotelės „Parodų rūmai“, esančios Laisvės prospekte, Vilniuje, kur A. B. ir V. S. atsisėdo stotelės paviljone ant suoliuko, o L. L., stovėdamas šalia, laikė rankoje pagrobtą rankinę. Pastebėjęs atvykstantį policijos automobilį, V. S. paėmęs nuo suoliuko piniginę pradėjo bėgti, po to kaltinamieji buvo sulaikyti A. B.
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kas jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymi, kad teisme atsisakė duoti parodymus dėl taktinių sumetimų, tačiau neatsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsiprašė nukentėjusiosios ir yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str. bei 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį (veika, numatyta BK 178 str. 2 d., priskiriama apysunkiems nusikaltimams), pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui, taigi laikytinas recidyvistu, niekur nedirba, nevedęs. Akivaizdu, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėdamas įstatymus nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra socialiai pavojinga asmenybė. Kolegijos nuomone, nuteistasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas leidžia įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė A. B. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, šis jo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p., viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Taip pat ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keisti parodymus arba duoti tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu parodė, kad apie gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad apie planuojamą nusikalstamą veiką draugams nesakė ir apie tai su jais iš anksto nesitarė bei dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino (t. 1. b. l. 83). Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, tačiau nesutinka duoti paaiškinimų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaitė A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė duoti paaiškinimus, prisipažino iš esmės verčiamas įrodymų ir nepripažino tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kolegijos pažymi, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji iš esmės atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius
Teisėjai Virginija Švedienė
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė