Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-697/2016
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00037-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir gynėjo advokato Arūno Koskaus, nuteistojo J. G. ir gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo K. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nuteisti:
A. G. (A. G.) – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.
J. G. (J. G.) – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams.
K. B. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Šiaulių apygardos teisme prie baudžiamosios bylos saugomi automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai (8 lapai) ir Šiaulių AVPK pagal kvitą Nr. 058532 saugomas automobilis „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo A. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus, J. G. gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo K. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19.00 val. automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., slėptuvėse – padangose, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurias veikiant bendru išankstiniu susitarimu, J. G. iš Ispanijos Karalystės neteisėtai gabeno slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“ (duomenys neskelbtini) padangose, transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, iki Lietuvos Respublikos, Šiaulių m., Gytarių g. 9-to namo, kur 2012 m. vasario 2 d. 21.30 val. neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų perdavė A. G.; tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant bendru išankstiniu susitarimu, nuo 2012 m. vasario 2 d. 21.30 val. A. G. iš Šiaulių m. Gytarių g. labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, paslėptą slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangose, transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, neteisėtai gabeno iki Šiaulių r. Bubių sen., Meškių k. esančios sodų bendrijos „Šilojai“, Miško g. 36, kol 21.50 val. automobilį „Mercedes Benz 212“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaboje transportuojamu automobiliu „Honda Civic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai.
A. G. ir J. G. nuteisti ir už tai, kad pagal išankstinį susitarimą, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19.00 val. iš Ispanijos Karalystės per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką 2012 m. vasario 2 d. 16.23 val. per Kalvarijos kelio postą, Marijampolės rajone, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami leidimo, slėpdami ir nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtai slėptuvėse – automobilio „Honda Civic“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangose, priklausančio J. G., transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje gabeno labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos.
K. B. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 5 d. 20.45 val. savo gyvenamojo namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kartoninėje dėžėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį – 1674,87 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniais skundais nuteistieji A. G. ir J. G. ir jų gynėjas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kadangi paduoti kasaciniai skundai yra identiški, tai jie aprašomi kartu.
Kasatoriai teigia, kad nuteistiesiems A. ir J. G. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 3 dalis), nes teismai neatskleidė A. ir J. G. neva tai padarytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės elementų, t. y. ar jie žinojo, kad automobilio padangose laikomos narkotinės medžiagos, ar bent bendrais bruožais suvokė, kad laikomos medžiagos yra narkotinės ir kad disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Teismai vadovavosi prieštaringais, nenuosekliais buvusių pareigūnų T. R., R. P., R. I., R. M., G. A., R. R., G. V. parodymais apie kratos atlikimo aplinkybes, nekreipė dėmesio į V. Z., M. K., A. G. parodymus, kad jie kratoje dalyvavo tik epizodiškai, ir nematė, nuo kokio automobilio kokios padangos nuimtos ir atvežtos į įmonę „Geri ratai“. Teismai neanalizavo gynybos pateiktos versijos, kad galimai narkotines medžiagas į automobilio padangas įmontavo Ispanijos pilietis Jose M., ir nesiėmė jokių priemonių, kad šis asmuo būtų apklaustas. Teismas nekreipė dėmesio į A. G. parodymus, kad jam buvęs pareigūnas R. P. siūlė bendradarbiauti platinant narkotines medžiagas, o nesutikus grasino pakišti narkotines medžiagas. Teismas nekreipė dėmesio, kad byloje nėra duomenų apie J. G. pėdsakus ant paketų, nėra jokių telefoninių pokalbių ar SMS žinučių, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie J. G. žinojimą apie galimai gabenamas narkotines medžiagas. Teismai vadovavosi „liudytojų“ – tuo metu policijos pareigūnų parodymais, kurie negali būti liudytojais, nes Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jie kaltinami šioje byloje padarytais nusikaltimais, veikiant nusikalstamame susivienijime.
Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai. Teismai ignoravo aplinkybę, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Gynyba ne kartą prašė perduoti bylą prokurorui dėl akivaizdžių kaltinamojo akto trūkumų, tačiau teismas prašymus nepagrįstai atmetė. A. ir J. G. apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto pagrindu: kaltinamajame akte nėra duomenų apie tai, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis iš anksto J. G. susitarė su A. G. įsigyti, įmontuoti į automobilio padangas labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas laikyti ir gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nėra duomenų apie tai, kada, kas ir kokiomis aplinkybėmis įsigijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas įmontavo į automobilio padangas ir kas vėliau, žinodamas apie padangose esančias narkotines medžiagas, jas laikė ir gabeno. Taip kaltinamiesiems A. ir J. G. nežinant, kuo jie yra kaltinami, buvo atimta teisė gintis nuo konkrečių kaltinimų (BPK 22 straipsnio 3 dalis).
Pasak kasatorių, teismai ignoravo tiek BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, nes rėmėsi duomenimis, kurie surinkti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, neteisėtu, netgi nusikalstamu būdu, tiek vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus – neteisėtą sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymą, tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek atliekant neteisėtą kratą ir suklastojant kratos protokolą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis R. P. tarnybiniu pranešimu, neva tai gavus operatyvinių duomenų apie gabenamas iš Ispanijos narkotines medžiagas. Apklaustas anoniminis liudytojas Nr. 7 (L. Š.) nurodė aplinkybes apie A. ir J. G. ir K. B. „narkotinių medžiagų prekybos tinklą“. Teisme paaiškėjo, kad anoniminis liudytojas yra R. P. slaptasis agentas ir prekeivis narkotinėmis medžiagomis L. Š., kuris apklaustas teisme nurodė, kad jam nieko nėra žinoma apie A. ir J. G. ir jų gabenamus narkotikus, jis jų nepažįsta, o anksčiau apklausiamas melavo, jam buvo padiktuoti iš anksto surašyti parodymai. Kasatorių teigimu, teismas taip ir nenustatė asmens, iš kurio R. P. ir (ar) T. R. neva sužinojo apie neva tai A. ir J. G. laikomas ir gabenamas narkotines medžiagas.
Šios aplinkybės, anot nuteistųjų ir jų gynėjo, leidžia daryti prielaidą, kad galimai narkotines medžiagas į padangas įdėjo pats R. P. ar jo bendrininkas (R. P. apklausiamas teisme nurodė, kad jis žinojo, jog narkotinės medžiagos yra padangose), todėl A. G. parodymai, kad jam atsisakius prisijungti prie nusikalstamo susivienijimo veiklos, jis bus „pakištas“ bet kuriuo atveju, nėra melagingi.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatkreipė dėmesio į prie bylos pridėtą kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00042-14, iš kurio matyti, kad prokuroras konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad T. R. ir R. P. kartu su kitais pareigūnais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdami neteisėtai rinkti įrodymus, pasunkinti asmenų teisinę padėtį, suklastojo A. ir J. G. ikiteisminio tyrimo dokumentus: liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7, apklausos protokolus, prašymą taikyti anonimiškumą, nutarimą dėl anonimiškumo taikymo, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo baudžiamajame procese, be to, siekdami pasunkinti asmens teisinę padėtį, į įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto paketo turinį papildomai įdėjo narkotinės medžiagos, o siekdami nuslėpti nusikaltimus, parašais patvirtino kratos protokole užfiksuotus tikrovės neatitinkančius duomenis. Nepaisant pirmiau minėtų aplinkybių, teismai ir toliau vadovavosi neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, ignoravo tai, kad pareigūnai liudytojai R. P. ir T. R. turėjo didelės įtakos visai ikiteisminio tyrimo eigai ir jo metu rinktai medžiagai.
Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismo išvados dėl duomenų vertinimo yra prieštaringos, nes nuosprendyje konstatavęs, kad T. R. ir R. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. vasario 3 d. kratos protokolą, parašais patvirtindami protokole užfiksuotus tikrovės neatitinkančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad šis kratos protokolas yra tikras dokumentas, jame nurodyti duomenys apie rastų narkotinių medžiagų kiekį yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos padarytų esminių BPK pažeidimų, nes patvirtino, kad kratos protokolas yra suklastotas, tačiau ir toliau juo vadovavosi. Teismai nekreipė dėmesio, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. ir J. G. išankstinį susitarimą bendrai veikiant nupirkti automobilį ir apie faktines narkotinių medžiagų atsiradimo automobilio padangose aplinkybes.
Teismai, pasak kasatorių, prieštaringai vertino liudytojo L. Š., kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu ir 2012 m. lapkričio 29 d. duotų parodymų santykį su kitais bylos duomenimis: pirmosios instancijos teismas minėtus L. Š. parodymus atmetė ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi jo 2013 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, bet, kita vertus, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai teigia, kad liudytojo parodymus patvirtino objektyvūs bylos duomenys – kratos protokolas (suklastotas), specialistų išvados (grįstos suklastotu kratos protokolu).
Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai taip pat nesuteikė teisinės reikšmės faktui, kad A. G. ir kiti kratoje dalyvavę asmenys pasirašė tik paskutiniame protokolo lape, nors lapų buvo keturi, o duomenys apie neva rastas narkotines medžiagas yra 3 lape, kuriame nėra nė vieno parašo, kad krata buvo atliekama trijose vietose, kad ne visi pareigūnai dalyvavo visose trijose vietose, nors pasirašė visi, tarp jų ir R. M., kuris surašė protokolą (jis nedalyvavo išmontuojant ratus ir randant paketus), be to nekreipė dėmesio į įmonės „Geri ratai“ darbuotojo E. P. parodymus apie tai, kad kratos protokolas jam buvo atvežtas pasirašyti po 2–3 savaičių po kratos atlikimo, kad jis jo neskaitė, t. y. ikiteisminio tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai buvo fiksuojami pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas taisykles.
Teismai, kasatorių nuomone, rėmėsi neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo metu neteisėtu būdu surinktais ir net suklastotais duomenimis, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 1, 3 bei 4 dalių reikalavimus ir iš esmės paneigdami esminį teisės principą – ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo visų apeliacinių skundų argumentų, nepateikė motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisingu, taip iš esmės pažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Kasaciniuose skunduose cituojamos BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ir abejojama bylą nagrinėjusių teismų nešališkumu. Teismų šališkumą, anot nuteistųjų ir jų gynėjų, suponuoja ir tai, kad teismai analizavo ir vertino ne visus įrodymus, o tik tuos, kurie palankesni kaltinimui pagrįsti.
Kasatoriai teigia, kad Šiaulių apygardos teismo patalpose 2012 m. lapkričio 29 d., nuo 12.30 iki 13.10 val., L. Š. buvo apklausiamas kaip liudytojas – imitavo nusikalstamą veiką, dalyvaujant T. R., R. P., prokurorei V. B. ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai N. M., todėl teismas buvo suinteresuotas nepastebėti neteisėto minėtų teisėjos ir prokurorės savo pareigų atlikimo – liudytojo apklausinėjimo, dalyvaujant Šiaulių AVPK ONKT pareigūnams T. R. ir R. P.. Anot kasatorių, negalėjo likti neįvertinti ir prokurorės V. B. veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir nepastebint, kur dingo beveik 2 kg narkotinių medžiagų.
Nuteistojo J. G. ir gynėjo advokato A. Koskaus kasaciniame skunde papildomai nurodoma, kad teismai neatkreipė tinkamo dėmesio į aplinkybę, kad J. G. niekada nebuvo baustas administracine tvarka ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis kada nors yra vartojęs narkotines medžiagas ir kad jis turi kokį nors supratimą apie narkotines medžiagas, jų rūšis, kiekius.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir padarė esminius BPK normų pažeidimus (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys, 320 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo teisėtumo prasme. Teismai, pasak K. B., netinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas, nes neįskaitė į bausmės laiką suėmime išbūto laiko nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d.
Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas išsamiai neišnagrinėdamas jo apeliacinio skundo, t. y. neišspręsdamas klausimo dėl kardomosios priemonės laiko įskaitymo, nepasisakydamas dėl T. R. ir R. P. procesinės padėties vertinimo šioje byloje ir galimybės jiems būti liudytojais, esant dėl tų pačių aplinkybių kaltinamaisiais kitoje byloje, L. Š. procesinės padėties vertinimo, esant jam toje pačioje byloje slaptuoju liudytoju ir asmeniu, atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje kartu su kitais pareigūnais. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir apie R. P., T. R., L. Š. ir D. D. parodymų turinį, jų kaitą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-507/2015, kuria nutraukta baudžiamoji byla, nes, kaip ir šioje byloje, buvo panaudoti suklastoti liudytojo parodymai, o ikiteisminį tyrimą atliko tie patys pareigūnai – T. R., R. P., kurie šiuo metu yra teisiami už nusikalstamas veikas, padarytas jo (K. B.) atžvilgiu. Kasacinės instancijos teismas minėtoje baudžiamojoje byloje įvertinęs, kad liudytojas Nr. 10 davė melagingus parodymus, konstatavo, jog padarytos teismų išvados negali būti laikomos patikimomis, todėl nuosprendis neatitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų teisėtumo, pagrįstumo, aiškumo reikalavimų ir turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta. Pasak kasatoriaus, šioje byloje analogiškai minėtai baudžiamajai bylai ikiteisminį tyrimą inicijavo tie patys pareigūnai, buvo padaryti tie patys esminiai pažeidimai (suklastoti slapto liudytojo parodymai).
Teismai, anot kasatorių, netinkamai įvertino įrodymus (neteisėtais būdais gauti duomenys laikomi įrodymais, nevertintas įrodymų visetas, prieštaravimai, esantys R. P., T. R. parodymuose, nėra L. Š. parodymų kaitos analizės, jo procesinės padėties pasikeitimo, kai yra atleistas nuo atsakomybės pažeidžiant BPK nuostatas, pirmosios instancijos teisme įvertinti tik kaltinantys duomenys).
Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, negalėjo remtis neteisėtais būdais gautais duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–5 daliai keliamų reikalavimų, ir turėjo motyvuoti, kodėl atmeta jo argumentus; taip teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 332 straipsnį.
Kasatorius skunde teigia, kad prašė teismo L. Š., R. P., T. R., G. A., R. I. parodymų nelaikyti įrodymais byloje, nes šie asmenys galimai veikė nusikalstamame susivienijime, klastojo bylos duomenis ir tyčia sunkino jo padėtį. Pasak nuteistojo, šie pareigūnai dabar teisiami Panevėžio apygardos teisme dėl nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, renkant, fiksuojant įrodymus ir naudojant juos baudžiamojoje byloje, o L. Š., vadovaujantis BK 39 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Pasak kasatoriaus, teismai pripažino kratą, atliktą jo namuose, teisėtu įrodymu byloje, nors ją atliko galimai nusikalstamo susivienijimo nariai. Kasatoriaus nuomone, teismai policijos pareigūnus T. R. ir R. P. šioje byloje nepagrįstai laikė liudytojais, nes kitoje byloje šie pareigūnai buvo apklausiami kaip įtariamieji ir kaltinamieji, o kaltinimai tiesiogiai susiję su jo atžvilgiu išnagrinėta byla ir joje nustatinėjamomis aplinkybėmis, be to, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi dėl savo procesinės padėties ir šiuo metu iš viso jokių aplinkybių jų parodymais remiantis nustatyti negalima.
Teismai, pasak kasatoriaus, neatsižvelgė į tai, kad byla ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apklausinėjant slaptą liudytoją pas teisėją N. M. ir dalyvaujant kaltinamiesiems T. R. ir R. P., buvo klastojama. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareigūnų galimai padarytos nusikalstamos veikos nedaro įtakos asmenų, kurių nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, ir to negalima laikyti kaltų asmenų baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus slapto liudytojo melagingus parodymus. Neteisėtais būdais gauti, rinkti, fiksuoti duomenys, asmenų, kurie kaltinami dalyvavę nusikalstamame susivienijime šioje byloje, pasak nuteistojo, negali būti vertinami kaip teisėtas įrodymų visetas.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad pareigūnai šiame ikiteisminiam tyrime kaltinami dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnyje, padarymo, kad veikė nusikalstamame susivienijime, tyčia, sąmoningai siekdami rinkti įrodymus ir pasunkinti asmenų padėtį, suklastojo dokumentus ir panaudojo šioje byloje. Kasatoriaus manymu, tai turėjo turėti įtakos vertinant šių asmenų parodymus, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad galimai ilgą laiką parodymai buvo derinami dalyvaujant nusikalstamoje veikloje. Padėties sunkinimas buvo ne tik rastų medžiagų paėmimo pridėjimo prasme, bet ir visų atliktų procesinių veiksmų kontekste, kuriuos jie galimai atliko piktnaudžiaudami tarnyba ir veikdami nusikalstamame susivienijime. Teismas nurodo tik apie narkotinių medžiagų paėmimą ir vertina tai kaip teisinės padėties palengviną, tačiau, pasak nuteistojo, padėtis buvo sunkinama ir negalima pašalinti abejonių, kad medžiagos, kurios buvo rastos jo namuose, atsirado be jo valios ir tyčios jas laikyti, jeigu pareigūnai elgėsi nusikalstamai ir nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ikiteisminiam tyrimui atlikti, rastiems įrodymams fiksuoti, rinkti ir tirti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai vertino įrodymus (BPK 20 straipsnio pažeidimas), nes negali būti teisėtai surinktų įrodymų visumos, kai yra užfiksuoti nusikaltimai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą šioje byloje, papildomai apklausė T. R. ir D. D., kuri paneigė anksčiau duotus parodymus nurodydama, kad niekada neapklausinėjo L. Š., o surašytas apklausas jai atnešdavo R. P. ir T. R., tačiau teismas nepasisakė apie D. D. parodymų prieštaringumą, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi šių liudytojų (D. D. ir L. Š.) nenuosekliais ir melagingais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Teismai neatsižvelgė į tai, kad ant supakuotų medžiagų nėra parašų, nenurodytas jų kiekis, svoris, kad dėžutė, kuri buvo rasta, yra dingusi ir netirta, jokių pėdsakų nuo jos nepaimta, todėl, anot kasatoriaus, kratos rezultatai negali būti laikomi teisėtu įrodymu byloje.
Teismai, kasatoriaus nuomone, vertindami jo, A. B. ir V. J. parodymus, abstrakčius telefono pokalbio įrašus, preciziškai vertino jo nenaudai net mažiausią smulkmeną, tačiau L. Š., D. D., R. P., T. R. parodymų esmės ir prieštaringumo iš viso nevertino. Teismas nepagrįstai atmetė G. B. parodymus vien dėl to, kad jis yra jo (kasatoriaus) brolis.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus laikė prieštaringais, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis vienodai aiškino aplinkybes. Jokiais objektyviais duomenimis nepaneigti jo parodymai ir nepašalinta abejonė, kad dėžutė pas jį buvo atnešta ir palikta L. Š. turint tikslą iš jo reikalauti pinigų. Nebuvo pašalinta ir paneigta abejonė, kad jo namuose rastos medžiagos yra tos, kurios rastos padangose, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turėjo būti vertinamos jo naudai.
Taikydami liudytojams skirtingus vertinimo kriterijus, teismai nebuvo objektyvūs ir visapusiški, todėl įrodymų vertinimas negali būti laikomas teisingu. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes dėl šališkumo požymių buvo nušalinta bylą nagrinėjusi teisėja ir kaltinimą palaikiusi prokurorė, be to, kaip teigė L. Š., teisėja, vykdydama slapto liudytojo apklausą, leido joje dalyvauti T. R. ir R. P., naudotis užrašais ir taip pažeidė BPK 282 straipsnio nuostatas. Byloje buvo konstatuotas nutarčiai keliamų reikalavimų pažeidimas skiriant kardomąsias priemones. Visi šie faktai turėjo įtakos baudžiamajam procesui nuo įrodymų rinkimo ir nagrinėjimo teisme, teismų išvadoms ir sprendimų priėmimui.
Kasatorius mano, kad, atsižvelgiant į įrodymų vertinimo pažeidimus, teismai nepagrįstai nurodė, kad veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir pakanka įrodymų tokiai veikos kvalifikacijai pagrįsti, nes teismai turėjo nustatyti objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, to reikalauja ir teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad duomenų, jog K. B. vartotų narkotines medžiagas, byloje nėra, o liudytojo L. Š. parodymais nustatyta, kad K. B. yra anksčiau platinęs narkotines medžiagas, tačiau šios išvados nemotyvavo ir ji nepatvirtinta jokiais kitais duomenimis. K. B. teigia apeliaciniame skunde nurodęs, kad būtent L. Š. užsiėmė narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu su pareigūnais, o ne su juo. Vien narkotinių medžiagų radimo fakto nepakanka pripažįstant kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti neginčijamai įrodyta, kad asmuo žinojo, jog laiko didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas platinti ir siekė taip veikti, todėl yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Nuteistojo A. G. ir gynėjo advokato Arūno Koskaus, nuteistojo J. G. ir gynėjo advokato Arūno Koskaus ir nuteistojo K. B. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą pagal nuteistųjų A. G. ir J. G. bei jų gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus
Kasaciniame skunde išdėstyti pagrįsti argumentai dėl inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusio (iki 2013 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo taikant A. G. ir J. G. telefoninių pokalbių pasiklausymo bei sekimo operatyvinius veiksmus, taip pat ir ikiteisminio bylos tyrimo metu atliekant sulaikymo, apžiūros bei kratos procesinius veiksmus.
2012 m. sausio 30 d. liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolas bei to paties liudytojo 2012 m. vasario 1 d. apklausos protokolas pateikia informaciją, jog asmuo “Anatolijus” iš Ispanijos valstybės įsigytame automobilyje gabens narkotines medžiagas. Šiame protokole nurodytos konkrečios žinios apie minimo asmens gyvenamąją vietą, jo anketiniai ir fiziniai duomenys, naudojamų ryšio priemonių abonentų numeriai, vairuotojo, kuris gabens automobilį su narkotinėmis medžiagomis, telefono numeris, narkotinių medžiagų paslėpimo vietos. Vėlesnėje apklausoje minima informacija patikslinta ir papildyta. Remiantis šia informacija nustatyta tvarka buvo gautos sankcijos techninių priemonių panaudojimui pasiklausant apklausos protokole nurodytų ryšio priemonių bei vykdant transporto priemonės sekimą. Pagal bylos duomenis, automobilis, kuriame buvo gabenamos narkotinės medžiagos į Lietuvos teritoriją, atvyko 2012 m. vasario 2 d. vakare, jis buvo sulaikytas ir atlikta apžiūra, o vėliau 2012 m. vasario 3 d. šios įslaptinto liudytojo suteiktos informacijos pagrindu atlikta krata, kurios metu automobilio padangose surastos narkotinės medžiagos.
Nagrinėjant bylą teisme 2013 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas jau išslaptintas liudytojas L. Š., kuris paliudijo, jog A. ir J. G. nepažįsta, bylos ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų kaip įslaptintas liudytojas nėra davęs tik pasirašė apklausos protokole, kurį jam pateikė R. P.. Taip pat jis nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus teisėjui apie A. ir J. G., nes taip liepė sakyti R. P.. Apklausiamas teisme R. P. nurodė, kad informacija apie narkotinių medžiagų gabenimą disponavo T. R., o T. R. savo parodymuose teigia, jog su įslaptintuoju liudytoju bendravo ir informaciją apie narkotines medžiagas jam teikė R. P.. Tokiu būdu bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo išsiaiškinta, kas suteikė informaciją apie gabenamas narkotines medžiagas, kurios pagrindu buvo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimas bei vykdomas transporto priemonės sekimas, o po to atlikti sulaikymo, apžiūros ir kratos veiksmai.
Pagal Lietuvos Respublikoje veikos padarymo metu galiojusius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 2 straipsnis įtvirtina, jog operatyvinės veiklos subjektų teisiniai operatyvinės veiklos pagrindai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos pagrindinės įstatymo sąvokos, kuriose (čia aptariamos tik reikšmingos nagrinėjamu klausimu) nustatyta, kad: 1. Operatyvinė veikla – operatyvinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdoma šio Įstatymo nustatyta tvarka. 4. Operatyvinė informacija – operatyvinės veiklos subjektų operatyvinių veiksmų atlikimo metu, sprendžiant operatyvinės veiklos uždavinius, gauti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. 5. Operatyviniai veiksmai – operatyvinės veiklos priemonių, metodų, nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar kontroliuojamojo gabenimo naudojimas. Operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. 20. Kontroliuojamasis gabenimas – sankcionuoti veiksmai, kurių metu leidžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pervežti per ją arba išvežti iš jos neteisėtai gabenamas ar keliančias įtarimą prekes bei kitokius objektus, kontroliuojant operatyvinės veiklos subjektui, siekiant išaiškinti nusikaltimus, juos rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Kontroliuojamasis gabenimas gali būti atliekamas tik tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu.
Pirmiau išdėstytos OVĮ ištraukos įtvirtina teisėtumo reikalavimą ne tik sankcionuojant atitinkamus operatyvinius veiksmus, bet ir teisėtumo reikalavimą informacijai, kuri yra pagrindas priimant sprendimą sankcionuoti atitinkamų operatyvinių veiksmų atlikimą, t. y. svarbu nustatyti, ar pirminė informacija buvo gauta teisėtai, ar gaunant šią informaciją nebuvo provokuojama ar skatinama nusikalstama veika, taip pat ar nebuvo panaudoti kiti neteisėti būdai turėję tiesioginės ar netiesioginės reikšmės asmenims užsiimti nusikalstama veika ir ją tęsti. Šių klausimų išnagrinėjimo svarbą nagrinėjant bylą akcentuoja ir teismų praktika, besiremianti Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudencija.
Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015).
Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimą sudarė dvi stadijos – operatyvinės veiklos veiksmų ir ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų.
BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys buvo gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą, inicijuojant ar skatinant asmenį elgtis nusikalstamai ar kitaip esmingai pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką), laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.
Nagrinėjant bylą teisme nebuvo išnagrinėta ir išsiaiškinta apie pirminės informacijos gavimo aplinkybes, kurios pagrindu buvo sankcionuoti OVĮ numatyti veiksmai dėl veikos, už kurią nuteisti A. G. ir J. G.. Šiame kontekste visai kitą reikšmę įgauna ir kasatorių skunduose minimi ikiteisminio bylos proceso pažeidimai atliekant automobilio apžiūrą bei kratą. Šie veiksmai vyko nakties metu nuo 2012 m. vasario 2 d. 22.30 val. iki 2012 m. vasario 3 d. 02.49 val. Kratos protokolą surašė vyr. tyrėjas R. M., tačiau R. P. ir T. R., apklausiami teisme nurodė, jog R. M. iki šio procesinio veiksmo pabaigos nedalyvavo, o protokolą surašė ir pasirašė jie, vėliau atvykę į darbą, tuo tarpu R. M. tvirtina dalyvavęs iki kratos veiksmo atlikimo pabaigos, kol buvo surasti paketai su narkotinėmis medžiagomis. Prieštaringi parodymai dėl asmens, kuris surašė kratos protokolą, nebuvo pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitų pažeidimų, kurie buvo padaryti kratos metu, nes kratos protokole pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimus nebuvo aprašyta, kokie surasti paketai, nenurodytas jų svoris, dydis bei kitos fizinės savybės, kurios turi būti pažymimos procesinio veiksmo protokole. Kratos protokole nurodyta, kad surasti daiktai supakuoti į specialius paketus ir užantspauduoti, tačiau R. P. T. R. ir kitų asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jų pačių parodymai patvirtina, jog dalis narkotinių medžiagų buvo iš paketų paimta, todėl kratos metu paimtų daiktų procesinis įforminimas kelia pagrįstų abejonių atitikimui įstatyme įtvirtintiems reikalavimams įrodymų teisėtumui ir leistinumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. vasario 10 d. specialistui atliekant medžiagų cheminį tyrimą nebuvo fotografuojami objektai, kurie paimti 2012 m. vasario 2 d. kratos metu, todėl nėra galimybės sutikrinti, ar buvo pateikti tos pačios išvaizdos ir įpakavimo objektai, kurie nufotografuoti kratos metu. Po šio tyrimo 2012 m. kovo 30 d. buvo atliekamas daktiloskopinis tyrimas, kurio metu nufotografuoti gauti objektai, tačiau jie neatitinka išvaizdos, kuri užfiksuota 2012 m. vasario 3 d. kratos metu surastų objektų nuotraukose. Bylos nagrinėjimo teisme metu šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos ir išsiaiškintos. Nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, neskirdamas pakankamai dėmesio tam, kad pareigūnai liudytojai R. P. ir T. R. darė didelę neteisėtą įtaką ne tik operatyvinių veiksmų atlikimo metu, bet ir visai ikiteisminio tyrimo eigai ir jo metu rinktai medžiagai.
Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo bylos proceso nagrinėjimo klaidų ir trūkumų, nors ir pripažino, kad kratos protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau ir juo vadovavosi, nesiimdamas priemonių pašalinti prieštaravimus ir abejones, patikrinti nuteistųjų gynybines versijas. Teismas nesigilino ir nenagrinėjo A. G. versijos, kad pareigūnai, kurie elgėsi nusikalstamai, galėjo sufabrikuoti ir narkotinių medžiagų suradimo faktą, neišsiaiškino, iš kur pareigūnams buvo žinoma, kad narkotinės medžiagos yra padangose (R. P., apklausiamas teisme nurodė, kad jis žinojo, jog narkotinės medžiagos yra padangose). Šios bylos kontekste A. G. versija dėl nusikaltimo inscenizavimo ar sufabrikavimo nėra besąlygiškai nereali. Teismai įrodymais nepagrindė ir neargumentavo, kuo remiantis buvo nustatytas A. ir J. G. išankstinis susitarimas bendrai veikiant nupirkti Ispanijoje automobilį tam, kad būtų galima gabenti jame narkotines medžiagas, taip pat nebuvo nagrinėjamos ir faktines narkotinių medžiagų atsiradimo automobilio padangose aplinkybes.
Pirmiau išvardyti bylos apeliacinio nagrinėjimo trūkumai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, sukliudžiusiais išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl A. G. ir J. G. naikintina bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl neišsamaus K. B. apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei netinkamo bylos duomenų vertinimo
BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatomas įpareigojimas teismui patikrinti visus esminius skundo argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo pareiga apima ne tik kaltinimo surinktų įrodymų vertinimą, bylos aplinkybių nustatymą pagal kaltinamąjį aktą bei jų analizę, bet ir išnagrinėjimą, ir analizę kaltinamojo gynybinės pozicijos bei jos pateiktų duomenų ir argumentų vertinimą remiantis baudžiamojo proceso reikalavimais.
Nagrinėjant K. B. baudžiamąją bylą pagal jo apeliacinį skundą nebuvo išnaudotos visos priemonės patikrinti bylos duomenų nuoseklumą, loginį ryšį, atitikimą įstatymo reikalavimams, kuriais buvo remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o kartu ir nuteistojo teiginius bei pateiktus argumentus dėl narkotinių priemonių gavimo iš L. Š. ir policijos pareigūnų T. R. bei R. P. neteisėtos įtakos bylos procesui.
2012 m. vasario 5 d. kratos, atliktos Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), protokolo įrašai rodo tuos pačius pažeidimus, kaip ir 2012 m. vasario 3 d. kratos A. ir J. G. baudžiamojoje byloje. Nutarimą kratai daryti surašė T. R., jis taip pat dalyvavo atliekant kratą, kurios protokolą surašė R. P., o pasirašė R. I., G. A.. Visi šie asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamo susivienijimo sudėtyje padarytus nusikaltimus, tarp jų ir už 2000 Lt vagystę, kratos, atliktos K. B. gyvenamojoje vietoje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), metu. 2012 m. vasario 5 d. kratos protokole nurodyta, kad namo antrame aukšte surasta ir paimta kartoninė dėžė, kurioje du gelsvos spalvos plastikiniai paketai su juose esančia augalinės kilmės medžiaga, tačiau šie paketai kratos protokole neaprašyti – nenurodytas jų dydis, svoris, neaprašyta, kokios spalvos, kvapo ir jų fizinės savybės, kokio birumo ar konsistencijos buvo rasta medžiaga. Surasti ir paimti objektai nebuvo nufotografuoti ir tinkamai užantspauduoti.
2012 m. vasario 10 d. atliekant minėtos kratos metu rastų medžiagų cheminį tyrimą, iš ikiteisminio tyrimo institucijos atsiųsti tyrimo objektai aprašyti kaip sveriantys 1,8 kg, supakuoti į geltonus polietileninius paketus, tačiau gavus šias medžiagas iš ikiteisminio tyrimo institucijos ir šio tyrimo metu taip pat nebuvo daromos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kratos metu surastos medžiagos buvo paimta (dėl šio fakto taip pat vyksta baudžiamosios bylos procesas T. R. ir R. P. atžvilgiu), nėra pakankamai patikimų garantijų išvadai dėl šio įrodymų šaltinio (kratos procesinio veiksmo) patikimumo bei išvadai, jog tai ta pati medžiaga, kuri surasta kratos metu. Būtina pažymėti, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bylos proceso metu turėjo būti išsamiau nagrinėjama ir K. B. gynybinė versija dėl galimo nusikalstamos veikos inscenizavimo pasinaudojant L. Š. pagalba. Nagrinėjant bylą ir priimant sprendimus teismų baigiamuosiuose proceso aktuose nepašalinti prieštaravimai, esantys tarp R. P., T. R. parodymų, nėra analizės ir neišdėstyti motyvai dėl L. Š. parodymų kaitos. Vertinant K. B. gynybinės pozicijos teiginius atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertė S. K. 2013 m. birželio 25 d. teismo posėdyje į nuteistųjų gynėjų klausimus apie galimą narkotinių medžiagų, rastų kratos metu A. ir J. G. gabenamame automobilyje ir patalpoje Merkinės g. 7, kilmę iš vieno šaltinio nurodė, jog Lietuvoje esančios ekspertinės įstaigos neturi priemonių nustatyti augalinės kilmės medžiagų tapatumo pagal vieno šaltinio požymį. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens kaltės, turėjo neapsiriboti vien kratos protokolo duomenimis bei kratą atlikusių asmenų apklausos duomenimis nustatant narkotinės medžiagos suradimo faktą, bet imtis ir kitų priemonių tam, kad pašalintų bet kokias abejones dėl kratos metu padarytų pažeidimų bei asmenų, kurie atliko kratą, parodymų patikimumo patikrinimo. Ekspertinių tyrimų duomenimis, nepaneigus K. B. versijos, kad jo name rastos narkotinės medžiagos galimai yra gautos iš 2012 m. vasario 3 d. kratos A. ir J. G. baudžiamojoje byloje rastų medžiagų šaltinio, išsamiau turėjo būti nagrinėjami, o ne pasiremiant giminystės ryšiu lakoniškai atmetami ir G. B. parodymai dėl R. P. pasiūlymo jam surasti kitą asmenį, prekiaujantį narkotinėmis medžiagomis, mainais į švelnesnę bausmę K. B..
Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismai netinkamai vertino bylos duomenis, nes negali būti teisėtai surinktų įrodymų visumos, kai yra užfiksuoti nusikaltimai renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą šioje byloje, papildomai apklausė T. R. ir D. D., kuri iš dalies paneigė anksčiau duotus parodymus nurodydama, kad niekada neapklausinėjo L. Š., o surašytas apklausas jai atnešdavo R. P. ir T. R., tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiamasi šių liudytojų (D. D. ir L. Š.) nenuosekliais ir melagingais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė visoms pirmosios instancijos teismo išvadoms neatlikdamas išsamesnės įrodymų analizės, išsamiai nepatikrindamas K. B. teiginių, nešalindamas prieštaravimų ir neišgrynindamas tų bylos duomenų, kuriuos laiko patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–5 daliai keliamus reikalavimus bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 332 straipsnio nuostatas. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl K. B. taip pat naikintina bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Aurelijus Gutauskas
Alvydas Pikelis