LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJO

GEDIMINO SAGAČIO

ATSKIROJI NUOMONĖ

DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2021 M. SPALIO 6 D. NUTARTIES

CIVILINĖJE BYLOJE NR. e3K-3-240-916/2021 (S)

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

1.       Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 63 straipsnio 2 dalyje ir 340 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę, teikiu šią atskirąją nuomonę.

2.       Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tiekėjas dalyvavo pirkime neginčydamas pirkimo sąlygų (su aiškiai nustatyto dydžio netesybomis), 2017 m. spalio 23 d. tarp šalių sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tiekėjui laiku neįvykdžius sutarties, perkančioji organizacija iš esmės sprendė: nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą, ar duoti papildomai laiko tiekėjui „pasitaisyti“, kartu užsitikrinant teisę į pagal sutartį apskaičiuoto dydžio netesybas (69 351,22 Eur). Tiekėjas sutiko su antrąją opcija, nes pirmoji jam pasirodė dar nepriimtinesnė (prarastas užsakymas, etc.). Dėl to tarp šalių buvo pasirašytas 2019 m. kovo 15 d. susitarimas. Kilus teisminiam ginčui, tiekėjo pozicija pasikeitė, jis reikalauja teismo sumažinti 2017 m. spalio 23 d. sutartyje ir 2019 m. kovo 15 d. susitarime numatyto dydžio netesybas.

3.       Mano manymu, nepaisant to, kad viešojo pirkimo sutartis savo esme yra civilinė sutartis ir jos šalių teises ir pareigas reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), ji ir toliau išlieka specifine – t. y. viešojo pirkimo sutartimi, todėl jos vykdymas ir (ar) keitimas negali pažeisti esminių Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintų principų.

4.       Vieni esminių VPĮ principų – tiekėjų lygiateisiškumas ir skaidrumas (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarčių vykdymo ir (ar) keitimo klausimai turi būti sprendžiami ne tik iš sutarties šalių, bet ir kitų tiekėjų, kurie dalyvavo ar potencialiai galėjo dalyvauti viešajame pirkime, interesų ir lūkesčių perspektyvos.

5.       Viešojo pirkimo sutartyje numatytų netesybų mažinimas yra ne kas kita kaip viešojo pirkimo sutarties keitimas, todėl jam taikytina ne tik CK 6.258 straipsnio 3 dalis, bet ir VPĮ 89 straipsnis. Tai, be kita ko, reiškia, kad viešojo pirkimo sutartyje nustatytų netesybų mažinimas negali iš esmės pakeisti sutartyje įtvirtintos tiekėjo ir perkančiosios organizacijos teisių pusiausvyros (balanso). Manau, kad nagrinėjamoje byloje teismų atliktas netesybų sumažinimas nuo pagal sutartį mokėtinų 69 351,22 Eur iki 11 155,20 Eur šią pusiausvyrą iš esmės keičia tiekėjo naudai. Dėl to nesutinku su teisėjų kolegijos daugumos nuomone.

Teisėjas                                                                                            Gediminas Sagatys